E-mail- elektroninis paštas ir jo veikimo principas

Įvadas

Elektroninis paštas – tai viena iš komunikacijos priemonių, kuri yra labai paplitusi ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Nors mūsų šalyje Internetas yra gana brangus, visgi naudojimasis Internetu, o kartu ir elektroniniu paštu, plinta ne tik įvairiose įmonėse bei organizacijose, bet ir tarp fizinių asmenų.

Kas gi lemia naudojimosi elektroniniu paštu augimą?

Kalbant apie įmones, elektroninis paštas yra greito susisiekimo priemonė. Dauguma informacijos įmonėse kaupiama iš karto kompiuteryje ir tą informaciją svarbu perduoti laiku savo vartotojams, verslo partneriams ar kitiems suinteresuotiems aasmenims. Taigi elektroninis paštas – tai viena iš priemonių, padedančių greitai perduoti tą informaciją. Nepaisant elektroninio pašto privalumų, jis turi ir trūkumų – nėra tikimybės, kad perduodama informacija paklius į tas rankas, kur buvo siunčiama (neteisingo adreso surinkimo galimybė ) ir ar tos informacijos neperskaitys kiti, be to paprastam vartotojui pranešimų lavina iš kolegų, draugų, šeimos, “Interneto” konferencijų gali tapti nebevaldoma.

Kadangi daugiausia fizinių asmenų, besinaudojančių elektroniniu paštu, yra studentai ir kiti jauni asmenys, tai jų susidomėjimą elektroniniu paštu lemia nnoras išmokti naudotis pasaulyje paplitusiomis ryšio priemonėmis, greitai susirasti draugų visame pasaulyje bei perduoti žinutes savo draugams. Tačiau norint siųsti ir gauti žinutes, reikia, kad šio proceso dalyviai turėtų savo elektroninį paštą, t.y. savo elektroninio pašto adresą.

Elektroninio pašto esmė

Kaip jau bbuvo minėta, elektroninis paštas – viena iš susisiekimo priemonių, įgalinančių greitai ir efektyviai perduoti informaciją. Elektroninis paštas paremtas Internetu, todėl kiekvienas turintis Internetą gali turėti ir savo elektroninį paštą.

Taigi, elektroninis paštas – tai elektroninės žinutės persiuntimas iš vieno pašto serverio į kitą. Bet tai ne tik trumpų žinučių persiuntimas. Naudodamasis juo, kiekvienas asmuo gali dalyvauti pokalbiuose apie fantastikos rašytojus, asmeninio kompiuterio problemas, garsiausius pasaulio dainininkus, Holivudo aktorius ir kt.

Elektroninio pašto ryšį reglamentuoja 2 protokolai:

 SMTP (aptarnauja ryšį tarp pašto serverių, kurie kaupia registruotų pašto klientų korespondenciją tam skirtose “klientų pašto dėžėse” ir bet kuriuo metu pateikia vartotojui. SMTP yra neatskiriama nuo TCP/IP protokolo ir remiasi jo taisyklėmis. Dėl to paštas nėra momentinis reiškinys, kaip telefax. Pašto siuntimas, priklausomai nuo gavėjo nuotolio bbei Internet apkrovimo, užtrunka nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. SMTP leidžia siųsti tik simbolinę ( ASCII ) informaciją).

 POP ( aptarnauja ryšį su pašto serveriu. Jo dėka vartotojui nebūtina peržiūrėti savo paštą tiesiogiai pašto serveryje. Jis gali paštą atsisiųsti į savo kompiuterį , prisijungiant POP protokolu lokaliniu, globaliniu ar telefono tinklu prie pašto serverio ).

Elektroninio pašto savybės ( privalumai ir trūkumai )

Elektroninis paštas turi daug bendrumų su paprastu paštu ir telefonu, tačiau skirtingais atvejais naudojamos skirtingos priemonės, tai priklauso nuo mmūsų poreikių – ar tuo momentu reikalingas greitas informacijos perdavimas ar ne, žodinė ar tekstinė informacija ir pan.

Taigi toliau, lyginant minėtasias ryšio priemones, išskiriamos pagrindinės elektroninio pašto savybės:

 Greitis ir sinchroniškumas. Pagalvokime, kokiu greičiu kiekviena ryšio priemonė perduoda žinią. Telefonas – nedelsiant, elektroninis paštas – per kelias sekundes ar minutes, paprastas paštas – per kelias dienas ar savaites. Perduodant žinią telefonu žinios perdavėjas ir priėmėjas turi veikti sinchroniškai, t.y. abu turi būti prie telefono tuo pačiu metu. Elektroninis paštas ir paprastas paštas veikia asinchroniškai: siuntėjas siunčia laišką, kai tam pasiruošęs, o gavėjas perskaito, kai turi laiko ar noro. Naudojant elektroninį paštą laiško pristatymo laikas susideda iš 2 dalių: laiko, per kurį laiškas pasiekia jūsų pašto serverį ir laiko, per kurį jis yra perskaitomas. Pirmasis priklauso nuo to kaip jūsų pašto serveris įjungtas į tinklą, antrojo laiko tarpo jūs praktiškai negalite kontroliuoti. Jei jūs reguliariai netikrinate savo elektroninio pašto, pristatymo greitis bereikšmis. Elektroninis paštas bus tuo populiaresnis, kuo trumpesnis kelias nuo laiško patekimo į pašto serverį iki laiško perskaitymo momento.

 Formalumas. Telefonu su žmonėmis jūs galite bendrauti labai įvairiai: arba labai formaliai, arba draugiškai. Tas pats ir rašant įprastą laišką. Jūs turite laiko pagalvoti, galite pasirinkti – rašyti ranka ar spausdinti. Elektroniniu ppaštu siunčiama žinutė visada yra spausdinama ir jokiame vadovėlyje nėra aprašyta, kaip turi atrodyti “elektroninis” laiškas. Be to jame išnyksta asmenybė – didelės kompanijos boso kaip ir bet kurio kito žmogaus elektroninio pašto adresas atrodo lygiai taip pat.

 Atsakomybė. Daugelis žmonių rašydami elektroninius laiškus pradeda nesilaikyti formalumo. Tai gali tapti problema, todėl rašantysis turi jausti atsakomybę už savo laiškus. Raštu parašytas laiškas – didesnė atsakomybė, negu žodžiu pateikta žinia. Žodžiu pasakytą mintį galima paneigti, o elektroniniu paštu parašytų minčių sunku atsisakyti, kažkas galėjo išsaugoti tą laišką kompiuterio atmintyje. Tačiau jūs galite išsiųsti laišką su atgaliniu adresu ir tai gali sumažinti atsakomybę.

 Didelės grupės žmonių bendravimas. Telefonas yra puiki ryšio priemonė, tačiau šios priemonės pagalba vienu metu gali bendrauti tik maža grupė žmonių. Rašant žinią didelei žmonių grupei, ją reikia daug kartų perrašyti ir išsiųsti skirtingais adresais. Elektroniniu paštu laiškas gali lengvai pasiekti dideles bendraujančių grupes, bet kuris iš grupės narių gali bendrauti su visais bet kuriuo metu. Tai labai patogus būdas informacijai platinti ir užduoti klausimą iš karto daugeliui žmonių.

 Slaptumas. Siunčiant įprastinį laišką, jis yra saugomas pašto tarnybose, kol patenka adresatui. Be to jis yra užklijuotame voke. Į telefoninį pokalbį sunku įsiterpti be telefoninės kompanijos pagalbos. Elektroninis paštas keliauja iš vieno serverio įį kitą, kol pasiekia adresatą, tačiau kokio nors kompiuterio apsauga gali būti nepakankama. Jei neteisingai nurodysite gavėjo adresą, laiškas nepasieks adresato ir pateks sistemos administratoriui. Galbūt jis neplatins jūsų laiško, bet jei pašto serveris turi slaptumo problemų, jūsų laiškas gali pakliūti ir kitiems žmonėms.

Taigi vienas iš didžiausių elektroninio pašto trūkumų yra informacijos apsaugos. Nėra jokių garantijų, kad pranešimai ateis saugiai ir atrodys taip, kaip atrodė prieš juos išsiunčiant.

Elektroninio pašto veikimo principas

Kol elektroninis paštas pasiekia adresatą, jis pereina ilgą kelią, tačiau tai ir yra elektroninis laiškas, kad mes nejaučiame to kelio ilgumo – su atstumu galima susidoroti net per kelias minutes.

Kaip ir paprastas laiškas, kuris keliauja iš vieno pašto skyriaus į kitą, kol pasiekia adresatą, taip ir elektroninis laiškas yra siunčiamas iš vieno kompiuterio į kitą, kol pakliūna į nurodytą adrese pašto serverį. Šis procesas trunka kelias minutes. Siuntėjo ir gavėjo kompiuteriai neturi būti sujungti tiesiogiai vienas su kitu, kad laiškas galėtų keliauti iš vieno kompiuterio į kitą.

Toliau grafiškai pateikiamas kelias, kurį nueina elektroninis laiškas, kol pasiekia adresatą.

laiškas pašto pašto G

serve- serve-

ris ris

A B C D E F

1 pav. Elektroninio pašto kelias

A naudodami elektroninio pašto programa surinkite laiško tekstą. B kai jūs adresuojate ir siunčiate elektroninį paštą,

modemas konvertuoja jį į analoginį signalą ir persiunčia telefono linija. C elektroninis laiškas patenka į jūsų Interneto paslaugų tiekėjo pašto serverį ( jei pašto serveris sugeba rasti adresatą, laiškas išsiunčiamas į adresato pašto serverį). D duomenys siunčiami Internetu. E laiškai nusiunčiami į laiško gavėjo pašto serverį ir padedami į jo pašto dežutę. F pašto dežutėje laiškai bus tol, kol gavėjas įsijungs į Internetą ir juos pasiims. G gavėjo modemas ir kompiuteris atkoduoja duomenis ir gautą elektroninį laišką gavėjas galės perskaityti.

Jei jjūs teisingai nurodėte adresą, jums nereikia žinoti tarpinių kompiuterių, per kuriuos jūsų laiškas keliauja, adresų. Jums nesvarbu, per kokius pašto serverius laiškas pasieks adresatą.

Jei siuntėjo ir gavėjo pašto serveriai nėra sujungti į tą patį tinklą, turi būti vieta, kurioje laiškai iš vieno tinklo persiunčiami į kitą. Dviejų skirtingų elektroninio pašto tinklų susijungimo taškas vadinamas perėjimo vartais (application gateways).

Pagrindiniai elektroninio pašto darbo principai visiškai nesiskiria nuo paprasto pašto. Skiriasi tik laiškų siuntimo greitis. Jūsų laiškas elektroniniu paštu pasieks adresatą kiekvienoje pasaulio vvietoje per kelias minutes ar net sekundes priklausomai nuo tarpinių mazgų nuo jūsų iki adresato serverio kiekio, darbo greičio, ryšio linijų kokybės.

Taigi, kad būtų galima lengviau suvokti elektroninio pašto veikimo principą, toliau pateikiama paprasto ir elektroninio pašto palyginamoji lentelė:

Paprasto ir eelektroninio pašto darbo principų palyginimas

PAŠTAS ELEKTRONINIS PAŠTAS

Parašote laišką, užrašote adresą, įmetate laišką į pašto dežutę; Parašote laišką, temą, adresuojate, perduodate savo pašto serveriui;

Laiškai surenkami, rūšiuojami, išvežiojami įvairiu transportu; Laiškai perduodami tolyn įvairiomis ryšio linijomis;

Prieš tai buvęs žingsnis kartojamas tol, kol laiškas patenka į pašto dežutę; Prieš tai buvęs žingsnis kartojamas tol, kol laiškas patenka į pašto serverį;

Adresatas gavęs laišką, išima jį iš pašto dežutės. Adresatas atsisiunčia laišką į savo kompiuterį

Prieš išsiunčiant paprastą laišką reikia jį įdėti į voką. Panašiai yra ir siunčiant elektroninį laišką, čia laiško voką atstoja laiško antraštė. Joje būtina nurodyti gavėjo elektroninio pašto adresą.

Siunčiant elektroninius laiškus galima naudotis įvairiomis programomis, kurias vėliau aptarsime, o dabar pateikiama, kaip tai daroma su Pine.

Visų pirma iš “Start” parenkama “run”, išmetama lentelė, kurioje surenkama telnet, kitoje llentelėje užrašomas pašto kompiuteris. Toliau darbui su PINE pradžia būtų tokia, užrašome prisijungimo vardą bei slaptažodį, kurie žinomi tik elektroninio pašto savininko bei administratoriaus.

Visa tai įvedus į kompiuterį, jau galime rašyti ir siųsti laišką.

Pagrindinis parametras, kurį reikia teisingai užrašyti, yra elektroninio pašto adresas.

Elektroninio pašto adresas susideda iš 3 dalių:

vartotojo_ vardas@pašto_serverio_vardas.srities_vardas

1) Vartotojo_vardas nurodo konkretų žmogų, kuriam yra skirtas laiškas.

2) @ – specialus ženklas, kuris skiria vartotojo vardą nuo pašto serverio adreso.

3) pašto_ serverio vardas – nurodo konkretaus kompiuterio vardą, o srities_vardas nurodo konkrečios oorganizacijos vardą ir šalies kodą.

Kartais domene vietoje šalies adresas gali būti konkretizuojamas pagal paskirtį. Pavyzdžiui, JAV naudojama:

.gov (goverment)

.edu (educational)

.med (medical)

.com (commercial)

Gali kilti klausimas, kur gauti elektroninio pašto adresą. Šį adresą gali suteikti tik pašto serverio administratorius. Norint surasti reikalingo žmogaus adresą galima naudotis įvairiais būdais, tačiau, mano manymu, būtų geriausia būtų paklausti jo asmeniškai.

Internetas leidžia susirašinėti įvairiems žmonėms nepriklausomai nuo to kokiu kompiuteriu ir programomis jie naudojasi. Prieš kelis metus daug žmonių paštui naudojosi OS UNIX programas Mail, Elm, Pine ar MS DOS programas UUPC, DML. (Elektroninio pašto klientinės programos pateiktos 2 lentelėje). Dabar galima rinktis iš įvairiausių programų. Didesnė jų dalis gaunama nemokamai (anoniminis FTP) ir veikia Microsoft Windows aplinkoje.

2 lentelė

E-mailo kliento aplinkos

Sisteminė aplinka Kliento aplinka

UNIX Pine

MS-DOS POP mail, PC-pine

Windows Eudora, PC-pine

Novell Pegasus mail

Paprasčiausia elektroninio pašto sistema – UNIX komanda Mail. UNIX aplinkoje darbui su elektroniniu paštu galima naudoti kliento programą Pine. Jos meniu suteikia vartotojui daugiau galimybių ir patogesnį darbą, negu mail. Programa Pine palaiko pašto tarnybos protokolą SMTP ir naujienų perdavimo protokolą NNTP. Be to pranešimui perduoti naudojama MIME specifikacija. Jei siuntėjas ir gavėjas naudoja MIME, tai su siunčiamu pranešimu gali perduoti vienas kitam bet kokio tipo failą. NNTP protokolas suteikia galimybę prisijungti prie naujienų serverio ir vartotojų grupėse dirbti kaip ssu įprastomis pašto dežutėmis.

Šiuo metu viena iš populiariausių elektroninio pašto programų yra Eudora.

Eudora – elektroninio pašto aptarnavimo sistema, skirta Windows aplinkai. Jos atliekamas pašto transportavimas parodytas piešinyje:

POP

Jūsų PK pašto tikrinimas POP/SMTP

serveris

SMTP

laiškų siuntimas

SMTP

Pasauliniai tinklai

2 pav. Eudoros pašto tarnyba

Eudora naudodama SMTP (Simple Mail Transfer protocole) protokolą jūsų siunčiamą laišką perkelia į jūsų SMTP serverį, t.y. į kompiuterį, kuris aptarnauja elektroninį paštą ir kuriame esate registruotas kaip e-mail abonentas. SMTP serveris siunčia tą laišką pagal adresą į platųjį pasaulį.

Jei adresato kompiuteris dėl kažkokių priežasčių negali priimti jūsų laiško, SMTP serveris saugo tą laišką tol, kol išsiunčia.

Laiškas, kuris atsiunčiamas jums iš pasaulio, talpinamas jūsų POP (Post Office Protocole) serveryje, iš kur jį pasiima Eudora programa, naudodama POP protokolą, ir perkelia į jūsų PK.

Eudora tikrina gautą paštą tik tada, kai yra aktyvi: automatiškai ar pagal jūsų nurodymą.

Elektroninis laiškas turi aiškią struktūrą, kuri jam leidžia pasiekti adresatą bet kuriame pasaulio taške. Todėl rašant laišką, naudojamasi specialiomis programomis, kurios palaiko elektroninio pašto formatą. Elektroninis paštas turi keletą laukų, kuriuos būtina užpildyti iki išsiunčiant laišką:

 From (nuo ko) automatiškai užrašomas jūsų asmeninis adresas;

 To (kam) šį lauką būtina užpildyti, jame yra adresas to žmogaus, kuriam skirtas laiškas;

 CC (kopija) šiame lauke galima užrašyti eelektroninius adresus tų žmonių, kuriems jūs norite išsiųsti laiško kopijas;

 BCC (nematoma kopija) šis laukas skirtas adresams tų žmonių, kuriems jūs norite išsiųsti laišką, bet kad adresatas nežinotų, jog laiško kopijos dar kam nors išsiųstos;

 Attachment kokį failą ar failus prijungti prie laiško;

 Subject (tema) nebūtinas laukas, bet Interneto etiketas reikalauja, kad jis būtų užpildytas, jis patogus orientuotis ypač jei laiškas išsaugotas archyve, tai aprašas, reziumuojantis jūsų laišką;

 Laiško tekstas šiame lauke jūs ir rašote laišką.

Dažnai siunčiant laiškus, prie jų reikia prijungti įvairius grafinius, vaizdo, garsinius failus, programų paketus. Tam buvo sukurtas specialus Interneto protokolas MIME ( Multipurpose Internet Mail Extension) bei speciali kodavimo programa Unencode. Naudojant šį protokolą failai siunčiami kaip prijungti dokumentai. Šie specialūs protokolai naudoja sudėtingą matematinę formulę, kuri tokius failus verčia tekstiniais formatais ir atvirkščiai – tekstinį formatą pirmine failo forma. Šis procesas vadinamas užkodavimu ir dekodavimu.

Geriausia, kai žmogus, kuriam jūs norite siųsti prijungtų failų, naudoja pašto programas, suprantančias MIME ar Unencode kodavimo būdus. Tada programa automatiškai nustato, kad laiškas atsiųstas su prijungtu failu, jį dekoduoja ir pasiūlo saugoti atminties diske. Šis procesas vartotojui nepastebimas. Jei norite žmogui pasiųsti prijungtą failą, įsitikinkite, kad jis turi galimybę dekoduoti gautą failą.

Failų prijungimo procedūra priklauso nuo to, kokią pašto programą jūs

naudojate.

Išvados

Kaip matome, elektroninio pašto privalumai, nepaisant jo trūkumų, yra dideli.

Galime siųsti ne tik tekstų, bet ir grafinius vaizdus; per trumpą laiko tarpą galime “susisiekti” su žmonėmis iš įvairių pasaulio vietų ir mokestis žymiai mažesnis, nei perteikiant tą pačią informaciją telefonu ar paprastu laišku. Tačiau kodėl gi ne visi naudojamės elektroniniu paštu? Visų pirma, kad ne kiekvienas turime kompiuterį, antra – turint kompiuterį reikia prisijungti prie Interneto ir tuomet kurti elektroninį paštą, ir nors elektroninio pašto išlaidos yra nedidelės, mokestis uuž patį Internetą, kad koks šiuo metu jis bebūtų pigus – “ne pagal kiekvieno kišenę”, trečia svarbi priežastis, dėl kurios nesinaudojama šia ryšio priemone ar naudojamasi tik iš dalies – tai nepatikima perduodamos informacijos apsauga.

Tačiau, nepaisant kelių trūkumų, elektroninio pašto privalumai yra dideli ir manau, jog gana greitai elektroninis paštas įveiks paprastą paštą.