Globalios verslo organizacijos
Įvadas 3
1.Globalizacijos samprata, parametrai bei globalinių rinkų atsiradimas 4
1.1.Globalizacijos samprata 4
1.2.Globalizacijos parametrai 5
1.3.Globalinių rinkų atsiradimas bei jo aspektai 6
2.Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis bei globalus pramonės pobūdis 7
2.1.Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis 7
2.2.Globalus pramonės pobūdis 9
3.Gamybos bei kapitalo internacionalizavimas globalizacijos plotmėje 10
3.1.Gamybos internacionalizavimas 10
3.2.Kapitalo internacionalizavimas 10
4.Verslo globalizacijos įtaka šaliai bei jos ypatumai 11
4.1.Verslo globalizacijos įtaka šaliai 11
4.2.Verslo globalizacijos įtakos šaliai ypatumai 12
Išvados 14
Literatūra 16Įvadas
Šiame darbe nagrinėsime globalias verslo organizacijas ir korporacijas bei jų aspektus.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti ir išanalizuoti globalias verslo organizacijas bei jų aspektus.
Šio darbo aktualumas – pastaraisiais metais globalizacija apima vis daugiau sektorių, tarp jų iir verslo, taip pat jos įtaka vis didėja, tad yra aktualu susipažinti su jos niuansais, apžvelgti komunikacijos įtaką bei kitus aspektus kurios suteikia globalizacija verslo pasauliui.
Šio darbo klausimai:
Išnagrinėti globalizacijos sampratą, parametrus bei globalinių rinkų atsiradimą;
Išanalizuoti verslo organizavimą globalizacijos sąlygomis bei globalų pramonės pobūdį;
Išsiaiškinti gamybos bei kapitalo internacionalizavimą globalizacijos plotmėje;
Aptarti verslo globalizacijos įtaką šaliai bei jos ypatumus.
Šio darbo uždaviniai:
Atlikti globalizacijos sampratos, parametrų bei globalinių rinkų atsiradimo analizę;
Atlikti verslo organizavimo globalizacijos sąlygomis bei globalios pramonės pobūdžio analizę;
Atlikti gamybos bei kapitalo internacionalizavimo globalizacijos pplotmėje analizę;
Atlikti verslo globalizacijos įtakos šaliai bei jos ypatumų apžvalgą.1. Globalizacijos samprata, parametrai bei globalinių rinkų atsiradimas
1.1. Globalizacijos samprata
Nagrinėjant globalias verslo organizacijas bei jų aspektus pirmiausia turime apžvelgti globalizacijos sampratą bei jos įtaką verslui.
Šiandien globalizacija vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau jjos sąvoka suvokiama labai skirtingai. Ekonominėje literatūroje yra išskiriamos tokios skirtingos koncepcijos: globalizacija kaip internacionalizacija; globalizacija kaip liberalizacija; globalizacija kaip universalizacija; globalizacija kaip modernizacija; globalizacija kaip deteritorizacija. Tradiciškai globalizacijos sąvoka ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ar gamybos veiksnių judėjimą.
Globalizaciją galima apibrėžti kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės“.1 Šis procesas ir skiriasi nuo internacionalizacijos — intensyvėjančių ryšių tarp valstybių, kurios vis dėlto tebelieka pagrindiniai veikėjai — tuo, kad randasi valstybių sienas ir pasidalijimus pereinantys tinklai, vienokiu ar kitokiu laipsniu apjungiantys valstybes į bendriją, kur veikia vieningi principai ir vertybės.
Galime pažymėti, kad nėra didelių nesutarimų, kkad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Kita vertus, šio žodžio vartojimas tebelieka iki galo neaiškus, ir “dažnai „globalizacija“ yra veikiau klišė, negu griežtai apibrėžtas terminas. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje”2, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didejančią ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius.
Viena iš pagrindinių tendencijų, charakterizuojančių pasaulinę ekonomiką šiuolaikiniame vystymosi etape yra jos globalizacija. Be to, pirmiausiai auga tarptautinė ir tarpfirminė konkurencinė kova už eekonominius resursus ir tiekimo rinkas, antra – vyksta etapinis tarptautinių sąjungų jungimasis, siekiant globalinių pirmumų prieš pasaulio rinką. Integruoti procesai regioniniame tarptautiniame lygyje palaipsniui mažina atskirų nacionalinių ekonomikų reikšmę. Iš kitos pusės, globalizacija iššaukė naujus strateginius priėjimus daugelyje veiklos šakų.
1. A.S.Makarychev, A.A.Sergunin. Globalization:The globalization of Eastern Europe: Teaching international relations without borders. – Hamburg: Imbusch. 2000. 397p.
2. Ten pat
Globalizacija yra pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai. Tarpusavio ryšiai gali būti patys įvairiausi, pradedant prekyba, investicijomis ir baigiant žmonių, pinigų ir informacijos srautais. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje bei su tuo
susijusi technologijos pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniams tarpusavio ryšių tarp pasaulio valstybių augimui.Apie ekonominę valstybių tarpusavio priklausomybę ir jos pasekmes taip pat pradėta kalbėti jau gana seniai, pradėjus augti transnacionalinių kompanijų veiklai.
Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis prekyba užleidžia tarptautinių ekonominių santykių varomosios jėgos pozicijas tarptautiniam kapitalo judėjimo procesui, kuris paskutiniais dešimtmečiais daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai ir jų struktūrai. Nors pagrindinis vaidmuo tenka galingiausioms ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms bei regionams, tačiau ir nedidelės šalys, siekiančios turėti efektyviai funkcionuojančios rinkos ekonomiką, negali likti nuošalyje. Jos vis plačiau ir giliau įsitraukia į kapitalo eksporto procesus.1.2. Globalizacijos parametrai
Pasaulio ekonomiką galima laikyti ir globalizacijos atspindžiu, iir laidininku. Šis procesas daro reikšmingos įtakos tarptautinėms kapitalo rinkoms, prekių rinkoms, makroekonominei politikai, pramonės santykiams ir darbo rinkos reglamentavimui. Galima išskirti tokius pagrindinius globalizacijos veiksnius, kaip:
“Tarptautinės konkurencijos kokybinio pobūdžio kitimas ir apimties augimas — naujausios
technologijos leidžia konkuruoti tose srityse, kur anksčiau valstybių ar regionų ribose buvo galima išlaikyti monopolijas;
Inovacijų kaupimasis, keičiantis prekių gamybą paslaugų kūrimu, o tradicinėms įmonėms
suteikiantis lankstumo (kitaip negu pirmajai sąlygai, antrajai, kad ji padarytų realų poveikį valstybės ekonomikai, būtinas tam tikras valstybės (de)reguliacinis pagrindas);
Strateginiai aljansai ir transnacionalizacija, leidžianti apjungti galimybę plėsti gamybą į įvairius
geografinius regionus su lankstumu bei specifinių žinių pritaikymu.”1
Visi šie veiksniai turi įtakos globalizacijai bei verslui.
1. A.S.Makarychev, A.A.Sergunin. Globalization:The globalization of Eastern Europe: Teaching international relations without borders. – Hamburg: Imbusch. 2000. 401p.
Galime pažymėti, kad globalizacijos tendencijos skiriasi, priklausomai nuo valstybės ekonominės plėtros lygio. Nors prekyba turtingiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir neturtingiausių valstybių atveju skyrėsi nedaug (santykis su bendruoju vidaus produktu buvo atitinkamai 0,67 ir 0,66), galima daryti prielaidą, kad prekybos struktūra buvo visiškai skirtinga.
Taip pat galime pažymėti, jog tiesioginės užsienio investicijos EBPO šalyse buvo beveik dvigubai didesnės negu neturtingiausiose valstybėse, o portfelinės — beveik 25 kartus didesnės. Ypatingai skyrėsi ir prekybos mokesčiai — EBPO ššalyse jų pajamos sudaro 0,9 procentų pajamų iš prekybos ir palyginti nedaug skiriasi tarpusavyje, tuo tarpu neturtingiausiose valstybėse šie rodikliai yra atitinkamai 25,7 ir 13,8 procentų. Tad galime daryti prielaidą, kad turtingesnes šalis globalizacija paliečia labiau nei ne tokias turtingas, kadangi šių šalių įmonės naudojasi globalizacijos teikiamomis privilegijomis, o kitose šalyse globalizacija nėra gerai išvystyta.1.3. Globalinių rinkų atsiradimas bei jo aspektai
Globalinės laisvos rinkos atsiradimas buvo atvirų pasaulio rinkų pagrindas. Galime pažymėti, kad atsirastų tokios rinkos reikia jog susiformuotų prekybos tinklai tarp žemynų, regionų bei šalių. Atsiradus santykiams tarp šalių, pamažu atsirado santykiai ir tarp regionų. Istorijos eigoje verslo santykiai darėsi vis glaudesni, jų daugėjo, tad galime daryti prielaidą, kad globalizacija paveikė verslo bei prekybos santykius.
Pastaruoju metu daug rašoma bei kalbama apie pasaulinės ekonomikos globalizavimą, kuris reiškia augančią įvairių pasaulio valstybių tarpusavio priklausomybę kuriam yra būdingi tokie reiškiniai kaip spartus tarptautinės prekybos ir kapitalo judėjimo augimas, tarptautinių bendrovių vaidmens padidėjimas, gamybos internacionalizavimas, technologijų kaita. Pagrindiniu šiuolaikinės prekybos varikliu nuo 1995 metų yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios tikslas yra sukurti bendrą institucinį pagrindą glaudiems prekybos ryšiams tarp šios organizacijos narių, paremtiems laisvos prekybos principais. Tad galime daryti prielaidą, kad PPO įtakoja pasaulinę globalizaciją.
Pagrindiniais globalizavimo proceso subjektais yra tarptautinės bendrovės, kurios šiuo
metu sukuria apie ketvirtadalį visos globalinės gamybos apimties ir jų dalis pastoviai kyla. Didelė dalis pasaulio prekybos iš esmės yra tik prekių judėjimas tarptautinių bendrovių viduje, kai prekė pakeičia šalį, bet nepakeičia savininko. Priėjimas prie pasaulinių rinkų tokiu būdu tampa priėjimu prie tarptautinių bendrovių gamybos ar paskirstymo grandinių. Tarptautinės bendrovės atlieka ir didžiąją dalį pasaulio investicijų bei eksporto iš besivystančių bei pereinamosios ekonomikos šalių. Dauguma šiuolaikinių technologijų gaminių, eksportuojamų iš besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, yra pagaminta arba bent sukurta ttarptautinėse bendrovėse, nes tik jos pajėgios skirti milžiniškas lėšas mokslo ir projektavimo darbams. Taigi, šių šalių ekonominis augimas dideliu mastu priklauso nuo jų sugebėjimo pritraukti tarptautinių bendrovių investicijas.
Jei anksčiau pasaulinei ekonomikai buvo būdingas galutinių prekių ir pinigų judėjimas tarp šalių, tai šiuolaikiniam globalizavimo procesui – gamybos komponentų ir kapitalo judėjimas. Technologinė kaita ir prekybos bei kapitalo judėjimo liberalizavimas sudarė pagrindą susiformuoti globalinėms gamybos ir tiekimo sistemoms. Jose gamybos ir surinkimo operacijos yra ne vienoje vietoje, o išmėtytos daugelyje šalių bei ppasaulio regionų. Daugelis gaminių, kurie dar prieš 20-30 metų buvo gaminami vienoje šalyje, dabar surenkami iš komponentų, pagamintų dešimtyse pasaulio šalių. Stambios tarptautinės bendrovės per TUI (tiesioginės užsienio investicijos) ir subkontraktavimo operacijas gali perkelti dalį produkto gamybos proceso į bet kkurią pasaulio šalį, jeigu tik joje yra būtini gebėjimai ir infrastruktūra. Gamyba atskirose įmonėse yra siaurai specializuojama siekiant pasiekti masto ekonomiją tiek surenkant galutinius produktus, tiek gaminant atskirus gamybos komponentus. Tokia specializacija atvėrė galimybes ir smulkioms įmonėms dalyvauti gaminant šiuolaikinius gaminius, jeigu jos gali užtikrinti aukštą gaminių kokybę ir tiksliai vykdyti tiekimo terminus. Ypač dažnai darbui imli gamyba yra perkeliama iš industrinių šalių į besivystančias ar pereinamosios ekonomikos šalis. Pigi darbo jėga tarptautinėms bendrovėms yra kaip magnetas, įtraukiantis ją turinčias šalis į globalinius gamybos ir paskirstymo tinklus.2. Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis bei globalus pramonės pobūdis
2.1. Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis
Šiais laikais jau niekas nebeabejoja, kad informacija bei jos vadyba verslo paradigmose vaidina esminį vaidmenį. „Iki postindustrinės – informacinės revoliucijos XX a. aantrojoje pusėje bene visose gyvenimo srityse tvyravo informacijos deficitas, tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi – socialiniame gyvenime ir ypač verslo sektoriuose tvyro visiškas informacijos perteklius, specialistų dar
vadinamas ‘tobulu informacijos chaosu‘.“1 Tokioje aplinkoje organizacijos nuolat keičiasi, transformuojasi, taikosi prie pastoviai kintančios aplinkos, kitaip bus priverstos palikti itin dinamišką naująją ekonomiką. Pastaroji pagrįsta informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijoms, kurios ir įgalina tą pastovųjį informacinį chaosą.
Organizacijai tampa gyvybiškai svarbu ne tik informacijos jūroje atsirinkti jai būtiną informaciją, tačiau ir ją pritaikyti efektyviausiu būdu bbei veikti itin greitai – reakcija į pokyčius ir naują informaciją šiandien vaidina kaip niekada svarbų vaidmenį. Gebėjimas pasinaudoti informacija ar idėja suteikia organizacijai privalumą rinkoje, ji nebegali dirbti ritmiškai, tolygiai, preciziškai planuojant keliems metams į priekį, nes tai nesuderinama su kasdien augančia bei svyruojančia rinka.
Pastaruoju metu organizacija tampa komunikacijos tinklų visuma, kurie kuria pačios organizacijos infrastruktūrą. Dekonstrukcijos procese keičiasi pati vadyba, o organizacijos strategine vadyba tampa komunikacijos vadyba. Pačios organizavimo struktūros ima įtakoti strateginį planavimą ir kitas svarbiausias organizacijos veiklas.
Galime pažymėti, jog įsigalint globalizacijai įmonės vis dažniau ir sparčiau savo veikloje naudoja įvairias technologijas bei komunikacijas, tarp jų ir internetą, tad dabar apžvelgsime kaip internetas keičia įmonės veiklą bei ją įtakoja:
Internetas revoliucionizuoja pardavimus ir prekinio ženklo vadybą. Jis suteikia naujas
kompanijos pajamų didinimo galimybes, galimybes gerinti vartotojo aptarnavimą, pasiekti naujas rinkas ir rasti naujų būdų kaip įgyti naujų lėšų ir taupyti turimus finansus;
Jėgos balansas krypsta vartotojo pusėn. Atsiranda nauja – labiau informuoto vartotojo rūšis.
Tokie vartotojai reikalauja ne tik geresnių kainų, daugiau ir šviežesnės informacijos ir geresnio
aptarnavimo, tačiau kartu tikisi kiekvienam asmeniškai pritaikyto produkto ir paslaugų, kuriuos galima įsigyti ar internetu naudoti visą parą ištisą savaitę, taip pat kurių dizainą jis pats gali įtakoti;
Konkurencija smarkiai didėja. KKompanijos susiduria su visapusiškesne konkurencija, tad yra
priverstos ieškoti naujų, inovacinių būdų, kaip susidoroti su konkrencija ir naujoviškai tiekti prekes ir paslaugas, naujoviškai konstruoti kainas. To nepaisanti kompanija praranda vartotoją;
Verslo greitis vis didėja. Internetinės technologijos verčia kompanijas greičiau veikti rinkoje,
greičiau aptarnauti vartotoją. Tuo pačiu vartotojas reikalauja 24×7 aptarnavimo, taip pat naujausios informacijos apie produktą ir paslaugas;
Internetas sukuria sąlygas kompanijoms peržengti įprastas organizacines ir geografines ribas ir
kurti naujas struktūras, kurios sujungia verslą su vartotoju, tiekėju, partneriais ir kitomis institucijomis;
1. D.Held, A.McGrew, D.Goldblatt, J.Perraton. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra.- Vilnius: Margi raštai. 2002.154p.
Organizacijos priverstos naujai įvertinti savo vaidmenį vertės kūrimo grandinėje. Vertės
grandinės restruktūrizacija verčia kompanijas peržiūrėti savo pagrindines kompetencijas ir surasti, kur gali sukurti papildomą vertę bendradarbiaudamos su klientais, tiekėjais ir platintojais;
Žinios tampa pagrindiniu strateginiu turtu. Kompanijos privalo tiek išoriškai, tiek savo viduje
pajungti informaciją produktų ir paslaugų vystymui, gerinti pačius procesus, priartėti prie vartotojo ir, svarbiausiai, išlikti konkurentų priešakyje.
Kiekvieną dieną atsirandantis nauji išbandymai verčia organizacijas pergalvoti pačius savo verslo pagri.ndus. Internetas kompanijoms leidžia vykdyti žymiai efektyvesnę veiklą. Galimybė didinti pajamas dirbant tiesiogiai su vartotoju tėra tik labiausiai matoma žymiai didesnio fenomeno dalis. Nors prekyba ir paslaugos internetu leidžia kompanijai didinti savo užimamos rinkos dalį, tačiau didžioji ddalis santaupų atsiskleidžia kompanijų viduje optimizuojant ir mažinant darbo, inventorizacijos ir logistikos išlaidas.2.2. Globalus pramonės pobūdis
Galime pažymėti, kad dėl globalių rinkų evoliucijos šalys specializavosi ir pastebėjo ką gaminti yra pelninga, o kas ne., iš dalies tai įtakoja globalinės konkurencijos sąlygos.
Ekonomikoms įgavus gebėjimą eksportuoti į globalines rinkas išauga prekyba bei suintensyvėja konkurencija. Kaip pažymi D.Held bei kiti „technologijoms sklindant tarp šalių, papildomą konkurencinį spaudimą sukelia gamintojai, kurių darbo sąnaudos mažos.“1 Tokių gamintojų atsiradimas
rinkoje sumažina galimybes perkelti padidėjusias išlaidas pirkėjams. O tai gali sukelti struktūrinių pokyčių – vienos šakos sumažėja ar išnyksta, kitos – suaktyvėja.
Pramonės bei verslo globalizacija priklauso nuo firmų inovacinių sugebėjimų ir jų galimybių veiksmingai organizuoti tarptautinės gamybos ir paskirstymo tinklus padedant komunikacijos technologijų ir valdymo technikos pažangai. Jei multinacionalinė gamyba kaip anksčiau vyktų tik tam, kad būtų įveikti prekybiniai barjerai, galima būtų tikėtis, kad ši ekspansija sulėtės ar net pasuks atgal.
Taip pat galime pažymėti, kad globalizacija pramonei bei perkybai padarė nemažą įtaką, kadangi suaktyvėjus konkurencijai struktūrinis prisitaikymas tapo nuolatine pažangių ūkių veiklos ypatybe.
1. D.Held, A.McGrew, D.Goldblatt, J.Perraton. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra.- Vilnius: Margi raštai. 2002.154p.3. Gamybos bei kapitalo internacionalizavimas globalizacijos plotmėje
3.1. Gamybos internacionalizavimas
Šiuolaikiniame gyvenime gamybos internacionalizavimas stiprėja įvairių faktorių dėka. Šiuolaikinė automatizuota ir aukštos
mechanizacijos gamyba reikalauja didelių išlaidų moksliniams tyrimams, o taip pat nemažų pradinių kapitalų. Naujų bei naujausių gamybinių sričių atsiradimas bei vystymasis skatina pramoninės produkcijos spartų augimą. Naujų gaminių efektyvus panaudojimas ir jų įsisavinimas gali būti tik tuo atveju, jei tų gaminių gaminama dideliais kiekiais, kurie vargiai būna išnaudoti vienos šalies rinkoje, o plečiasi į kelias tarptautines rinkas. Vienos šalies ribose tiesiog neįmanoma aprūpinti įvairių prekių gamybą aukštų technologijų lygyje. Todėl dažniausiai šalys specializuojasi atskiros produkcijos gamyboje ir derina tarpusavyje prekybinius ssantykius. Tai ir yra gamybos internacionalizavimas. Galime pažymėti, kad įmonės bendradarbiaudamos tarpusavyje turi naudotis ne tik technologiniais ryšiais, bet ir pažinti viena kitos kultūrą bei verslo papročius.
Norint gaminti aukštos kokybės produkciją reikalinga naudoti naujausias technologijas, kas yra gan brangu, tad įmonės stengiasi naudotis tarptautinio bendradarbiavimo teikiamais privalumais. Vienas ekonominio bendradarbiavimo atvejis būtų toks: stambi kompanija gamybiniams procesams pritraukia palyginti smulkias įmones, kurios specializuojasi atskyrų detalių gamyboje. Kiekviena tokia kompanija bendradarbiauja ir su tokiomis firmomis, kurios parduoda tas gaminamas prekes toje ppačioje, bei kitose šalyse.
Galime pažymėti, kad specializacijos vystymasis ir organizacijų bendradarbiavimas didina šalių tarpusavio priklausomybę, bei skatina jų prekybos augimą. Tai pakeitė tarptautinės prekybos organizavimą visame pasaulyje. Jei anksčiau produkcijos pardavimas išorinėse rinkose sudarė nežymią BVP dalį, tai dabar iišsivysčiusiose šalyse bendra eksporto apyvarta sudaro nuo 1/5 iki 2/5 BVP ir net daugiau. Žymūs pasikeitimai matyti ir tarptautinės prekybos struktūroje.3.2. Kapitalo internacionalizavimas
Šiuolaikiniam pasauliniam ūkiui būdingas kapitalo migracijos augimas išsivysčiusiose šalyse. Atskirose šalyse susidaro kapitalo perteklius, todėl jį galima naudingiau investuoti į užsienio ekonomiką ir gauti papildomą pelną. Stambios įmonės siekia kontroliuoti internacionalizuotą gamybos procesą. Todėl užsienyje jos superka kooperuojančias su jomis įmones arba įkuria ten savo naujas firmas.
Kapitalo internacionalizavimas skatina gilesnį ir intensivesnį šalių ūkinių ryšių vystymąsi. Tiesioginės investicijos tapo svarbiu vaidmeniumi kapitalo internacionalizavime.
Kapitalo išvežimo dėka bei dukterinių kompanijų ir kitų kompanijų filialų pelno reinvestavimo dėka žymiai išaugo tiesioginės užsienio investicijos. Ekonomiškai bei ūkiškai išsivysčiusių šalių dalis tiesioginėse užsienio investicijose taip pat yra didžiausia. Užsienio tiesioginės investicijos paskutiniu llaiku žymiai išaugo. Jei anksčiau daugiausia kapitalo išsiveždavo JAV, tai pastaruoju metu šalių rodikliai tapo panašūs.
Kapitalo internacionalizavimas pasireiškia įvairių šalių ryšių persipinimu ir tarptautinių, gamybinių, bankinių ir kitokių organizacijų atsiradimu. Šios kompanijos yra tarpnacionalinės pagal kapitalo prigimtį. Jose atstovaujami įvairių šalių kapitalo interesai. Įvairių firmų interesų persipinimas pasireiškia naujų bendrų firmų ir filialų atsiradimu, arba tiesiog akcijų mainais, norint dar labiau išplėsti bendradarbiavimą kurioje nors gamybos srityje.Kartelių atsiradimas skatina rinkos pasidalijimą bei įtakos sferos tarp stambiausių kompanijų atsiradimą. Be pasirašytų ssutarčių apie rinkos pasidalijimą kompanijos bendrai kuria naujas gamybines programas, vysto gamybos specializavimą, bei keičiasi mokslo ir technikos informacija. Įvairių šalių kapitalo santykiai sudaromi ir vystomi tarptautiniuose konsorciumuose, kurie įsteigiami stambių objektų gamybai, naujų gamybos sričių vystymuisi bei brangių mokslo ir technikos projektų realizavimui.
Kapitalo internacionalizavimas, atsiradęs dėl gamybos internacionalizavimo poreikių, palaipsniui vystosi ir stiprina ūkinės veiklos internacionalizavimą. Be to, kapitalo internacionalizavimas skatina transnacionalinių korporacijų atsiradimą, tiesiog transnacionalizaciją4. Verslo globalizacijos įtaka šaliai bei jos ypatumai
4.1. Verslo globalizacijos įtaka šaliai
Globalizacija yra pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai. Kaip teigia R.Vilpišauskas „Tarpusavio ryšiai gali būti patys įvairiausi, pradedant prekyba, investicijomis ir baigiant žmonių, pinigų ir informacijos srautais. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje bei su tuo susijusi technologijos pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniams tarpusavio
ryšių tarp pasaulio valstybių augimui.“1 Tiesa, prekybos ir investicijų svarba šalių ūkiams nėra naujas reiškinys žmonijos istorijoje. XIX amžiaus pabaigoje prekyba sudarė panašią industrinių valstybių BVP (bendrojo vidaus produkto) dalį kaip ir šiuo metu. Apie ekonominę valstybių tarpusavio priklausomybę ir jos pasekmes taip pat pradėta kalbėti jau gana seniai, pradėjus augti transnacionalinių kompanijų veiklai.
Tačiau naujos ir tik esamam laikmečiui būdingos yra technologijų suteikiamos galimybės žmonėms greičiau, lengviau ir pigiau pasiekti tolimiausius pasaulio kraštus. Būtent todėl kai kas įįvardina šiuolaikinę pasaulio bendruomenę kaip „globalinį kaimą“, kuriame apie įvykį iš karto sužino visi kaimo gyventojai. Šis atstumų „sumažėjimas“ daro didelį poveikį valstybių tarpusavio santykiams bei ekonomikos raidai.4.2. Verslo globalizacijos įtakos šaliai ypatumai
Globalizacija reiškia augantį nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimą, kadangi vyriausybėms vis sunkiau kontroliuoti prekių, asmenų ar pinigų judėjimą, nekalbant apie informacijos kontrolę. Nors toks valstybių funkcinio ir teritorinio suvereniteto neatitikimas kai ką gąsdina, jis pirmiausia apriboja diktatūrų ir autoritarinių režimų galimybes ir suteikia daugiau pasirinkimo demokratinių šalių visuomenėms. Pati globalizacija iš dalies reiškia laisvių ir demokratijos plitimą pasaulyje. Tuo pačiu ji sąlygoja ekonominių pasaulio politikos reikalų santykinės svarbos padidėjimą lyginant su tradiciniais užsienio politikos klausimais, pirmiausia karinės galios didinimu.
Pasaulio valstybės įvairiai reaguoja į augančią tarpusavio ekonominę priklausomybę. Viena iš šių bandymų išraiškų – ekonominė konkurencija tarp valstybių, ribojant pasaulio ekonomikos poveikį
bei siekiant „apsaugoti“ savo ekonomiką nuo išorės spaudimo muitais, kvotomis, pinigų srautų
apribojimais ir kitokiomis priemonėmis. Kraštutiniu atveju tokie veiksmai gali pavirsti „prekybiniais karais“, šitaip tarsi perkeliant konfliktinius valstybių galių didinimo bandymus į ekonomikos sritį. Tačiau paprastai tokie bandymai yra ekonomiškai nenaudingi visoms protekcionizmo politiką vykdančioms šalims ir negali būti naudingi, nes rinka iš esmės skiriasi nuo galios santykių. Šiuo atžvilgiu globalizacija iliustruoja laisvų ekonominių ryšių tarp vvalstybių naudą visoms dalyvaujančioms šalims. Tiesa, išaugęs kapitalo mobilumas apriboja ekonominės politikos galimybes ir sukuria spaudimą vykdyti rinkai naudingą politiką.
1. http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/spaudai/straipsniai_ir_komentarai/globalizacija__griaunanti_
jega_ar_naujos_galimybes/1740
Nors globalizacija apriboja valstybių suverenitetą ir užsienio politikos tikslų įgyvendinimo priemones, šiuos apribojimus visiškai atsveria jos suteikiamos galimybės. Technologijos pažanga, panaudojama rinkoje ir jos skatinama, suteikia daugiau galimybių visiems pasaulio ekonomikoje dalyvaujančių valstybių piliečiams pasinaudoti pasaulio įvairove ir ekonominio augimo rezultatais. Būtent todėl galime atostogauti kitame pasaulio krašte, bendrauti internetu su kitame pasaulio krašte esančiu žmogumi, mėgautis patiekalų iš įvairių šalių įvairove. Svarbiausia, jog auganti konkurencija verčia įmones mažinti visų šių prekių ir paslaugų kainas bei gerinti jų kokybę – o todėl jos tampa prieinamos ne tik pasiturintiems, bet vis didesniam žmonių skaičiui. Sąlygų ekonominei plėtrai ir gerovės augimui sudarymas yra pagrindinis kiekvienos valstybės tikslas ir globalizacija suteikia priemones ir galimybes realizuoti šį tikslą .
Globalizacija, kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tačiau tinkamai pasinaudojus jų suteikiamomis galimybėmis, technologijos pažanga ir augantys ryšiai tarp šalių gali sudaryti tvirtą pagrindą šalių ekonominei plėtrai. Bet kokiu atveju, neigti globalizacijos poveikį yra beprasmiška, o bandyti apsisaugoti nuo jo – ekonomiškai nenaudinga.Išvados
1.Viena iš pagrindinių tendencijų, charakterizuojančių pasaulinę ekonomiką šiuolaikiniame vystymosi etape yra jos globalizacija. Globalizaciją galima apibrėžti kaip pasaulinį bendrų
gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės. Be to, pirmiausiai auga tarptautinė ir tarpfirminė konkurencinė kova už ekonominius resursus ir tiekimo rinkas, antra – vyksta etapinis tarptautinių sąjungų jungimasis, siekiant globalinių pirmumų prieš pasaulio rinką.
2.Globalinės laisvos rinkos atsiradimas buvo atvirų pasaulio rinkų pagrindas. Pastaruoju metu daug rašoma bei kalbama apie pasaulinės ekonomikos globalizavimą, kuris reiškia augančią įvairių pasaulio valstybių tarpusavio ppriklausomybę kuriam yra būdingi tokie reiškiniai kaip spartus tarptautinės prekybos ir kapitalo judėjimo augimas, tarptautinių bendrovių vaidmens padidėjimas, gamybos internacionalizavimas, technologijų kaita.
3.Šiais laikais jau niekas nebeabejoja, kad informacija bei jos vadyba versle vaidina esminį vaidmenį. Organizacijai tampa gyvybiškai svarbu ne tik informacijos jūroje atsirinkti jai būtiną informaciją, tačiau ir ją pritaikyti efektyviausiu būdu bei veikti itin greitai – reakcija į pokyčius ir naują informaciją šiandien vaidina kaip niekada svarbų vaidmenį, kadangi gebėjimas pasinaudoti informacija ar idėja suteikia organizacijai privalumą rinkoje.
4.Globalizacija ppramonei bei perkybai padarė nemažą įtaką, kadangi suaktyvėjus konkurencijai struktūrinis prisitaikymas tapo nuolatine pažangių ūkių veiklos ypatybe.
5.Šiuolaikiniame gyvenime gamybos bei kapitalo internacionalizavimas stiprėja įvairių faktorių dėka. Šiuolaikinė automatizuota ir aukštos mechanizacijos gamyba reikalauja didelių išlaidų moksliniams tyrimams, o taip pat nnemažų pradinių kapitalų, tad įmonės dažnai jungiasi ar bendradarbiauja norėdamos pasiekti aukštą gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų lygį. Tad norėdamos tai pasiekti šalys dažniausiai specializuojasi atskiros produkcijos gamyboje ir derina tarpusavyje prekybinius santykius. Tai ir yra gamybos internacionalizavimas. Galime pažymėti, kad įmonės bendradarbiaudamos tarpusavyje turi naudotis ne tik technologiniais ryšiais, bet ir pažinti viena kitos kultūrą bei verslo papročius.
6.Globalizacija, kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tačiau tinkamai pasinaudojus jų suteikiamomis galimybėmis, technologijos pažanga ir augantys ryšiai tarp šalių gali sudaryti tvirtą pagrindą šalių ekonominei plėtrai. Bet kokiu atveju, neigti globalizacijos poveikį yra beprasmiška, o bandyti apsisaugoti nuo jo – ekonomiškai nenaudinga.Literatūra
1. M.Castells. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra.- Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2005. 535p.
2. Devolution and gglobalisation: implications for local decision-makers.- Paris: OECD. 2001. 273p.
3. E.V.K.FitzGerald. Global markets and the developing economy.- Hampshire: Palgrave Macmillan. 2003. 224p.
4. D.Held, A.McGrew, D.Goldblatt, J.Perraton. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra.- Vilnius: Margi raštai. 2002.154p.
5. G.W. Kołodko. Globalizacija ir posocialistinių šalių vystymosi perspektyvos.- Vilnius: Vilnijos žodis. 2003.217p.
6. A.S.Makarychev, A.A.Sergunin. Globalization:The globalization of Eastern Europe: Teaching international relations without borders. – Hamburg: Imbusch. 2000. 397p.
7. http://www.education.ktu.lt/zurnalas/lt/
8.http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/spaudai/straipsniai_ir_komentarai/globalizacija__griaunanti_jega_ar_naujos_galimybes/1740
