Pasaulis prieš, karo metu ir po karo
EUROPA PIRMAISIAIS POKARIO METAIS
Paryžiaus taikos konferencija ir politiniai pasikeitimai Europoje
1918 kovo 3 Bresto taika
1918 lapkričio 11 Kopjeno paliaubos
1919 birželio 28 Versalio taika (Paryžiaus konferencijos pabaiga)
1920 Sevros taika su Turkija
1920 įkurta Tautų sąjunga, kurioje nuolatines vietas gavo JAV, DB, Prancūzija, Italija ir Japonija, vėliau SSRS ir Kinija
Tomas Vudras Vilsonas (1856 – 1924) – dvidešimt aštuntas JAV prezidentas.Inicijavo JAV įsikišimą į Pirmąjį Pasaulinį karą, atstovavo JAV Paryžiaus Taikos konferencijoje, parengė programą “14 punktų”.
Deividas Loidas Džordžas (1863 – 1945) – Anglijos premjeras
Žoržas Klemanso (1841 –1929) – PPrancūzijos ministras pirmininkas. Pirmininkavo Paryžiaus Taikos konferencijoje.
Mustafa Kemalis (181 – 1938) – nacionalinio išsivadavimo sąjūdžio Turkijoje vadovas, pirmasis Turkijos respublikos prezidentas.
Po Pirmojo Pasaulinio karo susikūrė šios valstybės:
Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Jugoslavija, Čekoslovakija, Austrija, Vengrija, Airija.
Bolševikų įsigalėjimas Rusijoje
1917 vasario 17 vasario buržuazinė revoliucija Rusijoje
1917 spalio 25 spalio bolševikinis perversmas Rusijoje
1918 “karinis komunizmas”
1918 komunų kūrimas
1918 bažnyčia atskirta nuo valstybės
Vladimiras Iljičius Leninas (Uljanovas) (1870 – 1924) – K.Markso mokymo pasiekėjas, spalio perversmo Rusijoje organizatorius.
Feliksas Dzeržinskis (1877 – 1926) – ČK įkūrėjas ir vadovas
Aleksandras Kolčiakas (1874 – 1920) –– baltųjų armijos admirolas.Subūręs didelę armiją Sibire kovojo prieš bolševikus, tačiau pralaimėjo ir buvo sušaudytas
Aleksandras Denikinas ir Petras Vrangelis – baltųjų armijos generolai
Batiuška Mochno – pasipriešinimo bolševikams Ukrainoje vadas.
Levas Karsavinas (1882 – 1952) – Peterburgo Universiteto rektorius, filosofas, istorikas, dirbo VVilniaus Universitete
Raudonieji – Raudonoji Armija, bolševikų pasekiejai
Baltieji – caro karininkai, kovoję prieš bolševikus
Buožė – turtingi valstiečiai, dvarininkai ir pan.
Teroras – įbauginimo politika, politinių priešininkų sutriuškinimas prievartos metodais.
Unitarinė valstybė – valstybė, kurioje visa valdžia sukaupta centre, kuriam paklusnios vietinės valdžios.Visur galioja bendri įstatymai ir teisėtvarka.
1918 – 1920 pilietinis karas Rusijoje.Žuvo 12 mln. Žmonių
1921 Kronštato įgulos sukilimas
1921-1925 NEP’as
1922 gruodžio 31 įkurta SSRS
Lietuvos nepriklausomybės kovos
Lietuvos valstybės pagrindų sukūrimas 1918 – 1922 metais. Steigimasis seimas
S.Kairys – socialdemokratas
J.Vileišis, S.Narutavičius, M.Biržiška
A.Voldemaras – ministras pirmininkas
A.Smetona – Lietuvos Valstybės Tarybos Pirmininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas
M.Šleževičius suformavo naują koalicinę Vyriausybę, kai Smetona ir Voldemaras išvyko iš Lietuvos
V.Kapsukas – komunistas atvykęs į Vilnių su revoliucine vyriausybe
Litbelas – bendra Lietuvos ir Baltarusijos valstybė, kurią norėjo sukurti bolševikai (?)
Ringeris fon der Golcas – generolas, vadovavęs vokiečių ssavanoriams
P.Bermontas–Avalovas – pulkininkas, vadovavęs rusų savanoriams buvusiems vokiečių belaisviams
Virgoličius – pulkininkas, vadovavęs rusų savanoriams buvusiems vokiečių belaisviams
POW – Polska organizacja wojskova (lenkų karinė organizacija)
J.Pilsudskis – Lenkijos valstybės viršininkas
L.Želigovskis – Lenkijos armijos generolas neva kariavęs ne pagal vyriausybės įsakymą ir nužygiavęs per Lietuva užkariaudamas visą Vilniaus kraštą, paskelbdamas naują valstybę, kuri vėliau prisijungė prie Lenkijos
P.Klimas, E.Galvanauskas , O.Milašius, M.Yčas ir Voldemaras nuvyko į Paryžiaus taikos konferencija
Povilas Lukšys – savanoris žuvo 1919 02 08 ties Kėdainiais mūšyje su R.A.
Antanas Juozapavičius – pėstininkų ppulko vadas žuvo m. su R.A.
K.Škirpa – pirmasis Lietuvos savanoris karininkas
S.Butkus – pirmasis Lietuvos savanoris kareivis
TARPUKARIO DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS
Stalininė diktatūra
Komunistų judėjimas ir Kominternas
Trockis, Zinovjevas, Kamenevas, Bucharinas – Lenino bendražygiai, represuoti Stalino
1932 – 1933 badas Rusijoje, Ukrainoje, Kaukaze. Mirė 4 mln. Valstiečių
G.Jagoda, N.Ježovas – Stalino parankiniai, jo represuoti
Berija – Stalino parankinis, pragyvenęs šeimininką
1937 – 1939 didysis ‘valymas’ partiniame aparate ir administraciniame aparate
1936 Stalino konstitucija
Industrializacija – pramonės plėtojimas (ypač sunkiosios), stambios mašininės technikos diegimas
Kolektyvizacija – kolektyvinių ūkių kūrimas
Totalitarizmas – neribota valstybinė valdžia, nepripažįstanti visuomenės kontrolės
Asmens kultas – perdėtas ko nors garbinimas
Buožė – turtingas valstietis
1919 steigiamasis kominterno kongresas
1943 kominternas paleistas kaip nereikalingas
Pasaulio ekonomikos raida tarpukario metais
Fašizmas. Fašistinė Italija
JAV: klestėjimas, krizė ir “naujasis kursas”
Didžioji Britanija ir Prancūzija tarpukario metais
1929 – 1933 Didžioji ekonominė krizė
1932 JAV prezidentas Ruzveltas
Etatizmas – valstybės ekonominė politika, propaguojanti aktyvų valstybės rinkos reguliavimą
Infliacija – pinigų nuvertėjimas
Anarchija – bevaldystė, valdžios nebuvimas, suirute
Dučė – fašistų vadas Italijoje,diktatorius
Fašizmas – valstybės valdymas, paremtas vienos partijos diktatūra ir nacionalizmu
Rasistas – asmuo teigiantis, kad viena rasė pranašesnė už kitą
Importas – prekių įvežimas iš užsienio
Eksportas – prekių išvežimas į užsienį
Imigrantas – asmuo, atvykęs gyventi iš kitos valstybės
Emigrantas – asmuo, atvykęs gyventi iš kitos valstybės
Biudžetas – pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikus; laiko sąnaudų planas
Tredjunionai – DB profesinės ssąjungos
Gabrielis d’Anucijas (1863 – 1938) – rašytojas, fašizmo pradininkas, jam esant judėjimo vadovui paplito uniformą – juodi marškiniai ir auliniai batai, sveikinimas pakeliant ranką ir kitos tradicijos
Benitas Musolinis – fašistų vadas Italijoje (reikia papildymo)
Džokomas Mateotis – socialistas deputatas, parlamente apkaltinęs fašistus neteisėtais veiksmais per rinkimus, prievarta, politinių teisių pažeidimais
H.Huveris – JAV prezidentas
R.Puankarė – Prancūzijos premjeras
L.Bliumas – Prancūzijos premjeras
R.Makdonaldaas – DB premjeras
1922 10 29 – Musolinis tampa Italijos premjeru
1920 JAV sausas įstatymas. Panaikintas 1933
1919 01 Airija Dubline pasiskelbė nepriklausoma
1921 Anglija pripažino Airiją dominijos teisėmis
1918 – Anglija įveda visuotinę balsavimo teisę (ir moterims)
Vokietija 1919 –1932 metais. Veimaro Respublika
1918 lapkričio mėn. – Vokietijoje kilo revoliucija, išrinktas Nacionalinis susirinkimas, kuris priėmė naująją konstituciją ir paskelbė Vokietiją Veimaro respublika
Reichstagas – tiesiogiai renkami parlamento rūmai
Reichsratas – žemių atstovų sudaryti parlamento rūmai
Reichskancleris – parlamento vadovas, skiriamas prezidento
1919 sausis – ‘spartakininkų’ revoliucinis bandymas
1920 kovo 12 – monarchistų perversmas, Berlyno valdymas
V.Kapas pasiskelbė kancleriu
G.Štrezemanas – naujosios vyriausybės vadovas, ištraukęs Vokietiją iš ekonominės krizės
Nacionalistai ir jų atėjimas į valdžią
1919 – susikūrė VNSDP (Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija) vadovaujama A.Hitlerio
1920 – parengta partijos programa, kurios 25 punktas reikalavo : lygių tiesių vokiečių tautai, pripažinti vokiečių teises susijungti į “Didžiąją Vokietiją”, turėti kolonijų, uždrausti spekuliacija žeme, iš žydų atimti pilietybę, įstatymais kovoti prieš ‘politinio mmelo’ skelbimą per laikraščius.Savo idėjas nacistai rėmė natūralios atrankos dėsniais.
SA – smogikų būriai, kurių paskirtis – jėga ginti partijos reikalus
SS – Hitlerio asmeninė gvardija
1923 lapkritis – VNSDP suorganizavo ‘alaus pučią’ Bavarijoje
1933 sausio 30 prezidentas P.Hinderburgas pavedė Hitleriui suformuoti vyriausybę
1933 kovo 05 – Hitleris įsitvirtina valdžioje
1933 vasario 27 – naciai padegė reichstagą
Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams
Demagogija – kalba, pagrįsta iškraipymu, siekiant populiarumo
Eksproprijacija – priverstinis nusavinimas
Gauleiteris – nacių partijos krašto, žemės vadovas
Hitlerjugentas – Hitleriui ištikima vaikų organizacija
Koalicija – politinių jėgų sąjunga
Masonai – religinis, etinis judėjimas, turintis uždaras organizacijas, paslaptingumo apeigas
Oratorius – žmogus, sakantis viešas kalbas
Pacifizmas – priešiškumas karams, taikos rėmimas
Trestas – vienos pramonės šakos įmonių sąjunga
Trečiasis reichas
1934 birželio 30 – ilgųjų peilių naktis
1936 kovas – naciai žiemė Reino zoną
1938 lapkričio 09-10 – krištolo naktis Vokietijoje
Gestapas – slaptoji policija
SD – valstybės saugumo tarnyba
Antidemokratiniai judėjimai Europoje. Pilietinis karas Ispanijoje
1931 pavasaris Ispanija paskelbta respublika
1933 korteso rinkimai
1936 liepa pilietinio karo pradžia Ispanijoje
Fransiskas Frankas (1892 – 1975) – generolas, vadovavęs fašistams Ispanijoje pilietinio karo metu, nors pats ir nesilaikė fašistinių pažiūrų. Pasibaigus pilietiniam karui įvedė savo diktatūra. Turėjo neapribotą valdžią (skyrė ministrus, valdininkus, karininkus ir vyskupus), tačiau valdžia nepyknaudžiavo. Sugebėjo išvengti Ispanijos dalyvavimo Antrajam Pasauliniam kare Vokietijos pusėje. Išplatė ekonominių ir socialinių santykių reguliavimą.
1939 balandžio 01 Pilietinio karo Ispanijoje pabaiga
Anarchizmas –
1. Valstybinės valdžios neigimas, taip pat politinės parlamentinės veiklos nepripažinimas. 2. Tvarkos ir drausmės nepripažinimas
Anarchosindikalizmas – darbininkų judėjimo srovė, teikianti pirmenybę profsąjungoms (sindikatams), o ne politinėm partijom. Anarchisindikalistų tikslas – panaikinti kapitalizmą bei valstybę ir sindikatų pagrindu sukurti socialinę visuomenę.
Antiklerikalizmas – nusistatymas prieš Bažnyčią ir dvasininkiją, kai kada virstantis siekimu visiškai sunaikinti
Kapituliacija – besąlygiškas pasidavimas
Vidurio ir Pietryčių Europa: tarp demokratijos ir diktatūros
Vidurio ir Pietryčių Europoje 4-ame dešimtmetyje visur išskyrus Čekija buvo įvestos diktatūros.
1918 lapkričio 11 Lenkija paskelbė nepriklausomybę
Juzefas Pilsudskis ((1867 – 1935) – Lenkijos prezidentas ir vyriausiųjų ginkluotųjų pajėgų vadas. Planavo sudaryt Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos ir galbūt Latvijos konfederaciją, kuri būtų galėjusi atremti SSRS ir Vokietijos puolimus. Padaręs perversmą gavo autoritarinę valdžią
1921 Lenkijos respublikos konstitucija
1921 kovas Pasirašyta Rygos taikos sutartis su SSRS dėl rytinės Lenkijos sienos
1921 Silezijoje pasirašyta sutartis dėl sienos su Vokietija
1926 gegužė Pilsudskio karinis perversmas
1934 priimta konstitucija, įteisinanti autoritarizmą
Režimas – valstybės santvarka, valdymo forma, vyriausybė
Galicija – senosios Lenkijos valstybės dalis, padalijimų metais prijungta prie Austrijos ir buvusi jos valdžioje iki 1918 mmetų
Tomašas Masarykas (1850 – 1937) – čekų politikas, kuri buvo prezidentu nuo 1918 iki 1935 metų.
1918 pabaiga Vengrija paskelbta nepriklausoma respublika
1919 kovas Vengrija paskelbta Sovietų respublika
1920 pradžia rinkimus Vengrijoje laimėjo monarchistai. Šalyje vadovavo regentas.
Miklošas Hortis (1868 – 1957) – Austrijos-Vengrijos laivyno admirolas, tapęs VVengrijos regentų. Pasirašė Trianono taikos sutartį.
Skandinavijos šalys tarpukario metais
Švedijos išradėjai :
A.Nobelis – dinamitas, G. de Lavalis – garo turbina, S. Vingsvitas – automatinio reguliavimo guoliai, L.M.Eriksonas – stalinis telefonas, J.Venstromas – trifazės srovės keitimo sistema, B. fon Platenas – šaldytuvas.
Automobilių firmų įkūrimo metai : “Scania” – 1891, “Volvo” – 1927
Danija pirmoji pasaulyje pagamino okeaninius motorlaivius, varomus dyzeliniais varikliais.
Danija, Norvegija, Švedija – konstitucinės monarchijos – jėga, jungianti tradiciją su pažamgia demokratinio valdymo sistema.
Parlamentai vadinosi : Švedijos – Riksdagas, Norvegijos – Stortingas, Danijos – Folketingas, Islandijos – Altingas.
Suomija, Estija ir Latvija tarpukario metais
1917 gruodžio 06 – Suomija pasiskelbia nepriklausoma respublika
1932 – po “Lapua” mėginimo įvykdyti perversmą Suomijoje įvedamas prezidentinis valdymas
1918 vasario 24 – Estija paskelbia nepriklausomybės manifestą
Konstantinas Piatsas – estų nacionalinio atgimimo vveikėjas
1934 kovo 06 – valdžią perima K. Piatsas ir tauta 1928 sausio 01 referendumu patvirtina jo prezidentinį valdymą šešiems metams
1918 lapkričio 18 – Latvija pasiskelbia nepriklausoma respublika
iki 1920 – nepriklausomybės kovos su Raudonąja Armija ir bermontininkais
1920 rugpjūčio 11 – Rygos sutartis su Sovietų Rusija
1934 gegužės 15 – ministras pirmininkas Ulmanis ir karo ministras Balodis įveda karo padėti
“VEF” – latvių radijo aparatai ir telefonai
1923 lapkričio 01 – Talino sutartis tarp Latvijos ir Estijos
1934 rugsėjo 12 – Baltijos Santarvės sutartis tarp Lietuvos, LLatvijos ir Estijos
Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu
Lietuva autoritarinio valdymo laikotarpiu
Aleksandras Stulginskis (1885 – 1969) – krikščionis demokratas, 1922 metais išrinktas prezidentu (ji rinko ir pirmasis ir antrasis seimai).
Kazys Grinius (1866 – 1950) – Ministras pirmininkas 1920 – 1922 metais, Lietuvos Prezidentas 1926 metų birželio – gruodžio mėn.
1923 sausio 15 – sukilėliai įžengė į Klaipėdą
1924 gegužės 8 – Paryžiuje pasirašyta Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybių atstovų Klaipėdos perdavimo Lietuvai konvencija
1926 gruodžio 17 – prasidėjo pučas
1928 gegužės 15 – prezidentas A. Smetona paskelbė naują Konstituciją
1935 metai – Suvalkijos valstiečių streikas
1932 – konfliktas su Vokietija
1920 ir 1926 – SSRS sutartimis pripažino Vilnių Lietuvos sostine
Frakcija – politinės partijos nariai, parlamento, savivaldybės deputatai, susivieniję į atskirą grupę, kad galėtų organizuotai vykdyti savo partijos politiką.
Koalicija – politinių partijų sąjunga, susitarimas, bendradarbiavimas bendrai vyriausybei sudaryti ir joje dalyvauti.
Ambasadorių konferencija – surengta Antantės šalių tarybos nutarimu dėl Versalio taikos sutarties vykdymo. Darbą pradėjo 1920 metų sausio mėnesį Paryžiuje. Konferencijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Prancūzijai, pirmininkavo Prancūzijos atstovas. Faktiškai tai buvo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politikos organas, tarptautinius klausymus sprendęs jų naudai, apeidamas Tautų Sąjungą. 1923 metų kovo 15 dieną pripažino Lenkijai jos užgrobtą Vilniaus kraštą. 1931 metais ambasadorių konferencija nustojo egzistavusi.
Autoritetas (lot. Auctoritas – įįtaka, valdžia) – asmens arba organizacijos visuotiniai pripažinta įtaka visuomeniniame gyvenime.
Lietuvos laimėjimai tarpukario metais
Tarpukario Lietuvoje žemės ūkis gamino eksportui : bekonines kiaules, cukrinius runkelius, pieną.
1913 metais Lietuvoje buvo 151 įmonė, kuriose dirbo 6 603 darbininkai.
1939 metais Lietuvoje buvo 1441 įmonė, kuriose dirbo 35063 darbininkai, didžiausia – Kauno metalo apdirbimo įmonė, kurioje buvo 3000 darbininkų. Kitos : “Pieno centras”, “Maistas”
Tarpukario metais Plėtėsi transporto sistema : geležinkelių ilgis 1320 km, pastatyti Žemaičių (Kaunas – Klaipėda, 196 km) ir Aukštaičių (Kaunas – Biržai, 170 km) plentai, 30 tūkst. km vieškelių, atidaryta oro susisiekimo linija Kaunas – Palanga (skraidė 2 lėktuvai), plečiamas Klaipėdos uostas (padarytas 8 metrų gylio žiemos uostas).
Kaune įrengta automatinė telefono stotis (1937-tais Lietuvoje buvo 21942 abonentai), transliuojamos radijo programos iš Kauno.
1919 metais veikė 900 pradžios mokyklų ir dirbo 1000 mokytojų bei mokėsi 45 tūkst. moksleivių.
1939 Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 2386 pradžios mokyklos ir dirbo 3777 mokytojai bei mokėsi 155288 mokiniai.
1937-1938 mokslo metais veikė 31 valstybinė ir 29 privačios gimnazijos.
Specialiosios mokyklos : Dotnuvos žemės ūkio technikumas, Alytaus miškininkų mokykla, Kauno sodininkystės ir daržininkystės mokykla, aukštesnioji technikos mokykla, aukštesnioji policijos mokykla, karo mokykla A Panemunėje, karo aviacijos mokykla Aleksote.
1923 metais Kaune atidarytas Lietuvos universitetas (teologijos-filosofijos, humanitarinių mokslų, teisės mokslų, matematikos-gamtos, medicinos ir ttechnikos fakultetai)
1930 metais Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1922 metais jame mokėsi 482 studentai, o 1932 – 4552.
1940 metų pradžia – Pradėjo veikti Stepono Batoro (antrasis Lietuvos universitetas)
Dar buvo Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijos, aukštieji karininkų kursai, Konservatorija.
Tarpukario rašytojai ir poetai : Žemaitė, G.Petkevičaitė-Bitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana; Maironis; V.Krėvė, A.Vienuolis, I.Šeinius, S.Čiurlionienė; A.Lastas, L.Gira; V.Mykolaitis-Putinas, B.Sruoga, F.Kirša; K.Binkis (futurizmo pradininkas), J.Tysliava, J.Žlabys-Žengė; J.Aistis, B.Brazdžionis, A.Miškinis, S.Nėris; I.Simonaitytė, J.Grušas, J.Paukštelis, A.Gricius
1919 metai – Kaune A.Sutkaus suburtas Tautos teatras (pirmasis Lietuvos valstybinis teatras)
1920 metai – Lietuvos meno kūrėjo draugija įsteigė “Dramos ir operos vaidyklą”
1922 metai – “Dramos ir operos vaidyklą” savo žinion perėmė Švietimo ministerija, taip atsirado Valstybės teatras
1931 – įsteigtas Šiaulių dtamos teatras
1920 metai – Kaune pradėjo veikti Operos teatras
1920 graudžio 31 – pastatyta Dž.Verdžio “Traviata”
1923 metai – įsteigta Klaipėdos konservatorija
1928 ir 1930 – Kaune vyko Dainų šventės
1920 metai – A.Žmuidzinavičius įsteigė meno draugiją
1920 metai – įsteigti piešimo kursai
1922 metai – kursai pavadinti Meno mokykla
1925 metai – Kaune pastatyta M.K.Čiurlionio dailės galerija
1934 metai – pastatyti Kūno Kultūros rūmai
1939 metai – pastatyta Sporto Halė
1924 metai – įsteigta Lietuvos sporto lyga
1938 metai – vasarą vyko pirmoji tautinė olimpiada
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI KARO IŠVAKARĖSE
Tarptautinių santykių aštrėjimas 4 – ąjį dešimtmetį
Pasaulis ant karo slenksčio
1931 metai – Japonija
užpuolė Kiniją ir užgrobė Mandžiuriją
1937 metai – Japonija atnaujino karą prieš Kiniją
1938 kovo 12 – Austrijos anšliusas
N.Čemberlenas – Didžiosios Britanijos premjeras 1937-1940
1938 rugsėjo 13 –
1938 rugsėjo 28 – Miunchene, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadų susitikime, pasirašyta sutartis dėl Čekoslovakijos pasienio rajonų (atiduoti Vokietijai)
1938 rugsėjo 30 – Čekoslovakijos vadovybė priėmė Miuncheno reikalavimus
1939 kovo 14 – Čekoslovakija kapituliavo prieš Hitlerį
1935 metai – Italija užgrobė Etiopiją
1939 balandis – Italija užgrobė Albaniją
1939 metai – tarp Vokietijos ir Italijos pasirašytas “Plieno paktas”
1939 ssausio 10 – Lietuvos Vyriausybė priėmė Neutraliteto įstatymą
1939 rugpjūčio 23 – Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo – Ribentropo paktas)
J. Ribentropas – Vokietijos užsienio reikalų ministras
1939 rugsėjo 28 – SSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, pagal kurį Lietuva atiteko SSRS įtakos zonai
Plebiscitas – visuomeninė gyventojų apklausa (balsavimas), tačiau valdžia neprivalo atsižvelgti į jo rezultatus.
Referendumas – visuomeninė gyventojų apklausa (balsavimas), kurios metu priimti sprendimai privalomi valdžiai.
Ultimatumas – diplomatinis raštas, griežtas reikalavimas įvykdyti tam tikras sąlygas.
Paktas – diplomatinio dokumento-nutarties pavadinimas.
Incidentas –– konfliktas.
Konfliktas – susidūrimas tarp dvejų juridinių asmenų (valstybių).
Pogromas – trumpalaikis siautėjimas prieš kokią nors piliečių socialinę ar tautinę grupę.
ANTRASIS PASAULINIS KARAS
Antrojo pasaulinio karo pradžia (1939 rugsėjis – 1941 birželis)
1939 rugsėjo 1 Vokietijos armija įsiveržė į Lenkiją
1939 rugsėjo 17 Maskvoje paskelbta, kad LLenkijos valstybė nebeegzistuoja
1939 rugsėjo 3 Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai (prasidėjo keistasis karas)
1940 balandis Vokietija užgrobė Daniją ir Norvegiją
1940 gegužės 10 Vokietija pradėjo puolimą Vakaruose
1940 birželio 14 be mūšio užimtas Paryžius
1940 birželio 22 pasirašytos paliaubos, reiškusios Prancūzijos kapituliaciją
1940 gegužė vietoj Čemberleno, premjeru Didžiojoje Britanijoje tampa Čerčilis
1940 rugpjūtis prasidėjo mūšis dėl Britanijos
1940 Italija užpuolė Graikiją, atmetusią ‘ašies’ valstybių pasiūlymus
1941 balandžio 6 prasidėjo Vokietijos ir jos sąjungininkų karas prieš Jugoslaviją
1941 balandžio 21 Vokiečių kariuomenė užėmė Atėnus
Keistuoju karu vadinamas karas tarp Prancūzijos, DB ir Vokietijos, kuris prasidėjo 1939 09 03. Prancūzija ir DB, anksčiau pasirašiusi bendro ginimosi su Lenkija sutartį, kaip atsakymą I Vokietijos karą su Lenkiją irgi paskelbė karą. Tačiau sustatę savo kariuomenes prie sienos su Vokietija, kuri buvo menkai apsaugota, nepuolė, o tiesiog stovėjo.
SSRS užsienio politika Antrojo pasaulinio karo ppradžioje
1939 rugsėjo 17 SSRS armija pradėjo puolimą ir užėmė dalį Lenkijos
1939 rugsėjo 28 pasirašyta SSRS ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis
1939 lapkričio 30 Raudonoji Armija įžengė į Suomiją
1940 kovo 12 SSRS ir Suomija pasirašė taikos sutartį
1940 birželis SSRS okupuoja Baltijos šalis
1940 liepa SSRS užgrobia Besarabiją
Žiemos karas prasidėjo 1939 11 30, kai Raudonoji Armija įsiveržė į Suomija. Karas vyko sunkiai prieinamoje teritorijoje, faktiškai buvo partizaninis (suomių snaiperiai šaudė RA). Nors SSRS ir laimėjo, jį patyrė didžiulį nuostolį. Suomija neteko 40 tūkst. km² teritorijos.
Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą
1939 spalio 110 pasirašyta “Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį”
1940 birželio 14 užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui Maskvoje įteikta ultimatyvi nota, reikalaujanti leisti Raudonajai Armijai įžengti į Lietuvą
1940 birželio 15 okupuota Lietuva
1940 liepos 14-15 įvyko rinkimai į “Liaudies seimą”
1940 liepos 21 Lietuva paskelbta Sovietine Socialistine Respublika
1940 rugpjūčio 3 Lietuva priimta į SSRS
1941 birželio 14 prasidėjo trėmimo į Sibirą akciją
1940 lapkritis Berlyne sukurtas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF)
1941 birželis pradėjo veikti ginkluotų partizanų grupės
Aneksija – svetimos valstybės teritorijos prisijungimas.
Eventualus – galimas tam tiru atveju.
Inkorporacija – įjungimas, prijungimas.
Nota – valstybės kreipimasis į kitą valstybę informuojant arba reiškiant nuomonę.
Pro memoria – užrašai,kuriuose detaliai aprašomi įvykiai prisiminimui.
Ultimatumas – reikalavimas grasinant.
Nacistinės Vokietijos politika okupuotose šalyse ir pasipriešinimo judėjimas
1940 pavasaris Hitleris įsako parengti karo su SSRS planą “Barbarosa”
1941 birželio 22 prasidėjo Vokietijos karas su SSRS
1940 Italija pradėjo puolimą Afrikoje
1943 liepos 25 Karaliaus rūmuose suimtas ir nušalintas nuo valdžios Musolinis
1941 pabaiga prasidėjo masinis žydų naikinimas okupuotose Europos šalyse
Holokausto metu žuvo beveik 6 milijonai žmonių
1944 rugpjūčio 1 prasidėjo sukilimas Varšuvoje
Getas – miesto dalis, skirta tam tikrai rasinei, tautinei arba religiniai grupei prievarta apgyvendinti.
Holokaustas – auka sudeginant; visiškas sunaikinimas.
Krematoriumas – pastatas su įrenginiu lavonams deginti.
Lietuva vokiečių okupacijos metais
1941 birželio 22 prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas
LLA – Lietuvos laisvės armija
Vokietijos ir jos sąjungininkų pralaimėjimas Europoje
1941 kovas F. Ruzveltas pasiūlė lendlizo įstatymą ĮĮstatymas leido skolinti ir nuomuoti karines medžiagas bei techniką kariaujančioms šalimas, jeigu tai atitiko JAV interesus (taip buvo paremta DB, 1941 jis pradėtas taikyti ir SSRS).
1942 sausio 1 pasirašyta Jungtinių tautų deklaracija. Ją pasirašiusios šalys (JAV, SSRS, DB, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir t.t.) įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ar jos sąjungininkėmis.
1943 vasara Kursko mūšis
1943 vasara Stalingrado mūšis
1943 lapkričio 28 Stalinas, Čerčilis ir Hitleris susitiko Teherane ir baigė tartis gruodžio 1. Buvo nuspręsta pradėti antrojo fronto veiksmus Vakarų Europoje 1944 gegužės mėnesį. Taip pat buvo pasirašyta deklaracija apie trijų valstybių ryžtą kovoti iki pergalės.
1944 birželio 6 II frontas
1945 pavasarį Kryme (Jaltoje) vėl antrą kartą susitiko SSRS, JAV ir DB vadovai, kurie dar kartą pareiškė tvirtą apsisprendimą sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, nubausti visus karinius nusikaltėlius. Buvo susitarta dėl okupacijos zonų apribojimo, numatant suteikti atskirą zoną ir Prancūzijai. Taip pat buvo svarstytas Lenkijos sienų klausymas, kurios rytinės žemės atiteko SSRS, tačiau prie jos buvo prijungtos Rytprūsiai ir teritorijos į vakarus. Dar buvo nuspręsta sukurti naują tarptautinę organizaciją ir pasirašytas slaptas susitarimas dėl SSRS įtraukimą į karą su Japonija.
Potsdamo konferencija, vykusi 1945 liepos17 – rugpjūčio 2 (dalyvavo SSRS, JAV, DB), visiškai suderino okupacinių zonų Vokietijoje rribas. Lenkijos vakarinės sienos buvo numatytos palei Oderio ir Neisės upes. Karaliaučius su aplinkine Rytprūsių teritorija buvo perduotas SSRS. Buvo sudarytas tribunolas Niurnbergo procesui.
1945 gegužės 8 – 9 Vokietijos kapituliacija
1945 rugsėjis prasideda Niurnbergo procesas
Karas Tolimuosiuose Rytuose
1941 Perl Harbore (Havajai) puolimas
1942 jūrų mūšis prie Midvėjaus salų
1943 – 44 “šokinėjimas per salas” – amerikiečiai stūmė japonus iš užgrobtų salų
1945 08 06 Hirosima
1945 08 09 Nagasaki
1945 09 02 Japonija kapituliuoja
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI PIRMAISIAIS POKARIO METAIS
Antrojo pasaulinio karo padariniai
Rytų ir Vakarų santykių aštrėjimas
1947 Didžioji Britanija prarado didžiausią koloniją Indiją. Pasėkoje sugriuvo kolonijinė imperija, kas dar labiau sumenkino Didžiosios Britanijos, po antrojo pasaulinio karo finansiškai išsekinta, reikšmę pasaulyje.
1946 – 1948 Ukrainoje, Moldavijoje ir daugelyje Rusijos sričių badas
1946 sukurtas pirmas kompiuteris
1948 sukurtas tranzistorius
1946 vasara Paryžiuje vyko Taikos konferencija, kuri nustatė penkių valstybių ginklavimosi apribojimus, tačiau po kiek laiko jų laikėsi tik Suomija
1947 sukurta CŽV
“Trumeno doktrina” numatė aktyvų JAV dalyvavimą kovoje su komunizmo plitimu, už Vakarų pasaulio vertybių išsaugojimą.
1947 pasiūlytas Maršalo planas (D.Maršalas – JAV valstybės sekretorius – pasiūlė ekonominės pagalbos planą Europai “atkurti ir sustiprinti”)
1949 sukurtas NATO karinis blokas, į kurį įėjo JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija ir Danija.
1952 prie NATO prisijungė Graikija ir Turkija
1949 Vokietija suskyla į dvi dalis (Rytų ir Vakarų)
1954 Vokietija priimta į NATO
1955 sudaryta karinė Varšuvos sutarties organizacija, į kurią įėjo SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija,
Bulgarija, Albanija ir VDR
KOMUNISTINIS PASAULIS
SSRS 1945-1553 metais
1948 Čeliabinsko srityje sumantuotas pirmas atominis reaktorius
1949 rugpjūtis išbandyta atominė bomba
1953 Semipalatinsko poligone susprogdinta vandenilinė (termobranduolinė) bomba
Kooptacija (lot. cooptatio – papildomas išrinkimas) – renkamojo kolegialaus organo papildymas naujais nariais to organo narių nutarimu be papildomų rinkimų.
Partiškumas – marksizmo-leninizmo principas, reiškiantis tikrovės aiškinimo susiejimą su nuosekliu darbininkų klasės interesų ginimu.
Šovinizmas (pranc. chauvinisme) – kraštutinis nacionalizmas, skelbiantis nacijos išskirtinumą, pranašumą ir priešiškumą kitoms nacijoms.
Liaudies demokratijų įsitvirtinimas Vidurio ir Pietričių Europos šalyse
1949 spalis paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika
Regionas – didelis savitas teritorinis vvienetas (gamtinis, ekonominis, politinis).
Neparlamentiniai metodai – spaudimas valdžiai ar parlamentui demonstracijomis, streikais, nenaudojant tiesioginės prievartos.
Antroji Lietuvos sovietizacija (1944/45 – 1953)
SSRS atšilimo ir sąstingio metais
1953 kovo 5 mirė Stalinas
1956 įvyko XX komunistų partijos suvažiavimas, kuriame N. Chruščiovas perskaitė pranešimą “Dėl asmens kulto ir jo padarinių”
1961 įvyko XXII SSKP suvažiavimas
1964 spalis plenume Chruščiovas netenka visų turėtų postų
1982 mirė L. Brežnevas
1985 SSKP Generaliniu sekretoriumi paskirtas M. Gorbačiovas
Socialistinės Europos šalys 1953 – 1980 metais
1953 birželis Berlyne ir kituose VDR miestuose vyko demonstracijos bei riaušės
1956 birželis Lenkijoje, Poznanės mieste, kilo darbininkų riaušės
1956 spalio 223 Budapešte prasidėjo demonstracijos
Sovietinė Lietuva 1953 – 1987 metais
1955 lapkričio 2 Kaune įvyko pirma atvira politinio protesto akcija (grupė jaunuolių dainavo tautines giesmes prie karių kapų)
1972 įsteigta slapta kunigų seminarija
1972 gegužės 14 Kauno muzikinio teatro skverelyje susidegino Romas Kalanta
Komunizmas už Europos ribų
1924 paskelbta Mongolijos liaudies rrespublika
1948 paskelbta Korėjos liaudies respublika
1949 spalio 1 paskelbta Kinijos liaudies respublika (KLR)
1958 pradžia Kinijoje paskelbtas “didysis šuolis”
1976 rugsėjis mirė Mao Czedunas
1979 Den Siaopinas paskelbė naują ekonomikos kursą
1956 Kuboje prasidėjo partizanų kova, vadovaujama F. Kastro
1961 pavasaris F. Kastro paskelbė, kad Kuboje vyksta socialistinė revoliucija
1962 ruduo kilo Karibų krizė
1964 visos Lotynų Amerikos šalys išskyrus Meksiką, JAV verčiamos nutraukė diplomatinius santykius su Kuba
VAKARŲ ŠALYS IR JAPONIJA
JAV – ekonominė ir politinė supervalstybė
1948 Turmeno doktrina (JAV turi vadovauti kovai prieš konumizmą)
1954 Dž. Daleso doktrina (karinių blokų sukūrimas)
1957 D. Eizenhaueris paskelbė, jog JAV turi teisę kištis į Artimųjų ir Vidurinių Rytų šalių vidaus reikalus
1963 Kenedis nušaunamas Dalase
1964 priimtas “Piliečių teisių įstatymas”, draudžiantis bet kokią diskriminaciją
1991 “Audra dykumoje”
Demobilizuoti – paleisti karius iš tikrosios karo tarnybos į atsargą
Šaltasis karas – JAV ir SSRS varžybos, nuo 1946 metų pasireiškusios įvairiomis formomis: ekonominiu spaudimu, rryšių tarp Rytų ir Vakarų siaurinimu ir beveik visišku nutraukimu, ideologine ir propagandine kova, politinių bei karinių blokų kūrimu, neregėtų žmonijos istorijoje ginklavimusi, lokaliniais karais.
JAV valstybės sekretorius – tas pats, kas užsienio reikalų ministras.
Devalvuoti – sumažinti piniginio vieneto vertę.
Infliacija – cirkuliuojančių pinigų ženklų perteklius ir nuvertėjimas.
Imigracija – gyventojų atsikėlimas gyventi iš kitos šalies.
Diskriminacija – teisių sumažinimas arba atėmimas iš tam tikros kategorijos asmenų dėl kokių nors požymių.
Segregacija – gyventojų skirstymas pagal rases vienos šalies viduje.
Doktrina – tam tikros vienos srities ((filosofijos, teologijos, politikos) požiūrių visumą; politinė programa.
Getas – miesto dalis, skirta tam tikrai rasinei, profesiniai arba religiniai gyventojų grupei gyventi.
Rezervacija – teritorija, kurioje priverstinai apgyvendinami vietinės kilmės gyventojai.
Administracija – valstybės valdymo organų visuma.
Embargas – valstybinės valdžios draudimas įvežti iš kurios nors šalies arba išvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius.
Vakarų Europa. Integraciniai procesai
Ekonominis pakilimas Vakarų Europos šalyse prasidėjo 1948 metų pabaigoje.
1974 – 1975 krizė kapitalistinėse šalyse
1974 balandis Portugalijoje sugriautas autoritarinis režimas
1947 Frankas Ispanijoje paskelbė monarchijos atkūrimą
1975 Karalius Chuanas Karlas I sudemokratina santvarką Ispanijoje
1967 dešinieji kairininkai (“juodieji pulkininkai”) įveda diktatūrą Graikijoje
1974 Turkijos agresijos akivaizdoje “juodieji pulkininkai” nušalinami nuo valdžios
OEEC – Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (16 šalių), sukurta pagalbai pagal Maršalo plano derinti, kuri išliko ir pasibaigus Maršalo plano veikimo laikui.
1948 Strasbūre įkurta Europos Taryba
1952 įkurtas EAPS (Europos anglių ir plieno susivienijimas), kuriame dalyvavo Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas
1957 kovo 25 Romoje pasirašyta sutartis dėl EEB (Europos ekonominės bendrijos) įkūrimo
1961 Didžioji Britanija pradeda derybas dėl integracijos į EEB, tačiau nėra priimama
1968 dėl integracijos į EEB derybas pradeda Didžioji Britanija, Airija, Danija, Norvegija
1973 naujos narės priimtos į EEB
1981 Graikija priimta į EEB
1986 Ispanija ir Portugalija priimtos į EEB
1994 Austrija, Švedija, Suomija tapo EEB narėmis
1992 pradžia pasirašyta Mastrichto sutartis dėl ES
Golistai – Prancūzijos politinis judėjimas ir partija, kurioje telkėsi Š. De Golio šalininkai. Ši partija vveikia ir dabar, jai priklauso dabartinis Prancūzijos prezidentas Ž. Šerakas.
Integracija – čia: valstybių ūkinis ir politinis bendradarbiavimas pagal suderintas sutartis.
Landas – vokiškai – kraštas, VFR sritis arba žemės, turinčios tam tikrą savivaldą.
Japonija po Antrojo pasaulinio karo
1947 gegužės 3 įsigaliojo nauja Japonijos konstitucija
1951 rugsėjo 8 San Franciske pasirašyta taikos sutartis tarp Japonijos ir 49 valstybių
1952 balandžio 28 baigėsi Japonijos okupacija
1956 rugsėjo 19 pasirašyta “Taikos deklaracija” tarp SSRS ir Japonijos
1989 Japonijos imperatoriumi tapo Akihito (gimtadienis – 1933 12 23)
Okupacija – laikinas kitos valstybės užėmimas ir faktiškas jos valdymas
Pietinės ir šiaurinės teritorijos – Pietinės teritorijos: Riuku salos (1945-1972 buvo okupuotos JAV); šiaurinės teritorijos: 4 Kurilų salos: Iturupas, Kunasinas, Sikotanas, Habomajus 91945 okupuotos SSRS) Japonijos žemėlapiuose žymimos kaip jos teritorija.
Importas – prekių ir paslaugų įvežimas iš užsienio.
Eksportas – prekių ir paslaugų išvežimas į užsienį.
Patentas – dokumentas, patvirtinantis, kad techninį sprendimą valstybė pripažino išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti.
Licensija – leidimas, teisės suteikimas.
Sintoizmas – senovinė japonų religija; jai būdingas gamtos reiškinių ir murusių protėvių garbinimas.
Korporacija – teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri interesai.
Pagoda – daugiaaukštė, bokšto pavidalo budistų kulto relikvijų saugykla arba memorialinis statinys.
Toras – išgaubta, iškilusi kolonos pagrindo dalis.