Informacinių technologijų taikymas logistikoje

Turinys:

Įvadas 2

I DALIS

1. UAB “Transekspedicija” apžvalga, teikiamos paslaugos, bei teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas 3

2. Krovinių vežime naudojama dokumentacija 11

2.1. Kontraktai 11

2.2. Išsiuntimo dokumentai 13

2.3. Draudimo dokumentai 16

2.4. Prekybiniai ir muitinės dokumentai 16

2.5. Sandėliavimo dokumentai 18

2.6. Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai 18

2.7. Vairuotojo dokumentacija 19

3. Informacinės technologijos, naudojamos krovinių vežime 20

4. Technologinis procesas logistikos ekspedicinėje įmonėje ir informacinės sistemos, naudojamos kiekvienoje proceso pakopoje 26

4.1. Užsakymas 28

4.2. Planavimas 29

4.3. Dokumentų ruošimas ir siuntimas reikiamoms įstaigoms 30

4.4. Vežimas 30

4.5. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas 31

II DALIS

5. Planavimo informacinė sistema 32

6. Planavimo programos tobulinimo siūlymai 36

Išvados 37

Priedas 38

Literatūros sąrašas 39Įvadas

Informacinės technologijos vis labiau tampa kiekvieno žmogaus ggyvenimo dalimi. Taip pat jos vis labiau naudojamos gamyboje bei teikiant įvairias paslaugas. Teikiant vežimo paslaugas taip pat. Šiame darbe bus nagrinėjamos informacinės technologijos ekspedicinės įmonės technologiniame procese, taip pat vienos iš Lietuvos ekspedicinių įmonių – UAB “Transekpedicija” veikla, bei šios veiklos pavyzdžiu informacinių technologijų panaudojimas.

Kadangi vienas iš technologinio proceso dalių yra vežimo dokumentacijos rengimas bei siuntimas, be to vertinant UAB “Transekspedicija” veiklą yra minima vežimo dokumentacija, kurią rengia ši įmonė, tai atskiru skyriumi bus išnagrinėta ši dokumentacija.I DALIS

1. UAB ““Transekspedicija” apžvalga, teikiamos paslaugos, bei teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas.

UAB “Transekspedicija”, įsteigta 1990 m., tai viena didžiausių transporto – ekspedicinių kompanijų Lietuvoje, vežanti mažus, dalinius ir didelius krovinius visų rūšių transportu. Ši įmonė kartu su savo filialais ir partneriais yra sukūrusi bbendrą integruotą transporto tinklą, galintį patenkinti visus klientų poreikius, vežant krovinius visoje Rytų ir Vakarų Europoje bei Skandinavijos šalyse. Nepaisant to, kad įmonė turi savo filialų kituose Europos valstybėse, jos akcinis kapitalas priklauso tik Lietuvos akcininkams.

UAB “Transekspedicija” dirba 180 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bei jos metinę apyvartą sudaro daugiau kaip 20 mln. Eurų. Ši įmonė savo žinioje disponuoja 120 krovininių automobilių, atitinkančių TIR Konvencijos tranzito reikalavimus, iš kurių 16 nuosavų specializuotų automobilių, skirtų pakabinamiems drabužiams vežti. Visų automobilių vairuotojai taip pat turi sertifikatus pavojingiems (ADR) kroviniams vežti. Civilinė vežėjo atsakomybė apdrausta patikimoje užsienio bendrovėje pagal CMR konvencijos sąlygas.

Bendrovė turi 2000 m2 muitinės sandelius, kuriuose galima neribotą laiką sandėliuoti krovinius, nemokant mokesčių, o vėliau atlikti visas muitinės procedūras bei juos gabenti įį visus Rytų Europos ir Lietuvos miestus. Taip pat įmonė turi virš 1000 m2 terminalą iš kurio kroviniai pristatomi į visus NVS, Baltijos šalių ir Lietuvos miestus.

UAB “Transekspedicija” yra šių asociacijų narė:

• Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava”;

• Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos “Lineka”;

• Nacionalinės muitinės sandėlių ir importo – eksporto terminalų asociacija;

• Muitinės tarpininkų asociacija.

Bendrovė, be pagrindinės būstinės Vilniuje turi keturis filialus (du iš kurių randasi užsienyje) bei vieną dukterinę įmonę, kuri užsiima tarptautiniais perkraustymais.

Filialai užsienyje:

1. “Transekspedicija GmbH”, kuri randasi VVokietijoje, Hamburge ir organizuoja:

· krovinių vežimą 20 pėdų, 40 pėdų (standartinis konteinerio ilgis) ir specializuotose konteineriuose;

· krovinių vežimą multimodaliniu būdu (derinami jūrų – automobilių – geležinkelių transportą);

· didelių, mažų ir dalinių krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais automobilių transportu;

· priima atvežtus krovinius jūrų transportu į Hamburgo uostą, tvarko reikiamus dokumentus, atsiveža krovinius į savo terminalą , kuriame priimą krovinius iš siuntėjo, juos sandėliuoja, paruošia tolimesniam transportavimui, atlieka operacijas susijusias su krovinių reeksportu , saugo išmuitintus krovinius, atlieka muitinės tarpininkų funkcijas ir konsultuoja klientus krovinių importo-eksporto klausimais.

2. SIA “Transekspedicija LV”, kuri randasi Latvijoje, Rygoje. Atliekami darbai:

· vykdo multimodalinius importo, eksporto ir tranzito krovinių vežimus “nuo durų iki durų” visame pasaulyje derinant automobilių – geležinkelių – jūrų ir oro transportą;

· gabena didelius, mažus, dalinius krovinius bei krovinius konteineriuose;

· vykdo muitinės tarpininkų funkcijas;

· atlieka operacijas susietas su krovinių reeksportu;

· atlieka krovinių ekspedijavimą automobilių, jūrų ir geležinkelių transportu;

· organizuoja krovos darbus Rygos jūrų uoste ir nuosavame terminale;

· atlieka krovinių sandėliavimą uosto arba savo turimuose muitinės sandeliuose arba terminaluose;

· savo terminaluose ruošia krovinius tolimesniam transportavimui,

atlieka krovinių distribuciją į visus Latvijos miestus, saugo išmuitintus krovinius.

Filialai Lietuvoje – UAB “Baltijos Transekspedicija” Klaipėda ir “Aukštaitijos Transekspedicija” Panevėžys. Šios įmonės veža didelius, mažus ir dalinius krovinius automobiliais, konteinerovežiais 20 ir 40 pėdų konteineriuose į Vakarų ir Rytų Europos bei Skandinavijos šalis ir iš jų, bbuksyruoja Vakarų partnerių puspriekabes į Baltijos ir NVS šalis ir iš jų, ekspedijuoja krovinius automobiliais.

Dukterinė įmonė – UAB “Krausita”. Ši įmonė turi savo verslo partnerius visame pasaulyje, su kurių pagalba atlieka kompl.eksinius tarptautinius ir vietinius perkraustymus visame pasaulyje, bei Lietuvoje. Šios įmonės teikiamos paslaugos:

· įvairaus dydžio medinių dėžių gamyba;

· specialių gofrokartono dėžių, taip pat ir specialių dėžių pakabinamiems drabužiams, pateikimas;

· krovinių draudimas;

· visos muitinės paslaugos;

· krovinių sandėliavimas neribotam laikui;

· daiktų, tame tarpe ir konteineriuose, pristatymas į bet kurį pasaulio šalies miestą, panaudojant automobilių, geležinkelių, jūrų ar oro transportą;

· kvalifikuotas ir profesionalus namų apyvokos daiktų, biuro įrangos, kitų krovinių supakavimas į kartonines ar medines dėžes ir jų pakrovimas į transporto priemones ar konteinerius;

· pakavimo medžiagų išvežimas;

· krovinių pristatymas “iki durų”;

· meno ir kitų parodų eksponatų kvalifikuotas supakavimas ir saugus pervežimas;

· parodų logistika (parodų eksponatų ir įrangos gabenimas, paslaugos parodų centruose);

· archyvų tvarkymas ir laikymas.

Taigi, aukščiau buvo bendrai aprašytos UAB “Transekspedicija” filialuose bei dukterinėje įmonėje teikiamos paslaugos. Žemiau išnagrinėsime bendrovės teikiamas paslaugas pagal transporto rūšis, terminaluose bei paslaugas, teikiamas įmonės, kaip muitinės tarpininko.

Geležinkelių transportas:

Šią veiklą kuruoja įmonės Geležinkelių departamentas, kuris organizuoja krovinių pervežimus geležinkeliais įvairių rūšių vagonais ir 3 tonų, 5 tonų, 20 pėdų, 40 pėdų konteineriais. Šie kroviniai vežami į įvairias Rytų ir Vakarų Europos, bei Azijos valstybes. UAB “Transekspedicija” yra sudariusi sutartis ssu Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir kitų valstybių geležinkeliais ir ekspeditoriais gabenti krovinius palankiomis sąlygomis, todėl gali be kliūčių, greitai ir saugiai ekspedijuoti bei gabenti krovinius Lietuvos, Rytų ir Vakarų Europos bei Azijos šalių geležinkeliais.

Gabenant krovinius geležinkeliais bendrovė garantuoja visą krovinių ekspedijavimo paslaugų kompleksą visame krovinio vežimo maršrute; vykdo multimodalinius vežimus; organizuoja krovinių pristatymą “nuo durų iki durų” , derinant krovinių gabenimą geležinkeliais su kitomis transporto rūšimis, bei organizuojant krovimo darbus arba vykdant multimodalinius vežimus; seka krovinio judėjimą visame jo gabenimo maršrute bei teikia klientui informaciją apie jo krovinio buvimo vietą, atlieką visas muitinės tarpininko paslaugas tranzitinėse šalyse; konsultuoja ir teikia rekomendacijas sudarant kontraktų transportines sąlygas, apiforminant dokumentaciją, parenkant transporto priemones bei krovinių vežimo maršrutus.

Oro transportas:

Bendrovė turi susikūrusi Oro krovinių agentūrą, kuri randasi Vilniaus tarptautinio oro uosto patalpose ir atlieka krovinių ekspedijavimą oro transportu. Kroviniai pristatomi klientui, be užsakovo dalyvavimo, pagal logistinę formulę JIT (Just-in-time – tiksliai laiku), atliekant visas su krovinio gabenimu susijusias procedūras. Agentūra bendradarbiauja su SAS, Lufhansa, Finnair, LOT, LAL, Aeroflot, Ukrainos avialinijomis ir kitomis kompanijomis, vykdančiomis krovinių gabenimą oro transportu.

Įmonė teikia krovinio pakrovimo ir iškrovimo; krovinių įpakavimo ir išpakavimo pagal galiojančius standartus; krovinių konsolidavimo; muitinės sandėliavimo Vilniuje, Hamburge ir Rygoje; muitinės procedūrų įforminimo; krovinių ekspedijavimo oro transportu

į visas pasaulio šalis; išankstinio vietos rezervavimo kroviniui visų Vakarų Europos aviakompanijų lėktuvuose; skubaus krovinio pristatymo į Vilniaus oro uosto ir iš jo automobiliais visame Baltijos regione; krovinio pristatymo “nuo durų iki durų”, derinant oro ir automobilių transportą bei krovinio judėjimo kontrolės paslaugas. Be to įmonė teikia informaciją paslaugų užsakovui apie jo krovinio judėjimą.

Jūros transportas:

UAB “Transekspedicija” gabena krovinius į bet kurią pasaulio valstybę ir iš jų i Lietuvą per Klaipėdos, Rygos ir Hamburgo uostus. Savo laivų bendrovė neturi, tačiau krovinių ggabenimui bendrovė frachtuoja įvairaus tipo laivus, bei derina krovinių gabenimą. laivais su kitomis transporto rūšimis arba taikant krovinių gabenimo multimodaliniu būdu technologiją derinant jūrų, automobilių ir geležinkelio transportą, tam kad galėtų teikti krovinių gabenimo “nuo durų iki durų” paslaugą.

Dažniausiai kroviniai gabenami derinant jūrų – automobilių transportą gabenant krovinius Vakarų ir Rytų Europoje, o derinant jūrų – geležinkelių transportą gabenant krovinius į atokesnes Europos, Azijos šalis bei tolimojo Sibiro regionus.

Jūrų transportu bendrovė gali gabenti visų rūšių krovinius 20 tonų, 40 tonų bbei specializuotose konteineriuose.

Be to, bendrovė teikia krovinių krovos uostuose, krovinių trumpalaikio ir ilgalaikio sandėliavimo uostuose ir bendrovės filialų Rygoje ar Hamburge muitinės sandėliuose bei krovinius lydinčiųjų dokumentų paruošimo (muitinės procedūroms

atlikti) ir pasienio kontrolei teikiamų dokumentų tvarkymo paslaugas.

Kelių transportas:

UAB “Transekspedicija” yyra labai didėlė įmonė, todėl tam, kad galima būtų teikti kokybiškesnes ir operatyvesnes paslaugas bei būtų paprasčiau apdoroti įmonės operatyvinę informaciją, bendrovėje buvo sukurti ne tik poskyriai užsiimantis tam tikromis transporto rūšimis bei tarpusavio paslaugų derinimu, bet ir 5 krovinių vežimo autotransportu specializuoti skyriai. Skyrių padalinimas vykdomas pagal krovinių gabenimo kryptis, tai Vakarų skyrius (krovinių gabenimas iš Lietuvos į Vakarų Europą), Rytų skyrius (krovinių gabenimas į Rytų Europą, Baltijos bei NVS šalis), Skandinavijos skyrius (atitinkamai), o taip pat Mažų krovinių skyrius bei Distribucijos skyrius.

Ir nors įmonė užsiima ir didelių ir dalinių ir mažų krovinių importu-eksportu bei tranzitiniais krovinių gabenimais visoje Vakarų ir Rytų Europoje bei Skandinavijos, Baltijos ir NVS šalyse, beveik puse krovinių vežimo automobiliais apyvartos sudaro pajamos, gautos už mmažų ir dalinių krovinių pervežimus.

Bendrovė surenka rinktinius krovinius Vakaruose tiesiogiai iš siuntėjų bei savo partnerių ir filialų užsienyje ir per 3-4 dienas pristato juos į Vilniaus terminalą, kuriame atlieka visus muitinės formalumus. Atlikus šiuos formalumus, rinktiniai kroviniai yra išvežiojami po Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos miestus, o taip pat, pasitelkus geležinkelių transportą, į tolimojo Sibiro bei Vidurinės Azijos miestus. Taip pat kelių transportas naudojamas vežant krovinius “nuo durų iki durų” multimodalinių būdu. Siekiant teikti kokybiškesnes paslaugas bendrovė veža krovinius nne tik įprastiniu transportu, bet ir tentiniais krovininiais automobiliais, autofurgonais, konteinerovėžiais, daugiatūrėmis puspriekabėmis (pakabinamiems drabužiams vežti), be to turi kvalifikuotus vairuotojus pavojingiems (ADR) kroviniams vežti. Taip pat bendrovė teikia automobilinių puspriekabių buksyravimo iš Klaipėdos uosto į Baltijos ir NVS šalis ir iš jų į Lietuvą bei automobilių vietų rezervavimo keltuose, vykstančiose maršrutais Klaipėda (LT) – Ahus (S) – Klaipėda (LT) ir Klaipėda (LT) – Karlshamen (S) – Klaipėda (LT), paslaugas.

Krovinių distribucija:

Bendrovė kas savaitę vykdo reguliarius mažų krovinių vežimus iš Vakarų ir Rytų Europos bei Skandinavijos valstybių. Reisų paskirstymas per mėnesį gabenant mažus ir didelius krovinius:

· į Vakarų Europos valstybes – 150 reisų;

· į Skandinavijos Šalis – 80 reisų;

· į Baltijos ir NVS šalis – 70 reisų;

· į Vidurio Europos valstybes – 50 reisų.

Bendroje sumoje bendrovė kas mėnesį išsiunčią iš Vilniaus terminalo ir priima į jį beveik 900 tonų mažų ir dalinių importo bei tranzitinių krovinių iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių. Nemažą kiekį šių rinktinių krovinių bendrovės Vakarų Europos partneriai siunčia tranzitu per Vilniaus terminalą ne tik į Lietuvos, bet ir į Latviją, Estiją, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kaliningradą, Moldovą, į tolimus Sibiro, Kazachstano ir Uzbekistano miestus.

Bendrovė rinktinius krovinius iš Vilniaus terminalo kiekvieną savaitę automobiliais vežama į:

• Rygą –2-3 kartus (tranzito terminas 1-2 dien.os);

• TTaliną – 2 kartus (tranzito terminas 2-3 dienos);

• Baltarusiją – 2-3 kartus (tranzito terminas 2 dienos);

• Peterburgą – 1-2 kartus (tranzito terminas 4-5 dienos);

• Maskvą – 3-5 kartus (tranzito terminas 5-6 dienos);

• Minską – 2-3 kartus (tranzito terminas 2-3 dienos);

• Kijevą – 1-2 kartus (tranzito terminas 5-6 dienos);

Bendrovės teikiamos paslaugos terminale:

Kaip jau buvo minėta, bendrovė turi 1000 m2 ploto nuosavą importo – eksporto terminalą ir 2000 m2 atvirus muitinės sandelius. Juose įmonė teikia tokias paslaugas:

· atviruose muitinės sandeliuose kroviniai gali neribotą laiką būti laikomi, nemokant mokesčių;

· tarpininkauja atliekant reeksporto operaciją;

· vykdo krovinių krovos darbus;

· ruošia krovinius distribucijai;

· vykdo krovinių rūšiavimo darbus;

· draudžia savo sandėliuose laikomus krovinius (šiuo metu kroviniai, patalpinti į bendrovės sandelius, yra apdrausti 1 mln. Lt sumai);

· suteikia galimybę krovinių savininkams importuoti krovinius į sandelius ir eksportuoti juos iš sandėlio dalimis, kas leidžia atitinkamai dalimis mokėti mokesčius);

· tvarko krovinio dokumentaciją bei leidžia krovinio savininkui pakeisti CMR, CARNET TIR, INVOICE ir kitus dokumentus .

Paslaugos teikiamos bendrovės – muitinės tarpininko

UAB “Transekspedicija” turi sudariusi sutartį su muitinę, pagal kurią gali atstovauti savo klientų interesus krovinių vežime ir gali teikti šias paslaugas:

· krovinio draudimo paslaugos;

· krovinių įforminimo, talpinant juos į atvirą muitinės sandėlį ar terminalą, o taip pat ir išvežant iš jų, paslaugos;

· laidavimo muitinei paslaugos;

· importo, eksporto, tranzito, reeksporto dokumentų tvarkymas ir jjų pateikimas muitinei;

· krovinio ir jį lydinčiųjų dokumentų pateikimas muitinės procedūrų įforminimui2. Krovinių vežime naudojama dokumentacija.

Vežant krovinius, priklausomai nuo krovinių tipo, šalies – siuntėjo, šalies – gavėjo, gabenimo regione galiojančių įstatymų bei susitarimų ir daugelio kitų faktorių, gali būti ruošiama įvairi krovinių dokumentacija. Prekybos praktikoje dažnai naudojami universalūs tarptautinių organizacijų parengti dokumentai ir jų projektai. Tačiau nepaisant to, vis tiek išlieka labai daug įvairios dokumentacijos, kurią galimą būtų suskirstyti į tokias ūkines grupes:

1. Kontraktai (pirkimo ir pardavimo sutartys);

2. Išsiuntimo dokumentai;

3. Draudimo dokumentai;

4. Prekybiniai ir muitinės dokumentai;

5. Sandėliavimo dokumentai;

6. Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai;

7. Vairuotojo dokumentacija.

Tačiau toks skirstymas yra labai bendras, ir kiekvienoje grupėje yra labai daug įvairių dokumentų, kuriuos ir išnagrinėsime.

2.1. Kontraktai:

Kontraktas – tai sutarties dokumentas, kuriame nurodomi susitariančių pusių norai, teisės, pareigos, o taip pat įvykdymo terminai bei rizikos pasidalijimas tarp partnerių. Pagal daugumos Europos šalių teisę, kontraktai sudarinėjami laisvai, tačiau užsienio prekyboje plačiai naudojami tipiniai kontraktai, kuriuose nurodomi šie punktai:

Ų Kontrakto objektas;

Ų Kaina ir kokybė;

Ų Pateikimo sąlygos;

Ų Apmokėjimo sąlygos;

Ų Garantijos;

Ų Įpakavimas ir žymėjimas;

Ų Nenumatytos aplinkybės (force majeure);

Ų Konvencinės baudos;

Ų Šalių teisėtvarka ir teisėtumas;

Ų Kitos sąlygos;

Ų Šalių juridiniai adresai ir sąskaitos.

Sudarant kontraktą, dėl skirtingo kontrakto punktų traktavimo, dažnai kildavo nesutarimų tarp kontraktą sudarančių partnerių. Tam, kad šių nesutarimų išvengti, 1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai nustatė tarptautines taisykles – INCOTERMS sąlygas, kurios 1990 ir 2000 metais buvo patikslintos.

“INCOTERMS

– tai tarptautinių prekybos taisyklių (sąlygų) nuostatos, kurių svarbiausias tikslas – vienareikšmiškai ir vienapusiškai pateikti abiejų sutarties šalių įsipareigojimus. Tai nėra normatyvinis dokumentas, kuriame įvardijamos visos be išimties tiekimo rūšių sąlygos, tačiau sandorio šalims INCOTERMS tampa įstatymu, kai tik pasirašomas kontraktas. INCOTERMS taisyklėse pardavėjo ir pirkėjo teisės ir pareigos yra tiksliai apibrėžtos, todėl prielaidos kilti konfliktinei situacijai – minimalios. Jos leidžia stebėti priimtų įsipareigojimų vykdymą, paskirsto tarp abiejų pusių išlaidas ir riziką, susijusią su kontrakto sudarymu ir jo realiu vykdymu. TTaip komercinio sandorio šalims, gabenančioms prekes iš vienos valstybės į kitą, rizika sumažėja iki minimumo, išvengiama netiesioginio kontrakto punktų traktavimo bei teisinio ar arbitražinio nagrinėjimo.” (Garalis A. Logistikos terminų aiškinamasis žodynas. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003).

Taip pat prie šios dokumentacijos grupės yra priskiriamos sutartys apie laivo frachtavimą, transekspedicijos sutartys bei vežimo sutartys.

Laivo frachtavimo sutartis – tai raštinis susitarimas apie laivo arba jo dalies nuomą, tam tikram kroviniui vežti. Laivą nuomojasi krovinio siuntėjas.

Transporto ekspedicijos sutartis – ta sutarties, kurioje yra apibrėžiamas eekspeditoriaus įsipareigojimas krovinio siuntėjo sąskaita ir jo arba savo vardu sudaryti vežimo sutartį atlikti arba organizuoti papildomus darbus su kroviniu (krovimas, draudimas ir t.t.) už tam tikrą atlyginimą.

Vežimo sutartis – tai raštiškas susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja pristatyti užsakovo krovinį įį paskyrimo vietą ir įteikti jį krovinio gavėjui arba jo įgaliotam asmeniui, o vežimo užsakovas įsipareigoja už paslaugas sumokėti atitinkamą mokestį.

Konsorciumas – laikina kelių pramonės įmonių ar bendrovių sutartis, siekiant gauti didžiausią pelną, kurio reikia atitinkamomis finansinėmis arba prekybinėmis operacijomis atlikt arba kelių savarankiškų įmonių sutartis, kai kartu naudojamasi turima įranga, bei, siekiant atsikratyti perteklinių pajėgumų, viena kitai nuomojamos konteinerių vietos. Konsorciumo dalyviai išlieka savarankiški, tik sutartis j.uos įpareigoja būti pavaldiems išrinktai vadovybei.

2.2. Išsiuntimo dokumentai:

Prie išsiuntimo dokumentų yra priskiriami konsonamentai, įvairūs važtaraščiai, ekspediciniai dokumentai bei kiti išsiuntimo dokumentai:

1. Konsonamentas – tai dokumentas, kuriame nurodomos krovinio vežimo jūra sutarties sąlygos. Šis dokumentas atlieka 3 pagrindines funkcijas:

a) informuoja, kad krovinys perduotas į laivą;

b) patvirtina, kad sudaryta prekių transportavimo sutartis;

c) pagal šį dokumentą teisės į krovinį perduodamos ttretiems asmenims tranzito metu.

Tradiciškai, konsonamentas yra vienintelis dokumentas, kurį pardavėjas pateikia pagal CRF ir CIF .

Tranzito konsonamentas – tai dokumentas, kuris išduodamas, kai krovinį gabena kelios transporto įmonės, bet turi būti parengtas tik vienas tranzito dokumentas. Pagal transportavimo būda juridiškai atsakinga gali būti viena arba visos įmonės.

2. Vežimo važtaraštis – tai dokumentas, kuriame nurodomi krovinio vežimo sąlygos bei transporto rūšis (arba transporto priemonės pavadinimas). Taip pat važtaraštyje turi būti tokie atributai: 1) kroviniai priimti vežimui; 2) aiškiai nustatyti krovinių pristatymo terminai, ttodėl, kad kontraktas faktiškai gali būti sudarytas iš anksto arba net telefonu; 3) tai prekių paskirstymo dokumentas, kuris gali būti perduotas iš vieno asmens kitam asmeniui, o jo laikytojas privalo pateikti šį dokumentą vežėjui iki bus iškrauti kroviniai iš transporto priemonės. Šis važtaraštis yra skirtas materialinių vertybių judėjimo apskaitai ir atsiskaitymui už jų vežimą automobilių transportu. Šį dokumentą parengia krovinio siuntėjas.

3. Grupinis vežimo važtaraštis – tai, iš esmės, pažyma apie siuntimą, kuri lieka pas krovinio gavėją. Šis važtaraštis naudojamas tada, kai įmonė-ekspeditorius gauna krovinį mažomis siuntomis, kurias jungia į vieną konteinerį pagal to paties siuntimo punkto požymį. Tokiu atveju sudaromas vienas važtaraštis visam konteineriui, o ne atskiroms smulkioms siuntoms.

4. Ištisinio vežimo važtaraštis –tai važtaraštis, kuris yra išduodamas, kai krovinys gabenamas multimodaliniu būdu ir jis galioja visoms transporto priemonėms, kuriomis šis krovinys yra gabenamas. (Tokiu atveju nereikia rašyti važtaraščius atskiroms transporto priemonėms).

5. Standartinis orderis vežimui – tai dokumentas, kuris surašomas prieš siunčiant krovini į uostą. Šiame dokumente yra žinios apie išsiuntimą, markiravimą ir vietų skaičių, laivo pavadinimas, krovinio siuntėjo ir paskirties uosto pavadinimai. Standartinis orderis pakrovimui naudojamas pristatant eksportini krovini gavėjui bet kuriame uoste, konteinerių aikštelėje arba krovinių sandėlyje.

6. Tarptautinis važtaraštis – tai dokumentas, kuris išduodamas pagal transportavimo kontraktą ir pažymi išsiuntėjo pavedimą transportuotojui prekes ppristatyti važtaraštyje nurodytam gavėjui. Jis taip pat patvirtina, kad prekės transportuoti yra pateiktos. Važtaraštis lydi prekes iki pat jų gavimo. Važtaraštyje nurodomi išdavimo data ir vieta, išsiuntimo ir paskyrimo vieta, gavėjo adresas, prekių aprašymas ir jų vertės deklaracija, svoris, pakuotės vienetų skaičius, matmenys, lydimieji dokumentai, frachto apmokėjimo sąlygos, išsiuntėjo adresas ir parašas, transportuotojo adresas. Tarptautiniai važtaraščiai naudojami gabenant krovinius oro, geležinkelių ir automobilių transportu tarptautiniais maršrutais.

7. Vežimo kelių transportu važtaraštis CMR – tai važtaraštis, kuris atitinka CMR konvencijos reikalavimus. Šiame važtaraštyje yra nurodomi visų trijų proceso dalyvių (krovinio siuntėjo, vežėjo arba vežėjų ir gavėjo) vardai ir adresai, krovinio aprašymas, gabaritai, vietų skaičius ir markiravimas, visų pridedamų dokumentų sąrašas, o taip pat nurodymai krovinio siuntėjui, muitinės tarnybai ir kiti formalumai. Be to, važtaraštyje yra punktas, nurodantis jo priklausomumą CMR Konvencijai.

8. Geležinkelio važtaraštis – yra daug įvairių važtaraščių, aprašančių krovinių vežimą geležinkeliu. Nuo pačio paprasčiausio, skirto vidaus. tranzitui iki sudėtingiausių, atitinkančių CIM Konvenciją dėl krovinių vežimų geležinkelio transportu. CIM važtaraštis – tai labai sudėtingas dokumentas, turintis didėlį rekvizitų kiekį ir yra panašus į TIR knygelių sistemą (aprašyta prie prekybinių ir muitinės dokumentų), tik naudojamas vežant krovinius kelių transportu.

9. Aviacinis važtaraštis – labai panašus į geležinkelio važtaraščius, tačiau jis nėra būtinas trečiosioms šalims. Šiame dokumente yra nnurodomi krovinio siuntėjo, gavėjo ir vežėjo vardai ir adresai, krovinio aprašymas, gabaritai, vietų markiravimas, specialūs nurodymai dėl pakrovimo ir iškrovimo, siuntos vertė, nurodymai apie rinkliavų mokėjimą ir mokėtojas.

10. Vidaus vandenų važtaraštis – turi tą pačią galią kaip ir konosamentas tik naudojamas gabenant krovinius vidaus vandenimis – upėmis, ežerais bei kanalais. Išduodamas vienas originalo egzempliorius.

11. Laivo lapelis arba išlydėjimo paraiška – tai krovinio į uostą dokumentas, reikalingas jeigu siuntą atgabena ekspeditorius ir krovos darbus turi atlikti uosto įmonės. Kiekviename uoste jis gali būti vadinamas savaip ir būti kitoks.

12. „Parcel reicept“ – dokumentas naudojamas siunčiant labai vertingus paketus jūrų transportu. Prekė išduodama tik šio dokumento savininkui

13. Pašto važtaraštis – yra pašto patvirtinimas apie prekių gavimą. Jis yra be jokio prekių aprašymo – patvirtina pašto įsipareigojimą pristatyti prekę nurodytu adresu.

14. Važtaraštis pavojingiems kroviniams –

15. Licencija – tai valstybės leidimas įvežti iš užsienio ir išvežti į užsienį krovinius, siekiant užtikrinti prekių kokybės standartus, riboti ekonominių subjektų veiklą visuomenei žalinguose srityse, apsaugoti vidaus rinką bei padidinti valstybės pajamas.

16. Ekspediciniai dokumentai – tai Tarptautinės ekspeditorių organizacijos FIATA parengti dokumentai, kuriems priklauso:

a) Tarptautinis ekspedicijos perėmimo patvirtinimas (FCR) – dokumentas, rodantis, kad ekspeditorius perėmė dalį krovinio ir įsipareigojo jį vežti pagal ekspedicinį kontraktą pats, arba su kitų įmonių – vežėjų pagalba. Vežant visą krovinį

išduodami įprastiniai išsiuntimo dokumentai.

b) Tarptautinis ekspeditoriaus konsonamentas (FCT) – dokumentas, kurį išduoda gavęs siuntą ekspeditorius ir įsipareigoja pristatyti prekes į paskyrimo vietą.

2.3. Draudimo dokumentai:

Užsienio prekyboje draudimas būna dviejų rūšių: transporto ir kredito draudimas. Abeis atvejais išduodami draudimo polisai (vardiniai draudimo sutarties dokumentai), kurie taip ir vadinasi:

2. Transporto draudimo polisas – tai vardinė draudimo sutartis, kurioje nurodomi tokie duomenys, kaip draudimo bendrovė, draudimą paėmusi firma ar įmonė, draudimo sąlygos, transporto priemonė, draudimo suma, transportavimo kelias (maršrutas), apdraustos prekės, bei tų prekių pakuotė.

3. Kredito draudimo ppolisas – patvirtina kredito draudimo sutartie sudarymą ir draudimo reikalavimą apdraustajam. Kredito draudimas privalo padengti riziką, kuri iškyla, suteikiant komercinių ar kitokių kreditų.

2.4. Prekybiniai ir muitinės dokumentai:

Tai dokumentai, reikalingi gabenant krovinius per valstybines sienas. Šiai dokumentų grupei priklauso:

1. Muitinės deklaracija – tai paraiška, kuri muitinei pateikiama importuojant ar eksportuojant krovinį. Šis dokumentas pildomas visoms muitinės procedūroms, išskyrus muitinį tranzitą su TIR CARNET knygele.

2. Pajamų deklaracija – dokumentas, kurį pildo mokesčių mokėtojas, nurodydamas duomenis apie per ataskaitinį mokėjimų laikotarpį gautas pajamas, sąnaudas, apmokestinamųjų ppajamų sumą bei mokesčių sumas.

3. Sąskaita – faktūra („Commercial INVOICE“) – tai dokumentas, visada ruošiamas, kada tik krovinį siunčia vienas asmuo kitam asmeniui. Šiame dokumente įrašomi vardai ir adresai kiekvienos šalies, dalyvaujančios sandėryje, sandėrio data, krovinio kiekis, krovinio vieneto ir bendra kkaina, taip pat kai kurie kiti rekvizitai. Paprastai įrašomi tam tikri nurodymai apie krovinio pristatymo būdą. Šis dokumentas dar g.ali būti vadinamas prekybine sąskaita – faktūra.

4. Konsulinė sąskaita – faktūra („Consular INVOICE“) – tai sąskaita-faktūra, kuri išrašoma kroviniams, gabenamiems į užsienio šalis. Nuo įprastinės sąskaitos faktūros ji skiriasi tuo, kad jai yra suteikiama juridinė galia (už šios galios suteikimą mokamas atitinkamas procentas nuo bendros faktūros kainos), bei ji turi būti spausdinama abiejų šalių (siuntėjo ir gavėjo) kalbomis.

5. Muitinės sąskaita – faktūra („Customs INVOICE“) – tai sąskaita – faktūra, kurią išduoda importo šalies muitinės tarnybos kroviniui apmuitinti importuotojo šalyje. Muitinės sąskaitoje, be įprastinių punktų turi būti nurodyta krovinio kilmės šalis, tokiu atveju nėra būtina pateikti liudijimo apie krovinio kilmę.

6. Liudijimas apie krovinio kilmę – ttai dokumentas reikalingas, kada tarp valstybių yra susitarimas dėl lengvatinių muitinės mokesčių ir reikia parodyti krovinio kilmę, kad galima būtų šiuo susitarimu pasinaudoti.

7. TIR knygelė – (tarptautinių gabenimų automobilių transportu knygelė) – yra dokumentas, kurį parengė Tarptautinė muitinės organizacija ir Garantinė asociacija ir kuris leidžia paprasčiau ir saugiau gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais. TIR sistema – tai krovinių gabenimo ir dokumentavimo sistema, kurios tikslas užkirsti kelią nelegalių krovinių (kontrabandos) įvežimui į vieną ar kitą šalį bei įvesti bendrą muitų kontrolę. Pagal šią ssistemą kroviniai patikrinami išleidimo muitinėje, kurioje ir užpildoma TIR knygelė ir priėmimo muitinėje, kurioje TIR knygelės duomenys sulyginami su išleidimo muitinės atsiųstais duomenimis, o tarpinėse muitinėse tikrinami tik dokumentai.

8. „ATA CARNET“ knygelė – leidimas vykstant iš ES į parodas trečiose šalyse be muito mokesčių ir kitokių importavimo įsipareigojimų įvežti parodų eksponatus, kurie po parodos bus grąžinti atgal į ES. Laikinai transportuojant prekes iš vienos ES šalies į kitą, neatliekama kokia nors muitinės procedūra. Daiktų judėjimas užfiksuojamas tik konkrečios firmos apskaitoje. Tuo atveju, kai dalis prekių dėl kokių nors priežasčių negali būti grąžintos atgal, būtina įforminti tų prekių importo vidaus vartojimo procedūrą. Išvežant likusias prekes, būtina pateikti muitinei dokumentus, liudijančius, kad už importuotas prekes buvo sumokėti mokesčiai. „ATA CARNET“ knygelę už atitinkamą užstatą išduoda Tarptautiniai prekybos rūmai (IHK-Internationale Handelskammer). Užstato dydis priklauso nuo prekių vertės. Į užstato sumą įtrauktas draudimo mokestis už pamestą knygelę. „ATA CARNET“ knygelė galioja vienerius metus. Galiojimo laiką leidžiama pratęsti du kartus. „ATA CARNET“, kaip ir „TIR CARNET“ knygelė, yra prekių lydimasis dokumentas, skirtas muitinės kontrolei. Kiekviename muitinės poste iš tos knygelės išplėšiamas lapas, o likusioje to lapo šaknelėje dedamos muitinės žymos. Procedūrai pasibaigus, „ATA CARNET“ knygelė grąžinama Tarptautiniams prekybos rūmams. Lietuvoje „ATA CARNET“ knygelė, priešingai nei „TIR CCARNET“, kol kas dar nėra naudojama.

9. ECB – (Ekspress Cargo Bill) – tai dokumentas, prilygstantis aviaciniam važtaraščiui, bet išduodamas tada, kai nėra pageidaujamas (pvz. konsonamentai pavėluotai pasiekia gavėją ir šis negali atsiimti savo krovinio). ECB nėra apyvartinis dokumentas, pagal jį nurodytam gavėjui yra išduodamas krovinys.

10. Manifestas – laivybos bendrovės sudarytas bendrasis laivu gabenamų vienetinių krovinių, konteinerių, krovinių partijų sąrašas, kuris Europos Sąjungoje gali būti naudojamas kaip muito dokumentas. Manifestas taip pat naudojamas ir oro transporte

2.5. Sandėliavimo dokumentai:

Bendroji logistika apima ne tik patį krovinio gabenimą, bet ir dar daugybę papildomų darbų, vienas kurių yra sandėliavimas. Be to, sandėliavimo dokumentacija taip pat padeda atsekti informaciją apie krovinius, todėl nagrinėjant vežimo dokumentaciją, ši dokumentų rūšis taip pat turi būti paminėta. Sandėliavimo dokumentai yra šie:

· Gavimo į sandelį pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis prekių gavimą į sa.ndėlį. Sandėlis įsipareigoja išduoti prekes savininkui, pateikusiam tokį pažyrr1ėjimą. Šis dokumentas gali būti naudojamas finansavimui.

· Vardinis sandėliavimo pažymėjimas patvirtina prekių pristatymą į sandėlį. Sandėliavimo pažymėjime yra nurodomas asmuo, kuriam gali būti išduodamos prekės arba tas, kas gali juridiškai įrodyti teisę į šį dokumentą. Jei šis pažymėjimas naudojamas finansavimo tikslams, apie tai turi būti informuojama sandėliavimo bendrovė.

· Orderinis sandėliavimo pažymėjimas patvirtina prekių gavimą į sandėlį. Jas išduodant, reikia pateikti šį pažyrr1ėjimą. Jis gali būti perduotas kkitam asmeniui, gali būti panaudotas kaip garantas arba užstatas.

2.6. Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai:

Pagrindiniai dokumentai yra šie:

1. Kelionės lapas – tai pagrindinis ir pirminis vežimo dokumentas, kurį gauna vairuotojas kiekvieną dieną prieš išvykstant į reisą.kelionės lape dažniausiai žymima su reisu susijusi informacija (išvykimo/atvykimo laikai, krovinio tipas, vežimo data, išvykimo/atvykimo punktai, krovinio siuntėjas/gavėjas, reiso ilgis kilometrais ir t. t.)

2. Kontrolės knygelė – tai dokumentas, kurį turi pildyti kiekvienos krovininės transporto priemonės, kurios svoris daugiau nei neto 1,525 tonos arba bruto 3,5 svorio. Šioje knygelėje vairuotojas privalo kasdien žymėti savo gamybinės veiklos rūšis, ir darbo / poilsio valandas.

Vėliau darbo ir poilsio valandom, bei kitiems vežimo duomenims registruoti buvo sukurti tachografai. Pagal Transporto įstatymus (1968 m.) visi vairuotojai, kurių transporto priemonėse nėra tachografo turi pildyti kontrolės knygeles. O nuo 1973 m. visuose krovininiuose ir keleiviniuose automobiliuose, kurių svoris nuo 3,5 bruto privalo būti įrengti tachografai.

3. Tachografas – įrenginys, montuojamas ratinėse transporto priemonėse skirtas automatiškai arba pusiau automatiškai registruoti išsamią apie transporto priemonės judėjimą bei darbo ir poilsio režimą. Pateikiami duomenys – nuvažiuotas atstumas, darbo pradžia ir pabaiga, važiavimo greitį.

1 pav. Automatinis elektroninis tachografas

2.7. Vairuotojo dokumentacija:

Važiuojant į reisą, vairuotojas privalo su savimi turėti teises, tai transporto kategorijai, kurią vairuoja, kelionės lapą, krovinio, muitinės, vežimo dokumentacijas (priklausomai

nuo sutarties, krovinio tipo, reiso ir daugelio kitų faktų).3. Informacinės technologijos, naudojamos krovinių vežime.

Šiuolaikiniame krovinių vežime naudojama daug įvairios įrangos, bei technologijų. Tame tarpe ir informacinės technologijos bei sistemos. Įdomesnės ir dažniausiai naudojamos ir bus aprašytos šiame skyriuje.

Informacinės sistemos – kompiuterių komunikacinis tinklas, kuriam naudojamos aparatinės priemonės ir programinis aprūpinimas žmonių organizacinės informacijos patenkinimui, komunikacinių reikmių palaikymui. Jos klasifikuojamos į:

1. Vadybos informacines sistemas (VIS), leidžiančias stambių firmų vadybininkams priimti strateginius sprendimus. VIS, tai kompiuterinės sistemos, užtikrinančios būtiną informaciją ir vadybinių sprendimų pparamą. Taip pat, kaip ir operacinę informacinę sistemą, jas sudaro programinė ir techninė įranga. Kai gamybinio skyriaus vadybininkui reikia sudaryti gamybos grafiką, jam, pvz., reikalingi duomenys apie prognozuojamų užsakymų kiekį. Tolesnė prognozė atliekama atsižvelgiant į rinkos vystymosi tendencijas, atsargų lygį, įvairių specialybių darbuotojų skaičių. Visus šiuos duomenis turi pateikti IYS. Paplitusi panašios sistemos forma – informacinės apskaitos sistemos, padedančios vadybininkams ir valdyme dalyvaujantiems darbuotojams parengti kasdieniniams sprendimams priimti būtinas ataskaitas.

2. Operacines informacines sistema (OIS), sudarančias galimybę smulkių firmų vadovams atlikti kasdieninių vverslo funkcinių operacijų duomenų apdorojimą. OIS – tai programinis priedas, nustatytąja tvarka efektyviai atliekantis numatytas operacijas, siekiant gauti norimą rezultatą. Ši sistema naudojama atliekant savo produktų pardavimus ir pirkimus iš tiekėjų, apskaičiuojant darbo užmokestį, įvertinant atsargų pakitimus. Informacinę sistemą sudaro žžinios apie organizacines duomenų bazes, kurios padeda sukurti informacinę produkciją: pvz., vartotoją atsiskaitymą už tiekiamą produkciją, užmokesčių mokėjimą darbuotojams, sudaryti finansinę apskaitą, išrašyti sąskaitas ir 1. 1. „Transakciją“ apdorojimo sistemos identifikuoja, kaupia ir organizuoja pagrindinius biudžetinius informacijos blokus, kurie atlieka operacijas bei generuoja pagrindinę ataskaitinę dokumentaciją. Prie duomenų registracijos ir apdorojimo dar gali būti sukuriama operacinė informacinė sistema (IS), kuri naudojama standartiniams sprendimams priimti bei operatyviai kontroliuoti procesus. Gamybos procesą kontrolės sistemos užtikrina monitoringą ir transformacinių procesą patikrinimą, pvz., specialūs davikliai nepertraukiamai stebi temperatūros arba spaudimo pakitimus ir paverčia juos matavimais, kurią rezultatai perduodami į centrinį kompiuterį, idant būtą apdoroti. Įstai gos automatizuotos sistemos, tokios, kaip procesoriai redagavimo operacijoms atlikti, elektroninis paštas ir telekomunikacijos, taip pat priklauso operacinių IS grupei. JJų pagrindinė paskirtis – rankinį darbą pakeisti elektroninėmis programomis. Esant būtinumui, darbuotojai perduoda informaciją į kompiuterinę duomenų bazę, o vadybininkai nedelsiant koreguoja technologines procedūras. Taip išvengiama netikslumų ir klaidų.

Personalinis kompiuteris – pagrindinė šiuolaikinės technologijos rūšis, padedanti atlikti pirkimo veiksmus. Tam reikalingos dvi programinio aprūpinimo rūšys:

1. Pirmoji rūšis – tai sisteminis programinis aprūpinimas, kurį nustato kompiuterių gamintojas. Programa valdo kompiuterį – įjungia jį ir verčia visus elementus sklandžiai dirbti. Šis programinis aprūpinimas leidžia vykdyti tokias operacijas: rinkmenų (failų) kopijavimą iš vieno disko įį kitą, medžiagos spausdinimą.

2. Antroji programinio aprūpinimo rūšis – tai programos, kurios manipuliuoja duomenimis, siekiant specifinių tikslų: rinkmenos kūrimas esamo pirkimo užsakymui arba tiekėjo statistinės informacijos priėmimas, informacijos apdorojimas, siekiant įvertinti tiekėjo veiklą bei rengti ataskaitą.

Pastaruoju metu atsiranda programų paketai, skirti užsakymų įgyvendinimui. Dauguma šių paketų turi savo, tik šiai sistemai skirtų užduočių sprendimui, programų rinkinį. Labiausiai paplitusios sistemos:

1. Eks.pertinė sistema – skaičiavimo technikos (personalinių kompiuterių ir t. t.) programinių priemonių kompleksas, kurio pagrindinis ypatumas – sugebėjimas perdirbti žinias. Ruošiant ekspertinę sistemą vis labiau praktiškai taikomi dirbtinio intelekto tyrimai. Tokių sistemų atsiradimas susijęs su naujos mokslo šakos – žinių inžinerijos – atsiradimu. Tipinė ekspertinė sistema apima faktų visumą (duomenų bazę), žinių ir interpretacijų bazę. Pvz., Japonijoje yra automatizuoto sandėlio ekspertinės sistemos, kurios taikomos palengvinti ir efektyvinti darbą sandėlyje: diagnostikai, krovinių patalpinimui, krovinių transportavimui, krano valdymui ir kitoms logistinėms operacijoms tobulinti. Ekspertinė sistema, padidindama valdymo ir kontrolės sistemų patikimumą bei sutrumpindama gedimų ieškojimo terminus, netiesiogiai daro įtaką gaminamos produkcijos kokybei ir kiekiui. Ekspertinės sistemos ekonominį efektą galima įvertinti tiktai po ekspertinės sistemos įdiegimo bei nustačius grįžtamąjį ryšį tarp jos ir vartotojo.

2. Integruota loglstinė informacinė sistema – šią informacinę sistemą sudaro duomenų bankas ir vartotojų terminalų ryšys su kitomis informacinėmis sistemomis, kai internetu arba elektroniniu ppaštu susijungiama su įmonių, uostų bei transporto struktūrų informacinėmis sistemomis. Pvz., jeigu informacija apie krovinį gabenantį laivą, traukinį arba automobilį įvedama periodiškai, tai informacinės sistemos vartotojai gauna žinias apie krovinį: kur jis pakrautas, kaip jis supakuotas, kokia galutinė krovinio paskirties vieta, kokios specifinės krovinio saugojimo ir krovimo sąlygos ir t. t. Tokia informacija apie transporto priemonės buvimo vietą ir atvykimo laiką leidžia iš anksto paruošti kroviniui vietą įmonėje, terminale, uoste arba transporto priemonėje. Be to, muitinės tarnyba, turėdama visą informaciją apie transporto priemonės atvykimą ir krovinius, gali tiksliau planuoti savo darbą. Logistinę informacinę sistemą sujungus su muitinės informacija, automatiškai paruošiamos muitinės deklaracijos (ypač tranzitiniams kroviniams). Krovinio gavėjas iš šios logistinės informacinės sistemos gali tiksliai sužinoti, kur yra jo krovinys ir kokia jo būklė (pvz., ar jis uoste, ar sutvarkyti muitinės dokumentai ir kt.) ir planuoti jo pasiėmimą. Taip daug efektyviau panaudojamos užsakytos transporto priemonės, nes išvengiama prastovų. Logistinės informacinės sistemos sujungimas su muitinės sistema leidžia efektyviau sekti tranzitinių krovinių judėjimą ir mažina jų sulaikymą kontrolės punktuose, kartu didina konkretaus transporto koridoriaus patrauklumą. Pvz., uosto informacinėje sistemoje pateikti duomenys apie transporto priemones ir krovinius, sutartinius ir pastovius tarifus už atliekamas paslaugas bei valstybės rinkliavų tarifus, leidžia automatiškai išrašyti sąskaitas, atsiskaityti už ššias paslaugas bankuose ir vykdyti kaštų kontrolę. Taip visapusiška uosto informacinė sistema gali labai sumažinti laivo įplaukimo, išplaukimo bei krovinių įforminimo procedūrų laiką. Šalies mastu mikro kompiuterių naudojimas vykdant pirkimus suteikia galimybę panaudoti informaciniam apsikeitimui brūkšninį kodą bet kokiame terminale, kuriame yra įranga, turinti atitinkamą programą, telefoninį ryšį bei modemą. Šis ryšys dabar padeda susisiekti su kitu kompiuteriu tūkstančių kilometrų atstumu. Informacijos perdavimo greitis yra labai didelis. Turėdamas tokį tiesioginį ryšį su tiekėjais, pirkėjas gali sužinoti įkainius, nustatyti reikalingų prekių buvimą tiekėjo sandėlyje, perduoti užsakymą pirkimui, gauti kontrolės skyriaus informaciją apie užsakymo vykdymą, pateikti tiekėjui informaciją apie perkamos žaliavos reikalavimų pasikeitimus, kurie atsiranda pakoregavus tiekimo grafiką, taip pat gauti informaciją dėl užsakymo aptarnavimo ir išsiuntinėti laiškus, pranešimus. Ir visa tai atlikti vienu metu. Tokia glaudaus ir greito ryšio su tiekėju galimybė kitame dešimtmetyje taps norma, o ne išimtimi. Tai pakeis darbą su dokumentais. Elektroninis duomenų apsikeitimas. taps vienu pagrindiniu verslo organizavimo būdų. Kadangi per pastaruosius keletą metų personalinių kompiuterių kainos labai sumažėjo, apsikeitimas elektroniniais duomenimis tapo įmanomas ne tik didelėms kompanijoms, bet ir smulkioms firmoms.

3. Internetas loglstikoje – pagrindinė informacijos apsikeitimo priemonė tiriant elektroninės prekybos potencialą. Kai kurios kompanijos internetu perduoda tarnautojams reikalingą informaciją. Pirkimo skyrius gali naudoti internetą reikiamos informacijos

paieškai ir kompiuterinių rinkmenų skaitymui; pranešimų platinimui po visą pasaulį susirašinėjimui elektroniniu paštu; reikalingos komercinės informacijos paieškai; duomenų apie kompanijas, privačius asmenis, valstybinius šaltinius pateikimui; tiekėjų ir platintojų paieškai bei gaminių pirkimui naudojantis elektroniniu katalogu. Interneto juridinė ir komercinė reikšmė nuolat auga. Pvz., kompanija „General Electric“ rengia nuosavą informacijos realiame laike gavimo sistemą, kuri per Internetą suda ro sąlygas tiekėjams siųsti „General Electric“ kompanijai įvairius pasiūlymus. Tiekėjai gali gauti specifikacijas, nustatyti kontrakto reikalavimus ir vėliau pateikti savo pasiūlymus Internetu. Kompanija ttikisi, kad sistema, pavadinta „Prekybos proceso tinklas General Electric“ (GE Trading Process Network, TPN), dar labiau pagreitins pirkimo ir tiekimo procesą, galės apdoroti sandorius daugiau negu už I mlrd. JA V dolerių. Kompanijos „General Electric“ nuomone, „TPN tinklas – tai patikima sistema, kuri stimuliuoja kompanijų prekybą pramoninėmis prekėmis ir paslaugomis internetu“. Kompanijos vadovai mano, kad ši sistema sudarys tiekėjams daugiau galimybių bendradarbiauti su „General Electric“, sumažins pardavimo išlaidas ir sutrumpins žaliavų įsigijimo laiką.

4. Sprendimų aprūpinimo sistemos (SAS) – padeda vadybininkams įvertinti ggalimus sprendimo variantus ir pagrįsti jų pasirinkimą. Tam naudojami įvairūs modeliavimo ir analizės metodai. Svarbi sprendimų aprūpinimo sistemų dalis – iš operacinių sistemų gaunamų duomenų apdorojimas. SAS naudojamos: alternatyvių investicijų schemų įvertinimui; kreditinės rizikos analizei; alternatyvių tiekėjų pasirinkimui ir 1. 11. Viena naujausių technologijų įdiegimo problema yra ta, kad kompanija gali pavirsti į „informacinę pelkę“, kai darbuotojai gauna tokias informacijos apimtis, kad jau nebegali atskirti „grūdų nuo pelų“. Norint sėkmingai įdiegti bet kokias naujas technologijas, būtini teisingi veiksmai. Atrinkti svarbiausias žinias ir jas laiku teikti reikiamiems žmonėms padeda specialūs taikomųjų programų paketai. Viena iš efektyviausių informacinių sistemų (IS) parengimo ir įdiegimo strategijų yra sistemos įdiegimo etapų principas, arba sistemų kūrėjų naudojamas žingsnių (algoritmo) nuoseklumas. Pirmiausia nustatomi naujos sistemos būsimų vartotojų poreikiai. Toliau – reikalavimai technologijai, po to atliekamas projektavimas, o paskiausiai – materialinis projekto įgyvendinimas (techninių ir programinių priemonių įsigijimas). Ir tik po to sistema įdiegiama. Efektyvus jos diegimas skatina šiame procese aktyviai dalyvauti valiotojus (užmegzti ryšį su rengėjais ir jjuos mokyti). Kuo daugiau vartotojų bus įtraukiama į IS parengimą bei įdiegimą, tuo jie geriau supras, greičiau perpras ir produktyviau panaudos naują sistemą. Gerinant IS įdiegimą gali būti kuriamas jos prototipas, arba IS darbinė versija, kuri yra parengiama jos galimybių testavimui. Toks prototipas leidžia vartojamas geriau suvokti naujosios sistemos pranašumus. Viena svarbiausių naujų ir jau funkcionuojančių IS problemų yra ta, kad jomis gauti duomenys neatitinka vadybininkų poreikių. Vargu ar ši problema išsprendžiama, kadangi atsirandant naujoms valdymo problemoms, kinta ir IS tteikiamos informacijos pobūdis. Dažnai IS duomenys tenkina kompiuterių, taikomųjų programų specialistų – projektuotojų, tačiau ne vartotojų poreikius. Informacijos specialistai gali labai susižavėti maksimaliu įrenginių galimybių panaudojimu, bet tuo pačiu iš akiračio i.šleisti nedidelių apimčių, laiku teikiamos ir valdymo sprendimams tinkamos informacijos būtinumą.

3. Sprendimo priėmimo palaikymo sistemos – tai interaktyvios kompiuterinės sistemos, kuriose naudojami įvairūs sprendimo priėmimo modeliai ir specializuotos duomenų bazės, padedančios atsakingiems darbuotojams priimti sprendimus. Tokių sistemų programinis aprūpinimas leidžia vartotojams iškelti klausimą „kas, jeigu?“ ir interaktyviojo režimo etapuose gauti konkrečių veiksmų variantus. Informacinės sistemos padeda vadovams priimti itin svarbius strateginius sprendimus. Jose naudojamas programinis aprūpinimas sudaro sąlygas vartotojams naudotis dideliais kompleksinių duomenų masyvais, teikia galimybę duomenis analizuoti ir pateikti vartotojams. Tokios sistemos net ir pačių stambiausių firmų vadovams padeda greitai gauti būtiną vidinę ir išorinę informaciją, identifikuoti problemas bei nagrinėti su jomis susijusias situacijas.

4. Globalinės (palydovinės) transporto priemonės ir krovinio buvimo vietos nustatymo sistemos – palydovinė ryšių sistema, sudaranti galimybę susisiekti bet kuriuo metu ir efektyviai valdanti vežimo procesą, ypač kai gabenami brangūs kroviniai (brangakmeniai, retieji metalai, brangi buitinė technika ir 1. 1.). Naudojantis tokiomis sistemomis, jeigu jos dirba automatiniu režimu, galima bet kada nustatyti transporto priemonės arba konteinerio vietą, susisiekti su transporto priemonės ekipažu ir patikslinti esamą situaciją. Yra ssukurtos šiuolaikinės globalinės sistemos NA VSTAR (JAV), GLONASS (Rusija), turinčios po 24 dirbtinius žemės palydovus, kurie leidžia bet kuriuo metu nustatyti šios sistemos imtuvo vietą 15- 100 metrų tikslumu. Globalinės (palydovinės) transporto priemonės ir krovinio buvimo vietos nustatymo sistemos diferencinė stotis priima globalinės buvimo vietos nustatymo signalus, apskaičiuoja jų pataisas ir perduoda į transporto priemonės arba konteinerio imtuvą. Jeigu diferencinė stotelė yra arti terminalo, imtuvo vieta nustatoma 15-30 centimetrų tikslumu. Be to, dirbant pastoviu režimu, kompiuterio atmintyje sukaupiama visa krovinio judėjimo bei jo saugojimo vietos informacija. Tokia tiksli informacija apie judėjimą sumažina krovinių (konteinerių) sumaišymo ar dingimo (pavogimo) galimybę.

5. Automobilių kontrolės pranešimų sistema (CAR – Conterolled Automobile Reporting) – taikoma siekiant optimizuoti transporto priemonių paskirstymą, kol produktas iš gamintojo pasiekia gavėją. Ji leidžia kontroliuoti šiuos transportavimo ir ekspedijavimo proceso etapus: gamybą, prekių išvežimą iš gamyklos, gabenimą į uostą, krovimą į laivą bei pranešimą apie pakrovimą į laivą. Šios sistemos dalyviai visad gali sužinoti jiems svarbią informaciją, pvz., apie gamybos planavimą, prastovas, tenkančias vienai transporto priemone i, arba laiką, reikalingą vienos šalies teritorijai pervažiuoti, kokios transporto priemonės yra kelyje ir pan.

6. Kompiuterinių duomenų rinkiniai – įvairių duomenų, suderintą su kompiuterinių duomenų struktūromis ir duomenų perdavimo interfeisais (sąsajomis), grupės. Jas sukūrė Vokietijos federalinės eekspedijavimo ir sandėliavimo sąjungos ekspeditoriai rinktinių krovinių ir krovos paslaugų duomenims perduoti. Šiuose rinkiniuose pateikiami tokie duomenys: 1) apie gabenimą iki siuntimo punkto (siuntimo arba perdavimo data, siuntimo laikas); 2) adresų duomenys (adresatas: pvz., siuntėjas užsakovas, tiekėjas, prekių gavėjas, ir šie duomenys yra užkoduoti skaičiais, kliento Nr. veiklos pobūdis); 3) siunta (a) duomenys: siuntėjo (užsakovo) užsakymo numeris, užsakymo data, pakuočių skaičius, bruto svoris, ekspedicijos užsakymo išankstinio apmokėjimo už krovinio transportavimą (frankavimo) kodas: 01 = neapmokėta, 02 franko paskirties vieta, 03 franko gavimo firma, 04 franko Vokietijos siena, 05 franko gavimo ekspeditorius, 00 franko pagal susitarimą. Jeigu žymima ,,00″, tada turi būti įrašytas frankavimo kodas, užsakymo rūšis, siuntėjo.

7. Jūrų transporto duomenų apdorojimo sistemos (DAVIS) skirta. kompleksinei pramonės įrenginių logistikai. Remiantis šia sistema, valdoma ir kontroliuojama visa transportavimo grandinė nuo gamybos proceso iki medžiagą pristatymo į statybos aikštelę. Pirmiausia parengiamas užsakymas gamintojui, o galiausiai pranešama apie įrangos išsiuntimą ir pateikiama informacija apie planavimo bei montavimo darbus statybos aikštelėje. Ekspeditoriai, krovos ir kitos įmonės visada laiku gauna informaciją apie krovinio siuntas.

8. Duomenų apdorojimo jūrų uoste sistemos (COMPOS, DAKOSY ir LOTOSE) – sistemos, leidžiančios vežant krovinius jūrų transportu elektroniniu duomenų apdorojimo būdu greitai perduoti informaciją. Transportuojant krovinius, siuntos gavėjas gali iš anksto gauti duomenis apie siuntas.

Be to, informacija reikalinga daugeliui bendradarbiaujančių uosto institucijų, kad būtų galima ja tarpusavyje keistis. Duomenimis tarpusavyje keičiasi ekspedicinė įmonė ar tarnyba, laivų makleriai, uosto administracija, krovos įmonė, stividorinių darbų firma, krovinio kiekio kontrolės talimanai, muitinė. Pvz., Bremeno uoste visi šie duomenys įvedami į COMPASS sistemą, Hamburgo uoste į DAKOSY sistemą. Visa reikiama informacija perduodama ir gaunama labai greitai. Garantuojama duomenų techninė ir teisme apsauga. LOTSE (Logistic -Tele – Service) sistema – tai bendra sistema, kuri veikia kaip kompiuterinės įrangos adapteris.4. TTechnologinis procesas logistikos ekspedicinėje įmonėje ir informacinės sistemos, naudojamos kiekvienoje proceso pakopoje.

Kiekviena ekspedicinė įmonė turi pasirūpinti kroviniu pradedant nuo pat užsakymo gavimo ir iki jo realizavimo (krovinio pristatymo gavėjui). Tai gan ilga veiksmų grandinė, kuri vadinasi technologiniu procesu. Ir šią grandinę trumpai galima aprašyti šiais veiksmais:

1. Užsakymo priėmimas ir įtraukimas į bendrą apskaitos sistemą;

2. Optimalaus vežimo maršruto parinkimas;

3. Sandėlių planavimas;

4. Transporto priemonės parinkimas ir paieška;

5. Užsakymo patvirtinimas;

6. Dokumentų paruošimas ir išsiuntimas;

7. Transportavimas;

8. Krovimo darbai;

9. Sandėliavimas ir perpakavimas (jei tai nurodyta sutartyje);

10. Pristatymas gavėjui;

11. Apmokėjimas už visas suteiktas paslaugas.

Visas technologinis procesas turi bbūti valdomas ir kontroliuojamas, ir tam, kad tai pasiekti reikalinga tiksli ir savalaikė informacija. Šiai informacijai kaupti, apdoroti ir persiųsti yra naudojamos informacinės sistemos ir technologijos . Tačiau nagrinėjant technologinį procesą iš kylančių problemų bei jų sprendimui naudojamų sistemų pusės ggalima padaryti paprastesnį suskirstymą:

1. Užsakymas – visa veikla susijusi su užsakymų gavimu, patvirtinimu, įtraukimu į bendrą apskaitos sistemą.

2. Planavimas – tai transporto priemonės, maršrutų bei sandelių parinkimas, laiko suskirstymas, lėšų, reikalingų vežimui skaičiavimas ir t.t.

3. Dokumentų ruošimas ir siuntimas į reikiamas įstaigas (nes priklausomai nuo dokumento rūšies jį gali gauti vežėjai, krovinio siuntėjai, krovinio gavėjai, muitinės, uosto įmonės atliekančios krovos darbus ir daugelis kitų įmonių, dalyvaujančių vežime).

4. Vežimas – tai visa veikla susijusi su krovinio vežimu pradedant krovimu siuntėjo įmonėje (sandelyje, gamykloje) ir baigiant krovinio pristatymui gavėjui, į šią sritį be išvardintų darbų taip pat patenka transportavimas, sandėliavimas, perpakavimas ir perkrovimai įvairiuose terminaluose bei sandeliuose.

5. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas.

Pagal šį suskirstymą ir išnagrinėsiu kylančias vežimų technologiniame procese problemas bei jų sprendimo būdus.4.1. Užsakymas

Ekspedicinėse įmonėse, kaip ir bbet kokioje srityje, stengiamasi dirbti su pastoviais klientais sudarant planinius užsakymus (pvz. su gamykla, kuri nuolat gamina tam tikrą produkciją ir teikia ją pastoviems vartotojams; tokiu atveju ekspeditorius jau iš anksto žino kiek, kokios produkcijos ir kur reikės vežti, taigi suplanavęs vieną kartą gali vykdyti reguliarius vežimus). Tačiau būna ir taip, kad gaunami neplanuoti užsakymai, kuriems reikia planuoti naujus maršrutus, ekspeditorius suranda naujų klientų arba senieji pradeda teikti prekes kitiems vartotojams ir t. t. Be to, ekspeditorius turi dar administruoti ggautus užsakymus (įvesti į bendrą duomenų bazę, susieti su kitais užsakymais, kad galima būtų planuoti transportą, rengti ataskaitas). Todėl pagrindinės informacinės priemonės administruojant užsakymus yra duomenų bazės bei komunikacijos priemonės.

Tačiau priklausomai nuo duomenų kiekio ir pobūdžio gali būti naudojamos skirtingos komunikacijos priemonės. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje parodyta kokios komunikacijos priemonės kokiai informacija labiau tinka:

1 lentelė. Komunikacijos priemonių tinkamumas duomenims perduoti.

Komunikacijos priemonių tinkamumas duomenims perduoti

Kriterijai Paslaugos

telefonas DATEX P DATEX L HFD teleksas teletekstas BTX telebox telefaksas

pasiekiamų abonentų kiekis Z Y Y X Z Y Y W Y

tarptautinių komunikacijų galimybės Z Y Z Z Z Y W W Y

tik nedidėlių duomenų kiekių perdavimas Z Y Z W Z Y Z Z Z

konstrukcinių duomenų perdavimas W Z Y Z X X X X Y

standartizavimas W W Y W Z Z Z Z X

integravimosi galimybės Z Z Z Z W Y Y W X

perdavimo saugumas W Y Z Y Y Y W X W

paslaugų perdavimo galimybės Z Y W X Y Y Y Z X

papildomų paslaugų pasiūla W Z Z W Z Y Y W W

Tinkamumas: X – netinka; W – mažai tinka; Y – vidutiniškai tinka; Z – gerai.

Kaip matome iš lentelės, komunikacijos priemonės gali būti labai įvairios, taip pat įvairios gali būti ir duomenų bazės. Ir pagrindines problemas, dirbant su šiomis priemonėmis galima suskirstyti į dvi grupes:

1. Techninės problemos – tai problemos kylančios dėl techninių gedimų, programų “strigimų”, kompiuterių klaidų bei, tam tikrais atvejais, reikiamos įrangos neturėjimo. Šalinamos šios problemos samdant programuotojus, kurie yra atsakingi už visą kompiuterinę įrangą ir jos veikimą, kreipiantis į įvairias firmas, teikiančias techninių gedimų šalinimo paslaugas, arba samdant žmones, kurie yra ekspedicinės įmonės etatiniai darbuotojai ir dirba su komunikacijų priemonių ir kompiuterių techniniais gedimais, stengiamasi diegti modernią techniką įmonėse ir filialuose;

2. “Žmogiškasis faktorius” – prie šios grupės priskiriamos problemos, kkylančios dėl žmogaus klaidų: tai pavėluotas užsakymų išsiuntimas ekspeditoriui, klaidos , perduodant informaciją ir įvedant ją į duomenų bazes, neteisingas komunikacijų priemonių panaudojimas ir daugybę kitų. Šios problemos šalinamos griežtai kontroliuojant visą veiklą bei imant į darbą kompetentingus asmenis.4.2. Planavimas

Vežimo planavimas prasideda nuo krovinio apibūdinimo bei laiko terminų gavimo. Nes nuo krovinio priklauso kokia transporto priemonė bus naudojama vežant krovinį (pvz. jei tai skystas krovinys, bus reikalinga cisterna, bet jei tai supakuotas į tam tikrą tarą skystas krovinys, tai jį jau galima vežti paprastais sukvėžimais). Toliau, kai jau aišku, kokią transporto priemonę reikės naudoti ekspeditorius turi užsakyti reikiamą transportą, jei neturi savos tinkamos transporto priemonės (pvz. UAB “Transekspedicija” turi savo furgonus, bet vežant skystus nesupakuotus krovinius, arba vežant krovinius ne kelių transporto priemonėmis, šiai įmonei tenka užsakinėti transportą iš kitų įmonių). Taip pat planuojant vežimą, priklausomai nuo krovinio pristatymo terminų, saugumo reikalavimų bei kitų vežimo reikalavimų parenkamas vežimo būdas (vežimas keliais, geležinkeliais, jūra, oru arba multimodaliniu būdu). Ir jau turint informaciją apie krovinį, vežimo būdą bei transporto priemones parenkamas vežimo maršrutas. Ir atlikus visus šios darbus rengiamas vežti krovinį – sudaromos sutartis vežimui, užsakomos transporto priemonės bei sandėliai, rengiama ir siunčiama įvairi vežimo dokumentacija.

Tačiau planavimas yra glaudžiai susijęs su vežimu ir ddažnai planuojant maršrutus naudojama ne tik gauta krovinio ir transporto priemonių informacija, bet ir informacija apie kelius, jų būklę, kamščius pasieniuose, orų prognozės, uostų ir oro uostų informacija, bei begalė kitokios informacijos. Nuo šios informacijos savalaikiškumo priklauso planavimo tikslumas ir dažniausiai planavimo problemos kyla dėl informacijos netikslumo ir vėlavimo, todėl tam, kad šios problemos būtų išspręstos tobulinamos sprendimų priėmimo palaikymo ir aprūpinimo sistemos, kompiuterinių duomenų rinkiniai, informacijos perdavimo ir komunikacinės sistemos bei krovinio sekimo sistemos, kurių dėka galima atsirinkti kurioje vietoje “užstringa” vežimo procesas ir to vengti. Taip pat yra sudaromos statistinės-analitinės ataskaitos, kuriuose pažymimos dažniausiai pasikartojančios ir didžiausios klaidos ir pateikiami pasiūlymai, kaip tų klaidų galima išvengti.4.3. Dokumentų ruošimas ir siuntimas reikiamoms įstaigoms

Kaip jau buvo nagrinėta I dalies 2 skyriuje, dokumentacijos vežime yra labai daug ir ji gali būti labai įvairi. Nuo dokumento priklausys, kas jį turės pateikti arba turėti. Tačiau dažniausiai visus dokumentus paruošia ir išsiunčia ekspeditorius. Siunčiant bei ruošiant dokumentaciją, tai pat naudojamos komunikacijos priemonės susisiekti su užsakovais, juristais, dokumentų gavėjais, tarpininkais. Taigi problemos, kylančios siunčiant bei ruošiant dokumentacija yra analogiškos užsakymų administravimo problemoms. Tačiau yra ir specifinių, tokių kaip elektroninių dokumentų nebuvimas.

Kol kas Lietuvoje dar nėra priemonių sudaryti elektroninius dokumentu bei naudoti elektroninį parašą. Visi dokumentai

ruošiami kompiuteriu, bet galutinis bet kokio dokumento variantas turi būti atspausdintas ir pasirašomas popieriniame variante. Tai kartais sulėtina ekspeditoriaus darbą, tačiau šiai problemai spręsti reikia diegti naujų techninių priemonių tinklą. Šios priemonės dar nėra iki galo išdirbtos ir yra pakankamai brangios, kad galima būtų kalbėti apie tinklą su mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis krovinių vežime.4.4. Vežimas

Vežimas šiuo atveju yra ne tik pats krovinio transportavimas, bet ir jo sandėliavimas, perkrovimas, perpakavimas bei pristatymas gavėjui. Visoje šių darbų grandinėje kyla savo problemos. Dalis jų įįvyksta dėl planavimo klaidų (pvz. prastovos dėl to, kad mašina per vėlai išvažiavo iš vieno terminalo ir nespėjo pristatyti krovinio iki sandėlio uždarymo, arba kai vairuotojas turi keisti maršrutą dėl įvairių kelio kliūčių, nenumatytų planavimo metu). Kita dalis problemų atsiranda dėl “žmogiškojo faktoriaus” – tai gali būti taip pat prastovos dėl krovimo ir pakavimo darbų nesavalaikiško atlikimo arba užtrukimo vykdant darbus, įvairios žmonių klaidos atliekant krovos bei sandėliavimo darbus, pristatymas ne tam gavėjui. Taip pat transportuojant gali įvykti įvairus incidentai kkelyje, avarijos bei plėšikų antpuoliai (ypač dažnai tai vyko po Sovietų Sąjungos iširimo Rusijos keliuose).

Visos šios problemos sprendžiamos atliekant nuodugnesnį planavimą (stengiamasi tiksliau apskaičiuoti laikus bei palikti “laiko rezervą” nenumatytiems atvejams, renkama informacija apie naujai atsiradusias kliūtis keliuose kaip iš įįvairių informacijos šaltinių taip ir iš vairuotojų bei sekant mašinų judėjimo maršrutą GPS technologijų pagalba, sekama kriminogeninė situacija keliuose). Nors aišku šios priemonės pilnai visų problemų neišsprendžia, bet padeda sumažinti jų daroma žalą.4.5. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas

Paslaugų apmokėjimas gali būti atliekamas iš anksto arba po krovinio pristatymo. Taip pat mokėjimai gali būti vykdomi grynais, bet tai jau retai yra praktikuojama, arba atliekant pervedimus elektroniniu būdu.

Šiuo metu pervedimus galima atlikti ne tik atvykus į banką, bet ir paskambinus banko darbuotojams arba internetu.

Dažniausiai su apmokėjimu keblumu neatsiranda. Nebent atsiranda programinių klaidų banko sistemose arba internete. Tačiau šios problemos yra greitai išsprendžiamos ir dažniausiai apmokėjimai įvyksta laiku.II DALIS

5. Planavimo informacinė sistema.

Kaip matome iš pirmos dalies, krovinių transportavimas yra gan sudėtingas procesas, kurio metu gali kkilti nemažai įvairių problemų. Dauguma jų galima pašalinti nuodugniai ir tinkamai planuojant kiekvieną proceso dalį. Viso planavimo metu naudojama daug įvairių informacinių sistemų ir technologijų, tačiau šiame skyriuje bus išnagrinėta tik viena jų – tai maršruto planavimui skirta programa “ROUTE 66 Route Europe”.

Ši programa naudojama personaliniuose kompiuteriuose (PC), su Windows programų paketu. Ja labai patogu naudotis, nes joje yra suvesti duomenys apie penkiasdešimties Europos valstybių miestus, pagrindinius magistralinius kelius, valstybių sienas. Taip pat šioje programoje patogu tai, kad ekrane parodomi nne tik maršruto duomenys, bet ir žemėlapis ( 2 pav.).

2 pav. Bendras suplanuoto kelio Klaipėda (LT) – Sankt-Peterburgas (RUS) vaizdas.

Programa dešinėje ekrano pusėje parodo žemėlapį (tikslumas priklauso nuo “zoom” nustatymo, jį galima keisti +/- rodyklyčių pagalba), dešiniajame apatiniame ekrano kampe yra rodomas linijinis mastelis (matavimo vienetas – mylios).

Kairėje ekrano pusėje rodomi maršruto duomenys, kurie yra sudėlioti pagal skiltis:

· Pirmoje skiltyje (be pavadinimo) yra sunumeruoti įvest kelio taškai (šiuo atveju jie buvo tik 2 – Klaipėda ir Sankt-Peterburgas).

· Antroje skiltyje, kuri yra taip pat be pavadinimo yra rodomos rodyklės. Priklausomai nuo to, ar ši skiltis nėra paslėpta (kaip tai buvo padaryta 2 pav.) bus rodomas tarpinių maršruto taškų kiekis. Palyginimui – 3 pav. Tas pats maršrutas, kaip ir 2 pav. Tik jau su atidengta antrąja skiltimi.

3 pav. Bendras suplanuoto kelio Klaipėda (LT) – Sankt-Peterburgas (RUS) vaizdas su atidengta antrąja skiltimi.

· Trečia skiltis – “Location”. Šioje skiltyje yra rodomi tarpinių ir galutinio taškų pavadinimai, bei kalių numeriai, kuriais vykstant transportas turi kirsti tarpinius punktus. Šalia gyvenviečių pavadinimų taip pat gali būti tam tikri skaičiai arba skliaustuose kito miesto (dažniausiai rajono centro) pavadinimas. Šie skaičiai ir pavadinimai reikalingi tam, kad patikslinti apie kurią būtent gyvenvietę kalbama, nes toje valstybėje gali būti kelios gyvenvietės su identiškais pavadinimais.

· Ketvirta sskiltis – “Distance”. Joje nurodomi atstumai nuo vieno taško iki kito. Matavimo vienetas – mylios. Bendras maršruto ilgis šioje skiltyje nėra rodomas (jis parodomas maršruto apibendrinime, vadiname “Summary” bei skiltyje “Total”, apie kuriuos bus kalbama vėliau).

· Penkta skiltis – “Indication”. Šioje skiltyje yra duodami tokie nurodymai kaip sienos kirtimas (šalia gyvenvietės, prie kurios yra pasienio postas, pavadinimo), taip pat yra rašoma į kurią valstybę reikia įvažiuoti, kirtus sieną. Be to šioje skiltyje yra nurodyta į kurią pusę reikia sukti vairuotojui, kad patekti į reikiamą kelią (2 pav. – “keep left”).

· Šešta skiltis – “Total”. Joje yra nurodomas bendras atstumas nuo pradinio taško iki nurodytos gyvenvietės (tarpinio punkto). Matavimo vienetas – mylios.

· Paskutinė, septintoji skiltis – “Time”. Rodo bendrą laiką, kurį užtruks vairuotojas važiuojant be sustojimo 50 mph (mylių per valandą), kas lygu 80,45 km/h greičiu. Laikas rodomas iki kiekvieno tarpinio taško ir šalia galinio taško pavadinimo parodomas bendras kelionės laikas.

Šioje programoje taip pat galima nustatyti, kad bet kurioje ekrano vietoje būtų rodomas maršruto apibendrinimas, vadinamas “Summary”. Jame yra parašyta koks tai maršrutas (planuojant maršrutą galima pasirinkti, kad programa skaičiuotų greičiausią, trumpiausią, pigiausią arba ekonomiškiausią maršrutą), bei kokia transporto priemone gabenamas krovinys (galima pasirinkti mašinas, kurios gali būti gabenamos laivais, arba sunkvežimius). Žemiau yra nnurodyti bendras maršruto atstumas (myliomis), bendras važiavimo laikas (valandomis ir minutėmis), vežimo savikaina (litais) ir šiam vežimui skiriama pinigų norma (litais) bei kuro sąnaudos (galonais).

Ekrano viršuje randasi komandų greito rinkimo meniu. Ta.i naujo lapo atidarymo, jau suplanuoto ir išsaugoto maršruto atidarymo, saugojimo, spausdinimo, maršruto planavimo, vietos radimo, ekrano skėlimo, viso Europos žemėlapio rodymo, viso maršruto rodymo, tarpinių ir pagrindinių taškų dėjimo, priminimo taškų (“smeigtukų”) dėjimo, informacijos rodymo, tiesioginių atstumų skaičiavimo, žemėlapio didinimo/mažinimo, žemėlapio stumdymo, stačiakampio parinkimo ir pagalbos mygtukai. Šių mygtukų pagalba galima atlikti visus pagrindinius darbus su “ROUTE 66 Route Europe” programa. Tačiau be šių mygtukų ekrano viršuje yra žodinių komandų meniu (panašus į bet kurios kitos Windows pakete naudojamos programos žodinių komandų meniu) kuriame yra surašytos visos šios programos komandos.

Mar6ruto planavimas vykdomas paspaudus “Plan a route” mygtuką arba paspaudus “Map” ir pasirinkus “Plan a route” konamdą viršutinėje komandų eilutėje. Šiuo atveju išmetama planavimo lentelė (4 pav.).

4 pav. Maršruto planavimo lentelė “ROUTE 66 Route Europe” programoje

Kaip matome iš paveikslėlio ši programa duoda pasirinkti norima valstybę, jos miestą ir to miesto tikslesnę vietą. Parinkus visus šiuos duomenys spaudžiamas mygtukas “Add” ir renkami sekančio punkto duomenys. Apatinėje lentelės dalyje parenkamas maršruto režimas (šiuo atveju “fastest” – greičiausias), transporto

priemonė (mašina arba sunkvežimis) ir vykdymo tvarka (šiuo atveju parinkta speciali tvarka, be jos galima parinkti efektyviausią tvarką). Taip pat šioje lentelėje kitoje skiltyje (“points-of-interest”) galima parinkti kad žemėlapyje būtų parodyti oro uostai, stovėjimo aikštelės ir geležinkelio stotys bei sudėlioti priminimo taškus (skiltyje “pushpins”).

“ROUTE 66” programa žymiai palengvina ekspeditoriaus darbą parenkant maršrutus, bei atlieka preliminarius skaičiavimus, tačiau ji neatsižvelgia į vairuotojo darbo ir poilsio režimą gabenant krovinį, todėl ekspeditoriui tenka pačiam skaičiuoti krovinio gabenimo realų laiką. Be to šioje programoje nnėra duomenų apie kelius (sužymimi tik magistraliniai keliai, bei priklausomai nuo žemėlapio mastelio didesni regioniniai keliai), tačiau norint gauti duomenys apie galimus aplinkkelius, kalių dangą, plotį viadukus, bei tiltus, tenka kreiptis į kitas programas. Taip pat jau patyrę ekspedicinės įmonės darbuotojai, planuojant maršrutą gali iškarto pasakyti kokios dokumentacijos reikės gabenant krovinį vienu ar kitu maršrutu, tačiau naujų įmonių ir mažiau patyrę darbuotojai turi paplušėti, kol parenka visus duomenys maršrutui. Todėl galima teigti, kad nepaisant to, kad “ROUTE 66 Route Europe” pprograma žymiai palengvina ekspeditoriaus darbą, ji dar nėra išbaigta ir galinti atsakyti į didžiąją dalį klausimų, kylančių planuojant krovinio gabenimo maršrutą.6. Planavimo programos tobulinimo siūlymai

Kaip jau buvo minėta penktame skyriuje maršrutų planavimui naudojama programa “ROUTE 66 Route Europe” programa yra nneišbaigta ir joje dar yra nemažai trūkumų. Šiems trūkumams pašalinti siūloma įvesti tikslesnius duomenys apie kelius (ne tik pagrindinius, bet ir mažesnius, jų dangą, viadukus, tiltus, bei tiltų keliamąją galią). Pvz. gabenant krovinius Olandijos keliais, kelių ženklinimo sistema yra visiškai nepritaikyta didesnių gabaritų autotransportui – tiltų aukščiai yra sužymėti tik ant pačių tiltų, ir jei tiltas yra nepakankamai aukštas, viruotojas negali pakeisti maršruto iš anksto ir yra priverstas apsisukinėti, bei ieškoti naujo kelio; ko nebūtų reikėję daryti, jei maršrutas būtų parinktas tinkamai, atsižvelgiant į šiuos faktorius.

Taip pat ši programa galėtų būti sujungta su interneto tinklu, per kurį galima būtų gauti bent kas mėnesį atnaujinamą informaciją apie situaciją keliuose (naujos eilės pasienių postuose, kriminalinių įvykių keliuose statistika pagal rajonus, stichinių nelaimių rregionai ir panašiai). Visa ši informacija padėtų išvengti pavojingų kelio ruožų ir ruožų, kuriais vykstant krovinys gali užtrukti, tai užtikrintų saugų ir savalaikišką krovinio pristatymą.

Greitesniam ir patogesniam planavimui ši programa galėtų rodyti reikimų dokumentų sąrašą, kuriuos reikia paruošti gabenant tam tikrą krovinį į vieną ar kitą šalį, bei turėti galimybę įvesti norimą vairuotojo darbo ir poilsio režimą, kad galima būtų prognozuoti kiek parų užtruks gabenimo procesas iš vieno taško į kitą.Išvados

Krovinio transportavimo nuo krovinio užsakovo iki gavėjo yra labai sudėtingas iir daugialypis procesas, kurio metu gali atsitikti daug įvairių incidentų ir krovinys gali nepasiekti galutinį tikslą. Tam kad taip neatsitiktų visas šis procesas yra nuodugniai planuojamas atskirai kiekvienam maršrutui ir koreguojamas kiekvienam kroviniui. Tam kad būtų išvengta klaidų įvedamos įvairios kontrolės priemonė, kurios vykdomos kaip informacinių sistemų bei technologijų, taip ir įvairios dokumentacijos pagalba. Tačiau net naudojant visas šias sistemas gali pasitaikyti klaidos, kurių kilmė gali būti labai įvairi. Tam kad to išvengti dokumentavimo, kontrolės bei visos informacinės sistemos ir technologijos yra nuolat tobulinamos, bei stengiamasi jas apjungti. Tačiau nepaisant to, sistemos vis dar nėra tobulos ir ne visada atitinka vartotojų reikalavimus.Priedas

5 pav. Kelionės lapas

Literatūros sąrašas:

1. http://www.transekspedicija.lt

2. http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/log_pirma.doc

3. Baublys A. Krovinių vežimai. Vilnius, Technika. 2002

4. Minalga R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Tarptautinė logistika. Vilnius, 1997

5. http://www.logistika.ee/index.php?lang=lit&main_id=114&PHPSESSID=2cf29722276f4258229485df68ed0a3c

6. Garalis A. Logistikos terminų aiškinamasis žodynas. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003

7. Minalga R. Logistika. Vilnius, 2001;

8. http://www.lpk.lt/LPKNAUJ/newsdir/lpknews/Taryba0412/V.Ponamoriovo.htm

9. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. Vilnius, Technika, 1996;