Elektroninis verslas

Internetinės technologijos ir nekilnojamojo turto verslas

Geografinės informacinės sistemos

Geografinės informacinės sistemos (GIS). Pagrindinės GIS sąvokos, sudedamosios dalys. GIS plėtros retrospektyva. Geografinė informacija, geografiniai duomenų modeliai. Geografinių duomenų kaupimo principai ir metodai, naudojimas, keitimasis duomenimis, galiojančių standartų apžvalga. Geoinformacinės technologijos: pagrindinės kryptys, plačiausiai paplitusios GIS programinės įrangos apžvalga. Geografinių duomenų naudojimas, GIS analizė, modeliavimas, pavyzdžių analizė. GIS duomenų pateikimas, žemėlapiai. GIS ir internetas, elektroniniai žemėlapiai, darbas su GIS duomenimis internete. GIS taikymo sričių apžvalga, GIS naudojimo pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje aapžvalga. Apibendrinimas: kodėl GIS? Ekonominiai ir techniniai aspektai.

Internetinė sprendimų parama

Supažindinama su internetinės sprendimų paramos sistemomis. Aprašomos elektroninio verslo konkurencingumo didinimo galimybės. Analizuojamos sprendimų paramos sistemos: sprendimų paramos sistemos, grupinės sprendimų paramos sistemos, ekspertinės sistemos, dirbtiniai neuroniniai tinklai. Aptariami elektroninio verslo modeliai, atliekama elektroninio verslo sistemų analizė. Aprašomos įvairios žmonijos veiklos sritys, kuriose teikiama internetinė sprendimų parama: sveikatos apsauga, transportas, tekstilės pramonė, automobilių pramonė, žemės ūkio produktų pramonė, statyba, nekilnojamasis turtas, tarptautinės sprendimų paramos sistemos, vietinės valdžios organai, bankai iir paskolos, pažangios namų sistemos ir t. t.

E-verslo pagrindai

Internetas–tai nėra tik taupančios lėšas naujos technologijos. Jos radikaliai keičia visą verslo procesą. Jas naudodami pirkėjai, partneriai, tiekėjai ir kitos grupės gali lengviau bendradarbiauti, teikti ir gauti visavertes paslaugas. Šiame ppaskaitų konspekte supažindinama su elektroninės komercijos svarba, jos taikymo galimybėmis ir plėtros perspektyvomis. Vadovaujantis stambiausių elektroninės komercijos sistemų pavyzdžiu nagrinėjama elektroninės komercijos sistemų struktūra, šių sistemų kūrimo ir įgyvendinimo strategija. Pateikiama medžiaga iliustruota praktiniais pavyzdžiais.

El. darbas

El. darbo apibrėžimai, naudojami ES, terminija ir jos instrumentai (tezaurai, taksonomijos, ontologijos), el. darbo atsiradimo istorija ir priežastys, el. darbo nauda patiems darbuotojams, darbdaviams, bendrijai, visuomenei, aplinkai. Kliūtys įdiegiant el. darbą ir dirbant šiuo būdu. Reikalavimai darbo vietai, teisiniai santykiai ir dokumentai. El. darbo būklė ir tendencijos Europoje ir pasaulyje. El. darbo mokomosios priemones internete, el. darbo paieška bei kitos rekomendacijos efektyviam el. darbui. El. darbo valdymo instrumentai, pvz., nacionalinės ir įmonių el. darbo įgyvendinimo programos. Informacijos šaltiniai apie el. darbą pasauliniame tinkle ((internete) tiek pagrindiniai tiek ir periodiškai atnaujinami (naujienos). El. darbas nekilnojamojo turto srityje kaip darbo metodas įvertinti turto būklę, nesant pagrindinėje darbovietėje, ir dirbant su klientais turto pirkimo vietoje.

Žinių visuomenė, žinių ekonomika, žinių sistemos

Pagrindinės žinių visuomenės, žinių ekonomikos savokos, detali informacija apie terminijos instrumentus (žodynus, enciklopedijas (t.t. internete), tezaurus, taksonomijas, ontologijas. Pagrindinės žinių ekonomikos atsiradimo priežastys bei savybės. El. verslas, el. komercija, el. švietimas, el. mokymasis, el. valdžia, el. sveikata ir kt. UNESCO, Europos, Lietuvos žinių visuomenės kūrimo sstrategijos ir politika, pagrindiniai informacijos šaltiniai internete. Interneto ir pasaulinio tinklo (WWW) atsiradimas. Pagrindinės informacijos paieškos sistemos. Pagrindinės pasaulinio semantinio tinklo savybės bei pagrindiniai instrumentai. Pagrindinės duomenų, informacijos, žinių ir komandinio proto savybės. Duomenų bei informacijos transformavimas į žinias ir žinių sistemų kūrimas. Žinių sistemos, žinių portalai. Informacijos šaltiniai apie žinių sistemas internete, diskusijų grupės ir žinių forumai internete pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Žinių sistemų naudojimo galimybės nekilnojamojo turto žinių sistemos kūrimui ir nekilnojamojo turto specialistų kasdieninėje veikloje.

Mobilios technologijos

Mobiliojo (judriojo) ryšio tinklų klasifikacija. Radijo ryšys ir jo naudojimo informacijai perduoti ypatumai. Signalų moduliacijos ir kanalų sutankinimo būdai. Analoginis ir skaitmeninis mobilusis ryšys. Palydovinio ryšio sistemos. Naujos paslaugos (GPRS, WAP, HSCSD, GPS). Elektroninis verslas, mobili komercija. Mobiliojo ryšio evoliucija. Trečiosios kartos sistemos.

El. verslas ir nekilnojamasis turtas

Elektroninio verslo raida, svarba ir pasaulinės tendencijos. El. verslo sąvoka, sudėtinės dalys, funkcinė integracija, inovacijos. El. verslo praktinio realizavimo galimybės: konsultavimas vadybos, juridiniais ir finansiniais klausimais, draudimo paslaugos, prekyba statybinėmis medžiagomis ir gaminiais, vertybiniais popieriais, obligacijomis ir kitomis prekėmis, darbo rinkos tyrimai ir konsultacijos, nekilnojamojo turto rinkos analizė, elektroninės varžytinės, kibernetinė bankininkystė ir kt. El. verslo ir nekilnojamojo turto sektoriaus integracija. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos: elektroninės parduotuvės, informacinis tarpininkavimas, elektroninės tiekimo ssistemos, elektroniniai aukcionai, sutarčių sudarymo ir konkursų sistemos, bendradarbiavimo sistemos, trečiosios šalies prekyvietės. Nekilnojamojo turto el. verslo sistemos Lietuvoje.

Grupinis darbas

Grupinio (komandinio) darbo apibrėžimai ir terminija. 3C principas (bendradarbiavimas, kooperavimas, komunikavimas). Grupinio darbo svarba bei ypatybės žinių ekonomikoje. Reikalavimai, keliami grupinio darbo nariams, vadovui bei darbo organizavimui ir valdymui. Grupinio darbo problemos. Pagrindiniai instrumentai (programos, nuotolinio ryšio priemonės), naudojami grupiniame darbe. Dokumentų bei turinio valdymo sistemos. Internetas, intranetas, ekstranetas, žinių portalai, naudojami grupiniame darbe. Kiti grupinio darbo instrumentai pasauliniame tinkle (internete) – seminarai, diskusijos, pokalbių ir el. pašto sistemos. Projektų valdymas kaip grupinio darbo valdymo instrumentas. Grupinio darbo vieta valdant įvairių tipų įmones. Grupinio darbo kaip žinių kaupimo (patyrimo apibendrinimo) naudojimas nekilnojamojo turto įvertinimo ir pardavimo veikloje.

Atvirojo kodo programos

Kitos interneto technologijos: įvadinė dalis (interneto technologijos, kitų interneto technologijų vieta), atviri standartai, protokolai, formatai. Kodėl Lietuvai jų reikia? Atvirojo kodo programos (koncepcija, istorija, ekonominis pagrįstumas, operacinės sistemos, taikomosios programos, duomenų bazės), interneto technologijų taikymo specifika (uždarojo ir atvirojo kodo programų palyginimas užsakovo, vartotojo ir programuotojo požiūriu), konkrečių interneto technologijų taikymas praktikoje (supažindinimas su konkrečių atvirojo kodo programų galimybėmis ir pritaikymo ribomis, tobulinant esamus arba kuriant naujus el. verslo sprendimus).

Žemės bei pastatų vertinimas ir agentų veikla

Vertės sąvoka, jjos objektyvizavimas, įvairių šalių rinkos vertės sąvokų analizė, nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodai, nekilnojamojo turto vertę veikiantys veiksniai, statybos sklypo ruošimo pakopos, visuotiniai vertės veiksniai, individualūs vertės veiksniai, neužstatytų ir užstatytų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo metodai, užteršti žemės sklypai, individualių gyvenamųjų namų vertinimas, nekilnojamojo turto vertinimo matematiniai statistiniai metodai.

Nekilnojamojo turto agentų funkcijos, darbų rūšys ir sritys, akvizicija, agento sutarties sąlygos, agento ekspozė, agento reklama, klientų paieška, tarpininkavimas pirkimo-pardavimo bei nuomos sutartyse, priežastinis ryšys, komisinių dydis ir jų praradimas, agentas ir konkurencija, valstybinis agentų verslo reguliavimas JAV.

Pastatai ir jų konstrukcijos

Nurodomi bendrieji pastatų konstrukcijų reikalavimai. Pateikiama pagrindinių naudojamų medžiagų konstrukcinės savybės, pastatų dalių laikančiųjų konstrukcijų schemos, jų tipai, naudojamos medžiagos. Duodamos medinių, metalinių ir gelžbetoninių perdangų ir denginių, kolonų ir rėmų konstrukcinės schemos, jų aprašai, sujungimų mazgai, paaiškinami pagrindiniai eksploataciniai reikalavimai ir kaip juos vykdyti. Nagrinėjami įvairūs pastatų pamatų tipai.

Nekilnojamojo turto ir pastatų ūkio valdymas

Pastatų ūkio valdymo (PŪV) kilmė ir apibrėžimų analizė. PŪV tikslai ir uždaviniai. Pastatų ūkio valdymo procesas. Pastatų ūkio valdymo principų taikymas praktikoje ir ateities planavimas. Pastatai ir jų naudotojai. Naudotojų, dirbančių pastate, darbo vietos teisinė bazė. Pastatų ūkio kokybės ir kainų valdymas. Privačių įmonių veikla pastatų ūkio valdymo sektoriuje. Daugiakriterinės analizės

metodų taikymas pastatų ūkio valdymui. Nominalių grupių metodo taikymas pastatų ūkio valdymui Lietuvoje. Pastatų ūkio valdymo sektoriaus ateities scenarijai. Pastatų ūkio valdymo rizika. Rizikos analizė. Pastatų ūkio veikla ir paslaugos. Miestas, miesto ūkis ir statiniai miesto ūkyje. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai. Pastatų ir teritorijų sanitarinės priežiūros organizavimas. Pastatų ūkio priežiūros ir paslaugų organizacijos. Pastatų eksploatavimo organizavimo principai Europos šalyse.

Nekilnojamojo turto valdymo esmė, tikslai, kūrimas. Nekilnojamojo turto egzistavimo ciklas. Nuoma. Nuomos vadyba. Nuomos sutartys. Nekilnojamojo turto draudimas. Lizingas. Įvairių rūšių nnuosavybės vadybos ypatybės. Nekilnojamojo turto ekonomika ir planavimas. Nekilnojamojo turto marketingas. Nekilnojamojo turto eksploatavimas. Užsienio šalių patirtis organizuojant nekilnojamojo turto valdymo procesą.

http://odl.vtu.lt/html/spec_itntv.htm

Interneto raida Lietuvoje

2000 m. pabaigoje rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“ atliktų tyrimų duomenimis, internetu per pastarąjį mėnesį naudojosi 8,9 proc. Lietuvos gyventojų – tai daugiau nei trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, kai internetu naudojosi 7,2 proc.Lietuvos gyventojų.

Tyrimų duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius internetu naudojosi 10,2 proc. gyventojų. Trečiojo 2000 metų ketvirčio tyrimų duomenimis, nors kartą internetu per ppusę metų naudojosi 8,4 proc. Lietuvos gyventojų.

Praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais internetu daugiausia naudojosi vyrai – 50,5 procento.

Tyrimo duomenimis, internetas populiariausias tarp 20-29 metų Lietuvos gyventojų (31,4 proc.), tarp 30-39 metų gyventojų internetas buvo mažiau populiarus (25,1 proc.). 15-19 mmetų gyventojai sudarė 24 proc. interneto vartotojų. Mažiausiai internetu naudojosi 60-74 metų žmonės – 1,8 procento.

Internete spalio-gruodžio mėnesiais daugiausia naršė vartotojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (54,8 proc.). Tarp turinčiųjų specialųjį vidurinį išsilavinimą internetas buvo mažiau populiarus (18,5 proc.).

Interneto vartotojų tyrime dalyvavo 15-74 metų asmenys. Tyrimo metu spalio-gruodžio mėnesiais apklausti 1368 Lietuvos gyventojai

Dažniausiai internetas Lietuvoje naudojamas tikslingai tam tikros informacijos paieškai, antroje vietoje yra elektroninio pašto siuntimas ir gavimas. Kol kas labai mažai vartotojų per internetą atlieka bankinių operacijų, tad šių paslaugų perspektyva Lietuvoje teikia nemažai vilčių.

Šaltinis: SIC, ELTA

7. E-verslo raida Lietuvoje

2000 m. buvo reikšmingi Lietuvos e’verslui. Priimtas elektroninio parašo įstatymas, dauguma Lietuvos bankų pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, nemažai įmonių įkūrė elektroninės prekybos ssistemas, kurios susilaukė užsienio investuotojų pripažinimo, įvyko didelė tarptautinė konferencija “Šuolis į naują e-ekonomiką” skirta e-verslo problematikai. Tačiau nedidelis, nors labai sparčiai beaugantis interneto vartotojų skaičius, elektroninio verslo dar nepastumėjo į deramai jam priklausomas pozicijas. Galbūt aktyviau vystėsi „verslas verslui“ modelis, tačiau “verslas vartotojui” modelis dėl palyginti mažo interneto vartotojų Lietuvoje skaičiaus bei dar nesusiformavusios tradicijos atlikti prekybinius sandorius internetu vystėsi dar gana vangiai.

8. Didžiausios investicijos į IT sektorių 2000 m. metais

Įmonė Investicijos suma, mln. Lt Investuotojas

AB „Alna“ 5 „Baltic Republic Fund“

UAB „Taidė“ ir UAB „Skaitmeninės komunikacijos“ Nd „AS Microlink“*

UAB „P.I.R.K.“ Nd „AS Osta“

UAB „Sonex grupė“ 11 „Baltic Post Privatisation Fund (EBRD)

„In Your Pocket“ Ltd.“ 18,4 „Baltic Republic Fund“

UAB „Informacinės technologijos“ Nd „Baltic Republic Fund“

UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“ 4 „Finnet International“

Aktyviausios praėjusių metų investicijos buvo nukreiptos į rinkos lyderius (“Alnos grupę”, “Sonex grupę”) ir internetines bei programavimo paslaugas teikiančias bendroves („In Your Pocket“ Ltd.“, UAB „Baltneta“ ir UAB „Informacijos tiltas“). Bendra tendencija rodo, kad patraukliausias investuotojams verslas IT sektoriuje – programų kūrimas ir eksportas, nes vietinėje rinkoje tik dabar formuojasi programinės įrangos naudojimo mokant už ją tradicijos.

http://www.infobalt.lt/main.php?&s=42&r=305&i=24#6

Elektroninės komercijos sprendimai

Sėkminga el. komercija reiškia daugiau negu galimybė vartotojams užsisakyti produktus ar paslaugas internete. Tai reiškia susisiekti su vartotojais, kur jie bebūtų, kas jie bebūtų ir išlaikyti juos, kad sugrįžtų atgal. Turite užmegzti naujus ryšius su vartotojais ir stiprinti senuosius.

El. komercija plėtojasi nuo vartotojų bazinių tranzakcijų atlikimo iki sudėtingų partnerių, tiekėjų ir vartotojų rekonstravimo būdų.

El. komercijos verslo intgeracija.

Galima sumažinti uždelsimo laiką ir popierinį darbą.

Galima pirkinius perkelti į internetą, kur tiesiogiai susisieks su gamintojais, mažins inventorių ir bus labiau atsakingas prieš vartotojus.

Galima supaprastinti finansinius ryšius su vartotojais ir tiekėjais.

El. komercijos tikslai:

• Išplėsti organizacijos ggalimybes siekti naujų vartotojų

• Tiekti efektyvias pirkimo ir pardavimo priemones internete

• Valdyti atsiskaitymus elektroniniu būdu

• Vartotojams užsisakyti prekes užtikrinant jų tranzakcijų saugumą ir privatumą

• Padidinti pajamas ir sumažinti kaštus

• Sustiprinti kompanijos konkurencingumą

• Pagerinti tranzakcijų ir ryšių efektyvumą tiekimo grandinėje

El. komercijos modeliai

..

El. komercijos verslo procesai

1. Elektroninis verslas ir Elektroninė komercija.

Informacinių technologijų panaudojimo sutartims formuoti priežastys. Elektroninio verslo raida ir perspektyvos. Tarptautinis elektroninio verslo pobūdis. Elektroninio verslo modeliai ir schemos. Elektroninio verslo saugumo aspektai.

2. Elektroninė komercija. Elektroninės komercijos teisinio reglamentavimo principai.

Elektroninės komercijos samprata. Sutarčių sudarymo per atstumą ir Elektroninės komercijos santykis. Informacinės visuomenės paslaugos. Telekomunikacijų (elektroninių komunikacijų) paslaugos. Elektroninių sutarčių dalyko ypatumai. Elektroninės komercijos teisinio reguliavimo principai.

3. Elektroninės komercijos dalyviai.

Elektroninės sutarties šalys. Elektroninės sutarties šalių tapatybės nustatymo problema. Elektroninio parašo sertifikavimo įstaigos vieta šalių tapatybės nustatymo procese. Bankų vieta elektroninėje komercijoje. Ryšio tiekėjo vieta ir atsakomybės ribos elektroninėje komercijoje. Susirašinėjimo slaptumo ir turinio kontrolės aspektai elektroninėje komercijoje.

4. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimo praktika pasaulyje.

UNCITRAL, EBPO, PPO, Europos Sąjungos dokumentai, nustatantys elektroninės komercijos vykdymo taisykles. Tarptautinės teisės principų taikymo elektroninėje komercijoje aspektai. Tarptautiniai reikalavimai nustatant elektroninės sutarties sudarymo vietą ir laiką. Ginčų kilusių iš elektroninių sutarčių teismingumo ir teisinio nagrinėjimo tarptautiniai aspektai.

5. Elektroninių sutarčių teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentas. Daiktų pardavimo ir ppaslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės. LR CK reikalavimai elektroninėms sutartims.

6. Elektroninės sutarties teisinė vertė.

Elektroninės sutarties įrodomosios vertės aspektai. Elektroninės sutarties pateikimas teismui. Technologinės klaidos sudarant elektronine sutartis, jų teisinis vertinimas ir būdai. Elektroninių sutarčių saugojimas. Elektroninių sutarčių registravimas, notarinė forma ir pan. Būtina informacija, sudarant vartotojiškas sutartis elektroniniu būdu.

7. Elektroninės komercijos apmokestinimas.

Tarptautinės prekybos apmokestinimo principų taikymas elektroninės komercijos apmokestinimui. Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu schema Europos Sąjungoje. Bito mokestis. Serveris, kaip nuolatinė buveinė.

8. Elektroniniai pinigai.

Elektroninių pinigų sąvoka. Finansinės paslaugos ir informacinės visuomenės paslaugos, santykis ir reikalavimai. Elektroninių pinigų privalumai ir trūkumai. ES dokumentų, reglamentuojančių elektroninių pinigų apyvartą reikalavimai.

9. Elektroninė komercija ir Mobilioji komercija.

Mobiliosios komercijos samprata ir perspektyvos. Teisinių reikalavimų elektroninėms sutartims įgyvendinimo problemos mobiliojoje komercijoje. Judriojo ryšio operatoriaus galimybės pakeisti banką atsiskaitymuose mobiliojoje komercijoje. SMS ir MMs sandoriai. Trečiosios kartos judriojo ryšio perspektyvos vystant mobiliąją komerciją.

http://www.ltu.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/dokumentai/Mag_programos/EC_EP_TR_prog.doc

2. Elektroninis verslas ir sprendimų parama

2.1. Įvadas į elektroninį verslą

2.1.1. Elektroninio verslo apibrėžimas ir jo modeliai

Elektroninis verslas apibūdina prekių, paslaugų ir informacijos pirkimą ir pardavimą, klientų aptarnavimą, bendravimą su partneriais, sandorių sudarymą elektroniniu būdu ir kitokį verslo palaikymą telekomunikacijų tinklais. Elektroninio verslo sistemas siekiama sujungti ar suderinti su įmonės produktų projektavimo, mokslinių tyrimų, marketingo, realizacijos, tiekimo, aptarnavimo sistemomis.

Elektroninio verslo

modeliai tradiciškai klasifikuojami pagal jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes. Šiuo metu pasaulyje vyrauja trys elektroninio verslo modeliai:

• Verslas verslui,

• Verslas vartotojui,

• Vartotojas vartotojui.

Taip pat taikomi ir kiti elektroninio verslo modeliai:

• Valstybės institucija verslui,

• Valstybės institucija vartotojui,

• Valstybės institucija valstybės institucijai.

Modelis verslas verslui apima įmonių tarpusavio bendravimą (susisiekimas su tiekėjais, prekių užsakymas, dokumentų pasikeitimas, atsiskaitymai elektroniniu būdu ir t.t.) elektroninėmis priemonėmis. Šis didmeninis elektroninio verslo modelis leidžia įmonių informacines sistemas sujungti su elektroninio verslo sistemomis. Tai sudaro sąlygas įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas, operatyviau tarpusavyje bendradarbiauti, padidinti vveiklos efektyvumą.

Modelis verslas vartotojui apibūdina elektroninę mažmeninę prekybą.

Modelis vartotojas vartotojui apibūdina elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos pasikeitimas tinklu arba elektroniniais aukcionai.

Modelis valstybės institucija verslui apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybės institucijų: valstybės priimtų įstatymų skelbimas, verslo dokumentų tvarkymas, siuntimas, bei registravimas, PVM grąžinimas ir kt.

Modelis valstybės institucija vartotojui apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp vartotojų ir valstybės institucijų: informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų programų įgyvendinimas. Šiame modelyje piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, registruoja automobilius, mmoka mokesčius, prašo leidimų statyti; vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus, pasiūlymus, kitus internetu pateiktus dokumentus.

Modelis valstybės institucija valstybės institucijai apibūdina elektroninį bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų. Šis terminas plačiau vartojamas, kaip elektroninės vyriausybės terminas.

Elektroninio verslo etapai yra analogiški tradicinio verslo eetapams. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad verslo procesas vyksta kibernetinėje erdvėje, t.y. marketingas, finansinė analizė, prekių užsakymas, dokumentų tvarkymas, mokėjimas, transportavimas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, elektroninio produkto (programinė įranga, muzika, vaizdo įrašai, žaidimai ir t.t.) pardavimas atspindi kokybiškai naują prekybos būdą, kai visas prekybos sandorio ciklas gali būti atliekamas internetu.

Pagrindinės elektroninio verslo nuostatos yra šios:

• Išsami informacija apie prekes ir paslaugas turi būti pateikta internetu, užsakymai priimami ir apdorojami tinkle.

• Turi būti kokybiškai aptarnaujama parduodant prekes – nuo užsakymo formos užpildymo iki prekių pristatymo į vietą. Klientui suteikiama galimybė gauti išsamios informacijos apie pirkimo ir tiekimo procesą internetu, elektroniniu paštu, telefonu. Nuolat bendraujant (pavyzdžiui, siunčiant naujausią jį dominančią informaciją) su klientu, siekiama nenutraukti ryšių.

• Pirkėjas turi turėti galimybę sumokėti už visas pprekes ir paslaugas neatsitraukdamas nuo kompiuterio, verslo reikalus tvarkyti realiu laiku. Mokėjimo operacijos turi būti atliekamos saugiai ir greitai. Kai klientas pateikia užsakymą ar jį apmoka, jam turi būti nedelsiant siunčiamas patvirtinimas elektroniniu paštu ar perduodamas žinute į mobilųjį telefoną.

• Užsakytas prekes užsakovui būtina pristatyti per kuo trumpesni laiko tarpą. Tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių elektroninio verslo efektyvumą. Elektroninio produkto (programinė įranga, muzika, vaizdo įrašai, žaidimai, elektroniniai laikraščiai, žurnalai, knygos ir t.t.) transportavimas atspindi kokybiškai naujas produktų tiekimo sistemas.

• Kiekvieną ginčytiną ssituaciją išspręsti suinteresuotoms grupėms priimtinu ir skaidriu būdu padeda teisinė bazė, reglamentuojanti elektroninį verslą.

2.1.2. Tipinės elektroninės parduotuvės moduliai

Parduotuvės tinklapyje klientas peržiūri prekių katalogus ir papildomą informaciją. Jis išsirenka norimas prekes ir gauna standartinę užsakymo formą su šių prekių sąrašu, kainomis ir bendra suma. Klientas patvirtina užsakymą, užpildo registracijos formą, pasirenka mokėjimo būdą ir apmoka. Tai pagrindiniai pirkimo proceso etapai, būdingi tipinėms elektroninėms parduotuvėms. Tipinę elektroninę parduotuvę sudaro tokie moduliai:

• Parduotuvės vitrina,

• Sąsaja su atsiskaitymų posistemiais,

• Darbas su klientais,

• Užsakymų tvarkymas,

• Parduotuvės sandėlis,

• Statistikos serviso modulis.

Kiekvienas tipinės parduotuvės modulis gali būti pritaikytas konkrečios firmos, kuri verčiasi internetine prekyba, reikmėms. Parduotuvės vitrinos dizainas priklauso nuo parduotuvės paskirties, paieškos galimybių, prekių ir paslaugų kainų, pristatymo būdų, kitų veiksnių. Parduotuvės vitrinos modulis teikia pirkėjui išsamios informacijos apie prekes ir paslaugas, leidžia atlikti paieškas duomenų bazėje, renka ir saugo informaciją apie atliktas transakcijas, klientų domėjimąsi įvairiomis prekėmis ir paslaugomis.

Elektroninėje parduotuvėje prekes ir paslaugas galima pasirinkti iš elektroninių katalogų, kurie sudaryti iš kelių lygių. Kiekviena kataloge pateikta prekė ar paslauga gali turėti nuorodų į reklaminius, informacinius tinklo puslapius ar tiesiog į prekės gamintojo ar paslaugos teikėjo tinklapį. Dažniausiai apie kiekvieną prekę ar paslauga pateikiama tokia informacija: jos aprašas, nuotrauka, pagrindinės charakteristikos, kaina ir pristatymo sąlygos. Įvairiems klientams gali būti sudaroma įvairių apribojimų pprieiti prie įvairių katalogo posistemių.

Naudojant parduotuvės vitrinos modulį gaunamas patvirtinimas arba paneigimas apie kliento užsakymo apmokėjimą.

Darbo su klientais modulis suteikia nuolaidų nuolatiniams parduotuvėms pirkėjams ar klientams, perkantiems didesnius prekių kiekius, suteikia papildomų galimybių dirbti su sistema, siunčia informaciją vartotojams.

Užsakymų tvarkymo modulis leidžia administratoriui sekti klientų užsakymus, vadyti užsakymų atlikimo procedūra, bendrauti su klientu.

Parduotuvės sandėlio modulis apdoroja visą informaciją apie turimas prekes ar paslaugas sandėliuose, patiekia informacija apie esamas prekes ir teikiamas paslaugas, yra atsakingas už buhalterijos duomenų tvarkymą, transportavimo dokumentų pildymą. Parduotuvės sandėlio modulis pateikia kainų skalę, skirtą įvairiems pirkėjams (pavyzdžiui, didmenininkams ir mažmenininkams). Informacija apie prekių ar paslaugų užsakymą, jų apmokėjimą ir tiekimą automatiškai pateikiama parduotuvės sandėliui.

Statistikos modulis renka statistinius duomenis apie parduotuvės lankomumą, populiariausias prekes, jų pirkimo kiekius ir dažnumą tam tikrais laiko tarpais, atlieka šių duomenų analizę.

2.1.3. Elektroninio verslo nauda

Elektroninis verslas, palyginti su tradiciniu, turi tam tikrų privalumų:

• Suteikiama daugiau informacijos apie prekes ir paslaugas, jų naujoves;

• Mažesnės reklamos išlaidos;

• Elektroninis verslas sudaro galimybių sutrumpinti tiekimo proceso laiką ir sumažinti jo kainą, pavyzdžiui, prekės iš gamyklos siunčiamos tiesiai vartotojui, t.y. nereikia mažmenininkų paslaugų (vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įranga, įvairi informacija ir t.t.) tiekimo grandinė gali visiškai pakeisti tradicinę;

• Geresnis rinkos pažinimas;

• Didėja konkurencija pasauliniu mastu, kuri mažina siūlomų prekių ir ppaslaugų kainas;

• Elektroninio verslo sistemos sujungiamos su esama firmos programine įranga (užsakymo priėmimas, apskaitos, buhalterinės programos ir t.t.), kas susidaro sąlygas organizacijoms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, gauti išsamesnės ir operatyvesnės informacijos apie kompanijos padėtį;

• Lengviau įsiskverbti į naujas rinkas;

• Smulkieji verslininkai gali siūlyti prekes ir paslaugas visame pasaulyje;

• Vartotojas palyginti greitai gali surasti alternatyvių prekių ar paslaugų ir iš jų išsirinkti racionaliausias;

• Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnę aptarnavimo kokybę, greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus;

• Atsiveria naujos verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimo galimybės, pavyzdžiui, elektroninės vyriausybės kūrimas ir jos teikiamos paslaugos.

Šiuos veiksnius galima nagrinėti gerokai plačiau. Pavyzdžiui, Lietuvos elektroninės vyriausybės strategiją galima skaidyti į keturias pagrindines dalis: registrų sistemos plėtra; žinybinių ir tarpžinybinių informacinių sistemų pagrindinėmis valstybės funkcijoms vykdyti plėtotė; asmens identifikavimo infrastruktūros plėtra (asmens dokumentai, elektroninio parašo infrastruktūra, identifikacinės ir socialinės kortelės, gyvenamos vietos deklaravimas, asmens duomenų surinkimas ir valdymas); valstybės paslaugų teikimas internetu. Pavyzdžiui, vartotojai, naudodami Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialių mokesčių įstatymų aiškinimų tinklalapį, gali patys tiesiogiai susipažinti su visais oficialiais mokesčių įstatymų aiškinimais. Vilniaus savivaldybės dokumentų valdymo sistema sudaro sąlygas vienu metu bendrai dirbti šimtams žmonių, apdoroti dešimtis tūkstančių dokumentų, sprendimų ar pavedimų, atlikti darbą.

Daugelis elektroninio verslo etapų ir juos veikiantys veiksniai yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti

konkurencija gerina klientų aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė atpigina prekes ar paslaugas.

2.1.4. Bendravimas ir periodiniai leidiniai

Interneto vartotojams patogiausia ir priimtinausia informacijos gavimo forma yra tekstas. Antroje vietoje – vaizdo įrašas. Garso įrašu gauti informacijos norėtų mažiausiai vartotojų. Bendravimas tarp atskirų individų, grupių, įmonių, institucijų gali vykti tekstiniais pranešimais, interneto telefonu ar vaizdo telefonu. Skambinantieji gali matyti ir girdėti vienas kitą, taip pat turėti galimybę dirbti prie bendro dokumento tuo pačiu metu ir turėti galimybę pasikeisti dokumentais.

Bendraujama su klientu įvairiomis fformomis: registravimas, anketos, konkursai, konsultavimas. Toks individualus elektroninis bendravimas su klientu leidžia geriau pažinti, greičiau ir efektyviau išsiaiškinti kylančias problemas ir nesusipratimus individualizuoti marketingą.

Internete bendraujama vaizdo konferencijų, pokalbių kanalų (IRC), žaidimų ir elektroninio pašto forma. Vaizdo konferencijose diskutuojama konkrečiomis temomis. Pokalbių kanaluose vienos temos nebūna, ji priklauso nuo kanalo krypries ir pokalbiuose dalyvaujančių žmonių tikslų. Gausybės interneto žaidimų žaidėjai siekia laimėti. Tokie bendravimo būdai yra anoniminiai, kurių metu galima daryti tai, ko dažnai nedaroma gyvenime: atlikti eksperimentus, diskutuoti įvairiais klausimais ssu žmonėmis, su kuriais tradiciškai nebendraujama (skirtingo amžiaus, lyties, socialinės padėties, išoriškai negražiais), tačiau įdomiais pašnekovais. Galima užduoti įvairių klausimų, kurių dažniausiai neišdrįstama klausti bendraujant tradiciškai.

Paskutiniu metu daugelis spausdintų žurnalų ir laikraščių leidžia ir elektronines versijas. Bendrojo pobūdžio, mokslininkai bei sspecialiosios paskirties periodiniai elektroniniai leidiniai gali būti laisvai prieinami ar prenumeruojami. Periodiniai elektroniniai leidiniai gali būti laisvai prieinami ar prenumeruojami. Periodinių leidinių svetainės dažniausiai sudaro leidinių sąrašą pagal temas arba abėcėlę, teminės kolekcijos. Juose yra įvairių paieškos galimybių. Norimą informaciją galima rasti pagal reikšminį pavadinimo, referato žodį, pagal autoriaus pavardę.

Leidyklų, skelbiančių savo leidinius virtualioje erdvėje, svetainėse yra nuorodų į jų elektroninius leidinius. Bibliotekų, kurios turi spausdintas versijas, skaitytojai analogiškus elektroninius leidinius gali skaityti nemokamai arba už labai nedidelį papildomą mokestį. Elektroninių leidinių prenumeratos kaina paprastai būna mažesnė už popierinių. Kai kurie leidėjai leidžia nemokamai skaityti turinius, referatus, o kartais gauti ir visą informaciją ne tik naujausiuose leidiniuose, bet ir archyvuose. Dienraščiai dažnai skelbia naujausią numerį internete nemokamai, tačiau naudojimosi archyvais ssąlygos yra įvairios.

Bibliotekose taip pat yra nemažai elektroninių leidinių. Pavyzdžiui, Britų bibliotekos laikraščių kolekciją (http://www.bl.uk) sudaro nacionaliniai ir kitų šalių elektroniniai leidiniai. Jungtinės Karalystės gyventojai šiuos leidinius gali išspausdinti bibliotekoje, gali naudotis kopijomis, pateiktomis mikrofilmais ir kompaktiniais diskais. Užsieniečiai gali lankytis šios bibliotekos svetainėje, kurioje yra daugybė nuorodų ne tik į Jungtinės Karalystės, bet ir į kitų šalių leidinius bei jų nuorodų katalogus.

2.1.5. Nusikaltimai elektroniniame versle ir jo saugumo užtikrinimas

Internetu už prekes dažniausiai mokama kreditine kortele. Tačiau dalis žmonių bijo ttinkle atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Manoma, kad kokie nors aukštos klasės specialistai tinkle bando sužinoti svetimų kreditinių kortelių numerius. Tokių atvejų kol kas nėra žinoma. Be to, yra ir kitų apsaugos būdų. Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, siunčiamą tinklu, pasiūlyti keli budai duomenims koduoti su programine įranga. Neatkoduoti duomenys niekam nenaudingi. Taip pat, pavyzdžiui, JAV visoms kreditinėms kortelėms (bet ne debetinėms) nustatyta ribota pinigų suma (50 dolerių), kurią gali pasinaudoti apgavikas. Jei apgavikas paims didesnę pinigų sumą, už tai atsakys kreditinių kortelių kompanija. Už užsakytą prekę taip pat galima mokėti paštu atsiųstu čekių. Pinigai pavagiami tik tada, kai vagys slapta sužino kreditinės kortelės numerį, pavyzdžiui, įvedant jį ir imant pinigus iš bankomato. Paskui, kortelę pavogus iš šeimininko, paimami pinigai. Tradiciškai žmonės be baimės pateikia savo kortelės atsiskaitinėdami parduotuvėje ar kitur.

Kreditinių kortelių saugos kompanijos, siekdamos užkirsti kelią nusikaltimams su kreditinėmis kortelėmis, saugo informaciją apie pirkėjų milijonus transakcijų internete. Sukauptos klientų transakcijų duomenų bazės naudojamos užtikrinti saugiems atsiskaitymams internetu. Manoma, kad elektroninis verslas negalėtų plėtoti savo veiklos be kreditinių kortelių saugos kompanijų su jų galingomis duomenų bazėmis.

Žiniasklaidoje kartkarčiais pateikiama pranešimų apie nusikaltimus elektroniniame versle. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš kelių žinomų internetinių bankų buvo pavogti mokėjimo kortelių duomenys. Tokie faktai mažina vartotojų pasitikėjimą elektroniniu verslu. EElektroninio verslo saugumui užtikrinti galima taikyti organizacines, technines, technologines ir kitas priemones. Turi būti sumažintos galimybės fiziškai prieiti prie serverio, su juo gali dirbti tik konkretūs žmonės. Kadangi elektroninis paštas yra vienas greičiausių paprasčiausių virusų plitimo būdų, reikia atsargiai elgtis su prie elektroninio pašto žinutės prididėtais failais. Pavyzdžiui, rekomenduojama pridėtus failus atidaryti tik tada, kai žinoma, kas juos siuntė ir kas juose yra. Šiuos pridėtus failus reikia patikrinti antivirusine programa. Taip pat elektroninio verslo sistemų vartotojai turi nuolatos keisti slaptažodžius, pavyzdžiui, kas mėnesį, ir niekam jų nesakyti. Reikia kas dieną naudoti ir kas mėnesį atnaujinti antivirusinę programą, kadangi nuolatos atsiranda naujų virusų rūšių. Siūloma iš serverio atminties ištrinti elektroninio pašto šiukšles.

Tobulėjant naujausioms technologijoms, atsiranda pikantiškos “Trojos arklių” programos, kurios patenka į kompiuterį kaip programos, parsiųstos iš interneto, ar elektroninio pašto priedai. Naudodami šias programas pašaliniai žmonės kompiuteriu gali naudotis lygiomis teisėmis kaip ir jo savininkas.

“Gibson Research Corp.” tinklapyje (www.grc.com) pateikiama informacija apie saugumą internete. Šiame tinklapyje galima naudotis pateiktu bandymų testu ir pasitikrinti savo kompiuterį, bei sužinoti šio testo rezultatus. Taip galima nustatyti, ar kompiuterio saugumo sistema yra pakankamai efektyvi.

2.1.6. Elektroninis marketingas ir reklama

Elektroniniame versle aktyviai naudojamos elektroninės marketingo priemonės. Pavyzdžiui, kompanijos, internete reklamuodamos savo prekes ir paslaugas, pateikia išsamią iinformaciją apie jų kainas, kokybę. Visos marketingo priemonės pateikia išsamią informaciją apie jų kainas, kokybę. Visos marketingo priemonės (reklama, kainų nustatymas, skatinimo politika, prekių ir paslaugų apipavidalinimas, pakuotė, paskirstymas, pardavimas ir priežiūra) yra tarpusavyje susijusios ir todėl turi būti nagrinėjamos kaip visuma. Svarbiausias tinklapių efektyvumo matas yra apsilankančiųjų skaičius.

Elektroninio verslo marketingo posistemis leidžia kompanijai surinkti detalią informaciją apie kiekvieną klientą, nustatyti jų poreikius, nuolat su jais palaikyti ryšį, efektyviai naudoti tiesioginių pardavimų kanalus. Tiesioginių pardavimų kanalų naudojimas sudaro sąlygas gerokai sumažinti sandėliavimo, pardavimo ir kitas išlaidas. Dėl to mažėja prekių ir paslaugų kainos.

Pagrindiniai reklamos internete uždaviniai:

1. Atkreipti vartotojų dėmesį į reklamą (potencialaus kliento paieška, ryšių palaikymas su esamais klientais).

2. Informacijos apie siūlomas prekes ar paslaugas pateikimas tinkle siekiant privilioti klientus jas pirkti.

Vartotojų dėmesio atkreipimas į reikiamą tinklapį. Tokia reklama turi būti ryški, dinamiška, interaktyvi, patraukli. Tai gali būti banėrinė ir tekstinė reklama populiariuose interneto tinklapiuose. Banėris – tai grafinis vaizdas, dedamas reklaminiame tinklapio plote ir turintis nuorodą į reklamos savininko serverį. Kiti vartotojų informavimo internetu būdai yra: dalyvavimas interaktyviuose forumuose, konferencijose, reitinguose (TOP100 ir t.t.), nuorodų mainuose, naujienų grupių ir skelbimo lentų naudojimas, publikacijos elektroniniuose žurnaluose, labdaros ir partnerystės programos. Visi šie informavimo internetu būdai padeda rasti naujų užsakovų ir palaikyti ryšius

su senaisiais.

Negalima pamiršti ir tradicinių reklamos būdų:

• Reklama per televiziją ir radiją;

• Reklama laikraščiuose, žurnaluose ir knygose;

• Dalyvavimas forumuose, konferencijose, seminaruose ir t.t.;

• Pristatymų organizavimas;

• Finansinis įvairių festivalių, konkursų ir rungtynių palaikymas;

• Išorinė reklama (skydai, plakatai, transparantai ir t.t.).

Šiuo metu racionalu naudoti elektroninės ir tradicinės reklamų derinį. Jų racionalumas priklauso nuo numatomos reklaminės kampanijos naudos ir jai įgyvendinti reikalingų lėšų santykio.

Palyginti su internetu, tradicinių masinių informacijos priemonių (televizija, radijas, laikraščiai) reklamoje per mažai pateikiama informacijos apie reklamuojamą produktą. Iš čia kyla antras reklamos internete uždavinys: informacijos aapie siūlomas prekes ar paslaugas pateikiamas tinkle siekiant privilioti klientus jas pirktu.

Elektroninė prekyba neįmanoma be reklamos. Reklama internete gali būti įvairialypė: reklaminiai skydeliai, elektroniniu paštu ateinančios žinutės, pokalbiai sistemose ar virtualiosiose skelbimų lentose. Tinklapių registravimas paieškos sistemose bei įvairiuose www kataloguose. Pavyzdžiui, skydelių reklamos efektyvumas priklauso nuo reklamos vietos, buvimo trukmės, formato. Kintant šiems veiksniams, kinta reklamos kaina. Užsakovai dažniausiai nori reklamą pateikti tinklapio viršuje, kad ji būtų didesnė, greičiau pasikrautų, mažiau kainuotų. Reklamos kaina priklauso nuo apsilankančiųjų skaičiaus ir jjos žiūrėjimo laiko. Kaina svyruoja 40 iki 200 t.

Reklama turi kuo išsamiau informuoti klientą apie siūlomas prekes ar paslaugas. Siekiama, kad potencialūs pirkėjai susipažintų su išskirtiniais reklamuojamų produktų bruožais – kuo jie geresni už konkurentų siūlomas alternatyvas. Internete klientas negali ttiesiogiai pamatyti, paliesti prekės. Internetinė reklama turi kompensuoti šiuos trūkumus. Pagrindinis jos tikslas – įrodyti klientui prekių ar paslaugų kokybę ir kainos racionalumą. Šiems tikslams naudojamos įvairios priemonės: trimačiai vaizdai, garso efektai, animacija, vaizdo medžiaga, tekstinė, skaitmeninė ir kita informacija. Pavyzdžiui, sudaromos galimybės sukioti prekę erdvėje ir apžiūrinėti ją iš visų pusių, pritraukti ir atitraukti ją, išardyti į sudedamąsias dalis, apžiūrėti vidinę struktūrą ir t.t. Katalogų arba naujienų siuntinėjimas elektroniniu paštu – dar vienas reklamos internetu būdas.

2.1.7. Elektroninio verslo konkurencingumo didinimas

Laikui bėgant daugelyje elektroninio verslo sričių didėja konkurencija. Vis daugiau verslininkų įsitraukia į šią veiklą. Siekiant išgyventi įtemptoje konkurencinėje kovoje, būtina daryti ar pasiūlyti kai ką geriau negu konkurentai. Pavyzdžiui, kelti paslaugų kokybę, mažinti kainas, plėsti rinkas, lanksčiai reaguoti į ppaklausos ir pasiūlos pokyčius rinkoje, plėsti tiekiamų prekių ir paslaugų asortimentą, stiprinti ryšius su gamintojais, reikalingų prekių ir paslaugų tiekėjais, įgyti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Tai leistų geriau patenkinti vartotojų poreikius, padidintų nuolatinių vartotojų skaičių.

Elektroninio verslo organizacijoms pravartu turėti išsamios informacijos, padidintų nuolatinių vartotojų skaičių. Tokią informaciją galima gauti kaupiant duomenis apie klientų transakcijas, jų lankomiausius tinklapius, analizuojant kitą informaciją.

Ne visada vartotojai daugiausia dėmesio kreipia į prekės kainą. Jie dažniausiai skaičiuoja sumines pinigines išlaidas per prekės gyvavimo laikotarpį, ypatingą dėmesį skirdami jjos kokybei. Potencialūs klientai taip pat nemažai dėmesio kreipia į elektroninio verslo organizacijos patirtį.

Dažnai vartotojai nesinaudoja nekilnojamo turto tinklapiais dėl pateikiamos netikslios informacijos (pavyzdžiui, nepašalinama informacija apie jau parduotus ar išnuomotus būstus) ar dėl blogo jų eksploatavimo (ilgai reikia laukti, kol informacija pasirodys ekrane, pateikiama neišsami informacija, ilgai neatsakoma į pateiktus klausimus). Kitais žodžiais tariant, elektroninio verslo sistemų vartotojai nuolatos laukia ir gero aptarnavimo, ir nuolatinio rūpinimosi. Taip būtų išugdoma daugybė nuolatinių klientų, kurių dėka elektroninis verslas klestėtų.

2.1 pav. Pagrindinės elektroninio verslo konkurencingumo didinimo kryptis

Nuolatinių klientų pirkiniai dažniausiai būna iš anksto suplanuoti, apgalvoti, todėl sistemos darbuotojai gali realiai prognozuoti, ko pirkėjui reikės ateityje, kokius naujus produktus pasiūlyti. Tai viena iš pagrindinių sąlygų elektroninio verslo konkurencingumui didinti.

Siekiant sėkmingai kovoti konkurencinėje kovoje, reikia racionaliai naudoti turimus žmoniškuosius, technikos ir piniginius išteklius. Per didelės išlaidos rinkos tyrimams, biurams išlaikyti, technikai įsigyti, per didelis personalo skaičius ar jų algos gali būti vienos iš organizacijos konkurencingumo silpnėjimo priežasčių. Konkurencingumas didėja kuriant organizacijas kurios egzistuoja ne tik internete, t.y. tradicinių ir elektroninio verslo organizacijų junginys.

Aukščiau paminėtose ir kitose srityse vykdomi įvairūs mokslo tiriamieji projektai: BENE-BUS (http://www.benebus.net), BESTCOM (http://www.bestcom.dk), BPR LOGISTICS (http://www.bpr-logistics.trans.aueb.gr), CEBOS [423], C-TRAVEL [424], DEESD (http://www.digital-eu.org), DIGI-Q [426], EDRUL (http://www.edrul.org), E-FACTORS [428], ARETOPS (http://www.ARETOPS.org).

2.2. Būdingesnių eelektroninio verslo sistemų analizė

2.2.1. Tipinės elektroninio verslo sistemos

Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ekonominė, teisinę, socialinė, technologinė ir politinė aplinka verčia tradicinį verslą vienokiu ar kitokiu mastu transformuotis į elektroninį. Pagrindinės priežastys, verčiančios kurti elektroninio verslo sistemas, yra:

• Rinkos ir ekonominis spaudimas (stipri konkurencija, globalinė ekonomika, regioniniai prekybiniai susitarimai, žema darbo jėgos kaina kai kuriose šalyse, dažni ir reikšmingi pokyčiai rinkose, padidėjusi vartotojų galia).

• Socialinės aplinkos ir makrolygmens kompleksiškumas ir sudėtingumas:

Besikeičiantis darbo jėgos pobūdis, valstybės reguliavimo panaikinimas, valstybinių subsidijų sumažinimas, padidėjusi etinių ir teisinių klausimų svarba, padidėjusi socialinė organizacijų atsakomybė, staigūs politiniai pokyčiai.

• Technologinis spaudimas: greitas moralinis technologijų nusidėvėjimas, padidėjusi inovacijų ir naujų technologijų reikšmė.

Šiuo metu pasaulyje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, įvairiose srityse labai sparčiai plėtojasi interneto ir informacijos technologijos, elektroninis verslas, kaupiama milžiniška informacija ir sudaromos žinių bazės, kurių pagrindu dešimtys tūkstančių aukštos kvalifikacijos specialistų internetu parduoda savo patirtį ir žinias už santykinai žemą kaina. Internete siūloma tūkstančiai įvairių unikalių paslaugų. Toliau pateikiamo keli būdingesni šių paslaugų pavyzdžiai: patarimai medicinos klausimais, sveikatos apsauga, konsultavimas vadybos klausimais, juridinis konsultavimas, finansinio pobūdžio konsultacinės paslaugos, draudimas, prekyba, kelionių/turizmo paslaugos, darbo rinka, nekilnojamo turto rinka, prekyba vertybiniais popieriais, obligacijomis bei prekėmis, bankininkystė, finansinės paslaugos, varžytinės. Šios sritys toliau aptariamos Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu.

Paprasčiausias elektroninio verslo pavyzdys – elektroninė pparduotuvė, kurios į vitrina panašus tinklapis atnaujinamas kas valanda arba net kas minutę. Šiame tinklapyje vartotojas gali gauti visą reikalingą informaciją, pasirinkti ir sumokėti už prekę ar paslaugą, gauti specialisto konsultaciją. Kai per vieną tinklalapį galima pasiekti kelias elektronines parduotuves, šis tinklapis jau vadinamas elektroniniu prekybos centru. Elektroninėje parduotuvėje prekybos procesas vyksta internetu, t.y. pardavėjas produkciją klientams pateikia tinkle, o bendravimas tarp pardavėjų ir klientų palaikomas elektroniniu paštu ar diskusijų grupėmis. Elektroninė parduotuvė internetu turi daugybę pranašumų. Ji dirba ir dieną, ir naktį. Nebūtina, kad klientai būtų tame pačiame rajone ar mieste. Jie gali būti bet kurioje pasaulio dalyje. Elektroninėje parduotuvėje klientai gali tarpusavyje diskutuoti, uždavinėti klausimus, išsakyti pažiūras it t.t.

Taip pat yra labai daug kitų tipų tinklo parduotuvių. Tinklo parduotuvėse visada platesnis pasirinkimas, jose dažniausiai pigesnės prekės, jos dirba visą parą. Todėl interneto parduotuvių skaičius nuolatos auga.

,,PC Data Online” duomenims, perkamiausios prekės tinklo parduotuvėse buvo programinė įranga, muzikiniai kompaktiniai diskai ir žaisliukai (2.1 lentelė)

2.1 lentelė. Perkamiausios prekės

Virtualioji vyninė veikla veikia kaip interneto svetainė. Ji siūlo įvairios kokybės vynus ir maistą, teikia informacijos apie daugelį vyno gamintojų, įvairių rūšių vynus ir maistą, taip pat veikia klausimų ir atsakymų paslauga elektroniniu paštu. Klientų užsakymai iš virtualiosios vyninės elektroniniu būdu siunčiami

į prekybos sandėlį. Už maistą ir vynus galima mokėti kreditine kortele arba grynaisiais pinigais. Pristatymo procesas matomas tinklapyje.

,,Ford” inžinieriai, būdami įvairiose pasaulio šalyse, bendrai projektuoja automobilių variklius. Šis projektavimo procesas atliekamas naudojant specialią internetinio projektavimo programinę įrangą ir duomenų bazes. Visa, kas projektuojama, yra matoma visiems kitiems projekto dalyviams, galintiems aktyviai dalyvauti šiame procese.

Sukūrus dideles žinių bazes, apimančias tūkstančių ekspertų daugiamečio darbo patirtį, buvo pradėta teikti patarimų medicinos klausimais. Šios kompanijos teikia aukščiausio lygio medicinos specialistų konsultacijas. Vartotojas uždavęs jį ddominančių klausimų, gauna išsamų specialisto atsakymą. Internete siūloma nemažai su sveikatos apsauga susijusių paslaugų. Teikiama informacijos apie sveikatos apsaugą, atsakoma į įvairius vartotojus dominančius klausimus (pavyzdžiui, medicinos draudimo), siūlomos kliento duomenų persiuntimo paslaugos, galima atlikti sandorius su medicinos draudimo mokėtojais. Pavyzdžiui, korporacija ,,Healtheon Corp.” (www.healtheon.com) sukūrė virtualųjį sveikatos apsaugos tinklą, jungiantį sveikatos apsaugos informacines sistemas ir siūlantį pagalbą klientų registravimo, duomenų persiuntimo, laboratorijų ir diagnozės testų užsakymo, klinikinės reabilitacijos, duomenų apdorojimo ir kitais klausimais.

Yra nemažai organizacijų, kurios, remdamosi sukaupta patirtimi, pprofesinėmis žiniomis ir sudarytomis žinių bazėmis, konsultuoja vadybos klausimais. Novatoriumi šioje srityje laikoma ,,Anderson Consulting” kompanija (www.knowledgespace.com). Tokiomis paslaugomis daugiausia naudojasi solidžios korporacijos, kadangi mokestis už paslaugas yra gana didelis.

Dideles perspektyvas turi juridinio konsultavimo paslaugų teikimas verslu besiverčiantiems subjektams. Pavyzdžiui, AAtlantoje įsikūrusi teisės firma ,,Alston & Bird” koordinuoja kitų ąč teisės firmų veiksmus, teikia juridinio pobūdžio paslaugas didelei sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiai kompanijai bei kitiems klientams. Kompanijos sukurta žinių baze naudojasi įvairios juridinės firmos. Nemažai teisininkų siūlo nebrangias konsultacines paslaugas internete.

Nuo 2002 metų vykdomas Elektros energijos atviroje rinkoje paskirstymo OMEGA projektas. Šiame projekte siekiama sukurti atviroje ir liberalizuotoje elektros energijos rinkoje veikiančių elektros energijos gamintojų sprendimų palaikymo priemonę. Sistema naudos modernius modeliavimo bei algoritminius metodus ir elektroninės komercijos sprendimus, kad būtų galima spręsti tokias problemas: dvišalių energijos pardavimo sandorių paskirstymas, numatomos vandens vertės skaičiavimas, atsižvelgiant į energijos gamybos alternatyvas, mazgo paskirties problemos liberalizuotoje elektros rinkoje. OMEGA projektu siekiama sukurti koncepcijas ir priemones, skirtas elektros energijos virtualiajai rinkai ir verslo bendruomenei. BBūsimas rezultatas gali būti paketinė priemonė, skirta paremti liberalizuotoje elektros energijos rinkoje veikiantiems elektros gamintojams pritaikytus naujus verslo modelius ir prekybos tipus. Tai Europos elektros energijos gamintojams suteiks galimybę padidinti konkurencingumą būsimoje elektroniniu verslu pagrįstoje aplinkoje.

Nuo 2000 m. Vykdomas Verslo architektų projektas (http://www.bussiness-architect.de/), skirtas padidinti profesionalumo lygį kuriant naują verslą. Šio projekto trukmė – 2,5 metų. Vykdant šį projektą bus sukurta visuma metodų ir priemonių <<<>>> -mų partnerių suradimas ir organizacinių struktūrų sukūrimas. Siekiant paremti šias sritis bus sukurtos įvairios vverslininkams skirtos paslaugos. Pavyzdžiui, viena iš šių paslaugų siekiama įvertinant verslo galimybes. Ji yra pagrįsta realių variantų įvertinimu. Ši paslauga itin greitai kintančioje verslo aplinkoje prisideda prie naujos verslo strategijos ir vadovybės strateginį sprendimo priėmimo procesą, nustatant ir įvertinant verslo galimybes. Ji yra pagrįsta realių variantų įvertinimu. Ši paslauga itin greitai kintančioje verslo aplinkoje prisideda prie naujos verslo strategijos ir vadovybės narių, finansininkų ir kitų pagrindinių suinteresuotų grupių veiklos koordinavimo.

Projektu ADVICE (www.advice.iao.fhg.de), vykdomu nuo 2000m., siekiama išplėsti elektroninio verslo galimybes, suteikti personalizuotas virtualiojo pardavimo asistento konsultacijas ir patarimus dėl produkto tipus, charakteristikas, alternatyvas ir specialus pasiūlymas, šią informaciją pateikti įvairioms skaitmeninėms rinkoms, sukurti galimybę pateikti parduotuvės produktus tarptautinėse prekybos sistemose, diegti dirbtinio intelekto technologijas elektroniniame versle.

Vis daugiau ir daugiau kompanijų siūlo standartines draudimo paslaugas, pavyzdžiui, transporto priemonių, būsto, gyvybės arba sveikatos draudimą, taikydamos gana dideles nuolaidas. Be to, galima nemokamai palyginti siūlomas draudimo alternatyvas ir išsirinkti racionalią. Keletas didelių draudimo kompanijų internete siūlo draudimo sandorius. Nemažai žmonių linkę nepasitikėti interneto draudimo agentu, o kiti skuba pasinaudoti sumažintomis draudimo įmokomis. Apsilankius www.insurerate.com svetainėje galima susipažinti su gausybe dialoginiu režimu siūlomų draudimo paslaugų. 1998m. (www.forrester.com) skaičiavimais, bendra numatomų draudimo paslaugų pardavimų apimtis internete 2002m. Turėtų siekti daugiau kaip 1,1 mlrd. JAV dolerių.

Daugelis ppaslaugų, kurias teikia tradicinės kelionių ir turizmo agentūros, taip pat siūlomos ir internete. Vartotojas čia gauna daug greičiau ir kur kas daugiau informacijos. Klientai internete prisijungia prie virtualiosios agentūros, parengia savo pageidaujamos kelionės planą ir gauna alternatyvius variantus. Vartotojai netgi gali nurodyti maksimalią kainą, kurią jie sutiktų mokėti už kelionę, apgyvendinimą, pramogas ir kitas paslaugas. Lėktuvų bilietus galima nusipirkti specialiose interneto parduotuvėse (kompiuterinio rezervavimo sistemose). Mažesnės avialinijų kompanijos dažniausiai neturi internetinio prekybos tinklo, tačiau savo tinklapiuose skelbia skrydžių tvarkaraščius. Vartotojai taip pat gali dalyvauti kelionių varžytinėse ir diskusijose, peržiūrėti vaizdo medžiagą ir žemėlapius. Todėl kelionių ir turizmo agentūrų vykdomas elektroninis verslas skatina didėti konkurenciją, dėl to mažinamos kainos. Agentūros persiorientuoja dirbti tiesioginių marketingo operacijų sąlygomis. Tradicinių kelionių ir turizmo agentūrų vaidmuo keičiasi ir daugelis jų <<<>>>

I.Įvadas

Visuomenei keičiantis iš industrinės į informacinę, kartu kinta ir verslo procesai, kurių pagrindu vyksta ekonominis gyvenimas tiek paprasto vartotojo lygmenyje, tiek pasaulinių korporacijų tarpusavio versle. Visame pasaulyje vykstantys verslo pokyčiai pasiekia ir Lietuvą, kur vis daugiau diskutuojama apie elektroninį verslą – verslą, paremtą technologijų galimybių (Interneto) išnaudojimu, ir vis didesne informacijos reikšme verslo procesuose.

Vykstančius pokyčius pastūmėjo jau nuo aštuntojo dešimtmečio puoselėjama idėja apie verslą, paremtą informacijos srautais. Tokiam verslui suklestėti pagrindu tapo Interneto aatsiradimas apie 1991 metus. Kaip tik nuo tada globalus verslas tapo galimybe kiekvienai kompanijai, nepriklausomai nuo jos dydžio.

Interneto terpės komercializacija pastūmėjo naujų verslo modelių atsiradimus, kurie sėkmingai papildė jau egzistavusius tradicinio verslo modelius, tuo pačiu suteikė įmonėms galimybę sumažinti kaštus, padidinti gamybos ir aptarnavimo efektyvumą ir kokybę. Vykstančius pokyčius bendrai būtų galima įvardinti – Elektroniniu verslu arba Elektronine komercija.

Nagrinėjamos problemos aktualumas. Šių dienų informacinės technologijos, spartus jų vystymasis, keičia verslo būdų ir jų galimybių sampratą. Visas pasaulis masiškai taiko informacinių technologijų (toliau – IT) sprendimus savo versle ir kasdieniniame gyvenime. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja šiuose procesuose. Tai patvirtina kasmetinės Infobalto ir kitos tarptautinės konferencijos e. verslo temomis. Kasdieninėmis tampa sąvokos, prasidedančios žodžiu ,,elektroninis“ ar ,,mobilusis“: e. verslas, e. komercija, e. valdžia, m. verslas, m. komercija. Lietuvoje įdiegti e. verslo taikomieji sprendimai patenka į pirmaujančiųjų šioje srityje pasaulio šalių dešimtukus.

Verslo globalizacijos tempai, arši konkurencija neišvengiamai orientuoja verslininkus į žinių ekonomiką, verslo vystymą pritaikant pažangiausias informacines technologijas. Tai ypač aktualu ir žengiančiai į Europos Sąjungą Lietuvai, integruojant jos ūkio infrastruktūrą į Europos ir pasaulio rinkas.

Tyrimo objektu pasirinkome elektroninį verslą (toliau – e. verslas) plačiąja prasme, t.y. visas bendradarbiavimo formas, kurioms naudojamos elektroninio ryšio priemonės.

Darbo tikslas – išnagrinėti

e. verslo atsiradimo prielaidas, raidos tendencijas, atskleisti varomąsias jėgas, įvertinti tolimesnio vystymosi galimybes ir grėsmes.

Tyrimo metodai. Šiame darbe naudojome pirminės ir antrinės informacijos analizės ir sintezės metodus, duomenų grupavimą, loginio skirstymo, loginio klasifikavimo metodus.

Raktiniai žodžiai – Elektroninė komercija (E-komercija), elektroninis verslas, Internetas.

Šaltiniai. Informacinių technologijų ir telekomunikacinių įmonių, bankų, finansinių institucijų, kitų įmonių bei organizacijų išleista informacinė medžiaga, interneto svetainės, konferencijų medžiaga, publikacijos periodiniuose leidiniuose, statistiniai tyrimai, autorių publikacijos.

II. Trumpa interneto istorija

Dabartinis internetas kilo iš „Apraneto“ – tinklo, susikūrusio sseptintojo dešimtmečio pabaigoje, kurį parėmė JAV Gynybos departamento Pažangių tyrimų projektų administracija (Advanced Research Projects Administration). „Apranetas“ jungė didžiausių universitetų bei gynybos departamentų kompiuterius, taip suteikdamas mokslininkams galimybę keistis duomenimis. „Apranetui“ augant, aštuntajame dešimtmetyje ir devintojo pradžioje, buvo įkurta dar keletas panašių tinklų, kurie daugiausia jungė universitetus. Persiuntimo kontrolės protokolas /interneto protokolas (TCP/IP) tapo standartu, leidžiančiu šiems tinklams, jungiantiems daug įvairaus tipo kompiuterių, keistis duomenimis. Devintojo dešimtmečio pradžioje karinė „Apraneto“ dalis buvo integruota į Gynybos duomenų tinklą, o civilinis „Apranetas“ 11990 metais panaikintas. Jo funkciją perėmė „NSFNETas“. Devintojo dešimtmečio viduryje jo sukūrimą inicijavo Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation – NSF). Tinklas buvo sujungtas su kitais tyrim7 tinklais, padidintas jo greitis. Kadangi „NSFNET“ taip pat naudojosi TCP/IP protokolais, jis tapo iinterneto dalimi. 1987 metais JAV Nacionalinė tyrimų taryba išreiškė poreikį šalies mokslininkų tinklo įkūrimui. „EDUCOM“ buvo patvirtintas 1991 metais Aukšto lygio kompiuterizacijos aktu (High performace computing act). 1993 metais nacionalinės informacinės infrastruktūros aktu buvo pareikšta, kad tuo metu veikę moksliniai tinklai neatitiko naujojo mokslo ir tyrimų tinklo idėjos. Visos funkcijos buvo perleistos internetui, kuriam buvo suteiktas ypatingo tinklo, tenkinančio daugelį įvairių socialinių, institucinių bei ekonominių tikslų, statusas. 1997 metų pabaigoje prie interneto jau buvo prisijungę daugiau kaip 400 milijonų vartotojų 180 šalių, o tai yra daug kartų daugiau nei 1992 metų sausį.

1 pav. Naudojimasis internetu pagal pasaulio šalis 2001-2003 m. (suaugę gyventojai, bent kartą per paskutinį mėnesį naudojęsi internetu).(www.ivpa.lt. duomenys)

II.1. Komercializacija

1992 metais NSF išreiškė ketinimą atsisakyti valdžios paramos ir ppaskatino komercines institucijas kurti privačius tinklo paslaugų tiekėjus. Dėl priimtinos „NSFNET“ naudojimo politikos, kurios šaknys turėjo akademinį bei karinį pagrindą, netrukus pradėjo steigtis alternatyvūs interneto paslaugų tiekėjai. Internetas išsiplėtė už universitetų ir mokslinių institucijų ribų; prie jo ėmė jungtis įmonės bei individualūs vartotojai, kuriems priėjimą jau suteikdavo komerciniai interneto bei vartotojų realaus laiko (on-line) paslaugų teikėjai. Valdžia nustojo rėmusi „NSFNET“ 1995 metų balandžio 30 dieną. Tačiau NSF ir toliau jį remia, siekdama kontroliuoti interneto persiformavimą į privataus sektoriaus valdomą ir iišlaikomą tinklą. Taigi, akivaizdu, kad, net ir nutrūkus valdžios finansavimui, internetas vystėsi ir toliau. Kartu plėtėsi ir kita jo komercinimo pusė – vis daugiau interneto vartotojų ateina iš verslo sektoriaus. Pagrindinė priežastis – greitas ir pigus būdas vystyti verslą. Tačiau, kaip rašoma leidinyje Business Central Europe, interneto globalumą liudija ne tik pigesnis bei efektyvus įmonių ir vartotojų susisiekimas, tačiau pirmiausia – verslas verslui (business-to-business) reiškinys. Interneto tradicines funkcijas ima sparčiai papildyti elektroninis verslas. Jau 1999 metais JAV įmonių internetinės prekybos vertė buvo apie 100 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2003 metų ji išaugs iki 1,3 trilijonų. JAV dolerių. Vakarų Europoje internetinių sandorių 1999 metais padvigubėjo – jų vertė buvo 17 mlrd. JAV dolerių. Remiantis tyrimais, 60% Vakarų Europos bendrovių dalyvauja internetinėje prekyboje, o 55% jau integravo internetą į savo bendrąsias strategijas. Elektroninio verslo (e-commerce) bruožai ir specifika puikiai atsispindi pasauliniame voratinklyje, ir bus aprašyti kituose skyreliuose. Beje, paskutinėmis žiniomis, susivienijo didžiausios pasaulio finansinės institucijos ir bendrovės, kurios kartu ketina sukurti finansinių duomenų interneto standartą. Konsorciumas „XBRL projekto komitetas“ vienija 35 finansines institucijas ir bendroves. Nuo 2000 metų liepos 1 dienos finansininkai galės nemokamai naudotis standartiniu formatu – eXrensible Business Reporting language, kuris padės greitai suformuoti taisyklingą finansinę ataskaitą ar kkitus finansiniu dokumentus. Šį standartą kuria tokios gerai žinomos kompanijos, kaip Arthur Andersen, Deloitte & Touche, Microsoft Corp., PricewaterhouseCoopers, Reuters ir kt.

II.2. Interneto paslaugos

Interneto paslaugos yra apibūdinamos aukštesnio lygio priemonėmis nei TCP/IP. Tai – Hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP), Failų perdavimo protokolas (FTP), Tinklo naujienų perdavimo protokolas (NNTP) ir Paprasto pašto perdavimo protokolas (SMTP). Žiūrint iš vartotojo pozicijų, tai būtų informacijos paieška tinkle esančių duomenų bankuose ir jos gavimas, dokumentų siuntimas, elektroninio pašto paslauga. 80-jų pabaigoje pirmosios interneto paslaugos buvo elektroninis paštas, „Telnetas“, FTP ir „USENET“ naujienos. Elektroninis paštas, kuris iki šiol yra plačiausiai naudojama interneto paslauga, leidžia vartotojams siųsti tekstines žinutes, naudojant vienodą adresavimo sistemą. „Telnetas“ leidžia vartotojams interneto pagalba prisijungti prie kitų tinklų, tokių kaip bibliotekų katalogai, ir išsitraukti duomenis. FTP leidžia vartotojams atsisiųsti failus iš nutolusio kompiuterio į savo sistemą. USENET grupės įgalina vartotojus siųsti bei peržiūrėti žinutes įvairiomis temomis. Paskutiniaisiais metais atsirado dar ir tokios paslaugos, kaip telefonas bei faksas internetu.

Nepaisant kai kurių iš šių paslaugų populiarumo – ypač naujienų ir elektroninio pašto – šiuo metu interneto plataus naudojimo sprogimą lėmė pasaulinis voratinklis (WWW). Jis turi du pagrindinius bruožus, kurie pavertė jį galingu interneto informacijos prieigos mechanizmu. Pirma, WWW klientai, ar naršytojai, gali susieti tekstinę ir ggrafinę medžiagą bei apjungti tokias paslaugas, kaip FTP, elektroninis paštas ir naujienos į vieną interfeisą. Antra, WWW turi hipertekstinę sistemą, kuri leidžia nuorodų pagalba iš vieno interneto puslapio pereiti į kitą, rasti dokumentus ar kito pobūdžio informaciją. Taigi, įmanomos tokios sudėtingos operacijos, kaip prekyba realiu laiku, nuolatinis informacijos atnaujinamas bei interaktyvūs žaidimai. WWW yra praktiškai visų naujausių interneto paslaugų virtualus pagrindas, neišskiriant ir sudėtingų sandorių apdorojimo paslaugų elektroninei komercijai.

II.3. Pasaulinis voratinklis

Pasaulinis voratinklis (World Wide Web) kilo iš Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN; Šveicarija) tinklo informacijos projekto, pradėto 1980 metais. Nuo 1990-jų jis tapo viena sudėtingiausių ir populiariausių interneto paslaugų. Nors nėra organizacijos, kuri kontroliuotų pasaulinį voratinklį, jame tvarka palaikoma pasauliniais kalbų ir protokolų standartais, tokiais kaip Hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP) ir Hiperteksto žymėjimo kalba (HTML). HTTP naudojamas perduoti hipertekstiniams dokumentams iš vieno interneto serverio į kitą bei klientui – galutiniam vartotojui. Taigi, bendrąja prasme, tie dešimt tūkstančių serverių visame pasaulyje, kurie palaiko HTTP, ir sudaro WWW. HTML naudojama paruošti serveriuose esančią informaciją taip, kad ją suprastų naršyklių programinė įranga – Internet Explorer, Netscape Navigator ar Mosaic – suinstaliuota klientų kompiuteriuose. HTML dėka dokumentus galima pernešti iš vieno kompiuterio į kitą, o pati kalba yra laikoma bendriausia priemone siekiant apjungti įvairiose

vietose esančią informaciją. Interneto (WWW) svetainė – tai tarpusavyje susijusių WWW puslapių, dokumentų ir grafinių vaizdų rinkinys. WWW puslapis yra pagrindinis tinklo dokumentas, ruošiamas HTML kalboje, turintis savo struktūrą ir turinį. Paprastai puslapio turinį sudaro:

• tekstas,

• grafiniai vaizdai,

• kitos sudėtinės dalys, tokios kaip lentelės ar lankytojų skaičiuotuvai,

• laukai komentarams (matomi tik redagavimo režime),

• garso ir vaizdo dokumentai,

• kitos techninės detalės (Java applet moduliai, ActiveX priemonės).

II.3.1. WWW charakteristika

Pasaulinis voratinklis – WWW – gali būti apibūdinamas kaip dinamiška, interaktyvi, palaikanti grafiką, nepriklausoma, ppaskirstyta, hipertekstinės informacijos sistema.

WWW yra dinamiškas, nes kasdien keičiasi. Prie voratinklio nuolat prisijungia nauji serveriai. Taip pat nuolat pakraunama nauja informacija, hipertekstinės nuorodos ir naujos paslaugos. WWW yra interaktyvus, nes tam tikra informacija gali būti ieškoma įvairiose paieškos sistemose ir po minutėlės pateikiama sąrašų pavidalu parametrų atitikimo tvarka. Kitas interaktyvumo pavyzdys – verslo sandoriai realiame laike, kuomet vartotojai išsirenka prekę iš katalogo ir čia pat užpildo užsakymo formą. Kredito kortelių numerius tikrina ir apdoroja trečioji šalis. Kuomet perkama programinė įranga, jją galima parsisiųsti iš tinklo iš karto, patikrinus kortelę. WWW palaiko grafiką – jis tam ir buvo sukurtas. Grafika ne tik padaro voratinklį vizualiai patraukliu, bet ir lengviau naudojamu. Grafiniai žymekliai nuorodų pagalba nukreipia vartotojus į naujus informacijos šaltinius. Neseniai vvoratinklis buvo praturtintas dar ir garso bei vaizdo galimybėmis. WWW yra paskirstytas; tai reiškia, kad informacija yra išsisklaidžiusi po visame pasaulyje esančius interneto serverius. Jei vienas serveris dingsta, voratinkliui tai didelės reikšmės neturi, išskyrus tai, kad dingsta priėjimas prie vieno tinklo taško. Kai kurie serveriai turi kopijas kituose tuo atveju, jei pirmasis sugestų. WWW yra nepriklausomas – prie jo prisijungti gali praktiškai kiekvienas klientas, nepriklausomai nuo to, kokioje operacinėje sistemoje jis dirba (Windows, OS/2, Macintosh ar UNIX). Interneto serveriai taip pat nuo to nepriklauso – daugelis iš jų dirba UNIX, tačiau gali būti naudojami ir Windows NT sistemoje. WWW naudoja hipertekstinės nuorodas. Jos dažniausiai atpažįstamos kaip pabrauktas žodis ar frazė, arba grafinis simbolis, kuris išveda į kitą informaciją, kuri gali bbūti bet kur – tam pačiame dokumente, kitame dokumente tame pačiame serveryje, ar kitame dokumente kitame serveryje kitame pasaulio krašte. Hipertekstinės nuorodos nebūtinai nukreipia į tekstinius dokumentus. Jos gali nukreipti į žemėlapius, formas, vaizdus, garso ar vaizdo failus, programas ar kitas interneto paslaugas. Jos taip pat gali nukreipti ir į kitus interneto šaltinius, kaip FTP ir Gopher saitai bei USENET naujienų grupės.

II.3.2. WWW versle

Daugelis kompanijų pripažįsta, kad pasaulinis voratinklis yra ideali priemonė dokumentų ir programinės įrangos platinimui, kiti gi nnaudojasi elektroninės komercijos paslauga. Dar kitos kompanijos naudojasi pasauliniu voratinkliu, kad padidintų savo vietinių tinklų bei sistemų našumą. Štai keletas kasdieninių užduočių, kurias galima atlikti WWW pagalba:

• Įmonės kompiuterinio tinklo administratoriai, dirbantys skirtingose vietose, spręsdami vidinės sistemos ir tinklo problemas gali prieiti prie HTML kalba užkoduotos bazės, saugomos vidiniame voratinklio serveryje. WWW gali tapti ypač vertingu padėjėju, kuomet darbo vietos yra skirtingose laiko zonose.

• Standartinių HTML formų pagalba galima elektroninių būdu išsiuntinėti prekybinę ar paslaugų informaciją vežėjams, pardavėjams bei trečiosioms firmoms.

• HTML formų pagalba taip pat galima tvarkyti informaciją iš centrinės būstinės tose nutolusiose darbo vietose, kurios yra per mažos, kad būtų prijungtos prie vietinio kompanijos tinklo.

II.3.3. WWW charakteristikos apibendrinimas

(www.ivpa.lt duomenys)

Pasaulinis voratinklis yra sparčiausiai auganti visų laikų komunikacijos priemonė. Investicijų firmos Morgan Stanley duomenimis, radijui prireikė 38 metų pritraukti 50 milijonų vartotojų, televizijai – trylikos, kabeliniam ryšiui – dešimties, o pasauliniam voratinkliui – tik penkerių. WWW populiarumą lėmė jo patogus naudojimas bei grafinės priemonės. WWW tapo pigia informacijos perdavimo, elektroninės komercijos ir pagalbinių paslaugų platinimo priemone, o jo galimybės ir toliau didinamos. Šalia teksto ir vaizdų, WWW naudojamas telefono ryšiui, video-konferencijoms, fakso ir pranešimų perdavimui bei kompiuterių bendradarbiavimui. Reklaminės antraštės (banner) internete jau tapo viena efektyviausių reklamos formų, o sparčiai bbesivystanti elektroninė komercija plečia elektroninės rinkos dalį pasaulio verslo sistemoje.

III. Elektroninės komercijos samprata

Elektroninė komercija (E-commerce) yra visiškai naujas pasaulinis reiškinys, prekybos būdas, kuris tapo įmanomas pažangių informacinių technologijų dėka. Elektroninę komerciją būtų galima apibrėžti kaip verslo formą, kuomet šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Daugelis žmonių elektroninę komerciją supranta kaip tradicinį pardavimą internete. Elektroninės komercijos sumanymas gali būti ne pardavinėjimas klientams internete, bet jau dalyvaujančių elektroninėje komercijoje aptarnavimas ir informacijos suteikimas.

Elektroninę komerciją būtų galima vadinti “bendra sąvoka, aprėpiančia verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus” (5, p. 20). E-komercija – tai priėjimas prie kompleksinio tiekėjų, distributorių ir vartotojų tinklo, kurie tarpusavy bendrauja Internetu” (2). Elektroninė komercija pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerai tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Labai svarbu yra įveikti įsisenėjusias kliūtis, todėl verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai.

E-komercija – tai priemonė sudaryti sąlygas visoms įmonės organizacijos formoms bei jas paremti. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir llūkesčius. Idealios informacinės sistemos atveju elektroninė komercija turi pasireikšti visose įmonės veiklos sferose. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ar produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų.

Tradiciniu elektroninės komercijos atveju yra laikoma elektroninė prekyba. Pastaruoju metu elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių Interneto technologijų. Elektroninę prekybą galima skaidyti į didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, bei mažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. Nors šie specialūs atvejai yra didelės ekonominės svarbos, visgi jie lieka tik bendro elektroninio verslo operacijų modelio pavyzdžiais. Kiti ne mažiau svarbūs pavyzdžiai galėtų būti įmonės vidinės transakcijos arba informacijos keitimasis tarp įmonių.

Todėl elektroninė komercija dar įvardijama kaip pasikeitimų technologija. Įmonėms, kurios supras ją tik kaip jau egzistuojančių operacijų priedą, elektroninė komercija teiks ribotą naudą. Tuo tarpu įmonėms, norinčioms keisti savo organizaciją bei verslo procesus, ji atvers naujų galimybių ir duos daugiausia naudos.

1 pav. E. verslo infrastruktūros sudedamosios dalys (30).

Svarbu paminėti ir tai, jog elektroninė komercija įtraukia tiek elektroninę prekybą materialiais reikmenimis, tiek ir prekybą informacija. Ji apima tokias verslo dalis kaip marketingas, užsakymas, apmokėjimas, logistika, ryšių su

klientais palaikymas technologijų pagalba. Elektroninė komercija įprasmina elektroninių paslaugų teikimą, rėmimą, ar teisinę informaciją, teikiamą konsultacijų pavidalu elektroninėje terpėje (Internetu). E-komercija implikuoja elektroninių ryšių tarp kompanijų užmezgimą ir palaikymą.

Kai kurios elektroninės komercijos formos egzistuoja jau beveik 20 metų pvz. EDI (Electronic Data Interchange – “tai kompanijoms garantavo galimybę saugiai sudaryti sandorius ir atsiskaityti vienai su kita”(1)) mažmeninės prekybos ir automobilių srityje, bei CALS (Computer Assisted Lifecycle Support) gynybos ir sunkiosios pramonės srityse.

Šios elektroninės komercijos formos buvo gana siaurai paplitusios oorientuojantis į dideles investicijas, reikalingas norint panaudoti šias technologijas kompanijos veikloje. Tačiau jau kokius ketverius metus mes matome tiesiog elektroninės komercijos bumą, kurį sukėlė Internetas ir World Wide Web sąsaja, kuri elektroninės komercijos įrankius padarė prieinamus beveik kiekvienai kompanijai. Šios technologijos iki minimumo sumažino kaštus, reikalingus įžengti į elektroninę komerciją.

(www.ivpa.lt duomenys)

Kyla klausimas, kokie yra elektroninio verslo privalumai prieš verslą, kuris neegzistuoja Internete arba nenaudoja interneto kaip pardavimų kanalo ar komunikacijos su klientais ir partneriais priemonės? Atsakymas galėtų būti toks:

• Sumažina vverslo operacijų kaštus;

• Leidžia pasiekti didesnę vartotojų dalį (praplėsti pardavimų geografiją);

• Sumažina reklamos išlaidas;

• Sumažina sandėrio įvykdymo kaštus;

• Sumažina išlaidas skirtas žaliavų aprūpinimui ir tiekimui;

• Sumažina prekių pristatymo išlaidas;

• Leidžia pagerinti klientų aptarnavimą ir komunikaciją;

• Padidina prekinio ženklo žinomumą.

Tai keletas iiš galimų strateginių pranašumų, kurių gali pasiekti verslas konkuruodamas su kitais savo srities dalyviais.

Vertės grandinės (Value Chain) pokyčiai E-verslo sąlygomis:

Pirkėjo pritraukimas

Pirkėjo parama perkant

Pirkėjo patenkinimas (Pirkimo pabaiga)

Popardaviminis pirkėjo išlaikymas. (pvz. www.cisco.com)

III.1. E-komercijos vystymasis ir jo “stabdžiai”

Sparčiai besivystant naujoms technologijoms, E-komercija įtakoja inovacijas verslo srityje, naujų rinkų ir prekybos būdų kūrimąsi. Galbūt E-komercijos apimtys kol kas ir nėra įspūdingos, tačiau jos sparčiai auga. Remiantis konsultacinės interneto bendrovės “Forrester Research” duomenimis, pernai E-komercijos apyvarta pasaulyje siekė 150 mlrd. JAV dolerių. Prekybininkų ir vartotojų sudarytų sandorių vertė pernai siekė 20 mlrd. JAV dolerių, tikimasi, kad 2004-aisiais metais tokių sandorių vertė išaugs iki 184 mlrd. JAV dolerių. Investicinio banko “Goldman Sachs” ekspertų prognozėmis, iki 2010 metų elektroninė prekyba gali užimti 15-20 procentų rinkos.

Visos šios pprognozės pranašauja E-komercijai šviesią ateitį, tačiau norint padėti jai ateiti, tenka spręsti ir naujas problemas, susijusias su E-komercija. Čia galima būtų paminėti brangų priėjimą prie Interneto vartotojams, nepakankamai kompiuterių bei kitų naujų technologijų atžvilgiu išprususią visuomenę, informacijos apie naujas galimybes ir komercinės veiklos būdus trūkumą, valiutinės rizikos egzistavimą prekiaujant su užsienio šalimis. Tačiau kaip svarbiausią problemą galima būtų išskirti teisinių klausimų sprendimą – būtina užtikrinti E-komercijos dalyvių privatumą, saugumą, autorines teises, reikėtų pripažinti elektroninio parašo galiojimą, atskirose šalyse vienodai teisiškai iinterpretuoti elektroninių priemonių pagalba sudarytus sandorius, mokėjimų pavedimus ir kita.

Palankios sąlygos E-komercijai plėtotis susidarė Jungtinėse Amerikos valstijose. Didelė pasiūlos ir paklausos rinka, panašus technologijų lygis visoje šalyje, viena cirkuliuojanti valiuta, viena teisinė sistema vienodai interpretuojanti iškylančius ginčytinus klausimus – visa tai sudarė sąlygas pasitikėjimui ir sparčiai E-komercijos plėtrai.

Kita vertus Europoje, dėl valiutų kursų rizikos, teisinių sistemų skirtumų, nevienodos informacinių technologijų pažangos – E-komercijos populiarumas augo kur kas lėčiau.

III.2. E-komercija Europos Sąjungoje

Šiuo metu, įvertinus spartų naujų technologijų vystymąsi ir puikias E-komercijos perspektyvas, Europos Sąjungoje imtasi priemonių užtikrinti visas sąlygas elektroninei komercijai vystytis ir sumažinti Europos atsilikimą šioje srityje nuo JAV.

Europos komisija patvirtino tvarką, pagal kurią planuojama iki šių metų pabaigos priimti visas su E-komercija susijusias įstatymų pataisas Europos Sąjungos šalyse. Europos parlamentas ir šalys narės turi priimti trūkstamus įstatymus ir suvienodinti jau egzistuojančius. Iki šių metų pabaigos ketinama išspręsti teisinius klausimus dėl autorinių teisių, finansinių paslaugų suteikimo per atstumą, elektroninių pinigų, E-komercijos, kontraktų sudarymo ir iškylančių nesutarimų sprendimo procedūrų kai tai liečia E-komerciją. Taip pat bandoma suvienodinti JAV ir Europos Sąjungoje galiojančias informacijos apsaugos taisykles, derinama tvarka pagal kurią būtų sprendžiami ginčai atsirandantys vartotojams perkant prekes per Internetą.

Europos pinigų sąjungos įkūrimas ir vienos bendros valiutos – euro įvedimas iirgi turėtų prisidėti prie E-komercijos skatinimo, nes panaikinama šalių narių tarpusavio valiutos kursų svyravimų rizika.

Tikslu sustiprinti E-komercijos infrastruktūrą Europoje taip pat ketinama sukurti naują Interneto adresų sritį (angliškai “domain”) su išplėtimu .eu. Taip pat ketinama įvesti šalių vertinimo sistemą, kuri parodytų atskirų valstybių progresą E-komercijos populiarinimo sferoje.

Jau minėtos konsultacinės interneto bendrovės “Forrester Research” prognozėmis, Europoje E-komercijos augimas iki 2003 metų sieks virš 100 procentų per metus ir 2004 metais elektroninės komercijos apimtys jau sieks 1,3 bilijono JAV dolerių.

IV. Elektroninės komercijos modeliai

Pirmiausia bus pateikiamas trumpas verslo modelių apibūdinimas. Verta paminėti, jog tai labiausiai diskutuojamas ir mažiausiai suprantamas tinklo aspektas (2). Paprastai sutariama tik dėl vieno – tinklas pakeičia tradicinius verslo modelius.

Verslo modelio koncepcija turi apibrėžti produkto ar paslaugos informacijos ir piniginius srautus bei nusakyti verslo dalyvių, įtrauktų į vieną ar kitą verslo procesą vaidmenį, o taip pat, kokią naudą iš dalyvavimo versle jie gauna. Verslo modelis – tai verslo vykdymo metodas (kuriuo įmonė gali save išlaikyti – gauti pelno); akcentuojama tai, kaip įmonė gauna pajamas. Verslo modelis, kartu su marketingo strategijos formuluote gali padėti pasiekti didesnio verslo gyvybingumo ir sudaryti galimybę atsakyti į tokius klausimus:

• Kaip sukuriamas pranašumas prieš kitas kompanijas?

• Koks prekės ar paslaugos pozicionavimas rinkoje?

• Koks yra marketingo vveiksmų ir prekės savybių derinys, atitinkantis pasirinktą verslo modelį?

Modeliai įgyvendinami labai skirtingais metodais ir plėtojasi itin sparčiai. Kai kurie modeliai yra labai paprasti. Tarkime, kompanija gamina prekes ar paslaugas ir parduoda jas pirkėjams. Jei viskas vyksta numatytai, pajamos viršija išlaidas ir kompanija gauna pelną. Kiti modeliai gali būti labai sudėtingi, kaip pvz. radijo ar televizijos transliacijos. Kalbant apie “nemokamus” verslo modelius, tinkle (web’e) lengva užsimiršti, jog radijas, televizija ir programavimas buvo transliuojami gerą pusę amžiaus. Transliuotojas yra dalis didelio tarpusavyje susijusio tiekėjų, turinio kūrėjų, reklamuotojų, besireklamuojančių, žiūrovų ar klausytojų rato. Ne visada galų gale aišku, kas ir kiek gauna naudos ar uždirba pinigų.

Nors elektroninė komercija davė postūmį atsirasti visiškai naujiems verslo modeliams, interneto terpėje atgimė ir kurį laiką buvę užmiršti, laiko patikrinti verslo modeliai. Vienas iš pvz. – aukcionai, kuriuos Internete išpopuliarino kompanija e-Bay ir išplėtė šio modelio naudojamą į paltų paslaugų spektrą.

Nėra vienigai nusistovėjusios modelių klasifikacijos, kuria būtų galima remtis kaip pagrindu, tačiau galima išskirti tam tikrus būdus ar požymius, kuriais remiantis kompanijos uždirba pinigus internete:

1. Verslas – Verslui B2B (Business to Business) – verslo modelis, kur verslo procesai vyksta tarp verslo objektų;

2. Verslas – Vartotojui B2C (Business to Consumer) – verslo modeliai orientuoti iš verslo į vartotoją;

3.

Vartotojas – Vartotojui C2C (Consumer to Consumer) – verslo modelis, kur tam tikroje terpėje vartotojai vykdo verslo operacijas tarpusavy;

4. Vyriausybė – Verslui G2B (Governement to Business) – verslo santykiai realizuojami tarp valstybės ir ūkio subjektų.

Darbe bus detaliau nagrinėjami kiekvienai klasei galimi priskirti verslo modeliai.

IV.1 Verslas – Verslui (B2B)

Beveik visose industrijos šakose kompanijos naudojasi internetu finansinių operacijų vykdymui, tarpusavio ryšių su investuotojais, partneriais ir klientais užmezgimui, taip pat savo produktų paleidimui į rinką.

2 pav. Sektorius ,,verslas – verslui“ pasaulyje 1999-2003 mm. skirtingų šaltinių duomenimis (32).

X ašyje nurodytos sumos bilijonais JAV dolerių. Y ašyje nurodyti tiriamieji metai.

Kompanija Hewlett Packard (HP), atlikusi tyrimą, nustatė, kad norint klientui parduoti produktą, į procesą reikia įtraukti net 3 žmones: 1 – techninę produkto pusę išmanantį asmenį, 2 – vadybiniką ir 3 – finansininką. Tai gan objektyviai atspindėtų pagrindinį šio elektroninės komercijos modelio principą – pateikti vartotojui (kitam verslo subjektui) informaciją, kuri atitiktų kiekvieno iš 3 asmenų suteikiamą informaciją ir žinias. T.y verslininkas savo elektroninės kkomercijos svetainėje turėtų suteikti išsamią informaciją partneriui/klientui apie savo produktus, paslaugas, kad šie tiesiog iš savo darbo vietos Internete galėtų sužinoti ne tik juos dominančių paslaugų, prekių pritaikymus ir naudojimosi instrukcijas, bet ir technines charakteristikas, jų kainas, kiekius sandėlyje, pristatymo llaiką, o svarbiausia – galėtų visa tai iškart užsisakyti. Tokiu principu ne tik trumpėja darbo laikas, sumažėja telefono, faksimilinio aparato išlaidos, bet ir mažėja prekių kainos, pagreitėja jų pristatymas.

Elektroninėje komercijoje svarbiausia yra ryšio tarp pardavėjo ir kliento užmezgimas ir palaikymas. Nuo to, kaip kompanijos įgyvendina šį procesą, priklauso jų verslo sėkmė. Daugelis klysta manydami, jog elektroninė komercija galima tik tada, kai pateikiama galimybė už siūlomus produktus ar paslaugas atsiskaityti tiesiogiai Internete.

1 lent.. ,,Verslas – verslui“ sektoriaus rinka pagal regionus 2000-2004 m. bilijonais JAV dolerių. (2).

Regionas Bilijonai JAV dolerių

2000 m. 2001 m. 2002 m. Prognozė

2003 m. Prognozė

2004 m.

Šiaurės Amerika 159,2 316,8 563,9 964,3 1.600,8

Europa 26,2 52,4 132,7 334,1 797,3

Azija 36,2 68,6 121,2 199,3 300,6

Lotynų Amerika 2,9 7,9 17,4 33,6 58,4

Afrika/ Vidurio Rytai 1,7 3,2 5,9 10,6 17,7

Iš viso pasaulyje 226,2 448,9 841,1 1.541,9 2.774,8

Elektroninės komercijos B2B modelio privalumai tiekėjams bbūtų šie:

1. Padidinta konkurencija – visapusiškos įmanomos informacijos suteikimas klientui yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos prekės ar paslaugos pasirinkimą. Kompanija, kuri pateikia kaip galima daugiau informacijos apie savo prekes ir paslaugas, o taip pat ir kitas sritis, turi daugiau galimybių parduoti savo paslaugas kitoms kompanijoms, nei ta kuri informacijos pateikimu apie save apskritai nesirūpina.

2. Personalizacija – elektroninė komercija leidžia atsižvelgti į atskiro vartotojo reikmes – tai įgalina vartotojui pateikti tikslią, išsamią informaciją tik apie jį dominančius produktus ir ppaslaugas. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų galimybė atskirai kiekvienam klientui pateikti tik jam vienam prieinamą informaciją apie specialiai jam taikomas kainas ir akcijas. Personalizacija įgalina diegti produktų rekomendacijų sistemą, kai kiekvienam verslo klientui atskirai galima rekomenduoti tas prekes, kurių jam gali reikėti perkant dabartines. Pvz. klientas, pirkdamas didelį kiekį trąšų internetu, taip pat gali ieškoti papildomų mineralinių elementų, kurie pagerina derliaus kokybę. Tuomet sistema jam rekomenduoja šalia esamo pirkinio dar nusipirkti mineralinių priedų. Taip yra sukuriamas didesnis pinigų srautas ir klientai perka daugiau nei iš pradžių tikėjosi. Šiuo įrankiu yra didinamas klientų apsipirkimo internete pasitenkinimas.

3. Resursų taupymas – elektroninė komercija palaiko ir skatina verslo vykdymą elektroniniu būdu. Kadangi daugelis operacijų gali būti vykdomos elektroniniu būdu, sumažėja resursų poreikis tam tikrose srityse – dėl to gali sutrumpėti užsakymų, pardavimų, atsiskaitymų ir atsakymų į užklausimus laikas. Elektroniniai procesai leidžia atsisakyti žmonių resursų tam tikruose aspektuose, taip pat aptarnauti tokį kiekį verslo vartotojų, kokio tradiciniu būdu aptarnauti reikėtų kelis kartus daugiau resursų.

4. Išlaidų mažinimas – daugelį verslo operacijų atliekant elektroniniu būdu, sumažėja resursų kaštai, sutaupomas laikas. Pvz. kompanija savo svetainėje, pateikdama atsakymus į dažniausiai užduodamus klientų klausimus, sumažina telefono operatorių, reikalingų kasdien atsakinėti į klientų skambučius kiekį.

5. Naujos verslo galimybės – elektroninė komercija ssukuria galimybes naujiems produktams ir paslaugoms, tokioms kaip Informaciniai internetiniai katalogai, Internetiniai Call-centrai, klientų aptarnavimas Internete ir pan.

Modelio B2B pritaikymo praktikoje kokretūs pavyzdžiai:

Lietuviškasis:

a) CHS Baltics (www.chs.lt).

Tai viena seniausių elektroninės komercijos sistemų, atnaujinta 1999 metais. Didmeninės kompiuterių ir jų dalių pardavimo rinkos lyderis, aptarnaujantis daugiau nei 250 mažmenininkų visoje šalyje, turintis vieną ofisą Kaune. Kasdien besikeičianti kainų ir sandėlio informacija partneriams pateikta jų interneto svetainėje – galima pasižiūrėti, pasiskaičiuoti, užsisakyti e-paštu – tą pačią dieną arba kitą rytą prekes galima atsiimti iš UPS. Tiesa, prieš tai reikia užsiregistruoti, priklausomai nuo pardavimų keičiama nuolaidų grupė, prižiūrimi atsiskaitymai – tai daroma „tradiciniu“ būdu – kompanijos vadovų, vadybininkų ir finansininkų pagalba, bet elektroninė sistemos dalis atlaisvina „brangius“ IT žmones nuo rutininių darbų ir leidžia jiems skirti daugiau laiko didesniems projektams.

b) „Snaigės“ elektroninės prekybos sandėlis (www.elsandelis.lt)

„Tai ne elektroninė prekyba, o būtina įmonių kooperacija informacijos srityje“ („Verslo Žinios“ 2000 01 18). Sistema skirta informacijos apsikeitimui tarp įmonių su sandėliais, kur yra „užsigulėjusių“ prekių ar žaliavų. Padedama taupyti laiką informacijos paieškai ir kartais – bent jau taip viliasi idėjos autoriai – padės pigiau nusipirkti reikalingų prekių.

Kokia naudą gauna sistemos vartotojai? Įrašyti į sistemą kelias eilutes trunka 5 minutes, o jei kalbama apie užsigulėjusias sandėlyje prekes, tai ttos minutės smarkiai atsipirktų įvykus sandėriui. Pirkėjui taip pat yra akivaizdi nauda – nepopuliarios prekės gali būti pasiūlytos ne tik be antkainio, bet net ir pigiau nei savikaina.

Taigi, elektroninių ryšio būdų privalumai čia akivaizdūs – pigus sprendimas tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui, galimybė dinamiškai keisti pateiktą informaciją. Aptarnavimo greitis ir patogumas vartotojui yra nepasiekiami įprastomis reklamos, duomenų apsikeitimo ar pardavimo priemonėms. Be abejonės, tai yra tinkamas elektroninės komercijos pavyzdys. Tolimesnis tokios sistemos vystymo etapas – tiekėjai pateikia gamintojams informaciją apie turimas atsargas, o pastarieji rodo savo poreikius elektroniniu būdu, tiesiai iš gamybos valdymo sistemos (procurement). Tuomet atsirastų didesnė tiekėjų konkurencija ir galimybė gamintojams nusipirkti žaliavų pigiau, be to, tai padėtų kompanijoms geriau planuoti savo sandėlius, o tai – vėl taupytų lėšas visiems gamybos grandinės dalyviams.

IV.1.1 Elektroninės prekyvietės (E-marketplaces)

JAV ir Europoje dažniau sutinkamas B2B pavyzdys – „biržos“ (exchanges, marketplaces, eHubs). Šios biržos – tai neutralios, Interneto pagrindu veikiančios verslo terpės, kurios sutelkia specifinio verslo (industrijos, verslo šakos) dalyvius ar apjungia specifinius verslo procesus, palaiko elektronines prekyvietes ir naudoja įvairius rinkodaros mechanizmus, kad sukurtų terpę, kurioje vyksta prekių ar paslaugų srautai tarp pirkėjų, realizuojant modelį „bet kuris – bet kuriam“.

Sutelkdamos į vieną vietą pirkėjus ir pardavėjus bei sumažindamos transakcijų kaštus,

elektroninės prekyvietės sukuria vertę. Kartu sukuriamas likvidumas – pritraukiamas pakankamas pirkėjų ir pardavėjų skaičius, kad vyktų realūs sandėriai.

Analizuojant pirkimo-pardavimo procesą, naudojant skirtingus elektroninės prekyvietės modelius, išskiriami vieni ar kiti B2B modeliai, pažymint šiuos aspektus:

• Vertės sukūrimo mechanizmas (agregacija prieš atitikimą);

• Pirkimo situacija (sisteminis pirkimas prieš atsitiktinį);

• Elektroninės rinkos kūrėjo padėtis (suinteresuotas prieš neutralų).

Reikia nepamiršti ir „atvirkštinių agregatorių“, kurie yra šališki, t.y. sukurti tam tikros kompanijos ar grupės, kurios nori realizuoti savo prekes. Kuriant likvidumą, neutralių terpių kūrėjai susiduria ssu problema – gana sunku pritraukti pardavėjus, kai nėra pakankamo pirkėjų skaičiaus ir atvirkščiai – pritraukti pirkėjus, kai nėra užtikrinama pakankama pasiūla. Atsižvelgiant į išgyvenimo funkcijas ir vertės sukūrimo potencialą, atitikimu pagrįsti mechanizmai – biržos ir aukcionai, yra labiau tinkami nei agregaciniai – katalogai.

Elektroninės prekyviečių funkcijos ir privalumai, jų naudingumas išaiškėja atsakius į klausimus: 1. kaip ir 2. ką verslas perka?

Atsakymai į šiuos klausimus padės suprasti Verslo – Verslui prekyviečių veikimo principą. Verslų pirkiniai gali būti klasifikuojami kaip gamybos vveiksniai ir kaip operaciniai veiksniai.

Gamybos veiksniai – tai žaliavos ir komponentai, naudojami tiesiogiai gaminant produktą ar jo gamybos procese. Gamybos veiksniai yra daugiau vertikalūs (3) iš prigimties, nes produktai, į kurių sudėtį jie įeina, yra labai specifiniai kiekvienai industrijai. PPaprastai šie gamybos veiksniai (žaliavos) būna perkamos iš specifinių vienos ar kitos srities tiekėjų, ir paprastai reikalauja specifinių transportavimo ir pirkimo įgyvendinimo sąlygų.

Skirtingai nuo gamybinių, operaciniai veiksniai yra netiesioginės žaliavos ir paslaugos, vartojamos kompanijos greta gamybos proceso ir nėra galutinio produkto sudedamoji dalis. Operacinės žaliavos, vadinamos MRO (Maintainance, Repair and Operating) susideda iš industrinių žaliavų, kapitalo įrangos (kompiuteriai), paslaugų, ir su kelionėmis susijusių paslaugų. Operacinės žaliavos iš prigimties yra horizontalios (išskyrus kapitalinę įrangą ir kai kurias industrines žaliavas), kitaip nei gamybiniai veiksniai, Juk kiekvienam verslui reikia kompiuterių, popieriaus, biuro reikmenų, aviabilietų. Bet reklamos agentūra neperka plieno, o chemijos kompanija neperka puslaidininkių. Tradiciškai operacinės žaliavos yra perkamos iš MRO tiekėjų, kurie surenka operacinių žaliavų poreikį iš įvairių verslo sričių kompanijų. TT.y. viena kompanija surenka daugelio kompanijų poreikius popieriui, kompiuteriams, elektrai, darbo jėgai ir urmu perka iš tiekėjų, gaudama dideles nuolaidas, ir jas panaudodama kaip savo pelną.

Klasifikuoti elektronines prekyvietes galima ir pagal jų pirkimo pobūdį – sisteminį pirkimą (orientuotą į ilgalaikių santykių palaikymą; kontraktai ilgalaikiai, dėl kainų ir sąlygų susitariama iš anksto) arba atsitiktinį pirkimą – greitą pirkimą.

Pagal sisteminio-atsitiktinio pirkimų skirtumus bei gamybinių- operacinių kaštų supriešinimus, B2B prekyvietės klasifikuojamos į 4 kategorijas:

1. Horizontalūs distributoriai, MRO prekyvietės (5, p. 26) (Operaciniai kaštai, ssisteminis prikimas, horizontali rinka) – koncentruojamasi ties valdymo sistemų (procurement) proceso gerinimu įvairiose verslo srityse. Parduodami tam tikri operaciniai ištekliai, kuriuos naudoja skirtingo sektoriaus įmonės. Šie ištekliai yra bendri savo charakteriu. MRO tiekėjai taip pat naudoja 3 šalies logistikos paslaugas. Pvz. www.ariba.com.

2. Vertikalūs distributoriai – perkelia specifinius tam tikros industrijos katalogus ir automatizuoja žaliavų įsigijimo procesą. Pirkimas pasižymi pastovumu. Vertė yra sukuriama kuriant virtualią bendruomenę, kur galima rasti patarimų apie tai kur geriausia pirkti, bei sumažinant transakcijų kaštus.

Pvz. www.chemdex.com, www.worldparts.com.

3. Vertikalios biržos – orientuojamasi į atsitiktinius pirkimus, koncentruojamasi ties aukciono tipo terpės sukūrimu pirkti žaliavoms, reikalingoms gaminant tam tikras prekes. Privalumai tokie, jog pasiekus tam tikrą kritinę masę pirkėjų ir pardavėjų, šios biržos gali rodyti rinkos tendencijas elektroniškai, bei burti bendruomenes aplink save. Pirkėjai ir pardavėjai ne visada pažįsta vieni kitus, todėl šio tipo prekyvietes kuria ir prižiūri kompanijos, kurios aktyviai draugauja su pagrindinėmis rinkos žaidėjomis arba partneriauja su turinio tiekėjais, kurie gali pateikti realaus laiko duomenis iš pagrindinių pirkėjų ir pardavėjų. Pvz: www.e-steel.com – geriausias Online biržos pavyzdys, kur kompanijos susirenka parduoti ir pirkti specifinių žaliavų naudojamų gamyboje. Šios biržos sumažina kompanijų pirkimo kaštus. Pirkėjai ir pardavėjai retai susitinka šiame verslo modelyje. Prekybos pagrindas yra neutralus pardavėjas, kuris aagreguoja pirkimų ir pardavimų užklausas. Šis modelis yra labai naudingas perkant „greitu pirkimu“, nes galima „žaisti“ kainų svyravimais rinkoje. Kainos keičiasi priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Kitas pvz: www.metalsite.com.

4. Funkcinės biržos – elektroninės prekyvietės, orientuodamos į operacinių resursų greito pirkimo poreikį, panaudojo aukciono modelį. i Operacinių žaliavų galima įsigyti tuomet, kai to prireikia, ir padaryti tai esančiomis rinkos kainomis. Aukciono modelis (2) suteikia tikimybę nusipirkti prekes žemesne kaina nei galima tai padaryti paprastai, bei parduoti tas prekes, kurios užima sandėlyje vietą ir yra nenaudingos laikyti (yra įšaldytos lėšos ir neapsimoka laikyti). Pvz. www.employease.com, Lietuvoje – www.netbroker.lt – horizontalaus distribucinio modelio pavyzdys Lietuvoje, kur orientuojamasi į horizontalią rinką. Modelio pagrindas – užklausų pardavimams ir pirkimams surinkimas į vieną vietą ir pirkėjų bei pardavėjų suvedimas. Pajamos generuojamos iš reklamos. Atlieka geriausių pasiūlymų ir užklausų atrinkimo ir atitikimo funkciją, taupo laiką ir panaudoja papildomą kanalą pardavimams. Tai pirmasis elektroninis marketplace.

Apibendrinamoji B2B verslo modelių išvada – B2B modeliai yra skirti sumažinti tarpininkų skaičių, o tuo pačiu ir kainas, kuriomis galima įsigyti verslui reikalingų prekių ir paslaugų, praplėsti pardavimo kanalus.

Nors ypatingai populiarūs tarp verslo subjektų JAV ir Vakarų Europoje, Lietuvoje jie neprigyja dėl palyginti labai mažos rinkos ir nepakankamos technologinės infrastruktūros. Lietuvoje nesusirenka kkritinė pardavėjų ir pirkėjų masė, reikalinga likvidumui užtikrinti. Bet pirmieji žingsniai yra geras ženklas, ir kuo labiau įmonės taikys naujausias pastovaus žaliavų aprūpinimo (procurement) ir resursų planavimo (ERP) technologijas, tuo labiau galima tikėtis, kad įprastus verslo procesus pakeis elektroninė komercija, o likę resursai bus galimi panaudoti geresniam planavimui, santykių su klientais palaikymui. Kai kurie modeliai (CHS) yra pakankamai pritaikyti Lietuvos rinkai ir „paprasti“, be to sėkmingiausias elektroninio verslo pavyzdys yra skirtas žmonėms, kurie perka kompiuterius, t.y. labiausiai technologiškai pažangiausiai visuomenės grupei.

VI.2. Verslas – Vartotojui (B2C)

Pagrindinis šio Verslo – Vartotojui modelio principas – suteikti savo esamam ir potencialiam klientui visą prieinamą informaciją apie produktus, pasiūlyti jų užsisakymą internetu, apmokėjimą ir aptarnavimą jo rūpimais klausimais (5, p. 24). Elektroninė komercija vartotojui – tai greitas ir lengvas būdas pasiekti įvairiausius produktus, turėti galimybę užsisakyti tai tiesiogiai iš namų ar darbo vietos 24 valandas per parą, bet kurioje pasaulio vietoje. Vienas Ryškiausių B2C modelio pavyzdžių – elektroninė parduotuvė. Galima paminėti tai, jog 1998m. JAV elektroninė komercija sudarė 43 mlrd. $, o šiais metais prognozuojama 1,3 trilijono $, ir tai sudarys 9% nuo visų pardavimų (1).

Verslas-vartotojui. Prekyba internetu 2000 m. duomenimis (18).

Regionas 1998 m

JAV doleriais 1999 m.

JAV doleriais 2003 m. JAV doleriais (prognozės)

PASAULYJE 15.887 blj. 33.573 blj. 209.120 blj.B

JAV 13.555 blj. 26.322 blj. 118.952

blj.B

KANADOJE 0.461 blj. 1.004 blj. 8.493 blj.B

Dabar bus trumpai aptariami elektroninės komercijos privalumai vartotojams, nusakantys papildomą naudą, kurią teikia galimybės pritaikyti internetą, kaip terpę verslininkams bendrauti su vartotojais:

1. Pasirinkimas – tai geografiškai nelimituoto pasirinkimo elektroninė komercija. Vartotojui ji suteikia apsipirkimo bet kuriuo paros metu, bet kurioje pasaulio vietoje neišeinant iš namų privalumą bei žinojimą, kad parduotuvės darbo laikas nepasibaigs jam užsimanius nusipirkti produktą ir kad neteks laukti eilėse ar tiesiog ieškoti vietos kur parkuoti automobilį.

2. Personalizuoti produktai ir paslaugos – produktai ir paslaugos ppritaikomi kliento pomėgiams.

3. Patobulinta serviso kokybė.

4. Greitas atsakymas – Nuo tada kai atsirado elektroninis paštas ir daugumas transakcijų vykdomos elektroniniu būdu klientas iš pardavėjo gali tikėtis kur kas greitesnio atsakymo.

5. Žemesnės kainos – elektroninė komercija verslą kreipia taip, kad racionalizuotųsi kompanijos darbas ir būtų pasiektas kuo didesnis efektingumas, greitesnis atsakymas į užklausimus. Šių privalumų visuma sumažina išlaidų kaštus, o vartotojui pateikiamos sumažėjusios kainos.

6. Nauji produktai ir paslaugos – Interneto terpė sukūrė neribotas galimybes atsirasti naujiems, iki tol vvisiškai nematytiems verslo modeliams, susijusiems su vartotojų pirkimo ir aptarnavimo ypatybėmis, bei ženkliai sumažino kaštus, reikalingus aptarnauti didelius kiekius pirkėjų.

Verslo modeliai, susiję su verslas – vartotojui rinka yra šie:

1. Elektroninės parduotuvės;

2. Informacinės paslaugos;

3. Nemokamų paslaugų tiekėjai;

4. Pirkimų agregatoriai;

5. Virtualios universalios pparduotuvės;

6. Paieškos varikliai;

7. Rekomendacijų sistemos modelis;

8. Virtualios bendruomenės kūrimo modelis (6).

Kiekvieno iš modelių tikslas – uždirbti pinigus. Interneto terpė tinkama – 1. Segmentuoti rinką; 2. Pasiekti plačią rinką; 3. Palaikyti santykius – komunikuoti su vartotojais (Customer relationship); 4. Sukurti lojalius pirkėjus; 5. Remti pardavimus off-line, t.y. padidinti pardavimus apskritai.

3 pav.Paslaugos, teikiamos virtualioje erdvėje ir paslaugos teikimo vietoje (56).

Kalbant apie pirmąjį B2C modelį – elektronines parduotuves (4, p. 169)(dar išskiriami 3 jų porūšiai – parduotuvė, perkelta į internetą; egzistuojanti tik internete; remianti offline pardavimus) – atrodo akivaizdu, jog kiekvienos parduotuvės tikslas – parduoti prekes ir iš to užsidirbti. Bet ne taip paprasta pasirodė po to, kai pradėjo aiškėti tendencija, kad neužtenka atidaryti savo parduotuvę internete (atitinkančią vieną, kuri jau stovi rrealiai), kad ji generuotų pajamas ir, kad pritrauktų pakankamą pirkėjų ar lankytojų srautą, kad sukurtų pelningą modelį. Galbūt Interneto pradžioje 1994-1996 m. to būtų pakakę, nes nebuvo pakankamai įdomių interneto tinklapių, kur vartotojai galėjo naršyti, bet kuo toliau, tuo parduotuvių daugėjo ir čia pasidarė svarbu, ne ką tu parduodi, o kaip pritrauki klientą, kaip jį išlaikai, ir padarai pastoviu pirkėju. Tapo itin svarbu, kaip užmegzti ryšį su pirkėju, kaip sukelti jam pasitenkinimo jausmą. Buvo pastebėta, kad internetas realizuoja žmogaus poreikį ppačiam save apsitarnauti (self service), kas taip pat stipriai sumažina aptarnavimo kaštus.

Internetas pasirodė kaip netinkama terpė pardavinėti maisto produktus bei produktus, kurie nepasižymi savybe talpinti savyje daug informacijos (pvz. maisto prekės, kasdienės pramoninės prekės), bet yra ideali vieta suteikti vartotojui įsigyti arba sužinoti apie “Information rich” prekes.

4 pav.Pirkiniai internetu pagal šalis. 2001 – 2002 m. duomenys (59).

Y ašyje procentais nurodyti interneto vartotojai. X ašyje – šalys, kuriose atliktas šis tyrimas.

Pirkimas internete niekad nepakeis asmeninės patirties, kuri įgyjama perkant prekes įprastu būdu, bet jis gali suteikti postūmį pirkti vieną ar kitą prekę, bei turėti lemiamos įtakos pasirinkimo (priešpardaviminiame) procese.

Vienas sėkmingiausių elektroninės komercijos B2C pavyzdžių būtų www.amazon.com – kompanija, pardavinėjanti knygas Internete ir tik Internete. Save vadindami „Didžiausiu pasaulio knygynu“, vartotojui kasdien pasiūlo daugiau nei 2,5 milijono knygų. Įsikūrusi JAV ir jau turinti padalinius Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kompanija gali pasigirti sėkme daugelyje sričių: klientų ištikimybė, daugiau nei 10,000 nuolat bendradarbiaujančių knygų apžvalgininkų ir beveik visų įsivaizduojamų knygų skelbimas.

Žmonės dirbantys Amazon kompanijoje puikiai suprato, kad jų vartotojams labai svarbu knygos – todėl sukūrė bendruomenę siūlydami pokalbius su knygų autoriais ir įvairiausius konkursus, kaip pavyzdžiui rašinio konkursas vienos iš knygų pabaigai.

Norėdami sukurti ilgalaikį ryšį su klientu, Amazon įsidiegė programą „Eyes“ (akys), kkuri elektroniniu paštu informuoja klientus apie naujas knygas, kurios galėtų juos sudominti. Knygynas siūlo naujas knyga vartotojams atsižvelgdamas į tai, kokiose knygyno srityse vartotojai “naršo” daugiausiai.

Amazon.com moka komisinius už naujai atvestą vartotoją. Jų specialios programos dėka skaitytojai gali gauti komisinius iš Amazon.com, jei žmonės užsisakys knygas jų svetainėse. (Amazon.com atsiunčia paprastutį HTML kodą, o tai supaprastina realizaciją).

Amazon.com – tai vienas globaliausių ir labiausiai nusisekusių elektroninės komercijos modelio Verslas-Vartotojui atvejų. Tačiau Elektroninė komercija nebūtinai turi būti globali, kad būtų sėkminga.

Pravartu būtų trumpai apibūdinti antrąjį B2C modelį – informacines paslaugas. Informacinių paslaugų tiekėjams Interneto rinka atvėrė neribotas galimybes pasiekti visą pasaulį, bei iki minimumo sumažinti išlaidas (popieriaus, spausdinimo, logistikos ir kt.), reikalingas pasiekti klientą. Kita vertus, interneto atsiradimas paveikė laikraščių perkamumą, bei žymiai sumažino naudojimąsi įprastiniais katalogais. Juos pakeitė elektroninės šių informacijos laikmenų formos. Informacinių paslaugų formos gali būti:

• Laikraščio prenumerata elektronine forma. Uždirbama iš galimybės prieiti ir ieškoti tarp laikraščių archyvinių kopijų, taip pat iš galimybės gauti laikraštį ankščiau nei kitos dienos ryte.

• Naujienų, aktualių tam tikrai sričiai distribucija (newsletter). Profesionalių žinių, kurioms reikalingi materialiniai resursai, ir kurios turi didesnę nei įprasta vertę platinti labiau patogus yra elektroniniu paštu siunčiamų žinučių prenumerata.

• Elektroninės konsultacijos. Kai elektroninėje terpėje vykdomos gyvos (bendraujama rrealiu laiku) konsultacijos, bei kai konsultuojama užklausus iš anksto.

Klasikinis naujienų industrijos elektroninės komercijos pavyzdys yra “Verslo žinių” tinklas (www.verslozinios.lt). Kompanijos verslo modelis remiasi paieškos galimybe archyve. T.y., už tam tikrą mokestį asmuo ar kompanija gali ieškoti informacijos „Verslo Žinių“ archyvo elektroninėje versijoje.

Be to, ši kompanija suteikia galimybę (taip pat už tam tikrą mokestį) gauti rytdienos laikraštį iš vakaro elektroniniu formatu.

5 pav. Priežastys, sulaikančios nuo pirkimo internetu, 2001-2002 m. duomenys (59).

X ašyje procentais nurodyti gyventojai niekuomet nepirkę ir neketinantys pirkti internetu.

Y ašyje išvardytos priežastys, dėl kurių žmonės nedalyvauja e. prekyboje.

Nemokamų paslaugų teikėjai naudojasi interneto personalizacijos savybe. Lankytojas prieš gaudamas vieną ar kitą paslaugą turi užsiregistruoti ir palikti asmeninius duomenis apie save bei kitą įvairią informaciją – tai leidžia tiksliai segmentuoti rinką. Šių paslaugų tiekėjai generuoja pelną parduodami vartotojų informaciją marketingo kompanijoms, kurios užsiima tiksliniu marketingu. Nors reklamos sritis internete ir laikoma mažiausiai efektyvia iš visų (lyginant su radiju ir TV), bet naudojant ją kartu su kitomis media priemonėmis yra ypač naudinga, nes reklamos laikas televizijoje ir radijuje yra žymiai brangesnis nei internete.

Pirkimų agregacijos modelis sudaro galimybę daugeliui panašių interesų žmonių nusipirkti pageidaujamą prekę tiesiai iš gamintojo už didmeninę kainą, nes panaikinama vidurinioji-tarpininko grandis. Šio modelio įgyvendintojai gauna pajamas

tiek iš vartotojų, tiek ir iš didmeninių kompanijų, kurios pamačiusios galimybę realizuoti daugiau savo produkcijos mielai moka už galimybę pristatyti “specialius pasiūlymus”, bei organizuoti reklamines akcijas agreguotų pirkimų tinklapiuose.

Virtualių universalių parduotuvių modelis yra naudojamas kai kurių interneto paslaugų tiekėjų, kurie nuomoja savo programinę įrangą ir už tam tikrą mokestį suteikia kitoms kompanijoms galimybę patalpinti savo prekes į parduotuvę. Taip susidaro daug mažų parduotuvių vienoje didelėje. Taigi, gaunasi savotiška universalinė parduotuvė.

Šioje situacijoje yra net trys laiminčiosios pusės:

• Programinės įrangos nuomotojas (gauna ppajamas nuomodamas programinę įrangą);

• Virtualios parduotuvės savininkas (turi galimybę palyginus pigiai pasiekti intreneto rinką);

• Vartotojas (vienoje vietoje gali rasti įvairių prekių).

Lietuviškas šio modelio pavyzdys būtų – www.muge.lt. 1999m atsiradęs serveris pritraukė nemažą vartotojų dėmesį, o tai truputį nustebino tiek pačius portalo kūrėjus, tiek “Mugėje” muzikos įrašus pasiūliusios “Bomba Rec.” vadovus – vietoj planuotų keliasdešimt muzikinių kompaktų užsakymų, jiems netikėtai teko pildyti net poros šimtų norinčių užklausimus.

Paieškos varikliai – automatizuotos prekių ir paslaugų paieškos interneto paruotuvėse ir duomenų bazėse, suteikiančios vvartotojams galimybę “apeiti” keliasdešimt interneto parduotuvių ir rasti prekę pigiausia kaina. Pajamos generuojamos iš reklamos, kuri integruojama į programinę įrangą ir taip pat iš kompanijų, kurios nori, kad jų prekės užimtų pirmąsias vietas, nes dažniausiai kaina beveik nesiskiria, o prekių ssavybės skiriasi taip pat labai nežymiai.

Rekomendacijų sistemos modelio savybės – informacija skleidžiama “iš lūpų į lūpas”. Tokios sistemos kaip www.deja.com agreguoja naujienų grupių pranešimus, juos susistemina ir pateikia vartotojui, ieškančiam kokios nors problemos sprendimo. Pajamos pritraukiamos reklamos pagalba.

Virtualių bendruomenių (online community) modelio pagrindas – bendrų interesų žmonių subūrimas vienoje vietoje ir sukūrimas jiems galimybės bendrauti po vienos ar kitos kompanijos ženklu (brand). Šis modelis suteikia galimybę kompanijoms, kurių produkcija ar tinklapio turinys nutaikytas į tam tikrą rinkos segmentą (pvz. mamas, auginančias mažus vaikus) pritraukti didelę masę šio segmento narių, ir taip parduoti tik į tą segmentą nukreiptas prekes ar jų reklamą. Naudą gauna ir vartotojai, jie turi pastovų informacijos šaltinį juos dominančia tema, forumų pagalba gali bendrauti, susirasti naujų bendraminčių, oo verslo vienetai gali jiems siūlyti savo paslaugas, žinodami, kad pranešimas (žinia) pasieks kaip tik tikslinę grupę.

Lietuviškas tokio modelio pvz. – www.mama.lt portalas, kuris taikosi į jaunų mamų segmentą ir bendradarbiauja su žurnalais bei produktų vaikams gamintojais. Užsiregistravusios mamos turi galimybę gauti daktarų konsultacijas, yra rengiami susitikimai, įvairūs konkursai.

6 pav.Pasaulinė ,,verslas – vartotojui“ sektoriaus rinka 2000 – 2004 m. bilijonais JAV dolerių (62).

Išvada apie B2C modelį – tai labiausiai paplitusi elektroninės komercijos atšaka. Ji suteikia verslams naujų galimybių ppasiekti vartotojus ir panaudoti dar vieną informacijos skleidimo ir rinkimo kanalą – Internetą. Šiuo aspektu Internetas labai skiriasi nuo įprastinės žiniasklaidos, nes vartotojas pats renkasi, kur jam naršyti internete, ir priklausomai nuo to perka ten, kur jam patogiausia, pigiausia. Interneto terpė verslui padeda kurti ypatingų pirkėjų ratą – lojalius pirkėjus (puikus to pavyzdys www.amazon.com elektroninis knygynas aptartas anksčiau).

VI.3 Vartotojas – Vartotojui (C2C)

Tai viena naujausių, tačiau labai greitai išpopuliarėjusių sričių – atlieka tarpininko tarp vartotojų funkcijas. Tai visų gerai žinomi Internetiniai aukcionai bei perku-parduodu skelbimų lentos. Pagrindinis šio verslo principas – suteikti vartotojui greitą ir lengvą būdą ne tik pirkti, bet ir pačiam parduoti produktus ir paslaugas. Kompanijos, pradėjusios šį verslą Lietuvoje, kol kas nemato galimybių iš to pasipelnyti. Reklama Lietuvoje dar tik pradeda savo gyvenimą, o taip paplitęs kitose šalyje aukcionų modelis, kur pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumoka kompanijai tarpininkei nežymų mokestį, lietuvių vartotojams dar nepriimtinas. Tai sąlygoja ne tik elektroninio apmokėjimo galimybių ribotumas (nors pastaruoju metu pastebimos plėtimosi tendencijos), bet ir pačios elektroninės komercijos neišsivystymas Lietuvoje.

Elektroninės komercijos privalumai vartotojams – pasirinkimas bei žemesnės kainos.

Konkretus C2C verslo modelio pavyzdys – labiausiai žinomas ir vienas sėkmingiausių vartotojas – vartotojui elektroninės komercijos projektų buvo aukcionų svetainė e-Bay (www.e-bay.com). Šiuo metu ssiūlanti daugiau nei 2 milijonus parduodamų daiktų, patalpintų į daugiau nei 1500 kategorijų. e-Bay savo svetainę panaudojo taip, kad pardavėjus ir pirkėjus sujungtų į vieną didelę bendruomenę, kur dėl kainų deramasi efektyviu, bei automatizuotu būdu. Tai yra viena tarp didžiausią žmonių srautą pritraukiančių interneto svetainių.

Lietuva savo internatizacijos lygiu nors ir atsiliekanti tarp kitų Europos šalių, netruko sukurti savo aukcionų svetaines – bendrovės „LABAS“ – www.aukcionai.lt bei UAB „Gaumina“ ir estiškų aukciono vartų www.osta.ee lietuviškas variantas – www.pirk.lt. Greitai abi svetainės pajautusios, kad mažytėje Lietuvos elektroninės komercijos rinkoje dviem aukcionų tinklapiams per mažai vietos (t.y. kai nei viena, nei kita svetainė nesurinkdavo pakankamos kritinės masės pirkėjų ir pardavėjų) nusprendė susijungti į vieną – www.rinkis.lt. Pastaroji aukcionų svetainė iškart išsiskiria draugiška ir šilta aplinka, patogesne navigacija, bei aiškesniu siūlomų prekių suskirstymu į kategorijas. Skirtingai nuo e-Bay, lietuviškuose aukcionuose mokestis už siūlomas ar perkamas prekes nėra renkamas. Verslo modelis yra pagrįstas į konkrečias vartotojų grupes nutaikytos Interneto reklamos pardavimais bei specialių pasiūlymų pristatymais. Tuo geriau interneto komersantams. Tiesa, reikėtų nepamiršti paminėti ir to, kad aukcionuose paprastai parduodama apie 20-30% visų siūlomų prekių. Tai puiki alternatyva perkrautiems www.omnitel.net skelbimams ar net paprastiems skelbimų laikraščiams.

Išvada – C2C modelis yra pats artimiausias paprastiems interneto naršytojams. Jie ppatys be didelių finansinių galimybių gali užsiimti elektronine komercija pardavinėdami įvairiausius daiktus, nuo automobilių ir namų iki mažiausių niekučių ar kolekcinių paveikslų. Paskutiniu metu šiuo modelius sėkmingai naudojasi pagrindiniai pasaulio meno kūrinių aukcionai, parduodami vienus ar kitus antikvarinius daiktus internetu. Vis dažniau spaudoje galima perskaityti eilutę “Kūrinį įsigijo nežinomas pirkėjas internetu“.

VI.4 Valstybinė institucija – verslui (G2B)

Šis modelis nusako nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pvz, viešų valstybės aktų skelbimas internete, kur įmonės savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis turėtų įtraukti verslo dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių transakcijų, tokių kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą.

Valstybinė institucija – vartotojui kategorijos pavyzdžių turėtų pasirodyti ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas.

Valstybinė institucija – valstybinei institucijai sritis aprėps valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios “Elektroninės vyriausybės” strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai turėtų lemti didesnį informacijos valdymo

tikslumą bei efektyvumą, mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą.

Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijų elektroniniai santykiai su vartotojais ir verslo įmonėmis palaikomi tradiciniais kanalais, o internetas laikomas tik kaip papildomos informacijos skleidimo priemonė, tačiau jau yra keletas valstybinių institucijų, kurios rimtai žiūri į verslo vartotojus, ir pateikia jiems daugiau galimybių.

Vienas iš tokių pvz, jau nuo pat Interneto Lietuvoje atsiradimo pradžios veikiantis Lietuvos Respublikos Seimo tinklapis (www.lrs.lt), kurio pagrindinė ir dažniausia naudojama sritis yra „Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų bazė“, kkurioje vartotojas gali susirasti visus valstybinius dokumentus išleistus Lietuvos Respublikos Seimo.

Kita valstybinė Institucija besinaudojanti elektroninės terpės teikiamais pranašumais – tai „Valstybinis Turto Fondas“ (www.vtf.lt), skelbiantis visų Lietuvoje per šį fondą privatizuojamų objektų sąrašą, ir nuolatos jį atnaujinantis.

Šiuo metu ypatinga išnaudojančių interneto teikiamas galimybes integruoti apskaitos sistemas, ar pateikti naujausią informaciją apie atsiradusias naujoves valstybinių institucijų yra vienetai. Galima tikėtis, kad priėmus Lietuvos informacinės viuomenės kūrimo programą, jų padaugės ir verslai bei valstybės piliečiai galės elektroniškai bendrauti su valstybinėm institucijom, oo šios savo ruožtu galės labai daug sutaupyti, naudodamos agregacinių pirkimų modelį, nes valstybinės institucijos, perkančios atskirai negauna tokių nuolaidų, kokias galėtų gauti pirkdamos kartu ir elektroniškai.

V. Elektroninė komercija ir globalizacija

Kažin ar dabar surastumėte bent vieną kompaniją, kuri neturi ssavo tinklapio. Didelės ir populiarios firmos turi net savo asmeninius milžiniškus naujienų ir prekių portalus. Interneto ir elektroninės komercijos svarba buvo suvokta dar neseniai – prieš kelerius metus. Pastebėta, kad žmonės noriai apsiprekina ne tik parduotuvėse, bet ir internete. Tada ir įvyko el. komercijos bumas – daugelis kompanijų puolė kurti elektronines prekyvietes ir portalus.

Kompanija „Halliburton.com“ anksčiau vadinosi „Halliburton“, tačiau po milžiniškų pokyčių nusprendė pakeisti pavadinimą. Firma verčiasi energetikos ir naftos kompanijų konsultacija. Priklausomai nuo kompanijos dydžio atsiranda mažesnis ar didesnis informacijos srautas. Taip atsitiko ir „Halliburton“ – kompanijos vadovai turėjo susitvarkyti su nemaža informacijos perkrova – tūkstančiais dokumentų, blankų ir produktų aprašymų. Darbuotojams kildavo sunkumų, norint surasti vieną ar kitą dokumentą. Pamatę, kad nieko gero neišeina, „Halliburton“ vadovai priėmė svarbų ssprendimą – perkelti kompaniją ir operacijas į virtualią erdvę. Buvo sukurtas naujienų ir elektroninės prekybos portalas, kuris susilaukė didelio pasisekimo – jis leido geriau ir greičiau aptarnauti kompanijos klientus ir sutaupė darbuotojams daug laiko. Efektas buvo stulbinantis – per pusmetį kompanija sutaupė 280.000, o kompanijos pardavimai padidėjo 10 milijonų.

Elektroninės komercijos ir elektroninio marketingo svarba visam pasauliui yra nenuginčijama, tačiau kaip susijusi globalizacija ir el. komercija? Manyta, kad naujoji verslo rūšis yra bene svarbiausia priežastis – globalizacijos pamatas, tačiau analitikai ppastebėjo, kad tai yra labai toli tiesos.

Elektroninė komercija dažniausiai apibrėžiama kaip įprastinių verslo procedūrų ir operacijų automatizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę. Toks procesas gerokai padidina verslo efektyvumą ir supaprastina kasdienius rutiniškus darbus. Iki šiol buvo manoma, kad dauguma elektroninės komercijos sandėrių yra vykdoma tarp įvairių pasaulio šalių, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad verslas sparčiai rutuliojasi tik tarp vietinių kompanijų. Daugelis verslininkų laiko internetą ir elektroninę komerciją tik patogesniu būdu realizuoti savo prekes vietinėje rinkoje.

Informacinių technologijų ir organizacijų tyrimų centras (TOTC) tyrė 2139 kompanijas iš dešimties skirtingų šalių ir nustatė, kad tik 15,3 % respondenčių naudojasi internetu tam, kad išplėstų savo rinkas užsienyje. 44,1 % platino prekes internetu daugiausia vietiniams klientams ir neieškojo partnerių visame pasaulyje.

Pasaulinis tinklas ir suteikia kompanijoms galimybę reklamuoti savo produktus visame pasaulyje ir taip plėsti savo klientų skaičių. Tačiau vien kompanijos tinklapio neužtenka tarptautinės prekybos partneriams rasti. Nustatyta, kad pasaulinis verslas paremtas ilgalaikėmis strategijomis ir projektais. Tokio proceso, kai klientas ateina į tinklapį ir vien pelės paspaudimu užsisako tam tikrų prekių ar paslaugų, negalima vadinti rimta globalia prekyba.

Viena iš kompanijų, kurios verčiasi rimta globalia elektronine prekyba yra „Quadrem“. Ši tarptautinė firma verčiasi kalnakasyba ir gan sėkmingai naudojasi internetu tarptautiniams partneriams ieškoti. 2002 mmetais kompanija turėjo per 1000 partnerių visame pasaulyje:

Šiaurės Amerika – 320 kompanijų

Afrika – 251

Azija/Australija – 241

Pietų Amerika – 221

Europa – 59

Kompanijos pagrindinės būstinės įkurtos Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Į akis krinta tai, kad didžioji dalis bendradarbiaujančių kompanijų yra iš Amerikos (Šiaurės Amerika – 320 kompanijų, Pietų Amerika – 221). Nors visi partneriai ir gali prekiauti tarpusavyje, visgi teikia pirmenybę vietinei prekybai. Šis pavyzdys tik patvirtina faktą, kad klientai teikia pirmenybę savo šalies kompanijoms, tai yra, jeigu jos gali rinktis, tai prekiauja su kaimynais rinkoje. Amerikos firma mieliau perka prekes iš kompanijos, kurios būstinė yra Šiaurės arba Pietų Amerikoje negu iš tos, kuri įsikūrusi, sakykim, Arabijoje.

Nors elektroninė komercija ir automatizuoja visą prekybos procesą ir panaikina atstumą tarp prekiaujančių pusių, ji kol kas negali įveikti pasenusio požiūrio, kad prekiauti su „svetimtaučiais“ partneriais yra brangu. Daugelis kompanijų iki šiol laikosi

V.1.El. komercijos augimas pasaulio regionuose

Nors el. komercijos pasaulinės apimtys sėkmingai auga, besivystančios ekonomikos valstybėse jos tebėra nereikšmingos. Būtina el. komercijos plėtros šiose valstybėse prielaida – B2B sektoriaus augimas. Tokios išvados skelbiamos UNCTAD parengtoje “El. verslo ir plėtros 2002 metų ataskaitoje”.

Paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir ekonominės plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje apžvelgiama elektroninio verslo ir plėtros pasaulinė situacija ir prognozės. Taigi, kokios el. kkomercijos plėtros tendencijos pasaulio regionuose?

UNCTAD ekspertų teigimu, tiesiausias kelias besivystančios ekonomikos šalims į B2B (verslas verslui) sektoriaus suklestėjimą ir su tuo susijusį ekonomikos augimą – prisijungimas prie regioninių ir pasaulinių tiekimo srautų. Šios perspektyvos vertinamos palankiai, ypač atsižvelgiant į spartų el. komercijos ir interneto naudojimo apimčių augimą. Per praėjusius metus interneto naudojimas pasaulyje išaugo 30 %, ir trečdalis naujų vartotojų atsirado besivystančiose šalyse. Nors ir lėtesniais tempais, jose auga ir el. komercijos apimtys.

Besivystančios ekonomikos šalyse pagrindinė kliūtis sparčiai B2B plėtrai yra neatitinkanti poreikių ITT infrastruktūra, taip pat fizinės infrastruktūros ir logistikos problemos.

Pagal B2B apimčių augimą dominuoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, galinčios tapti pavyzdžiu kitoms besivystančioms valstybėms. Regione plačiai paplitę plačiajuosčio ryšio technologijos, o jo šalių Vyriausybės daug dėmesio skiria investicijų į sektorių pritraukimui ir bendrovių aprūpinimui aukštos kvalifikacijos darbo jėga, taip sudarant palankias sąlygas užsienio bendrovių outsourcingui šiame regione.

Be to, didelė dalis jo bendrovių yra sėkmingai integravęsi į tarpregioninius ir pasaulinius prekybinius srautus.

Pietų Amerika. Pažangą daro ir Pietų Amerika, kurią pagrinde lemia keliose šalyse – Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje ir Meksikoje – vykstantys procesai. Maždaug 50-70 % Lotynų Amerikos bendrovių turi interneto prieigą, ir prognozuojama sparti B2B sektoriaus plėtra. B2B ir B2C (verslas klientui) sektorių augime

svarbus vaidmuo tenka didelėms tarptautinėms korporacijoms, ypač veikiančiomis automobilių pramonėje. Lotynų Amerikoje mažmeninės tinklo prekybos srityje klesti automobilių prekyba internetu, be to, toliau populiarėja interneto bankininkystė.

Afrika. Interneto prieigos galimybės Afrikos žemyne palaipsniui gerėja, tačiau el. komercija šiame regione išlieka labai ribota. Vietinės interneto jungtys dabar prieinamos visose Afrikos sostinėse, o interneto paslaugų teikimo teisinis monopolis beveik išnyko, ko pasėkoje iš žemyno išsiunčiamų duomenų srautas per praėjusius metus išaugo 30 %. Tačiau Afrikai būdingas didžiulis atsilikimas el. komercijos plėtrai reikalingos infrastruktūros ssrityje: šiame žemyne internetu naudojasi vienas iš 118 gyventojų. Visa žemyno el. komercija koncentruojasi Pietų Afrikoje ir Egipte.

Rytų Europa. Pereinamosios ekonomikos Centrinės bei Rytų Europos šalyse tiek B2B, tiek B2C sektoriai sparčiai auga, tačiau jų apimtys vis dar išlieka mažos. Prognozuojama, kad iki 2005 m. el. komercija šiose šalyse nesudarys daugiau kaip 1 % pasaulinės el. komercijos apimties. Teigiama, kad technologiškai pažangesnės Centrinės Europos ir Pabaltijo valstybės pasižymi sąlyginai aukštu kompiuterinio raštingumo lygiu ir sparčiai kuria el. komercijos plėtrai reikalingas ssąlygas; tuo tarpu kitos šalys (Balkanų, Kaukazo ir Centrinės Azijos) gerokai nuo jų atsilieka.

V. Europa ir Š. Amerika. Augimas tiek Šiaurės Amerikos, tiek Vakarų Europos rinkose tęsiasi, ypač mažmeninės interneto prekybos srityje. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį JAV BB2C sektorius išaugo 19 %, ir nors B2C dalis bendroje šalies mažmeninės prekybos struktūroje išlieka maža (3 %), kai kuriuose sektoriuose interneto pardavimai sudaro net iki 18 % visų pardavimų.

Atsižvelgiant į JAV patirtį, UNCTAD siūlo besivystančių šalių tiekėjams atkreipti dėmesį į tokias sritis, kaip programinė įranga, kelionių ir turizmo paslaugos bei muzika. Europoje B2C apimtys išlieka gerokai žemesnės, nei JAV, ir nors euro atsiradimas paskatino el. komercijos tarp Sąjungos šalių augimą, kultūriniai ir lingvistiniai skirtumai bei skirtingi klientų poreikiai lemia kai kurių sektorių rinkos fragmentiškumą.

Internetu sudaromų sandėrių dalis tarp visų B2B pardavimų auga abiejose Atlanto pusėse, ir per ateinančius dvejus-ketverius metus gali pasiekti 20 %. Be to, prognozuojama, kad JAV ir Europos interneto pardavimų lygio skirtumai iki 2006 m. ssumažės 30 %, nes pastaruoju metu Europos bendrovės gerokai didesnę IT biudžeto dalį skiria el. verslo sprendimams.

VI.Elektroninio verslo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė

Pranašumai

E. verslo nauda pardavėjams ir pirkėjams (67):

1. Galimybė parduoti prekę ar paslaugą galutiniam vartotojui be tarpininkų.

2. Mažesnės darbo ir laiko sąnaudos siūlant prekę ar jos ieškant, mažesni sandorio tvarkymo kaštai:

• greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

• didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

• patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

• patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema.

3. Galimybė rinkti, apdoroti ir platinti informaciją, mažesni operacijų atlikimo kkaštai, mažesnės administracinės išlaidos organizacijos viduje ir išorėje:

• mažesnės išlaidos reklamai;

• mažesnės išlaidos žaliavų tiekimui;

• mažesnės prekių pristatymo išlaidos;

4. Galimybė kurti ir vystyti verslą tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms.

5. Galimybė siūlyti savo paslaugas ir prekes plačiam įmonių bei organizacijų, besinaudojančių internetu, ratui bet kurioje vietovėje.

6. Galimybė kaupti ir apdoroti informaciją apie klientus.

7. Galimybė pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie įmonę ir produktus, populiarinti, remti savo prekės ženklą.

Taigi, e.verslo teikiama galimybė atsisakyti tarpininkavimo, sutrumpinti paieškos laiką, atsiskaitymų kaštus, galimybė pasiekti partnerius, tiekėjus, klientus, nepriklausomai nuo to, kur jie yra bet kuriuo metu – tai stimulas tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms pradėti ir vystyti tarptautinį verslą. Mažos ir vidutinės įmonės, įdiegusios internetinius verslo sprendimus ir savo versle pritaikiusios internetą, didžiausią naudą versle gavo pritraukę naujus vartotojus.

E. verslo nauda tarptautiniam verslui (67):

1. Skatina globalaus pardavimų – pirkimų tinklo kūrimą.

2. Įgalina užmegzti naujus ir efektyvius tarptautinius ryšius tarp partnerių skirtingose valstybėse.

3. Įgalina efektyviai strategiškai ir finansiškai valdyti partnerių verslą užsienyje.

4. Kuria globalų informacinį tinklą, žinių visuomenę.

Globalios e. verslo sistemos jau plačiai paplitusios pasaulyje.

Vienos iš didžiausių – Amazon (www.amazon.com) ir Yahoo (www.yahoo.com) – sukūrė platų tarptautinio mažmeninio pardavimo tinklą. ,,Verslas – verslui“ sistemos, tokios kaip GXS, pristatė tarptautinio e. aukciono sistemas.

Trūkumai

E. verslo globalų vystymąsi stabdo:

1. Saugumo stoka (65).

2. Kalbų ir kultūrų skirtumai, daugiakalbių internetinių ppuslapių stoka (65, 339).

3. Lėšų trūkumas (ypač pradinio kapitalo) mažoms įmonėms, kurios dėl to nevisada gali pasinaudoti e.verslo teikiamomisgalimybėmis (3, 9).

4. Autorių teisių ir intelektualių produktų piratavimo problemos.

5. Galimos tarptautinės teisinės kolizijos (susidūrimai) (3, 9;).

6. Nesugebėjimas sukurti tobulos institucinės sistemos globaliam e. verslui valdyti, e. verslo standartizavimo trūkumas.

7. Globalaus e. verslo tinklo nebuvimas.

Vienas iš ryškiausių e. verslo trūkumų – apgavystės. Interneto apgavysčių skundų centro (toliau – IASC) duomenimis, 2002 m. gauti 75063 skundai dėl apgavysčių internete. Tai žymiai daugiau nei 2001 m.

7 pav. Apgavystės internete 2000-2002 m. Interneto apgavysčių skundų centro (Internet Fraud Complaint Center – IFCC) duomenimis. IASC gautų skundų kiekis ir grąžintų patikslinimui skundų kiekis (33).

8 pav. Dėl apgavysčių internetu prarastų sumų procentinis pasiskirstymas pagal dydį, Interneto apgavysčių skundų centro duomenimis (33).

Daugiakalbių internetinių puslapių stoka – dar vienas didelis barjeras e. verslo globalizacijai. Vis didėjantis neangliakalbių žmonių, besinaudojančių internetu skaičius, jų kalbų ir kultūrų įvairovė rodo būtinybę kurti daugiakalbius tinklapius (65, 340).

JAV e. verslo įmonės labai plečia savo veiklą, tuo tarpu europiečiai orientuojasi tik į Europos rinką. 2000 m. JAV turėjo 20proc. Europos rinkos. Taigi, europiečiams

reiktų naudoti agresyvesnę plėtimosi politiką, neapsiriboti tik Europos rinka (65, 339).

Be to, reiktų pažymėti, kad interneto tinklo dalyvių skaičiaus augimas nebūtinai turės teigiamą poveikį e. verslo vystymuisi, gglobalizavimui, nes naujai įsijungę dalyviai gali atsinešti ribotos vertės informaciją, o jų transakcijos gali būti labai mažos.

Galimybės

E. verslas ateityje neišvengiamai augs. Tai pripažįsta ir dauguma analitikų. To priežastis yra vis labiau plintančios kompiuterinės technologijos, kurios leidžia mažinti bendravimo kaštus. Interneto populiarėjimas taip pat prisideda prie šio proceso. Pingantis ryšys įgalina vis daugiau kompiuterių bei serverių bendrauti tarpusavyje (61).

Pagal vienos iš žymiausių informacinių technologijų rinkos analizės kompanijos, GartnerGroup, tyrimus bei prognozes 2004 metais e. verslo apimtys sieks 7,5 trilijonus JAV dolerių. Tokia rinkos apimtis neabejotinai skatins naujų technologijų kūrimą.

Šias tendencijas pagrindžia žinomos kompiuterinių technologijų rinkos tyrimo kompanijos, Forrester Research, atlikta Europos e. verslo rinkos analizė. Naujojo verslo augimo tendencijos Europos valstybėse pavaizduotos dvidešimt trečiame paveiksle.

9 pav.E. verslo rūšių ,,verslas-vartotojui“, ,,verslas-verslui“ apimtys ir jų prognozės Europoje (61).

Prognozuojamas e. verslo augimas geometrine progresija. E. verslo sektoriaus „verslas – vartotojui“ plitimo tempas bus didesnis nei „verslas – verslui“, tačiau nepasieks pastarojo apimčių. Tai pagrindžia teiginį, kad svarbiausias e. verslo sektorius šiuo metu ir artimiausius penkeris metus yra ir bus „verslas – verslui“, kurio operacijų vertė greitai pasieks įspūdingus dydžius ir toliau skatins verslo ir kitokios veiklos kompiuterizavimą.

Daug žada naujoji, su internetu ir e. verslo operacijomis užaugusi karta. Dvidešimt ketvirtame paveiksle matome, kad vyresnio amžiaus

žmonės, pirkdami virtualioje erdvėje, išleidžia daugiausia. Taigi galima tikėtis, kad sumos, išleidžiamos pirkiniams internetu, gerokai padidės, kai naujoji ,,interneto karta“ pereis į kitą amžiaus grupę (sulauks 40-49 metų), tai turėtų įvykti po dešimties – dvidešimties metų.

9 pav.Išlaidos pirkiniams internetu pagal amžiaus grupes (59).

X ašyje eurais nurodyta už kokią sumą pirkta. Y ašyje nurodyti perkančiųjų internetu procentai.

E. verslo prognozės:

1. Dėl vartotojų skaičiaus. Interneto bei mobiliųjų paslaugų vartotojų skaičiaus skvarba pasiekė įsisotinimo lygį, todėl prognozuojama, kad augs lėčiau.

2. Dėl pelno. Sunku prognozuoti, nnes daug neaiškumų kelia miglota technologijų ir programinės įrangos ateitis, vartotojų privatumo ir vyriausybių reguliavimo klausimai.

,,Jupiter Communications“ spėja, kad 2005 m. pasaulyje m. komercijos pajamos sieks 22,2 mlrd. USD, iš kurių 10,8 mlrd. USD bus gauta iš pardavimų, 8 mlrd. USD bus gauta už mokamą turinį ir 3,3 mlrd. USD už reklamą. Kompanija prognozuoja, kad daugiausia m. komercijos pajamų bus sugeneruota Azijoje – nuo 400.000 USD pernai iki 9,4 mlrd. USD 2005 m. Vakarų Europoje ir Š. Amerikoje 2005 mm. e. komercijos pajamos turėtų siekti atitinkamai 7,8 mlrd. USD ir 3,5 mlrd. USD, pernai šiuose regionuose pajamų iš m. komercijos faktiškai nebuvo.

,,Ovum“, skirtingai, nei ,,Jupiter Communications“, žada kur kas didesnes pajamas – kompanija prognozuoja, kad 2004 m. pasaulinės mm. komercijos pajamos turėtų siekti 139,7 mlrd. USD.

Specialistų teigimu, m. komercijos ateitis labai susijusi su mobiliųjų telefonų pardavimų apimtimis.

3. Dėl finansinių paslaugų.

Bevielėms finansinėms paslaugoms vis dar besivystant, dauguma IT išlaidų bei rinkos augimo prognozių ir toliau remiamos ne vartotojų paklausos rodikliais, o asmeninėmis nuostatomis ir spėlionėmis.

Finansinių paslaugų tyrimų kompanija ,,Celent Communications“ konservatyviai vertina pasaulinės rinkos augimą. Anot jos, 2004 m. bevielių finansinių paslaugų vartotojų pasaulyje bus 150 mln., pernai jų buvo 10 mln.

,,TowerGroup“ savo ruožtu numato, kad tokių paslaugų vartotojų Azijoje, Okeanijoje, Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje 2005 m. bus daugiau, nei 195 mln. Ši kompanija taip pat prognozuoja smarkų bevielių finansinių paslaugų vartotojų augimą Rytų Europoje.

Technologijų rinkos konsultantai ,,ARC Group“ prognozuoja, kad ypač smarkiai turėtų augti bevielė bbankininkystė – 2004 m. bevielių bankinių paslaugų vartotojų skaičius pasieks 331 mln., tuo tarpu bevielių prekybos paslaugų vartotojų tuomet bus 62 mln.

Vis dažniau skelbiama, kad rinkodarininkai rado būdų, kaip išnaudoti technologiškai ribotus mobiliuosius įrengimus reklamai. ,,Ovum“ prognozuoja, kad pasaulinės išlaidos reklamai mobiliuosiuose telefonuose išaugs nuo 13 mln. USD pernai iki 16,4 mlrd. USD 2005 m. Daugiausiai tokio pobūdžio reklamai bus išleidžiama Europoje (2005-aisiais iki 6 mlrd. USD), Azijoje – 4,7 mlrd. USD, Šiaurės Amerikoje – 4,5 mlrd. USD.

Kokios e.verslo galimybių pprognozės skirtingose šalyse?

JAV rinkos prognozės

Šiaurės Amerikos rinkose mobiliojo interneto paslaugų vartojimo polinkiai yra labai panašūs – čia populiariausios bankinės paslaugos ir elektroninis paštas. ,,Burntsand Inc.“ teigimu, 22 proc. JAV bevielio interneto vartotojai dažnai vartoja PIN ar banko kodus, 20 proc. tikrina banko sąskaitų balansus, 16,5 proc. naudojasi elektroninio pašto paslaugomis.

Vis dėlto šiame regione prie mobiliojo interneto vartotojams dar ilgokai teks pratintis – ,,Omnibus“ atlikti tyrimai rodo, kad tik 2 proc. JAV bevielės telefonijos vartotojų mokėtų daugiau, nei 300 USD už mobilųjį įrengimą su bevielio interneto funkcija.

,,eMarketer“ vyriausiasis analitikas Paul Mulligan teigia, kad dauguma duomenų apie 3G bevieles komunikacijas yra tiesiog spekuliacijos. Anot jo, technologijos yra per daug nepastovios ir nenuspėjamos, taip pat dažniausiai sunku nuspėti, kaip į jas reaguos vartotojas. Analitikas taip pat pesimistiškai kalba apie 3G paslaugų ateitį –,,Didžiojoje Britanijoje operatoriai už 3G licencijas sumokėjo 22 mlrd. svarų sterlingų, visoje Europoje infrastruktūrai išleista 260 mlrd. USD. Kas galiausiai sumokės už visa tai? Vartotojas. “

Europos rinkos prognozės

Bevielės telefonijos vartotojų augimo prognozės skirtingoms Europos šalims labai skiriasi, kai kas spėja, kad labiausiai jų skaičius augti turėtų Rytų Europoje ir Rusijoje, kur mobiliųjų telefonų dar ne tiek daug, kaip Vakarų Europoje.

,,Datamonitor“ spėja, kad 2004 m. Europoje bus 278 mln. mmobiliosios telefonijos vartotojų; ,,Sanford, Bernstein and Co.“ prognozuoja 663 mln. Šiame regione milžiniško populiarumo susilaukė trumpųjų žinučių paslauga (SMS), įvairūs šaltiniai prognozuoja, kad 2000-ųjų pabaigoje išsiustų žinučių skaičius turėjo priartėti prie 15 mlrd.

Kol kas Europoje dar nepasitvirtino Bevielio ryšio protokolas (Wireless Application Protocol – WAP) – vartotojų netenkina skurdus turinys, lėtas informacijos perdavimas ir WAP telefonų kainos. Tiesa, analitikai vis dažniau nurodo, kad bevielio interneto paslaugos Europoje turėtų smarkiai pasitempti.

Rytų ir Centrinėje Europoje mobilusis internetas jo aušroje bus naudojamas kitaip, nei Vakaruose. Mobilieji įrengimai čia bus daugiausiai naudojami žaidimams ir kitoms pramogoms (53).

Europos regione mobiliojo interneto panaudojimas turėtų būti panašus į Japonijos modelį, kur bene 50 proc. visų m. paslaugų yra susijusios su pramogomis.

Nors žaidimai ir spalvotos žinutės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nerimta, vis dėlto tokios paslaugos uždirba dideles pajamas. Investuotojai žino tai iš Japonijos patirties. Statistiniai duomenys jau šiandien rodo, kad Rytų Europoje didžioji rizikos kapitalo dalis, susijusi su mobiliojo interneto investicijomis, nukreipiama į pramogų vystymą.

Specifinės aplinkybės

,,Kitokia Rytų Europos ekonominė būklė kuria kiek kitokius poreikius ir galimybes turinčias vietines rinkas, todėl mobiliojo interneto vartojimas skirsis nuo V. Europos“, – konferencijoje sakė ,,Ericsson“ viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai Karl Alsmar.

Ateities mobiliojo interneto vartotojas R. Europoje šiandien dar paauglys. JJis gyvena namuose, kuriuose nėra kompiuterio, jo tėvai nebandė pirkti internetu ir nežinia, kada tai pabandys padaryti. Artima e. komercijos perspektyva regione prasta – štai Lenkijoje tik 15 proc. gyventojų turi kreditines korteles, 50 proc. gyventojų turi savo banko sąskaitą. Čekijoje, kuri bene labiausiai internetizuota regione, tik 30 proc. namų ūkių turi asmeninį kompiuterį, 45 proc. visų namų ūkių net neketina jo įsigyti. Apie Lietuvą būtų iš viso sunku kalbėti.

Tačiau kaip tik čia daug žada už kompiuterius kur kas pigesni mobilieji telefonai. Strategai ir analitikai mano, kad vietinės rinkos gali tiesiog peršokti vieną technologinio vystymosi pakopą ir prisijungti prie pasaulio jau per mobilųjį internetą. Tiesa, mažos pajamos ir mažesnis vidutinio vartotojo amžius žada mobiliojo interneto tiekėjams daug išbandymų.

Specialistų manymu, pagrindinės dabar įsivaizduojamos mobiliojo interneto funkcijos – žinios, elektroninis paštas ir SMS – ilgainiui turės tapti nemokamomis, bent jau šiandien sunku įsivaizduoti, ar tokias paslaugas kas iš tikrųjų pirktų. Vartotojai pinigus mokės už originalius sprendimus, tarkime už jaunimą kaip magnetas traukiančius žaidimus, kitokias paprastas, tačiau patrauklias pramogas.

Su Rytų Europos realijomis susipažinę verslininkai sutinka, kad šiame regione ,,verslas-verslui“ sektoriuje mobilusis internetas kol kas labai silpnai vystosi. Vietinės rinkos dar pakankamai nepripratusios prie jau tradiciniais tampančių paprasto interneto sprendimų, be kurių Vakaruose

kai kurie pramonės sektoriai šiandien sunkiai begyvuotų. Tačiau laisvalaikio ir komunikacijos srityse Rytų Europos interneto ir mobiliųjų telefonų vartotojai smarkiai veržiasi į priekį. Jie ir suteikia daugiausia vilčių.

Azijos rinkos prognozės

Siekdamos kapitalizuoti smarkiai augančias mobiliosios telefonijos rinkas, Japonija ir Pietų Korėja pirmosios suteikė savo operatoriams 3G licencijas.

Pirmaujanti Japonijos bevielio interneto paslaugų kompanija ,,NTT DoCoMo“ su savo ,,i-mode“ jau pritraukė 20 mln. vartotojų. Dauguma jų – didmiesčių gyventojai iki 30 m., gana didelis šių vartotojų procentas neturi priėjimo prie asmeninio kompiuterio –– 82 proc. ,,i-mode“ vartotojų naudoja bevielį internetą elektroniniam paštui.

Lotynų Amerikos rinkos prognozės

Analitikai tikisi, kad Lotynų Amerikos bevielės telefonijos rinka augs itin smarkiai. Investicinis bankas ,,Sanford C. Bernstein“ prognozuoja, kad vartotojų skaičius augs nuo 62,3 mln. pernai iki 140 mln. 2004-aisiais. Vartotojų augimo tempai Lotynų Amerikoje gali pasiekti net Europos mastus ir pralenkti JAV augimą.

,,Merrill Lynch“ prognozės dar optimistiškesnės – 2004 m. vartotojų skaičius turėtų pasiekti 191 mln., tačiau į šį skaičių įskaičiuojami ne tik mob. telefonų, bet ir PPDA ir kitų mobiliųjų įrengimų vartotojai.

Kliūtys, grėsmės

E. verslo vystymosi kliūtys:

1. Ne visos į elektroninio verslo infrastruktūrą investuotos lėšos atsipirks.

E. rinkos analitikų teigimu, gali būti, kad ne visos į elektroninio verslo infrastruktūrą investuotos lėšos atsipirks. Sumaištį gali kelti trumpas naujausių technologijų amžius, eesame stebėtino pokyčių greičio liudytojai – internetui paplisti prireikė ketverių metų, o trumposios žinutės (SMS) ir Bevielio ryšio taikomųjų programų protokolas išplito beveik per metus (45).

2. Vartotojų susidomėjimas m. komercija vėsta (16).

Mobilusis ryšys, o ypač SMS, ir toliau populiarėja. 75 proc. europiečių, 57 proc. japonų ir tik 27 proc. JAV gyventojų aktyviai naudojasi trumpųjų žinučių paslauga. Tokius vartotojus iš tiesų būtų lengviau ,,pripratinti“ prie mobiliojo interneto, tačiau čia ir vėl viską lems kaina.

Šiandien didelė dalis naujų mobiliųjų telefonų jau palaiko Bevielio ryšio protokolo ir panašius mobiliojo interneto sprendimus, tačiau tik 16 proc. naujausiame tyrime apklaustų mobiliojo ryšio vartotojų turi kaip tik tokius telefonus. Ryškėja viena akivaizdi tiesa – operatoriai turi kuo greičiau persiorientuoti nuo technologinės terminologijos link efektyvių paslaugų kkūrimo, paslaugų, kurios tikrai priviliotų daug vartotojų. Tyrimuose dalyvaujantys respondentai dažniausiai nurodo dvi esmines problemas – neįdomios mobiliojo interneto paslaugos ir sudėtingas naudojimasis. Kaip tik šios problemos turi būti išspręstos pirmiausiai.

3. Ne tokia, kaip tikėtasi, mobiliosios komercijos plėtra.

Šiandieninė mobiliosios komercijos plėtra neteikia vilčių (14).

Tyrimų kompanijos ,,AT Kearney“ atlikti Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, D. Britanijos ir JAV vartotojų tyrimai neteikia itin optimistinių prognozių.

Pagrindinės priežastys – neegzistuojančios pačios mob. apmokėjimų sistemos, užsitęsusi plėtra, neišpildyti skambūs didžiųjų kompanijų pažadai ir pan.

Vartotojų suinteresuotumo smukimo priežasčių ttoli ieškoti nereikia. Pirmiausia buvo nusivilta, kad vietoje svajingų m. verslo plėtros prognozių realybė pakišo beveik nesiplečiančias m. verslo paslaugas. Reiktų atsiminti, kad e.verslo rinkoje laimi tie, kurie siūlo vartotojams suprantamus, paprastus naudoti sprendimus.

Panašu, kad vartotojui nusibodo laukti. Jis nesuinteresuotas domėtis naujausiais technologiniais sprendimais, kurie realybėje dažniausiai neveikia. Siekiant aktyvesnės mobiliosios komercijos plėtros, pirmiausiai būtina užmiršti technologinę terminiją ir pasiūlyti eiliniam vartotojui paprastus būdus atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

Pačių technologijų plėtrą smarkiai stabdo saugumo problemos – ir toliau lieka neišspręsti asmeninės informacijos perdavimo mobiliojo ryšio tinklais saugumo klausimai.

Šiandien vilčių teikia tik tai, kad realiai besinaudojančiųjų mobiliąja komercija skaičius po truputį auga. Tiesa, šis augimas labai simbolinis – prieš pusę metų 1 proc. apklaustųjų pirko paslaugas ar prekes mobiliuoju telefonu, tuo tarpu šį rudenį tai darė 2 proc. Per paskutinius 6 mėn. SMS naudojimas padidėjo 10 proc.

Remiantis statistiniais duomenimis, Europoje šiuo metu mobiliosios komercijos galimybėmis labiausiai linkę naudotis vokiečiai. Net 7 proc. tyrimų kompanijos ,,AT Kearney“ apklaustų respondentų teigė jau naudojęsi galimybe mokėti savo mobiliuoju telefonu, tačiau neaišku, kaip dažnai ir sistemingai tai buvo daroma.

4. Nepasitikėjimas saugumu.

Nė vienas tradicinis verslas nėra saugus. Visos organizacijos, dirbančios konkurencinėje rinkoje, gali būti paveiktos įvairių pavojų:

• darbuotojų nesąžiningumas ir kenkėjiški veiksmai (duomenų vagystė, pakeitimas, nuslėpimas ir kt.);

• besikeičianti aplinka ((teisinė, politinė, ekonominė, socialinė ir t.t.);

• nesąžiningi konkurentų veiksmai (šnipinėjimas, apgavystės, susitarimų nesilaikymas ir t.t.);

• kenkėjiška trečiųjų asmenų veikla (vagystės, šantažas, apgavystės ir kt.).

Tai tik nedaugelis pavojų, su kuriais susiduria kiekvienas verslas. Jų yra žymiai daugiau.

E. verslas nėra išimtis. Jį veikia tie patys rizikos faktoriai. Tačiau elektroniniame pasaulyje atsiranda nauji, specifiniai pavojų šaltiniai, susiję su specialių technologijų naudojimu.

Nuo 1996 m. Kompiuterių saugumo institutas (Computer Security Institute – CSI) kartu su Federaliniu tyrimo biuru (Federal Bureau of Investigation – FBI) kasmet atlieka tyrimus, kurių tikslas – nustatyti kompiuterinių nusikaltimų tendencijas JAV. Šis projektas vienas iš nedaugelio įgalinančių stebėti saugumo tendencijas. Pagrindiniai 1999-2002 m. tyrimo rezultatai ir 2003 m. prognozės yra pateikti 26-ame paveiksle. Jame matyti, kokia įmonių dalis buvo susidūrusi su skirtingais kompiuteriniais nusikaltimais (47; 55).

10 pav. Kompiuteriniai nusikaltimai JAV, 1999-2002 metų tyrimo rezultatai ir 2003 metų prognozės (55).

Dauguma įmonių nukentėjo nuo kompiuterinių nusikaltimų. 90 proc. apklausos dalyvių teigė, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių nukentėjo dėl elektroninio saugumo spragų. Turint omenyje, kad dauguma tokių nusikaltimų lieka nepastebėti, galima teigti, kad e.verslo saugumu turi rūpintis kiekviena įmonė.

Elektroniniai nusikaltimai sukelia žymius nuostolius. Ne visos įmonės, susidūrusios su kompiuteriniais nusikaltėliais, sugeba įvertinti savo nuostolius. Tačiau didžiausią nuostolių dalį sudaro slaptos ir vertingos verslo informacijos vagystės, kkurios ženkliai įtakoja finansines išlaidas.

Kompiuterinių nusikaltimų skaičius auga. Informacijos saugumo problema neapsiriboja Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Didelė dalis CSI/FBI ištirtų nusikaltimų užuomazgos slypi kitose valstybėse. Tokios pat problemos egzistuoja ir kitose šalyse: Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje. Tai sąlygoja augantis informacinių technologijų naudojimas.

Vidiniai pavojai yra tokie pat dideli kaip ir išoriniai. Įprasta galvoti, kad saugumas tėra tinklo perimetro apsauga nuo išorinių atakų. Tačiau kenkėjiška įmonių personalo veikla gali būti žymiai pavojingesnė ir padaryti gerokai didesnių nuostolių. 2000 m. tyrimo duomenimis 71 proc. respondentų nustatė neautorizuotą pasinaudojimą resursais iš vidaus. 2002 m. jis sumažėjo iki 38 proc. Tai yra beveik tiek pat, kiek ir neautorizuotų pasinaudojimų išteklais iš išorės (40 proc.).

Pavojų e.versle gali kilti iš įvairių šaltinių. Juos galima suklasifikuoti į:

• vidinius;

• išorinius.

Vidiniai pavojai – tai tyčinė arba netyčinė kenkėjiška veikla, kurioje dalyvauja įmonės darbuotojai. Jie paprastai yra laikomi patikimais žmonėmis, turi didesnes prieigos teises. Todėl yra daugiau galimybių neatsargiai arba specialiai pakenkti įmonės e. verslo sistemai (5).

Galima išskirti tiesioginius ir netiesioginius vidinių pavojų šaltinius.

Tiesioginiai vidinių pavojų šaltiniai:

• Netyčiniai veiksmai. Įmonės darbuotojas, turėdamas pakankamas prieigos teises, gali netyčia dėl savo nežinojimo ir neišsilavinimo ištrinti ar sugadinti duomenis.

• Papirkimas. Darbuotojas gali būti papirktas trečiosios šalies asmens, pavyzdžiui, konkurentų, nusikalstamų organizacijų ir pan., siekiant gauti

slaptą ir konfidencialią informaciją.

• Socialinė inžinerija. Tinklo administratoriai ar kiti informacinių technologijų skyriaus darbuotojai gali paskleisti slaptą informaciją, pavyzdžiui, įsijungimo į tinklą slaptažodžius ar kitą identifikacijos informaciją, kuri gali suteikti prieigos teisę prie svarbių duomenų.

• Suokalbis. Tai kelių darbuotojų tarpusavio susitarimas veikti kartu ir, naudojant kolektyvines žinias ir suteiktas privilegijas, gauti prieigą prie slaptos informacijos.

Netiesioginė pagalba įsilaužėliui iš Interneto:

Pagrindinis netiesioginis vidinio vartotojo pavojus įmonės informacijai yra jo veikla Internete. Naujienų grupės yra įprastas pažeidžiamumo Internetu šaltinis. Jeigu daug vartotojų iš vienos įmonės ddažnai naudojasi naujienų grupėmis, tretieji asmenys gali surinkti daug informacijos, galbūt net konfidencialios, ir ją analizuoti. Iš techninės pusės naujienų grupės skelbimas turi daug informacijos apie vartotojo naudojamą programinę įrangą. Šie duomenys gali padėti įsilaužti į įmonės vidinę informacinę sistemą ir suteikti prieigos teises prie vidinės informacijos. Iš įmonės siųstame skelbime saugomi duomenys – tai informaciją apie siuntėją, jo operacinę sistemą bei naudojamus taikomuosius programinius paketus. Šias žinias gali panaudoti tretieji asmenys, mėgindami įsilaužti į tinklą ir panaudoti vartotojo kompiuterį ssaviems tikslams.

Netgi pirkimas Internetu gali suteikti elektroninio pasaulio vagims esminius duomenis, kurių pakaktų, siekiant gauti konfidencialią ar patentuotą informaciją. Vienas iš tokios kenkėjiškos veiklos pavyzdžių yra internetinės parduotuvės, Amazon.com, „pirkimo ciklai“. Amazon.com seka daugiau nei 200 grupių pirkimų istoriją. Tokie dduomenys gali būti panaudoti, siekiant gauti apie įmones konkurencinę informaciją, kuri turėtų būti privati ir nenaudotina.

Išoriniai pavojai – tai trečiųjų asmenų veikla, siekiant gauti ar sunaikinti patentuotą verslo informaciją, turinčią didesnę ar mažesnę vertę. Trečiųjų asmenų veikla, siekiant pasisavinti ar sugadinti konfidencialius įmonės duomenis, dažniau paviešinama, nei įmonės darbuotojų kenkėjiški veiksmai. E. verslo sistemos pažeidžiamumas, saugumo spragos leidžia asmenims iš išorės gauti prieigą prie slaptos informacijos.

Populiariausi metodai, leidžiantys tretiesiems asmenis gauti prieigą prie slaptų duomenų:

● Slaptažodžių generavimas. Keletas laisvai platinamų slaptažodžių spėjimo programų, pavyzdžiui, BO2K ir SATAN, padeda išoriniams vartotojams patekti į vidinį įmonės tinklą. Dauguma slaptažodžių generatorių yra apriboti paprastomis žodžių bei skaičių kombinacijomis. Paprastos slaptažodžių programos bando visas įmanomas kombinacijas tol, kol surandama teisinga, leidžianti įeiti į ttinklą. Dažnai įsilaužėliui tai būna priimtiniausias metodas. Todėl yra būtina naudoti ilgesnius, 8-12 raidžių ir skaičių slaptažodžius. Jie turi būti keičiami kiekvieną mėnesį. O tris kartus surinkus neteisingą slaptažodį, vartotojas turi būti nebeįleidžiamas į tinklą be atskiro administratoriaus įsikišimo.

● Kompiuteriniai virusai. Tai programos, kurios be vartotojo žinios atlieka kenkėjiškus veiksmus. Didžiausią žalą kompiuteriniai virusai sukelia, ištrindami visas bylas arba apkraudami procesorių nereikalingu darbu ir taip sustabdydami visą sistemą. Jeigu virusas sugadina vieną ar kelis kompiuterius, nuostoliai nėra dideli, tačiau jeigu jis ssunaikina vertingus dokumentus ir kitus duomenis, sustabdo gyvybinių sistemų veikimą, padariniai gali būti juntami ilgą laiką ir sukelti didelių nuostolių.

● Atsarginiai įėjimai ir Trojos arkliai. Tai tam tikros programos, veikiančios darbuotojo kompiuteryje, kurios leidžia išoriniam asmeniui pilnai kontroliuoti aukos kompiuterį, o per jį – prieigą į tinklą. NetBus, Back Orifice ir BO2K programos gali būti panaudotos duomenims iš užgrobto kompiuterio perimti ir persiųsti juos į kitą vietą. Atsarginiai įėjimai atsiunčiami elektroniniu paštu arba užmaskuoti kaip draugiškos programos atsisiunčiami internetu. Kai tik prikabinta byla aktyvuojama, ji įsidiegia be vartotojo žinios. Kitos programos leidžia sekliams įrašyti visus klavišų paspaudimus, tai leidžia sužinoti konfidencialią informaciją, slaptažodžius, kurie vėliau įleis į tinklą.

● Intelektualus įsiveržimas. Tai yra profesionalių kenkėjų veikla. Jie išsiaiškina naudojamą programinę įranga, serverių operacines sistemas ir, žinodami jų silpnąsias vietas, bando įsilaužti į kompiuterį ar serverį. Kovoti su tokiais išpuoliais labai sunku, nes juos organizuoja daug išmanantys programuotojai, turintys gilių techninių žinių apie programavimą, tinklą, technologijas bei daug fantazijos. Todėl sistemų administratoriai privalo įdiegti visus saugumo spragų atnaujinimus ir konfigūruoti sistemas taip, kad jos būtų kuo mažiau pažeidžiamos.

● Paketų šnipinėjimas. Tokiai veiklai naudojama programa arba įrenginys, kuris seka duomenis, perduodamus tinklu ir leidžia juos analizuoti bei ištraukti reikalingą informaciją.

● Šturmavimas (Denial of Service – DoS). DoS –– tai e. verslo serverio užkrovimas betikslėmis užklausomis. Todėl serveris visą savo darbo laiką skiria nenaudingų užklausų apdorojimui ir atsakinėjimui į jas ir nebegali aptarnauti verslo klientų. Paprastai šturmavimas atliekamas iš kelių kompiuterių, kurių šeimininkai net neįtaria, kad jų įranga panaudojama neteisėtiems veiksmams.

● Socialinė inžinerija. Tai ne techninis informacijos, saugomos tinkle, gavimo būdas. Paprasčiausiai galima bandyti gauti verslo dokumentus elektroniniu paštu bendraujant su įmonės darbuotojais. Socialinės inžinerijos negali valdyti informacinių technologijų departamentas. Visi darbuotojai turi žinoti, kad tokie metodai gali būti panaudoti ir stengtis „neužkibti ant kabliuko“. Viena iš apsaugos priemonių yra duomenų apsauga slaptažodžiais.

Apibendrinant, galima išskirti tokias elektroninių nusikaltimų tendencijas, kurios išryškėja, sekant tobulėjančias technologijas bei tiriant kenkėjiškos veiklos istoriją:

● nusikaltimų skaičius ir toliau augs;

● įsiveržimai galimi tiek iš vidaus, tiek iš išorės;

● finansiniai nuostoliai dėl duomenų vagystės ir kitokios kenkėjiškos veiklos ateityje didės.

Visos išvardintos klaidos gali sukelti skaudžias pasekmes. Todėl verta imtis priemonių e. verslo sistemos saugumui užtikrinti. Visa kompiuterinė technika, visa programinė įranga, visos saugumo priemonės privalo atitikti pagrindinius apsaugos reikalavimus ir suteikti:

● konfidencialumą – tai užtikrins informacijos privatumą;

● vientisumą – tai įrodys, kad duomenys nebuvo pakeisti;

● identifikaciją – tai leis atpažinti siuntėją

● atsižadėjimo galimybės eliminavimą – tai neleis siuntėjui neigti, perdavus informaciją.

Papildomos apsaugos priemonės:

● vartotojų bei sistemos administratorių kvalifikacija ir fizinė sauga;

● slaptažodžių sistema;

● ugniasienės (įrenginiai ar pprograminės įrangos, kurios įgalina įgyvendinti prieigos teisių politiką tarp dviejų ar daugiau tinklų);

● apsauga nuo kompiuterinių virusų;

● įsiveržimo nustatymas;

● duomenų kodavimas.

VII. Išvados

1. Išanalizavus galimus elektroninio verslo modelius ir pamačius, kokią naudą jie gali duoti visuomenei ar atskiroms jos grupėms, galima teigti, jog perėjimas prie vis labiau elektroninio verslo yra neišvengiamas. Tai parodo JAV ir Vakarų Europos patirtis. Lietuva pasauliniame kontekste labai stipriai atslieka dėl esamų įstatymų neparengtumo, mažo Interneto vartotojų skaičiaus bei profesionalų trūkumo.

2. Modeliai nėra griežtai apibrėžti ir yra įgyvendinami daugeliu būdų. Dažniausiai viena kompanija naudoja iš karto kelis modelius, juos derindama ir taip praplėsdama savo veiklos strategiją Internete.

3. Išnagrinėti atvejai rodo, kad neužtenka tik pasirodyti Internete tinklapio pavidalu, tam kad gautum realią naudą. Reikia tiksliai apsibrėžti savo tikslus, kurių kompanija siekia pradėdama elektroninį verslą, bei nuolatos gerinti elektroninį aptarnavimą bei santykius su išorine aplinka.

4. Elektroninis verslas kai kuriose srityse negali visiškai pakeisti įprasto , bet gali būti sėkmingai derinamas prie įprasto prekybos modelio.

5. Patobulinus Lietuvos įstatyminę bazę, įdiegus atsiskaitymus Internetu, sumažinus priėjimo prie Interneto kainą šalies mąstu, ruošiant profesionalus, pasirengusius efektyviai išnaudoti Interneto teikiamas galimybes – Lietuvoje pakiltų gyventojų išsilavinimo lygis, kompanijos, bendraudamos tarpusavyje elektroniškai, galėtų sutaupyti daugiau pinigų ir daugiau investutoti.

Autorių pasiūlymai, remiantis pasaulinės situacijos analize ir

autorių suformuluotomis išvadomis:

• Autorių nuomone, pagrindiniai e.verslo varomosios jėgos faktoriai yra:

o verslo globalizacijos procesai;

o technologijų vystymasis;

o mobiliojo ir fiksuoto ryšio technologijų aukštas standartizavimo lygmuo;

o auganti interneto ir mobiliojo ryšio vartotojų skvarba visame pasaulyje;

o įmonių investicijos į informacines technologijas;

o pasaulinė orientacija į žinių visuomenę.

• Siūlytume glaudžiai bendradarbiauti paslaugų tiekėjams, finansinėms institucijoms ir vyriausybinėms organizacijoms, nes tai- sėkmingumo veiksnys, užtikrinantis vartotojų rinkos dydį, svarbi sąlyga e. verslo aplinkos globalizacijai.

• Reiktų skatinti paslaugų vartotojus išmokti vertinti jam siūlomų e. verslo alternatyvų naudą ir privalumus, nes tik tada padidės ggalimybė e. komercijos ir m. komercijos taikomiesiems sprendimams konkuruoti su šimtmečiais susiklosčiusiomis tradicijomis atsiskaitymų už prekes ir paslaugas srityje. Manytume, kad e. verslo rinkoje laimi tie, kurie siūlo vartotojams suprantamus, lengvai prieinamus ir paprastus vartojime sprendimus, vartotojui kuriančius pridėtinę vertę.

• Autorių nuomone, pagrindinai e. verslo sėkmės garantai:

o palanki teisinė aplinka;

o lyderiavimas rinkoje;

o galimybė diktuoti standartus e.komercijos ir m. verslo srityse;

o partnerystė su finansinėmis institucijomis;

o integracija su tradicinėmis mokėjimo priemonėmis;

o taikomųjų sprendimų atvirumas ir prieinamumas kuo platesniam rinkos dalyvių ratui;

o paslaugų vartojimo paprastumas bei pridėtinės vertės sukūrimas vvisiems rinkos žaidėjams.

Literatūros sąrašas

1. Civilka M. E-komercijos istorija // www.itc.tf.vu.lt (2003. 01. 05).

2. Civilka M. E-komercijos modeliai// www.itc.tf.vu.lt (2003. 01. 05).

3. Civilka M. E-verslo modeliai// www.itc.tf.vu.lt (2003. 01. 05).

4. O’Connell B. B2B.com: cashing-in on the Business-to-Business E-commerce Bonanza. – Adams MMedia Corporation, 2000. p. 276

5. Plant R. E-commerce: formulation of strategy. – Prentice Hall, 2000. p. 333.

6. Rappa M. Business models in the web// http://digitalenterpise.org/models/models.html (2002. 12. 15).

7. Schwartz E. I. Webonomics. – Broadway books, 1997. p. 246.

8. Kas yra e-komercija?// www.infocom.lt/dokumentas.asp.

9. “Brussels sets urgent agenda to pass e-commerce laws” Financial Times, 2000 January 27;

10. http://www.ispo.cec.be/ecommerce puslapyje publikuojami straipsniai;

11. “Elektroninės prekybos karštligės dar teks palaukti”, Lietuvos Rytas, Vartai 15 p., 2000 03 06

12. Adlys P.G., Ambrozaitienė D. 2001 metų surašymas. Gyventojų skaičius, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, tautinė sudėtis.// Lietuvos ekonominė apžvalga 2002, Nr. 2.- P. 25-29.

13. Butler S. The E.Commerce: B2B report – Executive summary. 2001-, p.3.- http://www.e.marketer.com

14. Civilka M. Elektroninės komercijos reguliavimas tarptautinėje ir ES teisėje.- Vilnius, 2001. –124 p.-http://www.teisininkas.lt

15. Elektroninio verslo koncepcija.-http://www.lrs3.lt/owabin/owarepl/inter/owa/U0052772.doc

16. Hidden Motives: Corporate EEspionage, Symantec, 2000.-http://www.symantec.com/symadvantage/006/ses.html

17. http://greffe-tc-paris.fr/

18. http://strategis.ic.gc.ca/pics/ss/revproj.pdf

19. http://strategis.ic.gc.ca/SSG/ss 00010e.html

20. http://www.ams.or.at/

21. http://www.banga.lt

22. http://www.bewerbungscoach.at/

23. http://www.bite.lt

24. http://www.ebiz.lt

25. http://www.ebiz.lt/article.php3/11/1761/4

26. http://www.ebiz.lt/article.php3/11/326/1

27. http://www.ebiz.lt/article.php3/11/677/0

28. http://www.epaynews.com/index.cgi

29. http://www.idc.com

30. http://www.infocom.lt/zodynas.asp

31. http://www.minez.nl/bt_it/fs_techno.htm

32. http://www.nua.com

33. http://www.omni.lt

34. http://www.parduotuve.lt/

35. http://www.pwcglobal.com/

36. http://www.rinkis.lt/

37. http://www.rrt.lt

38. http://www.vb.lt/

39. http://www.vmi.lt

40. Infobalt ir SIC 2002-2003m. tyrimų duomenys.- http://www.infobalt.lt

41. Infobalt konferencijų medžiaga.- http://www.infobalt.lt

42. Informacinių technologijų ir interneto rinka Lietuvoje, SIC tyrimų duomenys.- http://www.sic.lt

43. Internet Commerce Statistics Summary.-http://strategis.ic.gc.ca/SSG/ss00010e.html

44. Internet Fraud Complaint Center (IFCC).-http://www1.ifccfbi.gov/strategy/2002_IFCCReport.pdf

45. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas. -Žin., 2000, Nr. 61-1827.

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 2115 ,,Dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“.- Žin., 2003, Nr. 2-54.

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 2108 ,,Dėl reikalavimų kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, reikalavimų elektroninio pparašo įrangai, kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų registravimo tvarkos ir elektroninio parašo priežiūros reglamento patvirtinimo“.- Žin., 2003, Nr. 2-47.

48. Masionis D. Telekomunikacijų aktualijos ir perspektyvos. Prezentacija.- Vilnius, 2003.

49. Mobile communications drive and shape the Lithuanian economy on its way to EU, 17 May 2003. OMNIBUS representative sample survey across Lithuania.- 2003.Mokslinės konferencijos ,,Infobalt“ medžiaga.- Vilnius, 2001 m.; 2002 m.

51. Mokslinės konferencijos “Payment Systems for Mobile Transactions” medžiaga.- Briuselis, 2002.

52. Mokslinės konferencijos “Successful m-Payment for m-Commerce Transactions” medžiaga.- Londonas, 2002.

53. ,,M-pay“ paslauga – tai naujas patikimas ir patogus atsiskaitymo būdas// Bitės pasaulis.-2002, Nr. 5 (56).-P.5.

54. Naudinga informacija.- http://www.ivpk.lt/main.php?cat=99

55. Naudokitės ,,Bitės GSM“ paslauga ,,Sąskaita internetu“// Bitės pasaulis.- 2001, Nr. 7 (46).- P. 8.

56. Net Impact Study Canada. Interim Report. May, 2003.-http://www.cebi.ca/Public/Team1 /Docs/net_impact2.pdf

57. Omnitel 2002 m. I-ojo pusmečio veiklos rezultatai .- http://www.omnitel.lt

58. Online Guide to Security Policy, RSA Security.- http://www.rsasecurity.com

59. Populiarėja internetinė bankininkystė// Lietuvos žinios, Nr. 91.- P. 10.

60. Pranešimai spaudai. 2002 07 01 – 2003 04 01.- http://www.bite.lt/

61. Pranešimai spaudai. 2002 07 01- 2003 04 01.- http://www.omnitel.lt/

62. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą 1997// Jungtinių Tautų vystymo programa.- Vilnius.- 1997.- P. 18.

63. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S, Virvilaitė R. Marketingas.- Vilnius.- 1999.- P. 66-72.

64. R. Europa: mobilus internetas bus naudojamas žaidimams.- http://www.ebiz.lt/article.php3/11/486/1

65. Rėmimo projektai 2001- 2002.-http://www.omnitel.lt

66. Richardson R. Computers Crime and Security Survey 2003 ..-http://www.gocsi.com/db_area/pdfs/fbi/FBI2003.pdf

67. Rindinas J. E-komercija, m-komercija: galimybės ir jų įgyvendinimas. Prezentacija.-Vilnius, 2002.

68. Skelbimai.-http://www.omnitel.net/skelbimai

69. Šarkus J. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų (IT ir T) sektoriaus dalies BVP struktūroje perspektyvos 2000-2015 m. gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus bei teikiant aukštos pridėtinės vertės paslaugas. 2002 m. sausio 30 d. – www.omnitel.lt

70. Taylor Nelson Sofres Interactive – Global eCommerce Report 2002.- http://www.tnsofres.com/interactive

71. Telerinkodaros paslaugos. 2002 12 01.- http://www.telecom.lt/.

72. Torris T. Dr. Europe: The Sleeping Giant Awakens, Forrester Research, 1999.- http://web.mit.edu/15.395/spring2000/attach/R2000_0209a.pdf

73. Vargas M. Consumers still Shopping Online despite Slowing Internet Economy. 2001.- http://retailindustry.about.com

74. Verslo žinios.-2001; 2002.

75. Žinių visuomenės raida: nuo pirmų nepriklausomų ryšių iš už ,,geležinės uždangos“ iki mobilios informacinės visuomenės, ,,Lango į ateitį“, pasaulinio IT forumo ir Vilniaus deklaracijos.- http://www.omnitel.lt

76. Hollensend S. Global Marketing. A Market – Responsive Approach..-London – New York: Financial Times; Prentice Hall, 2001.- 651 p.

77. Kotler P. Management: Analysis, Planning, Implementation and Control.- Englewood Clifs: Prentice Hall, Inc., 1991.- 151 p.

78. McDonald F., Burton F. International Business. – Thomson.- 368 p.

Sòkmingas elektroninis verslas leidÏia °monei,

naudojant visas interneto galimybes, sujungti

pardavòj˜, platintoj˜, pirkòj˜ ir darbuotoj˜, dirbanãi

˜ visame pasaulyje, veiklà ir funkcijas.

Bendras Scalaverslo valdymo funkcijas naudojant

kartu su mðs˜ elektroninio verslo programine

°ranga, galima sumaÏinti gamybos ir aptarnavimo

laiko trukm´, efektyviau patenkinti

pirkòj˜ reikalavimus, padidinti produktyvumà ir

pelnà.

Visa tai galima pasiekti naudojant Scala. Mðs˜

priemonòs leidÏia °monòs verslo programin´

°rangà naudoti kkaip visos organizacijos realaus

laiko elektroninio verslo pagrindà.

ELEKTRONINIS VERSLAS – JÌSˆ

ØMONñS KONKURENTABILUMO

PADIDñJIMAS

20 met˜ Scala padòjo °monòms sòkmingai

konkuruoti pasaulinòje rinkoje. Scalavartotojai

gali sòkmingai dirbti i‰tisà parà visame pasaulyje.

Mðs˜ tikslas – padòti mðs˜ pirkòjams

i‰silaikyti konkurencinòje kovoje, didinti j˜ apyvartà

ir pelnà. Siekiant patenkinti vartotoj˜

poreikius, naudojame naujausius ‰i˜ dien˜

technologinius pasiekimus.

Su Scala.Solutions Jðs galite i‰plòsti ry‰ius su

darbuotojais, pardavòjais, internetu i‰plòsti rinkas.

UÏsakymus galite priimti, naudodami tinklap

°, kuris turi realaus laiko ry‰° su Jðs˜ Scala

verslo valdymo sistema. Svarbià informacijà,

kai tik ji atsiranda, tà paãià minut´

Scala.Solutions gali perduoti Jðs˜ darbuotojams.

Scala.Solutions gali sujungti tiekimo bei

platinimo tinklus – sumaÏinamos i‰laidos ir

padidinamas pelnas. Scala.Solutions pasiðlydama

geresn° pirkòjo aptarnavimà, trumpesn°

pristatymo laikà ir tikslià informacijà, padidina

pardavimo galimybes.

Scala.Solutions atskleidÏia naujas rinkas. •i˜

dien˜ pasaulinòje ekonomikoje, Scala.Solutions

yra ta priemonò, kuri gali atne‰ti °monei sòkm´,

pelnà ir padaryti jà tikru tarptautinio verslo

pasaulio lyderiu.

VERSLAS-VERSLUI PROCESO

EFEKTYVUMO PADIDñJIMAS

Platinimas

Ar norite tuojau pat perduoti savo pardavòjams

ir platintojams naujausius, tikslius duomenis

apie gaminius ir kainas? Ar norite sutrumpinti

informacijos apie savo gamini˜ pateikimo °

rinkà laikà? Scala.Solutions gali visa tai atlikti.

Scala.Solutions padeda integruoti tiekimo ir

platinimo kanalus ° Jðs˜ inventorizuot˜ preki˜

sistemà. Turòdami Scala.Solutions galòsite stebòti

savo preki˜, uÏsakym˜ ir kain˜ padòt°

esamu momentu. Galòsite tiksliai nurodyti, kà

reikia uÏsakyti, kada tam tikros prekòs bus

reikalingos ir siðlomà kainà. Naudojant

Scala.Solutions taip pat galima patikrinti ‰i˜

uÏsakym˜ statusà tam, kad bðt˜ tiksliai suplanuoti

atsarg˜ lygiai ir gamybos procesai.

Naudojant Scala

konfigðratori˜, Jðs˜ platintojas

gali uÏsakyti reikiamà gamini˜ kiek°, kuris

atitikt˜ j˜ poreikius.

Visos ‰ios savybòs skirtos didinti pirkòj˜ pelnà,

spartinti Jðs˜ gamini˜ platinimà bei tiksliau

planuoti Jðs˜ gamybos procesus.

•iandien daug kalbama apie elektronin° verslà ir elektronin´ prekybà. Taãiau

kas tai yra? Kuo tai gali bðti naudinga Jðs˜ °monei? Ar gali tai teigiamai

paveikti Jðs˜ verslà? Ar tai yra technologijos, kurios padidins °monòs

pelningumà?

4

5

Pardavimas

Kokia tvarka, pagal eil´ ir pagal laikà, Jðs

norite pateikti uÏsakymus gamybai?

Naudojant Scala.Solutions Jðs galite gerokai

pagerinti savo pardavòj˜ ir pardavimo centr˜

darbà. Ø Scala sistemà °vestà informacijà apie

kliento ssàskaitas ir kainas pardavòjai galòs

gauti per internetà. Dabar, kai pardavòjas

°veda uÏsakymà, jis gali i‰ karto gauti informacijà

apie esamas atsargas duotu momentu.

AtsiÏvelgdamas ° ‰iuos duomenis, pardavòjas

sukuria tiksl˜ pardavimo uÏsakymà internete.

Taip Jðs taupote laikà ir pinigus.

Informacija apie esamas atsargas

Ar Ïinote esam˜ atsarg˜ lyg°? Ar Ïinote, kuri˜

gamini˜ atsarg˜ dabar yra, kuri˜ nòra, kurie

jau paskirstyti? Ar galite akimirksniu gauti ‰ià informacijà?

Galite, naudodami Scala.Solutions.

Scala.Solutions tiesiogiai integruojama ° Scala

atsarg˜ sistemà. Tai ne tik tiesioginis ry‰ys, jis

vyksta realiame laike. Jums nereikòs laukti informacijos

atnaujinimo. Atsargos valdomos ir kontroliuojamos

greitai iir tiksliai.

Vidiniai ir i‰oriniai verslo ry‰iai

Po to, kai instaliuosite Scala.Solutions, Jðs i‰

karto pajusite visus sistemos privalumus.

Elektronini˜ uÏsakym˜ pateikimo proceso bazò

yra internetas. Pirkòjai gali patys pasitikrinti

savo kredito statusà, pateikti uÏklausas apie

Jðs˜ gaminius ir si˜sti papildomus uÏsakymus. Ø

elektronin° uÏsakymà gali °eiti ir mmedÏiag˜ normos.

Taigi pirkòjas gali modeliuoti galutin°

gamin° pagal savo poreikius. Jðs˜ pardavòjai,

kurie dirba toli, taip pat gali gauti informacijà

apie esamas gamini˜ atsargas, °vesti atitinkamo

pirkòjo duomenis ir uÏsakymus. Vidiniai

vartotojai, kurie gali naudoti tik tam tikrà Scala

duomen˜ bazòs dal°, tà pat° gali atlikti per

Scala.Solutions. Tokiu atveju jiems nereikia

naudoti visos Scala verslo valdymo sistemos.

Scalable to accommodate growth

Scala.Solutions buvo sukurta naudojant paskutines

Microsoft priemones ir technologijas,

DNA architektðrà bei XML ‰rift˜ sistemà. Todòl

yra °manoma naudoti Microsoft operacij˜

server° ir Microsoftinterneto informacijos server

°. •i technologija Scala.Solutions suteikia iki

‰iol negirdòtà galimyb´ – sistemà vienu metu

gali naudoti iki 20 000 vartotoj˜. Ø operacijas

orientuotas apdorojimas ir COM technologija,

kuri remiasi objektais, garantuoja duomen˜

integruotumà, nepriklausomai nuo duomen˜

bazòs dydÏio.

RY•IAI SU PIRKñJAIS

Naudojant Scala.Solutions nereikia jaudintis

dòl speciali˜ ry‰i˜ su pirkòjais. Kadangi

Scala.Solutions yra sukurta Microsoft

BackOffice technologijos pagrindu, ji yyra

visi‰kai suderinama su Microsoft Internet

Explorer 4.0 ir 5.0 versijomis. Pirmà kartà Jðs

turite galimyb´ dirbti su Scalanetgi °vairiarð‰io

kliento aplinkoje. Visi Scala.Solutions klientai

stebina greitais atsakymais ° uÏklausas. Greito

ekran˜ keitimosi ir °vyki˜ valdymo paslaptis yra

naujausios Microsoft XML ir DHTML technologijos.

Scala multikalb˜ sistemoje naudojama

naujausia Scala aktyvios kalbos

technologija.

SAVO LOOK AND FEEL KÌRIMAS

Galima apibròÏti, kà vartotojas galòs matyti.

Taigi interneto vartotojai gaus tik tà informacijà,

kuri jiems reikalinga. Jie nebus apkraunami

nereikalingais duomenimis. Kiekvienam pirkòjui

galima sukurti tik jam vienam bðdingas uÏklausas

ir operacijas. Interneto puslapiai yra

atviri ir, atsiÏvelgiant ° poreikius, jjuos galima

koreguoti. Juose galima °terpti savo °monòs

Ïenklà arba kità reklamin° pie‰in°.

APSAUGA

Tam, kad Jðs˜ verslo duomenis galòt˜ naudoti

tik oficialðs vartotojai, Scala.Solutionsaprðpinta

naujausiomis, efektyviomis apsaugos priemonòmis.

Tai °vairios uÏklausos, uÏduodamos

vartotojui °òjimo ° sistemà metu, priòjimo lygio

kontrolò, duomen˜ perdavimo apsauga, galimybò

atpaÏinti specifin´ informacijà apie vartotojà.

Scala.Solutions palaiko Windows NT

apsaugos ir verslo protokolus. Priklausomai nuo

priòjimo lygio, pirkòjai galòs naudotis tik tais

duomenimis, kuriuos apibrò‰ite. PavyzdÏiui, uÏklausos

apie atsargas atveju, pirkòjui gali bðti

pateikiamos tik turimos atsargos, nenurodant

konkretaus kiekio. Atliekama visapusi‰ka vartotojo

pateikt˜ uÏsakym˜ kontrolò. Tokiu bðdu

garantuojama, kad nebus priimami ir tvirtinami

klaidingi uÏsakymai. Jeigu nereikia i‰ naujo

°vedinòti operacij˜, Jðs taip pat galite visi‰kai

kontroliuoti nura‰ymus.

NAUJOS FUNKCIJOS, KURIOS

REIKALINGOS PLñTOJANT VERSLÑ

Su Scala.Solutionsgalite naudoti naujas funkcijas,

kurios uÏtikrina verslo augimà, atitinka naujus

rinkos ir pirkòj˜ reikalavimus. Bazin´ sistemà

sudaro Scala.Solutions ir bazinis funkcionalumas,

kuriuos galima sòkmingai sujungti su

Jðs˜ Scala duomen˜ baze. •° procesà sudaro

pirkòj˜ uÏklaus˜, atsarg˜ uÏklaus˜ ir uÏsakym˜

°vedimo galimybòs, taip pat uÏsakym˜ ir knyg˜

likuãi˜ ataskait˜ spausdinimas. Galima suformuoti

atskiras vartotoj˜ grupes su skirtingais

priòjimo ir apsaugos lygiais.

TECHNINIAI DUOMENYS

Platformos:

• Microsoft SQL Server 7

• Microsoft NT Server 4.0

Nar‰yklòs:

• Microsoft Internet Explorer 4.01

• Microsoft Internet Explorer 5.0

Reikalavimai Scala sistemai:

• Scala.Solutions reikalauja Scala

versijos 5.1, kurios pagrindà sudaro

Microsoft SQL Server 7.

•UÏsakym˜ pateikimo procesas

reikalauja Scala pardavimo knygos,

Scala pardavimo valdymo ir

Scala atsarg˜ valdymo moduli˜.

Elektroninis verslas teikia naujų galimybių plėsti veiklą –

Dar vos prieš kelerius metus internetą dauguma ššalies verslininkų laikė kompiu-terininkų ir studentų žaisliuku. Šiandien situacija gerokai pakitusi: internetu Lie-tuvoje naudojasi apie 450 tūkst. žmonių – potencialių klientų ir pirkėjų. Todėl nenuostabu, kad daugelyje sparčiai augan-čių ekonomikos sričių e. verslo sprendimai tapo neatsiejama įmonių veiklos dalimi.

Mėginant apibrėžti e. verslą galima teigti, kad tai sprendimai, kurie diegiami išnaudojant informacinių technologijų galimybes ir kurie didina tradicinio verslo efektyvumą bei tampa pagrindu kurti naujus produktus ir paslaugas.

E. verslas plinta Lietuvoje. Šiandien Lietuvoje įdiegta ir sėkmingai veikia daug įvairių e. verslo sprendimų, pa-vyzdžiui, interneto bankininkystės siste-mos. Jų įvairialypė nauda akivaizdi: klientas gali naudotis banko paslaugomis neužsuk-damas į banką, o šis gali mažinti išlaidas klientų aptarnavimui.

Kitas pavyzdys – IT produktų didme-nininkų sukurtos prekių automatinio užsakymo sistemos, leidžiančios pirkėjams internete savarankiškai įvertinti asortimen-tą, kiekius, suformuoti užsakymus ir per-duoti juos tiesiai į tiekėjo apskaitos sistemą.

E. verslo sistemas įsidiegusios bendro-vės teigia, kad automatizuotos užsakymų sistemos sudaro galimybę ne tik geriau aptarnauti klientus, bet ir išlaisvina darbuotojus nuo rutiniškų darbų. Supran-tama, įvairiose veiklos srityse e. verslo nau-da nevienoda: esama atvejų, kai tinkamai neįvertinusios rinkos ypatybių įmonės nepajėgia susigrąžinti į e. verslo sprendimus investuotų lėšų.

Ginklas konkurencinėje kovoje. E. verslas – tai dar vienas būdas patobu-linti įmonės veiklą ir įgyti papildomų prana-šumų kovoje su konkurentais. NNeatsitik-tinai veiksmingi e. verslo sprendimai Lietu-voje pirmiausia buvo įdiegti telekomuni-kacijų ir bankininkys-tės srityse, kur daugu-ma tradicinių konku-rencijos metodų jau išnaudota ir reikia naujovių, kurios leistų išsiveržti į priekį.

Judėjimas e. verslo link nėra unikalus reiškinys. Nuo pat XX a. pradžios Vakarų ekonomiką išjudindavo vis naujos verslo optimizavimo bangos: būdavo siekiama iš pagrindų pertvarkyti tam tikrą įmonės veiklos sritį, kad ši funkcionuotų efektyviau. Šiuo aspektu e. verslas primena visuotinės kokybės vadybos ar verslo procesų per-tvarkymo idėjas.

Svarbiausia žinoti, ko sieki. Gerai parengti e. verslo sprendimai lei-džia įmonei veikti operatyviau, geriau aptarnauti klientus, efektyviau išnaudoti darbuotojų žinias, mažinti išlaidas.

Kita vertus, prastai suplanuoti ir įdiegti e. verslo modeliai dažniausiai neduoda apčiuopiamos naudos, o investuoti pinigai negrįžta. Todėl prieš pradėdamos diegti naujas technologijas, įmonės privalo suformuoti aiškią strategiją – kokius verslo procesus siekiama optimizuoti ir kaip.

Dažniausiai įmonių vadovai klausia, kaip turėtų atrodyti bendrovės tinklapis arba kiek kainuos sukurti interneto vartus. Tačiau pradėti reikėtų ne nuo to. Svar-biausia įvertinti įmonės veiklos specifiką ir siekius. Prekybos tinklai gali norėti atsitik-tinius pirkėjus paversti lojaliais klientais, gamintojai, tikėtina, sieks sumažinti atsargų kiekį sandėliuose ir paspartinti gamybos ciklą, mažmenininkai galvos apie e. par-duotuvę, kurioje žmonės ne vien lankysis, bet ir pirks.

Visus šiuos aspektus galima apibendrinti taip: „Kaip

išnaudojant internetą ir moder-nius IT sprendimus greičiau pasiekti svar-biausius įmonės tiks-lus?“. Tai visuomet tu-rėtų būti svarbiausias klausimas, nes e. ver-slo sprendimai, kaip bet kuri kita iniciaty-va, turi būti tiesiogiai susiję su bendra įmonės veiklos strategija. E. versle galioja sena tiesa: įmonės, neturinčios laiko kruopščiam projektų planavimui, turi pakankamai laiko tuos projektus sužlugdyti.

Kviečiame dalyvauti BMC seminare „Praktiniai santykių su klientais valdymo (CRM) ir žinių valdymo (KM) sprendimai“

http://www.ism.lt/vid.php3?mid=77〈=lt&tid=30

Labiausiai pasirengusios e. verslui yra didžiosios angliškai kalbančios šalys ir Skandinavija. Tuo tarpu Vidurio Europos vvalstybės užima vidutines pozicijas. Rusija kol kas šioje srityje dar atsilieka, bet nemažai didelių šalių yra dar prasčiau pasirengusios e. verslo vystymui.

Elektroninės prekybos apyvarta Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse šiais metais galėtų ūgtelėti apie 2 proc., o didesnio augimo galima laukti 2006-2007 metais.

Tai antradienį surengtame pristatyme spaudai sakė elektroninės prekybos kompiuterine technika bendrovės „MarkIT“ generalinis direktorius Andresas Agasildas (Andres Agasild).

„MarkIT“ pristato save kaip didžiausią elektroninio verslo bendrovę Baltijos šalyse – jos apyvarta pernai siekė 3,7 mln. eurų, o kitų ddviejų didžiausių elektroninių paslaugų bendrovių buvo mažesnė: „CV-Online“ – 3,5 mln. eurų, „Delfi“ – 2,1 mln. eurų.

Pasak A. Agasildo, šiuo metu perkančių internetu skaičius visose Baltijos šalyse panašus – 4-6 proc. visų interneto vartotojų. „Kol kas Lietuvoje 60 proc. interneto vvartotojų yra jaunesni nei 20 metų, o aktyviausi internetu perkantys žmonės būna vyresnio amžiaus. Tačiau ši grupė subręs ir ims naudotis galimybe“, – teigė „MarkIT“ vadovas.

Jis prognozavo, kad Lietuvoje interneto vartotojų skaičius, dabar siekiantis 31 proc. 15-75 metų amžiaus gyventojų, artimiausius kelis metus augs. 2006-aisiais jis, A. Agasildo manymu, ūgtelės iki 36 proc., 2007-aisiais – iki 39 proc., o 2008-aisiais internetu jau naudosis 42 proc. šalies gyventojų.

„MarkIT“ vadovas tikino, kad po didžiulio nuosmukio 2000-2002-aisiais elektroninė prekyba visame pasaulyje laipsniškai atsigauna. „Tai rodo didėjantis elektroninio verslo bendrovių pelningumas ir augančios didžiausių elektroninės prekybos kompanijų „Yahoo!“ ir „Amazon.com“ akcijų kainos“, – teigė A. Agasildas.

Jo nuomone, Baltijos šalyse per kelis metus naudojimasis elektronine prekyba turėtų išaugti nuo dabartinių 4-5 proc. iki pasaulio vidurkio &– 15 procentų.

Pernai visose trijose Baltijos šalyse „MarkIT“ pasiekė 12,8 mln. litų apyvartą. Šiais metais bendrovė trijose šalyse planuoja gauti 17,7 mln. litų pajamų.

Šaltinis: ELTA

http://www.ivpk.lt/main-news.php?cat=30&n=531