Senoves Egiptas

Senovės Egiptas

Derlingasis Nilo slėnio dirvožemis davė pradžią Egiptui – civilizacijai, kuri atsirado prieš 5000 metų ir išsilaikė daugiau kaip 3000 metų.Nilo vandenys tamsų jo pakrančių dirvožemį padarė našų, ir Egipto civilizacija suklestėjo.Ilgą laiką Egipto istorija nesikeitė.Šalį valdė faraonai, padedami viziriais vadinamų pareigūnų, kurie rinko mokesčius ir teisėjavo.Egiptiečiai garbino daugybę dievų ir tikėjo, kad mirę nueis į pomirtinį pasaulį.Faraonai statėsi prašmatniu kapus; iš jų didingiausios yra piramidės.Egiptiečiai daug pažengė medicinoje.Vis dėlto pamažu ši civilizacija iro, kol galiausiai tapo pažeidžiama svetimšalių antpuolių.30 mm. pr. Kr. Šia imperija galutinai užkariavo romėnai.

Faraonai.Senovės Egipto valdovai buvo vadinami faraonais (žodis reiškė „didelis namas“).Jie buvo dievinami ir turėjo visą valdžią: Egipto žemė ištisai priklausė jiems.Žmonės tikėjo, kad faraonai yra saulės dievo Ra sūnūs.

Piramidės.Egiptiečiai tikėjo po mirties gyvensią amžiną gyvenimą „tobulame“ Egipte.Balzamuoti faraonų kūnai buvo laidojami piramidėse.Ankstyvosios piramidės buvo laiptuotos.Manyta, jog mirusio valdovo vėlė kops laiptais susitikti viršuje su saulės dievu.Vėliau piramidės statytos lygiais, nuožulniais šonais.Kadangi žmonės piramidžių kapavietes galėjo lengvai apiplėšti, vėliau faraonus imta laidoti nežymėtuose kapuose VValdovų slėnyje, kur kapai buvo dieną naktį saugomi.

Mumijos.Egiptiečiai manė, jog, išlaikę po mirties savo kūną, gyvens amžinai.Todėl jie darė mumijas – kūnus, kurie negenda.Balzamuotojai iš mirusiojo kūno išimdavo kepenis, plaučius ir smegenis, bet palikdavo širdį.Tada, kad negestų, ištrindavo sodos kristalais iir galų gale suvystydavo jį drobės juostomis.

Nilas.Kasmet Nilas išeidavi iš krantų ie užliedavo laukus vandeniu bei trąšiu dumblu.Tokie Nilo slėnio poplūdžiai įtręšdavo žemę abiejose pusėse maždaug 10 km atstumu.Egiptiečiai tame plote taikė savo žemės ūkio sistemą, gerindami žemę patvenktais patvynio badenimsi.Dtkuma abipus upės sudarė gamtinę gynybos sistemą, be to, ji buvo turtingas maineralų ir akmens šaltinis.

Hieroglifai.Vaizdinį raštą, arba hieroglifus, egiptiečiai sukūrė maždaug 3000 m. pr. Kr.Pradžioje kiekviena daiktas buvo pateikiamas tiksliu savo atvaizdu, arba piktograma.Pamažu atvaizdai ėmė reikšti garsus.Fonogramos buvo pradėtos vartoti žodžiams užrašyti.