Leksikos klaidos

Įvadas

“Kalba, kuria kalbame ir didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso. Kaip ir visos – ji nori gyventi.” (1)

Just. Marcinkevičius

Tačiau žmonės pamiršta šį kalbos lūkestį ir pamažu ją naikina – vartodami gimtąją kalbą nepaiso kalbos taisyklingumo ir grynumo, pažeidinėja kalbos normą. Bendrinės kalbos normų pažeidimai, t.y.neatititikimai pavyzdinės ir sunormintos kalbos kriterijams, vadinami kalbos klaidomis. Dažniausiai pasitaikančios kalbos klaidos yra tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos, formų vartojimo, sintaksės ir stiliaus klaidos.

Jos pasitaiko ddėl tarmių poveikio, žargono ir slengo įtakos ir dėl kitų kalbų skverbimosi pasekmių. Pastaroji priežastis yra pavojingiausia, nes dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką. Taigi šio referato tikslas ir yra išanalizuoti ir aptarti leksikos klaidas, pateikti dažniausiai sutinkamus leksikos klaidų pavyzdžius ir juos ištaisyti.

“Leksika – kurios kalbos, tarmės, grupės ar atskiro žmogaus žodžių visuma; kalbos žodyno sudėtis”(2), trumpai tariant, žodynas (šiaip žodynas dažniau reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai). O žodžius, jų parinkimą iir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija.

Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę net iš indoeuropiečių prokalbės. Kalbininkai yra nustatę, kad itin dažni žodžiai motina, duktė, brolis, akis, avis, ugnis ir panašūs turi neabejotinų atitikmenų sanskrito, ssenovės graikų, lotynų, slavų, germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose.Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:

1. nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;

2. nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;

3. netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadina semantizmais.

Barbarizmai – tai kalbai nebūdingi žodžiai ar posakiai, paimti iš kitos kalbos, svetimybės.(3) Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. Barbarai nuniokojo Romos imperiją, sugriovė jos kultūrą. Taigi, terminas “barbarizmas” pasirinktas ne atsitiktinai. Barbarizmai nuo senų laikų griauna mųsų kalbą. Į lietuvių kalbą seniau jie veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iiš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių: gadynė (= laikas, metas, laikotarpis, epocha); iš lenkų: kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), univermagas (= universalinė parduotuvė), skladas (= sandėlis, sandėliukas); ukolas (= dūris, injekcija). Neretai neaišku, iš kurios slavų kalbos toks žodis imtas, nes keliose jis tas pats: kralikas (= ttriušis), bagotas (= turtingas).

Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis), jo (= taip). Viena kita germanybė galbūt atėjo per slavus: špricas (= švirkštas), zelcas (= slėgtainis).

Vertalai – tai nekūrybiškai, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų. Nuo barbarizmų skiriasi tuo, kad jie nėra nevartotini svetimi žodžiai. Jie lyg ir skamba lietuviškai, bet tiesiog tokio žodžio lietuvių kalboje nėra – jis nukopijuotas iš kitos kalbos. Įsidėmėtini šie jokiame kontekste nevartotini vertiniai (vertalai):

apystovą (= aplinkybė): Tiriamos nusikaltimo apystovos (= aplinkybės);

gerbūvis (= gerovė, kartais aplinka, aplinkotvarka): Kyla ar krinta mūsų žmonių gerbūvis (= gerovė)? Statybininkai nesutvarkė gerbūvio (= aplinkos). Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai);

įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė (= įstatymų leidėjas, -a): Įstatymų tobulumu turi rūpintis įstatymdaviai, įstatymleidžiai (= įstatymų leidėjai). O vietoj įstatymdavystė, įstatymleidystė vartotina įstatymų leidimas, leidyba;

išsireiškimas – žr. išsireikšti;

laisvanoris (= savanoris): Už Lietuvos laisvę kovojo laisvanoriai (= savanoriai). Netinka ir vediniai laisvanoriškas, -a (= savanoriškas, -a), laisvanoriškai (= savo noru): Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. Į kolūkius žmonės stojo atseit laisvanoriškai (= savo noru), nors visi žinome, koks buvo laisvanoriškumas (= savanoriškumas);

lygsvara ((= pusiausvyra): Išlaikyk lygsvarą (= pusiausvyrą). Jei lygsvaros (= pusiausvyros) neteksi, nuo buomo nukrisi;

obalsis (= šūkis, devizas): Jų pasirinktas obalsis (= šūkis, devizas) buvo „Gyventi ar mirti“;

pasėka (= padarinys, rezultatas): Karo pasėkas (= padarinius, rezultatus) šalys dar ilgai jautė;

stovyla(s) (= statula, kartais figūra, stotas): Parke buvo gipsinių stovylų (= statulų). Tai buvo gražios stovylos (= gražios figūros, gražaus stoto) vyras.

Šiandieninėje visuomenėje ypač gausu nevartotinų vertinių iš anglų kalbos, palitusių tarp jaunimo. Lentelėje pateikiama keletas dažniausiai sutinkamų ir labiausiai paplitusių tokių naujųjų skolinių ir jų teisingasis variantas:

Netaisyklinga Taisyklinga

burgeris suvožtinis

hepiendas laiminga pabaiga

hostelis nakvynės namai

krosfordas kryžiažodis

miusliai dribsniai

parkingas automobilių aikštelė

popkornai spragėsiai

rolskeitai riedučiai

taimeris laikmatis

Semantizmai – žodžiai, pavartoti ne ta, t. y. netinkama reikšme. Terminas semantizmas tarpiškai sietinas su graikų kalbos žodžiu semantikos „reikšminis“. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Dalis semantizmų ateina kaip mados, tam tikro slengo, žodžiai. Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais – kokios kitos ) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, bet ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių sskambesys arba kai vartojami nesuprasti lietuviški žodžiai, ypač kai imami iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės. Pavyzdžiui, žodis aplamai tiems rytų aukštaičiams, kurie jį dar išlaikę, reiškia „sujauktai, netvarkingai, paviršutiniškai“, todėl aplamai nevartotinas reikšme „apskritai“: Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant; Iš esmės) gerai parašėte. Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant) rinkimai praėjo sėkmingai. Taip pat ne visi žino, ką reiškia senųjų raštų žodis tūlas. Tikroji jo reikšmė – „dažnas, daug kas, ne vienas“. Taisyklingai jį vartojo, pavyzdžiui, Antanas Baranauskas: Seniau miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta (t. y. dažnoje dainoje minėti). Tačiau tūlas, -a netinka reikšme „kažkoks, -ia“: Tūlas (= kažkoks, vienas) žmogus nusipirko asilą. Tūla (= kažkokia, viena) moteriškė vežė parduoti kiaušinių. Čia, matyt, darbavosi tūli (= kažkokie) plėšikai.

Lentelėje pateikiama dar keletas semantizmų pavyzdžių, jų netinkamas vartojimas ir taisymas.

Žodis Nevartotina reikšmė Taisymas

apspręsti Jų dydį apsprendžia magistralių skaičius. Jų dydį lemia magistralių skaičius.

aukštai Jis aukštai įvertintas. Jis labai gerai įvertintas.

davinys Apklausų daviniai teikia vilčių. Apklausų duomenys teikia vilčių.

eilė Jam turi įtakos ir eilė kitų faktorių. Jam turi įtakos daug kitų faktorių.

gautis Kas čia gavosi? Kas čia išėjo/pasidarė?

kiekis Pasirašytų dokumentų kiekis – beveik 20. Pasirašytų dokumentų skaičius– beveik 20.

naudoti Vaisius jau sunaudojau. Vaisius jau suvartojau.

pastoviai Tai pastoviai atnaujinamas leidinys. Tai nuolat atnaujinamas leidinys.

pilnas Dar nėra pilnos informacijos. Dar nėra visos informacijos.

rastis Kur tu randiesi? Kur tu esi?

skaityti Skaitoma, kad statybos tempai lėtėja. Manoma, kad statybos

tempai lėtėja.

Kalbos kultūrai taip pat labai svarbu priešdėlių ir priesagų vediniai, nes juos sudarant ir vartojant klystama dažniausiai. Taisytinų priešdėlių vedinių yra dvi grupės: arba nevartotinas pats priešdėlis (jis svetimas) ir visas žodis yra barbarizmo atmaina – neteiktinas hibridas, arba priešdėlis yra savas, bet verstinis ir todėl sudarytasis žodis jokia reikšme netinka (dalinis vertalas), arba priešdėlinis žodis viena reikšme (vienomis reikšmėmis) yra geras, o kita (kitomis) – dalinis ar net tikrasis semantizmas.

Iš nevartotinų priešdėlių, pridėtų prie lietuviškų kamienų šnekamojoje kkalboje labiausiai paplitęs da- :

reikės damokėti (= primokėti); dadėk (= pridėk) litą; darašiau (= prirašiau) pastabą; tau nedasiskambinau (= neprisiskambinau); davažiavom (= privažiavom) mišką; iki ko daėjo (= priėjo, iki kur nusirito; kaip nusmuko, puolė, degradavo); daėjo (= priėjo) iki ašarų; arbata karšta: iki stalo nedaneši (= neprineši, nenuneši); neretai taisytina ir kitaip: vos davažiavom (= nuvažiavom) iki miesto; reikėjo dabėgti (= bėgti, nubėgti) iki akmens; darbą dabaikite (= baikite, pabaikite) namie. Ypač dažnai vartojamas sakant prielaidą žodis daleiskim(e). Jį ggeriausia keisti žodžiais sakykim(e), tarkim(e): Daleiskim (= Sakykim, tarkim, įsivaizduokim, manykim), kad kraštinės yra lygios.

Taisytinų priesagų (kaip ir priešdėlių) vedinių yra dvi grupės: arba vedinį gadina svetima priesaga (nevartotinas hibridas), arba savai priesagai suteikta svetima reikšmė (dalinis vertalas, kartais – ddalinis semantizmas). Keletas pavyzdžių:

Priesaga Klaidinga vartosena Pavyzdžiai

-tojas, -ėjas įrankis, prietaisas dėmių valytojas (= valiklis), oro gaivintojas (= gaiviklis)

-ietis profesija, tautybė (tam tikrais atvejais) geležinkelietis (= geležinkelininkas), brazilietis (= brazilas), kinietis (= kinas)

-uotas vidinė ypatybė nervuotas (= nervingas)

-iniai su prieveiksmiais psichiniai (= psichiškai), dvasiniai (= dvasiškai)

-uoti painiojamos reikšmės įkainavo namą (= įkainojo), nukainuotos prekės (= nukainotos)

-inėti, -dinėti veiksm eigai žymėti pereidinėti gatvę (= eiti per gatvę), nusirenginėti (= rengtis)

-iškas tautybei reikšti, tarptautiniai žodžiai Lietuviški studentai (= lietuviai), moderniškas (= modernus)

Prie leksikos klaidų priskiriami ir šiandieninėje modernioje visuomenėje paplitę kompiuteriniai terminai. Dažniausiai pasitaikantys neteiktini terminai yra šie:

disketė (= laikmena)

draiveris (= tvarkyklė)

helpas (= žinynas)

ikona (= piktograma, ženklelis)

info (= informacija)

instaliuoti (= įdiegti)

kalkuliatorius (= skaičiuoklis)

katalogas (= aplankas)

kolontitulas (= puslapio antraštė arba poraštė)

laptopas (= nešiojamasis kompiuteris)

linkas (= saitas)

loginas (= prisijungimas)

modemas (geriau vertiklis)

monitorius (geriau vaizduoklis)

noutbukas (= kišeninis kompiuteris)

ofisas (= raštinė, biuras)

pasvordas (= slaptažodis)

personalinis

kompiuteris (= asmeninis kompiuteris)

prezentacija (= pateiktis)

printeris (= spausdintuvas)

ryderis (= skaitytuvas)

seivinti (= įrašyti, išsaugoti)

spelingas (= rašyba, rašybos tikrinimas)

statusas (= būsena, jei iš tikro būsena)

šortkutas (= šaukinys)

vebas (= tinklalapis)

viršutinis

kolontitulas (= puslapio antraštė)

zipuoti (= pakuoti)

Išvados

Lietuvių kalba, viena seniausių išlikusių pasaulio kalbų, nuėjo sunkų kelią. Lenkinta ir rusinta ji vis tik išliko. Tačiau dabar jaučiamas didelis spaudimas iš Vakarų. Anglų kalba sparčiai veržiasi į mūsų gimtąją kalbą, tteršia ją svetimybėmis. Žmonės jaučiasi šiuolaikiškesni vartodami iš kitų kalbų, o ypač anglų, pasiskolintus žodžius, mano jų kalbą esant gyvesnę. Bet tokiais skoliniais “praturtinta” kalba tampa ne tik neskoningesne, bet ir padidėja jos išnykimo rizika. Kad kalba, o tuo pačiu ir tauta, neišnyktų, turime nepamiršti tėvų papročių, tradicijų, gerbti išlaikytą protėvių kalbą. Tą padaryti mes galime nuolat atsigręždami į tautosakos lobynus, tobulindami savo kalbos žodyną. To mus ir moko leksika. Nedarydami leksikos klaidų, stengdamiesi, kad mūsų kalba atitiktų sunormintą bendrinę kalbą, mes ją gerbsime, mylėsime ir taip išsaugosime.

Naudota loteratūra:

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 2000.

Kalbos praktikos patarimai / Sudarė A. Pupkis. V., 1985.

Kanceliarinės kalbos patarimai / Parengė P. Kniūkšta ir kiti. V., 2002.

Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. K., 2001.

Šukys J. Kalbos kultūra visiems. K., 2003.

Lietuvių kalba mokykloje / Sudarė V. Drotvinas. K., 1986.

Dienoraštis be datų / Justinas Marcinkevičius. – Vilnius : Vaga, 1981

Lietuvių kalbos žodynas