Svarbiausios datos

Lietuvos istorija. Datos , terminai, sąvokos.

XV. a. yra sukurta romaniškoji lietuviø tautos kilmës teorija. Lietuviai kildinami iš romënø.

Gotiškoji teorija: lietuviai kildinami iš germanø genties – herulø.

Pirmieji gyventojai á Lietuvos teritorijà atsikelia XI – X tûkst. pr. m. e. Apsigyvena apie Nërá, Nemunà, Baltijos jûrà. Atsikelia iš pietvakariø (nuo Vyslos).

Pirmasis atsikëlimo amþius – akmens amþius. Tada jau turi prijaukintà šuná, lankà su strëlëmis. Gamybos pradþia – puodai (virvelinë keramika), verpimas, akmenø gludinimas. Gyvenama stovyklavietëse, medþiojama, þvejejojama ir renkama.

2500 m. pr. m. ee. á Lietuvos teritorijà atsikelia indoeuropieèiai. Atsikelia iš Azijos, Europos, jie stepiø gyventojai (Gimbutienës teiginys).

Antra banga susimaišo su vietiniais gyventojais (I – II tûkst.) ir sudaro baltø gentys.

Baltø gentys: prûsai, þiemgaliai, þemaièiai, sëliai, aukštaièiai, lietuviai, skalviai, sûduviai, jotvingiai, latgaliai, lyviai.

98 m. romënø istorikas Kornelijus Tacitas pirmà kartà pamini baltus veikale “Germanija”. Tada juos vadina aisèiais.

II a. geografas Klaudinus Ptolemëjas pirmà kartà mini galindus ir sûduvius – veikale “Geografija”.

VI a. gotø istorikas Jordanas 2 kartus mini aisèius.

854 m. yra minimas AApuolës pilies šturmas. Švedø kariuomenë puola kuršiø þemes.

1009 m. pirmà kartà paminëtas Lietuvos vardas “Kvedlinburgo analuose”. Kvedlinburgas – rytø Vokietijos miestas.

1848 m. Neselmanas gentis, gyvenanèias prie Baltijos jûros, liepia vadinti baltais.

XIII a. pradëta kurti Lietuvos valstybë.

1219 m. Volynës sutartyje minimi 221 kunigaikšèiai, tarp jø Mindaugas kaip Dausprungo brolis.

1235 m. Hipatijaus metraštis mini “Mindaugo Lietuvà”.

Feodalø ir priklausomø jø þmoniø sluoksniø atsiradimas buvo vidinë Lietuvos valstybës atsiradimo prieþastimi.

1251 m. Mindaugas apsikrikštijo.

1263 07 06 Mindaugas karûnuotas.

1260 m. Durbës mûšis.

1263 m. Treniota nuþudo Mindaugà.

Lietuvos valstybë sukurta XIII a. 4-5 dešimtmetyje, kai Mindaugas nugali opozicijà (Dausprungas, Treniota, Tautvilas).

1202 m. kalavijuoèiø ordinas.

1230 m. atsikelia kryþiuoèiø ordinas.

1236 m. Saulës mûšis.

1237 m. kalavijuoèiø ordinas sujungiamas su kryþiuoèiø ir tampa jo autonomine šaka. Pavadintas Livonijos ordinu.

1260 – 1274 m. didysis prûsø sukilimas. Išnaikinta prûsø gentis.

Lietuvos valdovai.

Mindaugas * Treniota * Vaišelga * Švarnas * Traidenis * Domantas * Butegeidis * Butvydas Pukuveras * Vytenis * Gediminas.

Gediminas (1316 – 1341)

Gedimino valdymo laikotarpiu:

1. Lietuva tampa LDK.

2. Vilnius tampa valstybës sostine. Pirmà karta paminëtas laiškuose 11323 m.

3. Sudaroma didþiojo kunigaikšèio taryba iš 20 þmoniø.

4. Atsiranda valstybës pareigybës: raštininkas, antspaudo saugotojas, vertëjas.

5. Norëdamas pakelti Lietuvos ûká, Gediminas kvieèia amatininkus iš VE.

6. Sukuria Lietuvos kariuomenæ, pastato kelis laivus.

7. Prasideda dinastinë valdþia, nes sostà paveldi tas sûnus, kuris gyvena sostinëje.

1324 ir 1341 bando krikštytis Gediminas. Poþiûris buvo grynai politinis.

1341 nuþudomas.

1336 Pilënø gynyba.

1345 ávyksta perversmas. Jaunutis nuverèiamas ir á sostà ateina Algirdas ir Kæstutis. Valdymo forma: diarchija.

1348 Strëvos mûšis su kryþiuoèiais.

1362 Kauno pilies apgultis.

Organizuojami þygiai á Rusijos þemes.

1368, 1370 – Rudavos kautynës, 1372.

1380 JJogailos ir kryþiuoèiø Dovydiškiø sutartis.

1381 – 1382 Jogaila nuverstas nuo sosto, valdo Kæstutis.

1382 Kæstutis nuþudomas.

1382 Dubysos sutartimi Jogaila atiduoda Þemaièius iki Dubysos.

Po Algirdo mirties LDK kunigaikštis tampa Jogaila 1377.

1385 08 14 Krëvos sutartis. Jogaila pasiþada tapti Lenkijos karaliumi.

Lietuvoje pradeda formuotis luominë monarchija.

1387 pradëtas Lietuvos krikštas. 1413 apkrikštyti þemaièiai.

1392 Astravo sutartis. Pasirašoma sutartis tarp Vytauto ir Jogailos. Ja uþbaigiamos vidaus kovos.

1401 Rodomo sutartimi Lenkija patvirtina LDK savarankiška valstybe ir Vytautas tampa LDK valdovu.

Vytautas centralizuoja Lietuvos valstybæ.

1398 Salyno sutartimi Vytautas uþrašo þemaièius iki Neveþio kryþiuoèiams.

1399 Vorsklos mûšis prieš aukso ordà. Pralaimëjimas.

1409 sukursto þemaièius sukilti prieš kryþiuoèius.

1410 07 15 Þalgirio mûšis.

1422 Melno taika. Ordinas atsisako Þemaitijos ir Uþnemunës, bet jam lieka Klaipëdos kraštas iki 1919 m.

1429 Vytautui pasiûloma karûnuotis.

1411 pasirašoma Torunës taika. Ordinas atsisako teisiø á Þemaitijà.

1430 10 27 miršta Vytautas.

Po Vytauto valdo: Švitrigaila.

Þygimantas Kæstutaitis, Kazimieras: Atsiranda Ponø taryba,

1447 “Kazimiero teisynas”.

Aleksandras, Þygimantas.

1529 patvirtintas I Lietuvos statutas. Parašë Goštautas.

1557 Þygimantas Augustas vykdo Valakø reformà.

1569 07 01 Liublino unija.

1566 II Lietuvos statutas.

Henrikas Valua. Išleidþia “Henriko artikulus”. Prasideda “aukso metai” bajorams.

Steponas Batoras.

1579 04 10 iš jëzuitø kolegijos sukuriamas Vilniaus universitetas. Mokoma dviejø dalykø: yra teologijos ir filosofijos fakultetai. Pirmasis rektorius Petras Skarga. Batoras perorganizuoja kariuomenæ, ákuria patrankø liejyklà.

1581 Lietuvos vyriausiasis tribunolas – apeliaciniø skundø nnagrinëjimo teismas.

1578 – 1583 karas su Rusija dël Livonijos.

Zigmantas Vaza.

1588 Patvirtintas III Lietuvos statutas. Parašytas Leono Sapiegos (‘Lietuvos saliamonas’).

1562 pirmà karta pasireiškia bajorø anarchina Liberum Veto teise.

Vladislovas Vaza.

1600 – 1629 pirmasis karas su Švedija.

1605 09 27 Salaspilio kautynës. Chotkevièius sutriuškina 3 kartus didesnæ Švedijos kariuomenæ ir beveik nepraranda kariø. Karas uþsibaigia Altmarko taika 1629.

1654 – 1667 karas su Rusija. Pasibaigia Andrusovo taika.

1655 – 1660 II karas su Švedija. Baigiasi Olivos taika.

1655 daugiau kaip 1000 bajorø pasirašo Këdainiø unijà. Joje nutraukiama unija su Lenkija ir sudaroma sàjunga su Švedija. Nieko nepavyksta.

1700 – 1721 Šiaurës karas su Rusija. Baigiasi Ništato taika. Po šio karo Rusija tampa imperija.

1709 – 1711 maro epidemija Lietuvoje.

1772 Rusija, Prûsija ir Austrija pasidalina Lenkijos-Lietuvos respublikà. I-asis padalijimas.

1791 05 03 – III pasaulyje seniausia konstitucija. Lietuvos vardo joje nëra. Pagal prancûzø švietëjø pavyzdá valdþia padalinta á 3 dalis. Ástatymø leidþiamoji – seimas, ástatymø vykdomosios – karalius ir ministerijos (edukacinë, karo, policijos, biudþeto). Panaikinta Liberum veto teisë. Valdymo forma – konstitucinë monarchija.

1793 – II padalijimas. Austrija nedalyvauja.

1794 03 prasideda Kosciuškos sukilimas Lenkijoje, 04 Lietuvoje.

1794 11 Rusija numalšina sukilimà.

1795 – III padalijimas. Austrija vël dalyvauja. Po šio padalijimo iš politinio þemëlapio išnyko Lenkijos-Lietuvos respublika. Lietuva atsiduria Rusijos sudëtyje.

1840 panaikinta Lietuvos tteisë – statutas, ávesti Rusijos ástatymai. Administracinë kalba – rusø.

1796 ávesta rekrûtø prievolë.

1812 06 28 Napoleonas uþima Vilniø.

1812 06 – 12 12 prancûzmetis Lietuvoje.

1812 susriprëja visuomeninis politinis judëjimas.

1812 – atnaujina veiklà Masonø draugija.

1817 – filomatø (mokslo mylëtojai), šubravcø draugijos.

1820-23 filaretø draugija (dorybës mylëtojai).

1815 dekabristø sukilimas. Pasikësinimas á carà.

1831 03 sukilimas Lietuvoje.

1831 06 19 mûšis Paneriuose. Sukilëliai pralaimi.

1832 uþdarytas Vilniaus universitetas.

1861 caras manifestu panaikina baudþiavà, bet panaikinimo sàlygomis þmonës nepatenkinti.

1863 – 1864 sukilimas Lietuvoje. Prasideda 1863 03 Lietuvoje. Vadai: Sierakauskas, Kalinauskas, Mackevièius. Sierakauskas pakartas 1963 06, Mackevièius 1863 12, Kalinauskas 1864 vasarà.

1864 sukilimas numalšintas (malšino 140 000 kareiviø), bet caras turi imtis priemoniø. Panaikina baudþiavà, laþà, áveda èinšà, þemæ gauna dalis beþemiø.

1864 – atvira rusifikacija. Uþdraudþiama spauda lotyniškomis raidëmis, ávedama graþdanka (1864 – 1904). Naikinamos lietuviškos mokyklos, baþnyèios, vienuolynai.

XIX a. pb. Simonas Daukantas parašo pirmà Lietuvos Istorijà lietuviškai.

XIX a. pb. Prasideda lietuviø tautinis sàjûdis.

1883 –1886 laikraštis “Aušra”. 1889 – 1905 “Varpas”. 1896 – 1904 “Tëvynës sargas”.

1902 pirmoji Lietuvos partija – “Lietuvos demokratø partija”.

1905 10 17 caro manifestas leidþiantis spaudos, þodþio, partijø laisvæ .

1905 “Lietuviø krikšèioniø demokratø partija”.

1905 12 04-05 d.d. sušaukiamas lietuviø suvaþiavimas – Didysis Vilniaus Seimas. Priimta rezoliucija reikalaujanti autonomijos Lietuvai.

1915 10 – 1918 Kaizerinë okupacija.

1914 08 11 komitetas

nukentëjusiems nuo karo šelpti. Komiteto pirmininkas Yèas, vëliau Smetona.

1915 Švedijos lietuviai paskelbia apie Lietuvos nepriklausomybës atkûrimà.

1916 03 01-05 d.d. Šveicarijoje, Berno mieste, ávyksta lietuviø konferencija. 1916 Hagos konferencija. 1916 06 Lozunos konferencija. Visose konferencijose dalyvauja Lietuvos atstovai ir reikalauja nepriklausomybës Lietuvai.

1917 09 18-22 d.d. Vilniuje ávyksta lietuviø konferencija. Nutariama atkurti demokratinæ nepriklausomà Lietuvos valstybæ, su sostine Vilniumi, su etnografinëmis sienomis.

1917 12 11 priima pirmà deklaracijà. Atstatoma nepriklausoma valstybë, kuri sueina á amþinus tvirtus ryšius su Vokietija.

1918 02 16 pasirašoma III deklaracija. Nepriklausoma valstybë nutraukia visus ryšius su Vokietija. Šis dokumentas yra pats sverbiausias Lietuvos istorijoje. Po 200 metø atkurta valstybë.