Vilniaus universitetas XVII a.

XVII a. Vilniaus universitetas buvo svarbiausias LDK aukštojo mokslo žinių skleidimo, įvaldymo ir kūrybinio taikymo centras. Gamybinių jėgų raida, kultūriniai visuomenės poreikiai, ryšiai su užsienio valstybėmis skatino sklisti mokslo žinias, tačiau dėl programos ir dėstymo trūkumų, scholastinio mąstymo pažintis su Europos mokslo naujovėmis ir kultūros vertybėmis dažnai buvo vienpusiška, o kai kur ir fragmentiška. Universitete dėstomų dalykų atranką ribojo bendri visos Europos jėzuitų mokyklų nuostatai „Ratio studiorum“ (1599), nužymėję mokymo programos kryptį ir metodus. Vilniaus universitetas atstovavo kiek pereformuotai pagal XXVII a. poreikius tradicinio humanitarinio mokymo krypčiai. Kai pažangiausi Europos universitetai ir pavieniai mokslininkai novatoriai XVII a. pradėjo sparčiai formuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus, jų laimėjimai į konservatyvių, tradicinį mąstymą propaguojančių universitetų programą nebuvo įtraukiami, nes griovė senąjį geocentrinį pasaulėvaizdį, daugelį metafizikos teiginių. Vilniaus universitete reiškėsi opozicija tradicinei mąstysenai, o tai sudarė prielaidas mokslo pažangai. Nuo profesorių asmenybių, jų intelektualinio pajėgumo, drąsos priklausė mokslo pažangos galimybės.

Tautiniu požiūriu tarp gavusiųjų laipsnius XVII a. pirmoje pusėje vyravo lietuviai studentai iš Prūsijos kunigaikštystės, ppo jų ėjo lenkai, tad universitetas iš esmės formavo Lietuvos visuomenės intelektualumo lygį.

Pirmoje XVII a. pusėje Vilniaus universitete jau buvo išaugusi profesūra, kilusi iš lietuvių ir LDK tautų atstovų. Ji pasiekė tradiciniam aukštajam mokslui būdingą intelektualinį lygį ir ėmė kūrybiškai vvertinti gautąsias žinias.

XVII a. pirmoje pusėje čia buvo parengti daugelio dėstomųjų humanitarinių disciplinų vadovėliai: logikos, retorikos, muzikos, graikų kalbos, poetikos. Kai kurie iš šių vadovėlių buvo tokio lygio, kad juos pripažino žymiausi Vakarų ir Vidurio Europos universitetai (M. Smigleckio „Logika“ tris kartus pakartotinai išleista Oksforde ir ten naudota universitete).

Vilniaus universitete buvo parengti veikalai iš ekonomikos, mokslo apie visuomenę. Šiuose veikaluose, be daugelio kitų specialių klausimų nagrinėjimo, buvo priešinamasi lažinio – palivarkinio ūkio sąlygomis susiformavusiai teisinei praktikai nelaikyti valstiečio asmeniškai laisvu. Didžiausias Vilniaus universiteto įnašas buvo padarytas humanitarinių mokslų srityje. Tačiau universiteto dėstytojai paruošė ir pirmuosius Lietuvoje tiksliųjų mokslų vadovėlius. Tada prasidėjo matematikos, optikos, fizikos, astronomijos mokslų raida Lietuvoje.