Viduramžiai/Bizantija?Viduramžių kultūra
Viduramžiai
Ankstyvieji V – X a.
Brandieji X – XIII a.
Vėlyvieji XIII – XV a.
Vasalas-asmuo pasidavęs kito asmens globai. Priimdavo globą ir duodavo jam ištikimybės priesaiką.
Senjoras-vasalo globėjas, neleido niekam vasalo skriausti, duodavo žemės.
Beneficija-žemė duota už karinę tarnybą. NEPAVELDIMA.
Feodas-senjoro vasalui perleista žemė už tarnybą. PAVELDIMA
Alodas-privati žemės valda
Prekariumas-privačių žemės savininkų raštas kuriuo prašyta galingesnių kaimynių pagalbos.
Servas-priklausomi valstiečiai, kurie patys pasidavę su savo žemėmis didikams.
Biurgeris-miesto bendruomenės cecho narys.
Omažas – ištikimybės priesaika senjorui
Dvasininkija-ypatinga teisinė grupė turinti spec. Privilegijų.
Korporacija-Teisiškai įforminta asmenų grupė kurią sieja bendri profesiniai ar lluominiai interesai.
Frankai-pirmoji viduramžių Europos valstybė.
Kova dėl investitūros -kova dėl pareigų skyrimo.
Kodėl viduramžiais gyvenimas buvo toks ritualizuotas, grindžiamas daugiau papročiais, o ne rašytine teise?
Viduramžių visuomenė neraštinga.
Iš visų germanų valstybėlių išliko tik frankai ,nes: 1.Per tautų kraustymąsi mažai keliavo
2.Frankai apsikrikštijo (Va.) 3.Chlodvigas (frankų įkūrėjas) neatiminėjo žemių iš užkariautų Galų.
Savo galybę Frankai pasiekė 800m. Valdant Karoliui Didžiajam
800m. Karolis buvo imperatoriumi ir apkrikštijo Europą
Pagal Verdino susitarimą Karolio Didžiojo imperiją 843m. Pasidalino trys anūkai. (Vokietija Italija ir Prancūzija).
962m. Liudviko Vokiečio ir Italijos sritys susijungia iir įkuriama Šv. Romos Vokietijos imperija(Otonas)
BAŽNYČIA VIDURAMŽIAIS
X a. pab. Kliuni reforma. Vienuolis Fildebrantas iškėlė idėją, kad reikia stiprinti bažnyčią. Paskelbė judėjimą už drausmę, celibatą, už tai, kad bažnyčia nepriklausytų nuo valdžios, kad vyskupus skirtų ne karalių, o popiežius.
Šį judėjimą Fildebrantas ((Grigalius VII) įvedė visoje Europoje.
XI a. ėjimas į Kanosą (Henrikas-Šv. Romos Vokietijos imp. Atgailauja prieš Grigalių VII popiežių)
KRYŽIAUS ŽYGIAI
Priežastys:1)Pagal Majorato teisę turtą paveldi tik pirmas sūnus, todėl Europoje buvo perdaug neturtintų riterių.
2)Religinis entuziazmas
3)Katalikų bažnyčia bandė sumenkinti Bizantijos bažnyčią
4)Išvaduoti Kristaus karstą iš kitatikių rankų.
Kryžiaus žygių eiga
1kryžiaus žygis 1099m. Užimta Jeruzalė
4kryžiaus žygis 1204m. Kryžiuočiai apiplėšė krikščionis. Konstantinopolį ir trumpam buvo įkurta lotynų imperija.
Kryžiuočiai įkūrė: Edesa, Tripolis, Jeruzalė, Antiochija.
Kryžiaus žygių pasekmės: 1)Išnyko baudžiava 2)sustiprėjo katalikų bažnyčia 3)sumažintas riterių kiekis 4)Į Europą atkeliavo citrinos, ryžiai, abrikosai 5) atvežti veidrodžiai, muilas, apatiniai rūbai 6)Praturtėjo ir suklestėjo Venecija ir Genuja 7)Pirmą kartą pradėti persekioti žydai kaip kitatikiai 8)Įsteigti atskiri žydų rajonai getai.
Islamas
Hidžra – pabėgimas iš Mekos į Mediną
Koranas – Šv. Knyga
Mečetė – šventykla
Suna – Šv. Knyga ssudaro pasakojimai apie Mahometą
Kalifatas – galinga valstybė
Kalifas – Kalifato valdovas
Emyras – Kalifo pavaldinys
Džihadas – Šv.Karas
Ramadanas – pasninkas
Kaaba – žymiausia šventovė Mekoje kubo formos akmeninis belangis statinys
Minaretas – bokštai smailūs prie mečetė juose skelbiamos mišios
Rechonkista – ispanų pusiasalio atkariavimas iš musulmonų rankų VIII – IX a.
Sunitai – Religiniu mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, bet ir Suną
Šiitai – Religiniu mokymu šaltiniu laiko tik Koraną.
Bizantija
395m. – padalinta
1453m. – nukariavo Turkai
Kodėl rytų Roma nežlugo nuo Barbarų puldinėjimų?
Jie sugebėdavo pinigais išsipirkti nuo Barbarų puldinėjimų.
Bizantija llabiausiai klestėjo Justiniano laikais VI a.
Justiniano darbai – 1)siekė atkurti visą Romos imperiją buvo užkariavęs Italiją. 2)Susistemino sukodifikavo Romos teisę, išleido civilinį teisės kodeksą. 3)Pastatė Šv. Sofijos bažnyčią 4) Jo laikais klestėjo kultūra
Bizantijos priešai: 1)VIII Arabai
2)VIII-IX a. Bulgarai
3)1204m. Konstantinopolį apiplėšė kryžiuočiai 4-ojo kryžiaus žygio metu
4) XI a. Turkai
5)XIII a. Bizantija Turkų vasalas
6)XV a.Turkai nukariauja
Bizantija apkrikštijo: Bulgarus, Serbus, Rusus
1054m. Krikščionių pasaulis suskilo:
Romos Konstantinopolio
Lotynų Graikų
Katalikų Ortodoksų( Stačiatikių)
Vakarų Rytų
Bizantijos du vienuoliai Kirilas ir Metodijus sukūrė Rusų raštą kirilicą.
VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI
Maras-1348m.
Šimtametis karas – 1337 – 1453 m. Tarp Anglijos ir Prancūzijos. Laimėjo Prancūzai.
Karo priežastys – Prancūzijos karalius liko bevaikis ir iškilo klausimas kas taps paveldėtoju, o Anglijos karalius buvo pretendentas į sostą.
Pasekmės – 1)Išaugo Prancūzijos karaliaus autoritetas 2)Prancūzija tapo luomine centralizuota monarchija.
PARLAMENTAI
Anglijos 1265m. „Parlamentas“ sudarė Lordų ir bendruomenės rūmai.
Prancūzijos 1304m. „Generaliniai luomai“ sudarė Dvasininkų bajorų ir trečiasis luomas.
Avinjono nelaisvė, popiežius verčiamas būti prancūzu Avinjone, o ne Romoje. Paskui atsirado daug popiežių.
Konstanco bažnyčios susirinkimas – 1414-1418m. Sprendė
o dviejų popiežių panaikinimą ir vieno popiežiaus rinkimą. Popiežiaus rinkimas konklava.
o Jano Huso tesimas
o Žemaičių bajorų delegacijos skundas
o 1450m. Knygų spausdinimo išradimas
Viduramžių pagr vienuolijos:
1. Benediktinai- knygų perrašinėtojai, turtų saugotojai
2. Domininkonai- kovotojai su eretikais
3. Pranciškonai- propagavo neturtą ir meilę artimui.
Riterių ordinai:
1. Tamplieriai – prancūzų
2. Joanitai – Italų
3. Teutonai – Vokiečių ( vėliau atsikraustė į prūsų žemes ir buvo pagr. LT ppriešas)
ABATAS – vienuolyno viršininkas
Anatema – atsiskyrimas nuo bažnyčios
Ekskomunika – tikinčiojo pašalinimas iš religinės bendruomenės
Indulgencija – nuodėmių atleidimo raštas, kurį išduodavo už nuopelnus bažnyčiai arba užmokestį.
Inkvizicija – Bažnyčios kova su bažnyčios priešais ir eretikais
Simonija – Pareigų pirkimas ir pardavimas
Relikvija – Liekana, palaikas
Celibatas – Katalikų kunigams priklausoma viengungystė
Konklava – popiežiaus rinkimas
Erezija, Eetikas – rel srovė prieštaraujanti ofic. Bažnyčiai. Erezijos skelbėjas
Viduramžių kultūra
Architektūros stiliai:
1. Romaninis – storos sienos, pilkas akmuo, maži langai, panašus į romėnų, masyvios formos (Šv. Nikolo It., Puatjė ir Vormso katedros)
2. Gotikinis – smailėjančios arkos, kilimas aukštys, daug bokštelių, pagrindinis langas rožė (Dievo motinos katedra, Kelno kat, Šatro kat)
Skolastika – mokymo metodas
Cechas – amatininkų susivienijimas
Gildija – pirklių susivienijimas
Šedevras – šedevrą turėjo padaryti pameistrys norėdamas tapti meistru
Rotušė – miesto savivalda
Meras – miesto vadovas
Lažas – priverstinis darbas dvare
Duoklė – mokestis natūra
Činčas – mokestis pinigais
Žakas – valstietis
Žakerija – valstiečių sukilimas
Viduramžių universitetai :Bolonijos, Oksfordo, Paryžiaus
