Valakų reformos rezultatai

Reforma pakėlę darbo našumą žemės ūkyje ir smarkiai padidino iždo pajamas. Sudarant laukus ir juos dalijant į rėžius, nemaža nedirbamos žemės buvo paversta dirbama, praplėstas dirvų ir šienaujamų pievų plotas. Nemažą reikšmę turėjo trilaukio su sėjomainos ciklu pavertimas privaloma žemdirbystės sistema.

Reforma pakeitė socialinių santykių kaime raidą. Ji panaikino skirtumą tarp dvaro žmonių, buvusių nelaisvųjų kaimynų, ir tarp valsčiaus žmonių, buvusių laukininkų. Reforma suvienodino valstiečių ūkių pajėgumą. Sumažėjo neturtingųjų ir turtingųjų, tarp kurių anksčiau klostėsi socialinė nelygybė. Atėmus dalį žemės iš tturtingųjų, rinkoje atsirado daugiau darbinių gyvulių, kurių, gavęs paskolą iš dvaro, galėdavo nusipirkti neturtingesnis.

Iš pradžių buvo nemaža ir tuščių valakų, nes valstiečiai jų galėjo ir neimti. Tačiau apie 1570 m. reforma buvo užbaigta, tušti valakai apgyvendinti.

Sekdami didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pavyzdžiu, didikai ir bažnytiniai žemvaldžiai taip pat ėmė matuoti savo žemes valakais ir nuo jų nustatinėti prievoles. Reforma panaikino dešimtinės mokestį.

Vykdant reformą ir tuoj po jos baigimo daugelis miestų prašė Magdeburgo teisių ir jas gavo, nors ir ne originaliame, o ppakoreguotame variante. Tačiau ir gavęs Magdeburgo teises, miestas vis tiek būdavo kontroliuojamas žemvaldžio.

Apskritai Valakų Reforma buvo pažangus reiškinys, įtvirtinęs kokybiškai naujus žemės santykius.