Kalbos kultūros klaidos

I užduotis

I užduotis

Klaidingas sakinys	Taisyklingas sakinys	Klaidos paaiškinimas
Ar dar yra gerų žmonių šiame sviete?	Ar dar yra gerų žmonių šiame pasaulyje?	Barbarizmas
Jaunimas mėgsta dažnai baliavoti.	Jaunimas mėgsta dažnai švęsti.	Hibridas
Ką tu, durniau, galvoji taip elgdamasis?	Ką tu, kvaily, galvoji taip elgdamasis?	Barbarizmas
Jam pasisekė, nes jis turi gerus sponcorius.	Jam pasisekė, nes jis turi gerus rėmėjus.	Barbarizmas
Koks didelis plėmas ant tavo švarko.	Kokia didelė dėmė ant tavo švarko.	Barbarizmas
Šis menedžeris turi gerus darbo įgūdžius.	Šis vadybininkas turi gerus darbo įgūdžius.	Barbarizmas
Visi moksleiviai su nekantrumu laukia abitūros egzų.	Visi moksleiviai su nekantrumu laukia abitūros egzaminų.	Žargonas
Matiekos kontrolinis šį sykį buvo labai sunkus.	Matematikos kontrolinis šį sykį buvo labai sunkus.	Žargonas
Tas žmogus turi gerą imidžą.	Tas žmogus turi gerą įvaizdį.	Barbarizmas
Turim paskubėti, nes pavėluosim ant traukinio.	Turim paskubėti, nes pavėluosim į traukinį.	Prielinksnio vartojimo klaida

II užduotis

Klaidingas sakinys	Taisyklingas sakinys	Klaidos taisymas ir šaltinis (t. y. kas tokią frazę pasakė)
Ši paskaita užtruks biskį ilgiau, nei paprastai.	Ši paskaita užtruks truputįilgiau, nei paprastai.	Barbarizmas Vokiečių dėstytoja
Šiais laikais yra daug naglų žmonių.	Šiais laikais yra daug įžulių žmonių.	Žargonas M-1 Plius radijo stotis
Man atrodo, kad tu kliedi.	Man atrodo, kad tu nesąmones šneki.	Slengas Kauno fonas radijo stotis
Turint tiek bapkių, galima daug ką nusipirkti.	Turint tiek pinigų, galima daug ką nusipirkti.	Žargonas Kauno fonas radijo stotis
Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai.	Gyvenime pasitaiko įvairių nesusipratimų.	Linksnio vartojimo klaida laida „Nuo.iki“
Jo išsireiškimas buvo ne laiku ir ne vietoj.	Jo pasakymas buvo ne laiku ir ne vietoj.	Vertinys laida „Auksinė savaitės blykstė“.
Dažniausiai su savo chebra švenčiu Naujuosius metus.	Dažniausiai su savo draugais švenčiu Naujuosius metus.	Žargonas Zip FM radijo stotis
Dėl projekto kilo visokios abejonės.	Dėl projekto kilo visokių abejonių.	Linksnio vartojimo klaida laida „Paskutinė instancija“
Man patinka skambinti ant pianino.	Man patinka skambinti pianinu.	Sintaksės klaida laida „Nuo.iki“
Nuo vaisių kai kuriems žmonėms atsiranda odos išbėrimai.	Nuo vaisių kai kuriems žmonėms atsiranda odos išbėrimų.	Linksnio vartojimo klaida laida „Sveikatos ABC“

Kalbosklaidų analizė

Kalbos kultūra – tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas. Tačiau jeigu kalbos kultūrą suprantame kaip tam tikrą kalbotyros šaką ar bent prraktinį kursą, tai jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti. O pačios geros kalbos pirmiausia moko praktinės kalbos disciplinos: leksikologija, gramatika ir kitos.

Stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai, ypač grožinėje literatūroje, publicistikoje, buities kalboje, nėra klaidos. Kalbos kultūrai labiau rūpi nemotyvuoti kalbos normų pažeidimai, kurie dažniausiai esti netyčiniai, bet pasitaiko ir tyčinių.

Netyčiniais pažeidimais laikomos tos kalbos klaidos, kurių kas nors vartosenoje (net viešojoje) padaro todėl, kad nepakankamai moka benndrinę kalbą, nežino jos normų. Tie, kurie sako smala, rėdyti, neužilgo, pilnai sutinku, atstovavo Lietuvą, matyt, nėra girdėję, kad tokie žodžiai ar žodžių junginiai bendrinei kalbai netinka. Tokius pažeidimus galima vadinti ir aplaidiniais (daromais iš aplaidumo), jei jų pasitaiko aukštesniųjųų klasių mokinių, studentų ar net diplomuotų darbuotojų kalboje.

Tyčiniai kalbos normų pažeidimai yra tokie, kai vartotojas žino, kaip bendrinėje kalboje turi būti, bet su ta norma nesutinka, jai priešinasi. Daugelis žurnalistų yra girdėję, kad naujųjų anglybių antplūdžio reikia vengti, nes, tarkim, žodį sponsorius puikiai pakeičia rėmėjas, žodį mecenatas – „meno dalykų rėmėjas“, žodį menedžeris – vadybininkas, bet pasidavę madai, žurnalistai (ir ne tik jie) šiuos žodžius pavartoja.

Apskritai kalbos klaidų priežastys (jas galima vadinti ir klaidų šaltiniais) yra kelios.

1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui, iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš vokiečių biškį, biskkį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (= įvaizdis); vertalų išsireiškimas (= posakis, pasakymas), savistovus (= savarankiškas; nepriklausomas).

Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai: Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę); sausros rezultate (= dėl sausros). Kitos kalbos mažiau veikia tik morfologiją, tartį, kirčiavimą.

2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos paprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbai neteiktini dalykai, o laisvuosiuosekalbos stiliuosebeveik visada įmanomi. Bendrinei kalbaai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nes tai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys be aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai su įvairiais slengo ar net žargono elementais.

3. Žargonas ir slengas.

Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiant gramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba. Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yra nusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimas ar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas“, stipkė „stipendija“, studis „studentas“, univerka „universitetas“, konserva „konservatorija“, matieka „matematika“, kompas „kompiuteris“, trolis ar trolikas „troleibusas“, svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis“, vidiakas „vaizdo magnetofonas“, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma“, auklioškė (arba auklyba) „auklėtoja“. Gana daug leksinių žargonybių, ir beveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – ir iš anglų: blatnas „itin apsukrus“ ir blatniakas „apsukruolis“, chebra „sava šutvė“ ir chebrantas,-ė „draugužis, -ė“, naglas „įžūlus“, krūtas „kietas“ (apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti. „Policininkas“ buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai“ buvo frankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškos reikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas „šiuolaikinės muzikos kūrinys“, barakas „bendrabutis“, supakuoti „suimti“.

Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tam tikrų profesijų (jūrininkkų, sportininkų, dailininkų.) arba tarpsluoksnių žmonių – paauglių, jaunimo.

Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis (be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuose jis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę:

kliedėt (t. y. nesąmones šnekėti) pradedi, gal prisiliuobei „prisigėrei“? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalbos labai nepagadins ir savas „mados žodis“ varom, pavartojamas reikšme „einam, vykstam, važiuojam“.

4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliaus požiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakius neapgalvotai keliame į kitą.

Kalbos klaidos nėra vienodos. Skiriasi jų pobūdis, sunkumas, aktualumas ir kita. Į visa tai atsižvelgiant, klaidos skirstomos smulkiau.

Pirmiausia kalbos klaidos skirstomos pagal kalbos lygmenis, kitaip – pakopas.

Didžiausios klaidos yra tos, kurios gadina ir sakytinę, ir rašytinę kalbą. Tai:

– žodžių parinkimo ir jų vartojimo (kitaip – žodyno, arba leksikos) klaidos,

– žodžių darybos (kitaip – žodžių sandaros) klaidos,

– žodžių formų sudarymo (kitaip – morfologijos) klaidos,

– žodžių junginių ir sakinių sudarymo (kitaip – sintaksės) klaidos.

Morfologijos ir sintaksės klaidas apibendrintai galima vadinti gramatikos klaidomis, nes morfologija ir sintaksė sudaro gramatiką.

Žodžių darybos klaidas kai kas jungia prie leksikos klaidų, nes netinkamai sudarytas žodis – tai dažniausiai nevartotinas žodis, arba prie morfologijos klaidų, nes morfologijai rūpi ne tik žodžių kaityba, bet ir daryba.

Kalbos kultūrą suprantaant plačiau, skiriamos dar stiliaus klaidos. Be stiliaus, būna ir logikos klaidų. Visos šios klaidos gadina ir sakytinę, ir rašytinę kalbą.

Taigi, kalbos klaidų išvengsime, jei rūpinsimės jų prevencija. Užkirsti klaidoms kelią padeda kalbos kultūros ugdymas.