Technikos paminklas-siaurasis gelezinkelis

Turinys

KAS TAI YRA TECHNIKOS PAMINKLAS? 2

SIAURASIS GELEŽINKELIS IR JO ISTORIJA: ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.

NAUDOTA SIAUROJO GELEŽINKELIO ĮRANGA IR TECHNIKA 4

DABARTINĖ SIAUROJO GELEŽINKELIO PADĖTIS IR PERSPEKTYVOS 5

PRIEDAS…………………………8

INFORMACIJOS ŠALTINIAI 11

Kas tai yra technikos paminklas?

Technikos paminklo sąvoką geriausiai apibūdina Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kuriame kultūros paveldo objektai apibrėžiami kaip pavieniai ar į kompleksą įeinantys žemės sklypai, sklypų dalys, vandens, miško plotai, statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, turintys vertingųjų savybių, esantys atskiri daiktinės teisės objektai ar galintys būti jais įteisinti, registruoti kaip kultūros vertybės. TTechnikos paminklai pagal savo reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį būtų priskiriami prie inžinierinio pobūdžio kultūros paveldo objektų. Siaurasis geležinkelis 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą(G 10 K). Unikalus 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę .

Siaurasis geležinkelis ir jo istorija

Siaurasis geležinkelis, žmonių vadinamas tiesiog Siauruku, Lietuvoje pradėtas eksploatuoti nuo XIX a pabaigos. 1895 m. lapkričio 11 d. buvo atidarytas pirmasis 7750 mm pločio siaurojo geležinkelio 71 km ruožas Švenčionėliai – Pastovai, sujungęs buvusį senąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį postą – Ašmenos pavieto miestą, tuo metu išaugusį į svarbų malūnų, popieriaus, audimo pramonės centrą, su pagrindinėmis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas – VVaršuva magistralėmis. Šis faktas pažymėjo dalies Baltarusijos žemių ūkio trauką bei istorinį ryšį su Lietuva. 1898 m. šis ruožas buvo pratęstas iki Panevėžio, per kurį vėliau įjungtas į šiaurės vakarų smulkesnes magistrales, siejusias vietinės pramonės centrus. 1899 m. 750 mm pločio siaurasis geležinkelis buvo sujungtas su 1873 m. per Panevėžį nutiestu plačiuoju, 144 km Švenčionėlių – Panevėžio ruožu – taip buvo sudarytos sąlygos krovinių gabenimui. Oficialiai šiuo ruožu eismas buvo atidarytas 1901 gegužės 13d. Darbus pradėjo privati kompanija, finansuojama firmos “Fon Derviz”. Jai bankrutavus, Panevėžio – Švenčionėlių geležinkelio baigiamuosius darbus atliko valstybės biudžeto finansuojamos Rusijos kontoros.

Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra, nes Lietuva tuo metu priklausė Rusijos ekonominiam kompleksui. Plečiantis pramonei, ddidėjant žemės ūkio produktų gamybai, stiprėjo prekybiniai ryšiai su Rusijos miestais. Be to, Lietuvai esant tarp Rusijos centrinių sričių ir Baltijos jūros uostų, turinčių kelius į vakarų Europą, teko atlikti reikšmingą ekonominį vaidmenį didžiulės Rusijos valstybės ūkyje.

Antrasis siaurojo geležinkelio raidos etapas sietinas su I pasauliniu karu. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė 1916 m. nutiesė 600 mm pločio naujus ruožus: Gubernija – Pasvalys ir Joniškis – Žeimelis. Trečiasis vokiečių nutiestas ruožas Skapiškio stotį per Suvainiškį sujungė su Latvija ir veikė iiki 1960 m. Respublikos siaurieji geležinkeliai perorganizuoti pritaikant prie jau 1920 m. pradėjusios ryškėti Lietuvos ūkio struktūros. Tiesiant naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas, plačiai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją. Trečiajame etape, apimančiame 1920 – 1938 m. , siaurojo geležinkelio tinklo kūrime ypač aktyviai dalyvavo vietos savivaldybės. Besirūpindamos, kad naujos atšakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, savivaldybės nurodė argumentus, pagrįstus prekių judėjimo apskaičiavimais. 1922 m. iki Biržų buvo pailginta vokiečių kareivių pradėta statyti Gubernijos – Pasvalio siaurojo geležinkelio linija bei nutiesta Petrašiūnų – Linkuvos atšaka.

1921 m. Vaškų, Pasvalio ir Pušaloto valsčių tarybos aktyviai prašė Susisiekimo ministerijos, kad būtų sujungti Šiaulių – Biržų ir Švenčionėlių – Panevėžio per Pasvalį ruožai. Su pirmojo Lietuvos finansų ministro Martyno Yčo palaikymu 1938 m. nutiesus Panevėžio – Joniškėlio 36 km ruožą šios dvi atkarpos buvo sujungtos. Šiame ruože taip pat buvo pastatytos Bernatonių, Skaistgirių, Medikonių, Pušaloto, Vaitkūnų stotelės, o Biržuose ir Panevėžyje pastatyti depai.

1935 m. siekiant unifikuoti siaurojo geležinkelio sistemą visi 600 mm pločio geležinkelio ruožai buvo platinami iki 750 mm pločio. 1935 m. bendras Lietuvos Respublikos siaurojo geležinkelio tinklo ilgis sudarė 467 km (284 km buvo su 750 mm ppločio vėže ir 183 km – su 600 mm pločio vėže).

Siaurojo geležinkelio pagalba buvo išspręstas poreikis privažiuoti iš intensyvios žemės ūkio gamybos zonų prie plačiojo geležinkelio svarbiausių punktų. Tuomet regiono centru buvo Panevėžys, į kurį veždavo linus, bekonus, o iš Panevėžio į apylinkes plaukė miško medžiaga, miltai. Eksporte vyravo sviestas, javai, sėmenys, importe – druska, trąšos, anglys, žibalas.

Tarybų Sąjungos laikais siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys- Šiauliai ir Švenčionėliai – Utena buvo perdaryti į plačiuosius, kai kurie ruožai išardyti. Tai atspindėjo tuometinės valdžios politiką, kai daugiausia dėmesio ir finansavimo buvo skiriama tranzitiniams plačiojo geležinkelio ruožams, turintiems strateginę reikšmę, o vietinis ūkis ir pramonė skurdinama.

Naudota siaurojo geležinkelio įranga ir technika

Iki šių dienų išliko autentiška pagrindinė ruožų įranga: tiltai, bėgiai, pabėgiai (dalis jų dabar gelžbetoniniai), sankasos, pralaidos. Bėgiai yra įvairių XIX a. II – osios pusės firmų: rusų („Rossijskoje Železnodorožnoje Obščestvo“), danų, vokiečių gamyklų.

Tiltai statyti Nepriklausomos Lietuvos specialistai, technikos mokslus baigę Vakaruose, todėl tiltai pasižymėjo aukšta tiesimo kultūra, naudotomis geromis medžiagomis ir darbų kokybe. Tiltų konstrukcijos nesudėtingos, pasižymi racionalumu. Didžiausias siaurojo geležinkelio tiltas – tai 96 m ilgio plieninis kniedytas tiltas per Šventąją Anykščiuose. Kadangi siaurasis geležinkelis II pasaulinio karo metu nelaikytas strateginiu objektu – Siaurojo geležinkelio tiltai per II–ąjį pasaulinį kkarą nebuvo išsprogdinti. Todėl iki mūsų dienų jie išliko nepakitę.

Išlikę vandens tiekimo sistemos elementai – vandens bokštai ( Priedas:1 pav.) hidrokolonėlės, vandens siurbliai, siurblinės, šuliniai – daugiausia nepakeisti, nors nebenaudojami. Signalizacijos sistemos reliktais laikomi semaforai stovi Joniškėlio stotyje ( Priedas: 2 pav.). Ant semaforų atramų esantys užrašai byloja, kad jie gaminti Vokietijoje, specializuotame geležinkelio įrangos fabrike.

1932 m. Kaune esančiose siaurųjų geležinkelių dirbtuvėse buvo pagaminta pirmoji dviejų ašių automotrisa. 1934 – 1938 m. pradėtos naudoti automotrisos, kurių vidutinis greitis buvo 36 km/h, o didžiausią greitį išvystydavo iki 50 km/h. Keturių ašių automotrisos talpino 30 keleivių. Ir dabar tai būtų gana pigi ir prieinama turizmo reikmėms keleivių pervežimo priemonė.

Iki 1957 m. vagonams vežti naudoti garo varomi lokomotyvai – garvežiai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Suomijoje pagaminti du garvežiai PT – 4 ( Priedas: 3 pav.) dabar saugomi Panevėžio cukraus fabrike ir Šiaulių geležinkelio stotyje. 1957 – 1962 m. garvežius pakeitė dyzeliniai lokomotyvai. Pervežimams naudojami lokomotyvai jau taip pat tapo technikos retenybe, buvusioje Sovietų sąjungoje jie nebegaminami nuo 1959 m. Šiuo metu eksploatuojami 12 šilumvežių TU–2( Priedas: 4 pav.), 21 vagonas – platformą, 10 keleivinių vagonų. Taip pat išlikusios remonto dirbtuves (depas) su įranga riedmenų remontui.

Dabartinė siaurojo geležinkelio padėtis ir perspektyvos

Siaurasis geležinkelis yra daugiasluoksnė

kultūros vertybė, reprezentuojanti svarbius šalies istorijos etapus: XIX a. pabaigos techninę revoliuciją , Pirmojo pasaulinio karo eigą, Nepriklausomos Lietuvos ekonomikos raidą ir sovietmečio ekonominės politikos vėjus. Todėl 1996 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas įrašė išlikusius siaurojo geležinkelio ruožus kaip kompleksą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2001 m. balandžio 9 dieną Lietuvos respublikos seimo Ekonomikos komiteto posėdyje nuspręsta Lietuvos siaurojo geležinkelio kompleksą paskelbti kultūros paminklu, tuo pačiu paruošti plėtros ir finansavimo iš Europos Sąjungos rėmimo fondų planą.

Šiais laikais tai iilgiausias (179 km. ilgio) Europoje išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas, kurio išlikimu susirūpino Europos muziejų ir geležinkelių turizmo federacija. Dalis geležinkelio uždaryta 1996 m. Siaurojo geležinkelio kompleksas, kurį sudaro veikiantis 71,6 km ilgio ruožas Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai ( Priedas: 5pav.), yra ne tik kultūros paveldo objektas, bet ir vienintelis bei reikšmingas Lietuvos istorijai išlikęs transporto technikos ir technologijos pavyzdys, liudijantis 19 a. ir 20 a. sandūros technikos pažangą bei kultūros lygmenį.

Siaurojo geležinkelio komplekso architektūra atspindi statybos laikmetį, stilių ir konstrukcijų kaitą. Didesnių stočių ppastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. Anykščių stoties pastatai, vandens bokštas, grįsta aikštė ir netoliese esantis tiltas sudaro reto grožio kraštovaizdį. Joniškėlio stotis funkciškai buvo susijusi su netoliese esančiu kooperatyvo namu, pienine, dvaru. Biržuose ( Priedas: 6 pav.)grįsta stoties aaikštė, pastatai, vandens bokštas ir depas su gyvenamuoju namu įsiterpę tarp tankiai apstatytos miesto dalies, teikdami istoriniam miestui papildomą vertę.

XIX a. pab. – XX a. pradžios mediniai statiniai priskirtini carinės Rusijos laikotarpiui. Tai istorizmo bruožų turintys ręstiniai, karkasiniai pastatai. Jų statybos technologija, konstrukcija, apdailos detalės tipizuotos ir panašiai naudotos visame carinės Rusijos geležinkelyje. Tačiau statybose dirbę vietiniai meistrai įterpė ir lietuvių liaudies architektūroje naudotų puošybos elementų. Mūrinės stotys ir stočių pastatų kompleksai statyti 4 – ame dešimtmetyje pagal Nepriklausomos Lietuvos architektų projektus. Stočių plano sandara aiški, racionali. Pagrindinė patalpa – laukiamoji salė su kasa, kitos patalpos – budėtojo kambarys, stoties viršininko kabinetas, gyvenamieji tarnautojų butai. Pastatų kompozicijai būdingas saikingumas. Fasadai tinkuoti, lygūs, juose tarsi dekoro elementai didelėmis raidėmis įkomponuoti stočių ppavadinimai pvz., „Pasvalys“, „Joniškėlis“.

Siaurojo geležinkelio aptarnavimui statytas, vėliau pritaikytas ir plačiojo geležinkelio reikmėms Panevėžio depas – tai unikalus gamybinis statinys. Plano sandara susideda iš kelių remonto salių, mechaninių dirbtuvių, administracinių patalpų ir tai atsispindi sudėtingame erdviniame sprendime.

Neatlaikęs automobilių transporto konkurencijos siaurasis geležinkelis pamažu nyksta su visais infrastruktūros objektais. Viena tolesnių siauruko veiklos krypčių, kaip ir Vokietijoje, galėtų būti paslauga pažintiniam turizmui Vidurio Lietuvos istorijos apžvalgos maršrutui. Visose prie siaurojo geležinkelio esančiose apylinkėse gausu archeologijos paminklų, piliakalnių, nes čia buvo tankiai ggyventa, o upių baseinu ėjo didieji prekybos keliai. Jau dabar siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Rubikiai tarnauja vietinio (iš dalies ir tarptautinio) turizmo reikmėms. Šis ruožas eina pro lankytinas vietas: Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis, o atkarpa nuo Anykščių iki Rubikių vingiuoja Anykščių regioniniu parku, kur atsiveria nuostabūs Anykštos upės slėnio vaizdai.

Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” pasinaudodama galimybe pristatė specialų projektą atgaivinti siaurukui tuo pačiu panaudojant tai kaip priemonę reklamai. 2003m. viename iš siaurojo traukinio vagonų įrengtas firminis “Anykščių vyno” restoranas, kuriame turistams suteikiama galimybė degustuoti įvairius vynus besigrožint vaizdingu Anykščių apylinkių kraštovaizdžiu. Ekskursija Panevėžio-Anykščiu-Rubikių ruožu trunka apie 3,5 val. Tikimasi, kad šia priemone ateityje bus pritraukta nemažai turistų, padėsiančių išsaugoti šia kultūrinę vertybę.

2002m. VĮ “Lietuvos paštas” išleido pašto ženklų seriją “TECHNIKOS PAMINKLAI”. Pažymint technikos paminklų svarbą du šios serijos pašto ženklai įamžino siaurąjį geležinkelį, viename iš jų (1,30Lt nominalo) pavaizduotas šilumvežis TU 2, kitame (2Lt nominalo) – garvežys PT4 ( Priedas: 7 pav).

Reziumuojant galima teigti, kad siaurojo geležinkelio kaip susisiekimo priemonės vertė šiais laikais tapo menka, bet iniciatyvinių grupių iš Lietuvos ir užsienio, bei valstybinių institucijų dėką šis kultūros paveldo objektas, technikos paminklas bus išsaugotas ir panaudotas kaip priemonė plėtoti turizmui bei pademonstruoti kai kuriuos Lietuvos istorijos epizodus.