ISDN BRA prieigos konfiguravimas
Darbo tikslas
Susipažinti su ISDN BRA prieigos struktūra, galimais galinių įrenginių prijungimo būdais prie ISDN linijos, tinklo baigties konfigūravimu
Teorinė dalis
Bazinės spartos prieiga (BRA – Basic Rate Access) naudojama, esant nedidelės informacijos perdavimo spartos poreikiui. Joje numatytas vienas signalizacijos kanalas D (16 kbit/s) ir du ryšio kanalai B (64 kbit/s). Bazinės spartos prieigai tinka įprastinė dvilaidė skaitmeninė abonentinė linija.
1. ISDN BRA prieigos struktūra
Priklausomai nuo atliekamų funkcijų, ITU-T I.411 rekomendacija ISDN prieigą padalijo į atskiras funkcines grupes (1 pav.):
• TE2 – ne ISDN galiniai įįrenginiai;
• TE1 – ISDN galiniai įrenginiai;
• TA – ne ISDN galinių įrenginių suderintuvai, skirti prijungti įvairaus tipo ne ISDN galinius įrenginius;
• NT – tinklo baigtis, skirta vartotojo naudingai ir signalizacijos informacijai perduoti nuo įrenginių, prijungtų prie S sąsajos, į abonentinę liniją;
• LT – stoties linijinė dalis, sudaranti fizinį sujungimą su NT1 bloku per abonentinę liniją;
• ET – stoties funkcinė dalis, sudaranti loginį sujungimą su NT. Ji atlieka su sujungimu susijusius uždavinius.
1 pav. Bazinės spartos prieiga
U sąsajos (dvilaidės abonentinės linijos) fiziniai parametrai yra aprašyti ETSI ETS 3300 080 techninėje specifikacijoje. Europos šalyse priimta, kad abonentinėje linijoje būtų naudojamas 2B1Q kodas.
Taškas, prie kurio jungiama vartotojo skaitmeninė ISDN įranga, vadinamas S kontroliniu tašku arba S sąsaja. S sąsajos elektriniai parametrai yra aprašyti standarte ETSI standarte ETS 300 012.
Pagrindinės ttinklo baigties (NT1 bloko) funkcijos:
• abonentinės linijos prijungimas;
• abonentinės linijos aptarnavimas;
• sinchronizacija;
• abonento galinės įrangos maitinimas;
• informacinių srautų multipleksavimas.
• ryšio kanalų panaudojimo valdymas.
Be kitų funkcijų, NT1 bloke numatyta abonentinės linijos ir paties NT1 bloko darbingumo kontrolė. Tuo tikslu iš stoties galima sudaryti atitinkamus šleifus.
Europos šalyse tame ir Lietuvoje tinklo baigtis yra Telekomo nuosavybė. Europos telekomunikacijų standartų institute ETSI (European telecommunication standarts institute) priimta, kad ISDN prieigoje būtų naudojamas EDSS – 1 protokolas.
2. BRA jungimo konfigūracijas:
• vieno įrenginio prieigą;
• daugelio įrenginių prieigą;
Vieno įrenginio prieigos atveju prie NT prijungiamas vienas įrenginys, pvz., PBX. Atstumas nuo tinklo baigties iki galinio įrenginio gali būti iki 1 km.
Daugelio įrenginių prieigoje gali būti naudojamos dvi įrenginių jungimo prie pasyviosios magistralės konfigūracijos:
• trumpoji pasyvioji magistralė (2 pav.);
• nuotolinė pasyvioji magistralė (3 pav).
2 pav. Trumpoji pasyvioji magistralė
Trumposios pasyviosios mmagistralės atveju aštuoni ISDN terminalai TE1 tiesiogiai arba ne ISDN terminalaiTE2 per atitinkamus suderintuvus TA gali būti prijungti bet kurioje kabelio vietoje atstumu iki 200 m. Pasyviosios magistralės gale ant perdavimo ir priėmimo grandžių statomos dvi 100 suderinimo varžos. Tinklo baigtis NT gali būti bet kurioje magistralės vietoje, tik šiuo atveju apkrovos varžos suderinimui reikalingos abiejuose galuose.
Nuotolinės pasyviosios magistralės atveju gali būti jungiami iki 4 ISDN ar ne ISDN galinių įrenginių, išdėstytų magistralės gale ir nutolusių tarpusavyje ne daugiau kkaip 50 m. Bendras pasyviosios magistralės ilgis gali siekti iki 500 m.
3 pav. Nuotolinė pasyvioji magistralė
Pasyviojoje magistralėje fiksuojami parametrai:
• slopinimas prie 96 kHz;
• kabelio talpa;
• kabelio banginė varža;
• klaidų koeficientas BER.
Taip pat svarbus parametras pasyviojoje magistralėje yra signalų sklidimo laikas, apsprendžiantis pasyviosios magistralės ilgį.
Skaitmeninėje abonentinėje linijoje duomenys iš B1 , B2 ir D kanalų ir papildomi sinchronizacijos ir valdymo bitai įtraukiami į kadrus. Kiekvienas perduodamos informacijos kadras sudaromas iš dvylikos 2B+D bitų rinkinių. Šį rinkinį, vadinamą duomenų žodžiu, sudaro 18 bitų, iš kurių po 8 bitus skiriama B1 ir B2 kanalams, o 2 bitai priklauso D kanalui (4 pav.).
Abonento skaitmeninėje linijoje panaudotas 2B1Q (2 Bits to 1 Quarter) – dviejų bitų į vieną keturių lygių signalą linijinis kodas (5 pav.) perpus sumažina reikalingų informacijai perduoti bitų skaičių, todėl impulsų perdavimo sparta abonentinėje linijoje lygi tik 80 kbit/s, esant informacinių bitų perdavimo spartai 160 kbit/s. Parametrai (pvz., slopinimas) abonentinėje linijoje matuojami prie 40 kHz dažnio.
Pasyvioje abonento 4 laidų magistralėje informacijos perdavimo sparta 192 kbit/s. NT1 perkoduoja iš DSL gautus 2B1Q kodu duomenis į PTC (Pseudo Ternary Code) – pseudo – trejetainį kodą ir suformuoja informacinių bitų kadrus, kurie patenka į abonento ISDN galinius įrenginius, kur jie analizuojami ir apdorojami.
5 pav. Kodavimas U ssąsajoje
Nors tinklo baigties NT1 įrenginys turi vietinį maitinimo šaltinį, tačiau per skaitmeninę abonentinę liniją DSL numatytas maitinimas ir iš stoties maitinimo įrenginio (6 pav.). NT1 įrenginio imamas maitinimo galingumas iš DSL linijos – nuo 500 mW iki 1,1 W. Naudojama maitinimo šaltinio įtampa gali būti nuo 51V iki 115V.
3. Tinklo baigčių tipai
Šiuo metu pasaulyje ISDN BRA paslaugoms teikti yra naudojamos dviejų tipų tinklo baigtys: NTl ir NT1 +. Tinklo baigtys skirstomos atsižvelgiant į standartus, kuriais pagrįstas jų veikimas: NTl paremtas neseniai sukurto ETSI standarto juodraščiu EN 301 141, o NT1+ paremtas ITU-T standartu Q.931. Šiuo metu labiausiai paplitusios NT1+ tipo tinklo baigtys.
NTl tinklo baigtys yra žymiai paprastesnės ir pigesnės nei NT1 + tipo tinklo baigtys. NTl tipo baigtys neatlieka loginių funkcijų, t.y. jos atlieka tik ryšio sudarymo su stotimi vaidmenį. Visas tinklo baigties valdymas bei konfigūracija atliekama stotyje. Šios technologijos iniciatoriai buvo Ericsson, kurie sukūrė ir išbandė naujo NTl tipo tinklo baigtis. Šiuo metu Ericsson iniciatyva yra parengtas ETSI standarto juodraštis EN 301 141, kuriame aprašytas ISDN paslaugų teikimas, naudojant NTl tipo tinklo baigtis. Pagrindinis tokių tinklo baigčių privalumas yra jų paprastumas bei pigumas bei tai, kad pats vartotojas negali atlikti jokių konfigūracijos pakeitimų.
Taip pat tinklo baigtys skiriasi galinių įrenginių pprijungimo galimybėmis – kai kurie įrenginiai tari savyje integruotus suderintuvus, skirtus prijungti ne ISDN įrenginiams.
3.1. Tinklo baigtis Santis-ab
Santis-ab priklauso NT1+ tinklo baigčių grupei, skirtos BRA (Basic Rate Access) prieigai ir turinčios analoginiams įrenginiams prijungti skirtas jungtis.
NT1+ tipo baigtyse visi konfigūracijos duomenys yra saugomi pačioje tinklo baigtyje ir gali būti gana lengvai pakeisti per kurį nors analoginį prievadą.
Norint apsaugoti NT1+ tipo tinklo baigtis nuo nesankcionuoto konfigūravimo, naudojami slaptažodžiai.
Be to, analoginiams prievadams gali būti teikiama mažiau papildomų paslaugų, nei prie S0 jungčių prijungtiems ISDN įrenginiams. Taip yra todėl, kad ne visas ISDN papildomas paslaugas įmanoma pritaikyti analoginei įrangai bei todėl, kad kiekvienai papildomai paslaugai, kuri yra teikiama per analoginius prievadus, turi būti parašyta atskira programa. Atsirandant naujoms papildomoms paslaugoms, Santis-ab programinė įranga turi būti atnaujinama – pritaikyta naujų papildomų paslaugų teikimui, priešingu atveju per analoginius prievadus nebus įmanoma teikti naujų papildomų paslaugų.
7 pav. Tinklo baigtis Santis-ab
8 pav. Santis-ab funkcinė schema
3.1.1. Santis-ab S magistralė
Santis-ab yra dvi „S“ raidėmis pažymėtas jungtys, skirtos skaitmeniniams ISDN įrenginiams prijungti.
Prie S jungties jungiami ISDN įrenginiai. Jei norima naudoti daugiau nei du įrenginius, reikia įsirengti magistralę, kuri jungiama prie S jungties.
S magistralės elektrinės charakteristikos yra standartizuotos Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartu ETS
300 012. Šiame standarte aprašyti naudojami signalai, informacijos kodavimo ir perdavimo principai.
Pagrindinės S jungties ypatybės:
Elektinės charakteristikos
•Įtampa: 30-42 V
•Maksimali S magistralei tiekiama galia:
-maitinant Santis-ab iš 220V tinklo: apie 4.2 W
-maitinant Santis-ab per abonentinę liniją: apie 0.45 W
•Nutrūkus energijos tiekimui iš 220V tinklo, Santis-ab automatiškai ima naudoti iš stoties per abonentinę liniją tiekiamą energiją.
3.3.2. Santis-ab darbo režimai
• NTl – aktyvios tik S jungtys (galima prijungti iki 7 įrenginių);
• NTl+2ab – aktyvios ir S, ir analoginės jungtys (galima prijungti iki 6 ISDN įrenginių bei du aanaloginius įrenginius);
• Pairgain – aktyvios tik analoginės jungtys (naudojamas galinių įrenginių išblokavimui).
3.3.3. Analoginės (ab) jungtys
Techninės charakteristikos
Analoginių jungčių charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Srovė yra pateikta atsižvelgiant į bendrą varžą, kuri sudaryta iš kabelio šleifo varžos ir galinės įrangos (telefono) vidaus varžos.
1 lentelė. Analoginių jungčių techninės charakteristikos
Būsena
Bendra varža,
Įtampa
Srovė
Nominali vertė, V
Ribinės vertės, V
Nominali vertė, mA
Pokalbio metu
700
23
23 – 36
> 22
Padėjus ragelį
>2900
50
46-56
<5
Skambučio metu
>2900
60
50 – 70
<20
Laikoma, kad ragelis pakeltas, kai šleifo srovė viršija 15 mA, o ragelis padėtas, kai šleifo srovė mažesnė nei 5mA.
Gamintojai rekomenduoja, kad maksimalus atstumas NT-TE2 neviršytų 200m.
4. Praktinė dalis
4.1. Santis-ab tinklo baigties prijungimas
Santis-ab prijungimas vykdomas sekančiai:
1. Įsitikinti, kad prie U-sąsajos nėra prijungtas galinis įrenginys.
2. Prijungti Santis-ab prie elektros energijos maitinimo tinklo.
3. Prijungti Santis-ab prie telefoninio tinklo per ‘U’ jungtį.
4. Stebėti LED’o lemputes (2 lentelė).
2 llentelė. Indikacijos lempučių paskirtis
LED Būsena Reikšmė
Vietinis maitinimas(‘local feeding) įjungta Santis-ab prijungtas vietinio energijos šaltinio
Nuotolinis maitinimas(‘remote feeding’) įjungta (su uždelsimu iki 2 min) Santis-ab prijungtas prie telefoninio tinklo per U sąsają
5. Kai tik užsidega abi lemputės, Santis-ab tikrina kuri jungtis yra įjungta – analoginė ar ISDN. Tikrinimo metu, kuris gali trukti iki 2 min., Santis-ab yra ne darbo būsenoje.
6. Žalia LED’o lemputė rodo Santis-ab veikimą režimą (3 lentelė).
3 lentelė. Santis-ab darbo režimai
LED ‘remote feeding’ Veikimo režimas Tolimesnė procedūra
išjungta Analoginis režimas ab sąsajos galinis įrenginys pasiruošęs darbo režimui. Kiti galiniai įrenginiai darbo režimui nepasiruošę. Analoginiame režime Santis-ab gali būti konfigūruojamas tik per ab2 sąsają.
įjungta ISDN režimas ab sąsajų ir S šynos galiniai įrenginiai pasiruošę darbo režimui.
7. Prijungti analoginius galinius įrenginius (analog. telefonus, fakso aparatus, modemus) per ab sąsają į ‘ab1’ ir ‘ab2’ jungtis.
8. Prijungti ISDN galinius įrenginius ((ISDN telefonus, kompiuterius su ISDN plokštėmis) per S sąsają į ‘S’ jungtį.
4.2. Santis-ab tinklo baigties konfigūravimas
Prieš eksloatuojant prijungtus galinius įrenginius, turi būti atlikti sekantys nustatymai:
• Bazinis konfigūravimas, kuris apima pradinius Santis-ab darbo režimų nustatymus
• Papildomas konfigūravimas apima papildomus ISDN prieigos nustatymus.
Bazinis ir papildomas konfigūravimas atliekami, naudojant analoginius telefono aparatus, prijungtus prie ab sąsajos. Šie telefonai turi turėti žvaigždudės * ir grotelių # mygtukus, ir nustatyti toniniam numerio informacijos perdavimo režimui. Kai kurie konfigūracijos parametrai gali būti nustatyti tik tinklo operatoriaus darbuotojų, įvedus sslaptažodį. Tinklo operatoriaus darbuotojai gali keisti slaptažodį.
Konfigūracija atliekama pagal žemiau pateiktą algoritmą:
1. Prijungti analoginį galinį įrenginį prie atitinkamos ab1 arba ab2 sąsajos.
2. Pakelti telefono ragelį ir palaukti ištisinio signalo.
3. Surinkti: **#73##. Įvedus paskutinį #, vėl aktyvuojamas ištisinis signalas.
4. Tik tinklo operatoriaus darbuotojui: įvesti ir patvirtinti grotelių # paspaudimu. Vėl aktyvuojamas ištisinis signalas. Įvedus slaptažodį, galima tiek bazinė, tiek išplėstinė konfigūracija.
5. Įvesti .
6. Įvesti .
7. Įvedimą patvirtinti grotelėmis # .Jei konfigūracija atlikta sėkmingai, aktyvuojamas ištisinis signalas. Jei aktyvuojamas užimto abonento signalas, reiškia konfigūracija neatlikta. Tada reikia pakartoti 5 punktą.
8. Norint nustatyti kitus parametrus, reikia tęsti iš naujo nuo 5 punkto.
Pastaba: 3,4,5 punktai turi būti atlikti per 60 sekundžių, priesingu atveju konfigūravimas bus nutrauktas ir aktyvuojamas užimtumo signalas.
9 pav. Konfigūravimo algoritmas
4.2.1. Bazinis Santis-ab konfigūravimas
Paprastai bazinės konfigūracijos tam tikri parametrai jau būna nustatyti. Bazinę konfigūraciją pakeisti gali tik tinklo operatoriaus darbuotojas, įvedęs slaptažodį.
4.2.1.1. Patikrinti Santis-ab darbo režimus.
Nustatymui pasinaudoti 4 lentele.
1. Pakelti telefono ragelį ir palaukti ištisinio signalo.
2. Surinkti: **#73##. Įvedus paskutinį #, vėl aktyvuojamas ištisinis signalas.
3. Įvesti – 930, įvesti – 0 arba 1 arba 2 #.
4 lentelė. Santis-ab darbo režimo nustatymas
Parametro numeris Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
930 0 = NT1 +2ab 0
1 = Pairgain
2 = NT1
Ps. Palikti NT1 +2ab darbo režimą
4.2.1.2. Patikrinti automatinio veikimo režimą (nebūtina).
5 lentelė. Automatinio veikimo režimo pasirinkimas
Parametro numeris Parametro rreikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
940 0 = visada pasirenkamas ISDN režimas 1
1 = veikimo režimas pasirenkamas automatiškai
4.2.1.3. Eksploatacijos priežiūrai ir testavimui, Santis-ab gali siųsti testinius signalus į S arba U sąsajas (6 lentelė) (nebūtina).
6 lentelė. Testinių signalų perdavimas
Parametro numeris Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
980 0 = netestuoja 0
1 = 2 kHz impulsus siunčia į S sąsają
2 = 96 kHz impulsus siunčia į S sąsają
3 = impulsus siunčia į U sąsają
4.2.2. Papildomas Santis-ab konfigūravimas
Papildomą konfigūravimą gali atlikti tiek tinklo operatoriaus darbuotojas, tiek pats vartotojas. Santis-ab darbui turi būti nustatyti bent jau sekantys parametrai:
• MSN numeriai;
• galinio įrenginio tipas (HLC);
• S magistralės konfigūracija;
• riboto maitinimo režimo prioritetas;
• papildomos paslaugos.
Ps. ab1 ir ab2 jungčių parametrų numeriai yra skirtingi, ab2 sąsajos parametrų numeriai pateikiami laužtiniuose skliaustuose.
4.2.2.1. MSN priskyrimas
Tinklo operatorius vienai ISDN linijai priskiria kelis MSN numerius, pvz., yra skirti du MSN numeriai: 407394, 407395, kuriuos reikia priskirti ab1 arba ab2 sąsajoms. MSN numeriai ISDN galiniams įrenginiams priskiriami ISDN galiniu įrenginiu.
Kiekvienai ab jungčiai galima priskirti iki trijų MSN numerių.Jei ne visi trys numeriai užprogramuoti, tai tada jiems priskiriami 0000 0000 numeriai ir jie yra nenaudojami.
Esant gamykliniam nustatymui, abiejų (ab1 ir ab2) jungčių pirmi MSN numeriai nėra priskirti (7 lentelė).
7 lentelė. MSN numerių priskyrimas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
111; [112] 1. MSN1 –
121; [122] 2. MSN2 0000 0000
131; [132] 3. MSN3 0000 0000
MSN1 ppriskyrimas ab1 jungčiai:
4. Pakelti telefono ragelį ir palaukti ištisinio signalo.
5. Surinkti: **#73##. Įvedus paskutinį #, vėl aktyvuojamas ištisinis signalas.
6. Įvesti – 111.
7. Įvesti – pvz. 407394#.
Jei konfigūracija atlikta sėkmingai, aktyvuojamas ištisinis signalas. Jei gaunamas užimtumo signalas, reiškia konfigūracija neatlikta. Tada nustatymą reikia pakartoti.
Analogiškai priskiriamas MSN1 ab2 jungčiai. Šiuo atveju parametro numeris bus 112. ab1 jungčiai priskyrus 407394, o ab2 priskyrus 407395 MSN numerius, konfigūracijos lentelė atrodytų taip (8 lentelė).
8 lentelė. ab1 ir ab2 su priskirtais MSN1 numeriais
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
111 1. 407394 –
[112] 1. 407395 –
121; 131; [122]; [132] 2., 3. MSN 0000 0000
Prie ab1 ir ab2 priskirta tik po vieną MSN numerį. Analogiškai ab1 ir ab2 jungtims galima priskirti ir kitus MSN numerius.
4.2.2.2. Galinio įrenginio tipo nustatymas. (nebūtina)
Jei prieiga skirta prijungti įvairaus tipo (telefono aparatus, fakso įrenginius, modemus) ar daugiafunkcinius galinius įrenginius, nustatoma parametro reikšmė “0” – audio, kitais atvejais galima nustatyti tik konkrečiam tipui. Pagal 9 lentelę patikrinti visus variantus. Darbo eiga kaip ir 2.2.1 punkte, įvedant atitinkamus parametrus.
9 lentelė. Galinio įrenginio tipo nustatymas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
221; [222] 0 = audio 0
1 = telefonas
2 = faksas
3 = modemas
4.2.2.3. S magistralės konfigūracijos nustatymas. (nebūtina)
Darbo eiga pagal 2.2.1 punktą, įvedant atitinkamus parametrus, pasinaudojant 10 lentele.
10 lentelė. S magistralės konfigūracijos nustatymas
Parametro numeris Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
300 0 –
trumpa pasyvinė magistralė 0
1 = išplėsta pasyvinė magistralė
4.2.2.4. Rezervinio maitinimo (riboto) prioriteto nustatymas.
Darbo eiga pagal 2.2.1 punktą, įvedant atitinkamus parametrus pagal 11 lentelę.
11 lentelė. Rezervinio maitinimo (riboto) prioritetas
Parametro numeris Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
210 0 = Rezervinis maitinimas S magistralei 1
1 = Rezervinis maitinimas ab-sąsajoms
4.2.2.5. Sujungimo išardymo laiko nustatymas (12 lentelė).
Naudojama, kad nustatyti ar sujungimas kviečia majam abonentui padėjus ragelį turėtų būti išjungtas iš karto ar po tam tikro laiko. Jei nustatyta parametro reikšmė „1“, sujungimas išardomas tik po 2 minučių. Jei ragelį padės iir kviečiantysis abonentas, ši taisyklė nebegalioja, nes sujungimas išardomas tuoj pat. Nustačius parametro reikšmę „0“, sujungimas išardomas iš karto nepriklausomai nuo kviečiančiojo abonento veiksmų.
Esant aktyvuotam uždelsimui kviečiamasis abonentas gali padėti ragelį ir pratęsti sujungimą vėl, nustatyto uždelsimo ribose arba tuo pačiu, arba kitu įrenginiu prijungtu prie tos pačios ab sąsajos.
12 lentelė. Sujungimo išardymo laiko nustatymas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
311; [312] 0 – nėra 1
1 – 2 minutės
4.2.2.6. Tarifinių impulsų valdymas (AOC) (13 lentelė) (nebūtina). Galima įjungti ar išjungti (kai ttarifinių impulsų siuntimas trukdo įrenginių pvz., fax., modemų darbui)
13 lentelė. Tarifinių impulsų padavimo valdymas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
331; [332] 0 – išjungti tarifinių impulsų siuntimą 1
1 – įjungti tarifinių impulsų siuntimą
4.2.2.7. Skambučių skirtingais MSN numeriais valdymas.
Naudojantis šia paslauga galima nustatyti, kkad priklausomai nuo numerio kuriuo skambinama tas pats telefono aparatas skambėtų skirtingai. Remiantis skirtingais tarpais tarp skambėjimų galima nustatyti kokiu numeriu priimamas kvietimas.
Rezervinio maitinimo atveju pauzė tarp skambėjimų formų yra 1 sekunde ilgesnė
14 lentelė. Skambučių skirtingais MSN numeriais valdymas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
541; [542] 0 – tas pats skambėjimas visiems MSN numeriams 0
1 – selektyvusis skambučių signalas
4.2.2.8. Karšta linija (HL).
Jeigu yra aktyvuota paslauga “Karšta linija”, tai pakėlus ragelį automatiškai surenkamas nustatytas numeris. Ši paslauga skirta vaikams pvz. pagalbos arba pavojaus kvietimams inicijuoti.
Kad būtų galima naudoti šią paslaugą, turi būti nustatytas karštosios linijos telefono numeris bei įjungta paslauga.
15 lentelė. Karštosios linijos numerio nustatymas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
181; [182] Telefono numeris –
16 lentelė. Karštosios linijos įjungimas
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nnutylėjimą
191; [192] 0 – išjungti karštąją liniją 0
1 – įjungti karštąją liniją
Paslauga gali būti įjungta ir išjungta bet kuriuo metu. Nustatytas numeris išliks nepakitęs.
Ši paslauga taip pat gali būti padaryta neveikianti bei neaktyvuota rezervinio maitinimo atveju.
4.2.2.9. Draudimas rodyti kviečiančiojo abonento numerį (CLIR).
Ši paslaugą leidžia uždrausti numerio rodymą kviečiamajam abonentui.
17 lentelė. Draudimas rodyti kviečiančiojo abonento numerį
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
411; [412] 0 – nerodyti numerio 1
1 – rodyti numerį
4.2.2.10. Draudimas rodyti kviečiamojo abonento numerį (COLR).
Paslauga leidžia uždrausti kviečiamojo abonento numerio pateikimą kviečiančiajam.
18 llentelė. Draudimas rodyti kviečiamojo abonento numerį
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
421; [422] 0 – nerodyti numerio 1
1 – rodyti numerį
4.2.2.11. Skambučio užlaikymas (CW).
Nustatoma, kad sujungimu užimtas abonentas būtų informuojamas apie kitą ateinantį kvietimą atitinkamu toniniu signalu.
Paslaugos įjungimas
1. Pakelti ragelį ir laukti toninio stoties atsiliepimo signalo.
2. Surinkti *43#.
3. Palaukti patvirtinimo (toninio signalo ar pranešimo) ir padėti ragelį.
19 lentelė. Paslaugos įjungimas ir išjungimas pas SANTIS-ab
Parametro numeris ab1; [ab2] Parametro reikšmė Reikšmė pagal nutylėjimą
341; [342] 0 – nesignalizuoti apie laukiamą kvietimą 1
1 – signalizuoti apie laukiamą kvietimą
Skambučio užlaikymą išjungti atitinkamoje ab sąsajoje, jeigu yra prijungti tokie įrenginiai kaip modemas, faksas ar daugiafunkciniai įrenginiai (pvz. faksas su integruotu telefonu arba modemas su integruotu faksu).
4.2.2.12. Papildomo konfigūravimo parametrų atstatymas
Ši funkcija atstato papildomo konfigūravimo parametrus į standartines reikšmes. Bazinio konfigūravimo parametrai nebus pakeisti.
20 lentelė. Papildomo konfigūravimo parametrų atstatymas
Parametro numeris Parametro reikšmė
010 1 – atstatyti išplėstinį nustatymą
4.2.3.Kitų papildomų paslaugų valdymas (nebūtina)
Bendra informacija
Žemiau aprašomos papildomos paslaugos tinka tiktai analoginiams stoties įrenginiams, prijungtiems prie ab sąsajos. Šie įrengimai turi turėti klavišus * ir # bei turi būti įjungtas toninis numerio informacijos perdavimo režimas.
Vienas paslaugų valdymo būdas yra su klavišu O („Flash“).
4.2.3.1. Skambutis užimtam abonentui (CCBS)
Paslauga “Skambutis užimtam abonentui” sudaro galimybę automatiškai perskambinti kviečiančiajam abonentui, kai tik kviečiamasis abonentas padeda ragelį.
Įjungimas
Kviečiamasis abonentas užimtas. SSurinkti O*37#. Jei paslauga aktyvuota sėkmingai, pirmiausia 3 sekundes girdėsime tai patvirtinantį ištisinį toninį signalą, o po to užimtumo (pertraukiamą) toninį signalą.
Kvietimo atnaujinimas
Kai tik kviečiamasis abonentas atsilaisvina, suskamba kviečiančiojo abonento telefonas. Pakėlus ragelį automatiškai kviečiamas ir kviečiamasis abonentas. Jeigu neatsakoma į skambutį per 15 sekundžių, jis automatiškai nutraukiamas.
Išjungimas
Išjungti aktyvuotą atgalinį skambutį, galima sekančiai:
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti #37#. Išjungimas patvirtinamas ištisiniu toniniu signalu.
Patikrinimas
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti #37#. Jeigu bus aktyvuotas patvirtinantis toninis signalas, tai bent vienas grįžtamasis kvietimas vis dar aktyvus.
4.2.3.2. Kvietimo peradresavimas (CFx)
“Kvietimo peradresavimas” gali būti panaudotas nukreipti bet kurį įeinantį kvietimą į bet kurį kitą telefoną. SANTIS-ab palaiko sekančius skambučio nukreipimo tipus:
Besąlyginis
Kvietimas yra nukreipiamas iškart į kitą telefoną. Telefonas šiuo atveju neskamba.
Kai netsakoma
Kvietimas yra nukreipiamas tiktai tuo atveju, jeigu per nustatytą laiko tarpą neatsiliepiama į kvietimą.
Kai užimta
Kvietimas yra nukreipiamas tiktai tuo atveju, jeigu kviečiamoji pusė yra jau užimta.
Kvietimo peradresavimo valdymas atliekamas pagal 21 lentelę.
21 lentelė. Kvietimo peradresavimo valdymas
Funkcija Besąlyginis Neatsakoma Užimta
Įjungimas *21*# *61*# *67*#
Patikrinimas *#21# *#61# *#67#
Atjungimas #21# #61# #67#
4.2.3.3. Klausiamasis skambutis / Skambučio užlaikymas
“Klausiamasis skambutis / Skambučio užlaikymas” yra naudojamas sujungime jau dalyvaujančiai pusei laukti, kad būtų galima aktyvuoti kitą skambutį su kitu abonentu. Tada yra įmanoma įjungti laisvai tarp šalių, kad padaryti trišalį sujungimą arba sujungti dvi ššalis atjungiant save.
Klausiamasis skambutis
Yra aktyvus sujungimas.
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Įvesti trečio abonento telefono numerį.
Yra aktyvus skambutis ir užlaikytas skambutis. Dabar pasirinkimas yra sekantis:
Duoti skambučiui laukti ir tęsti su aktyviu skambučiu
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 0.
Atjungti aktyvų skambutį ir atnaujinti užlaikytą skambutį
1. Padėti ragelį ir laukti suskambėjimo.
2. Pakelti ragelį automatiškai perjungti į užlaikytą skambutį.
arba
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 1.
Įjungti tarp dviejų pusių
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 2.
Įjungimas tarp bet kurių abonentų surenkant O, laukiant rinkimo toninio signalo ir tada surenkant 2.
Padaryti trišalį sujungimą
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 3.
Tikslus skambučio perdavimas
Su tiksliu skambučio perdavimu jūs sujungiate dvi šalis su kuriomis jūs susijungę, kad jos galėtų bendrauti be jūsų. Atlikite sekančius etapus įvykdyti tai:
1. surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 4.
3. Padėti ragelį.
4.2.3.4. Trys šalys (3PTY)
Ši paslauga įgalina 3 puses bendrauti vienai su kita kartu.
Įjungimas
Jau yra sujungimas su abonentu.
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Įvesti trečio abonento telefono numerį.
3. Laukti sujungimo su trečiu abonentu.
4. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
5. Surinkti 3. trijų pusių paslauga dabar yra aktyvuota.
Įjungimas tarp dviejų pusių
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2.
Surinkti 2.
Dabar jūs galite įjungti tarp dviejų pusių taip dažnai kaip jums patinka surenkant O 2 arba panaudoti paslaugą “Tikslus skambučio perdavimas”.
Atjungimas
Padėti ragelį tikslu, kad atjungti trijų pusių konferenciją. Visi sujungimai yra atjungiami automatiškai.
4.2.3.5. Skambučio užlaikymas
Ši funkcija yra galima tiktai jeigu ji aktyvuota.
Skambučio metu, skambučio laukimo toninis signalas kito ateinančio skambučio yra aktyvuotas. Pasirinkimas dabar yra sekantis:
Atmesti laukiantį skambutį
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 0.
Nutraukti esamą skambutį ir tęsti su laukiančiu skambučiu
1. Padėti ragelį ir laukti suskambėjimo.
2. PPakelti ragelį automatiškai perjungti į laukiantį skambutį.
arba
1. surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 1.
Duoti aktyviam skambučiui laukti ir priimti laukiantį skambutį
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti 2.
Įjungimas tarp dviejų pusių surenkant O 2.
Dabar jūs galite padaryti trijų pusių arba panaudoti paslaugą “Tikslus skambučio perdavimas”.
4.2.3.5. Piktavališkų skambučių nustatymas (MCID)
Yra įmanoma nustatyti piktavališko skambučio šaltinį. Naudokite šias funkcijas sekančiose situacijose:
– Skambučio metu.
– Skambučio pabaigoje: jeigu anonimiškai skambinanti pusė jau padėjo ragelį. Dabar jūs turite kelias sekundes įjungti ppaslaugą ir sekti skambutį.
Įjungimas
1. Surinkti O ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti *39#. Jūs gausite patvirtinantį toninį signalą.
4.2.3.6. Įrengimo judrumas (TP)
Jūs galite padėti skambutį į priekį ir tada atnaujinti jį vėliau.
– priimti jį kitu įrenginiu.
– perkelti įrenginį prie kito lizdo.
Jis nnegali būti padėtas ilgiau kaip 2 minutėms, kitu atveju sujungimas pertraukiamas automatiškai.
Padėti skambutį
1. Surinkti O skambučio metu ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti *79 # atsijungti nuo kitos pusės.
Atnaujinti skambutį
Surinkti *79 # ir jūs vėl sujungiami su padėtu abonentu.
Padėjimo kodas
yra neprivalomas. Jis gali susidėti iš iki 8 skaičių analoginėms linijoms.
S-bus įrenginiai naudoja pagrinde iki 2 skaičių. Priklausomai nuo S magistralės įrenginio jo padėjimo kodas yra nustatytas arba gali būti pakeistas vartotojo. Bet kuriuo atveju jie paprastai reikalauja kodo, kur analoginiai įrenginiai ne.
4.2.3.7. Skambinančios linijos nustatymo apribojimas vienam skambučiui (CLIR)
Naudoti CLIR paslaugą nustatyti ar skambinančio abonento numeris būtų parodytas ar ne kviečiamajai pusei. Su CLIR paslauga jūs galite taip pat įjungti ar išjungti šią paslaugą kiekvienam individualiam skambučiui.
Nerodyti nuosavą numerį kkviečiamai pusei
1. Pakelti ragelį.
2. Surinkti *31*.
3. Tada surinkti numerį norimo abonento.
Parodyti nuosavą numerį kviečiamai pusei
1. Pakelti ragelį.
2. Surinkti #31*.
3. Tada surinkti numerį norimo abonento.
Paaiškinimai
– Ši paslauga yra automatiškai išjungiama vėl po vieno skambučio.
– Ši paslauga turi būti užsakyta.
Išeinančio ryšio ribojimas
Įjungti “Išeinančio ryšio ribojimo” paslaugą, kad užblokuoti tam tikrus skambučius. Jūs turite pasirinkę grupę numerių kuriems paslauga pritaikoma jums kada registruojate ISDN liniją. Jeigu jūs norėtumėte turėti kitą grupę numerių šiai paslaugai, jūs turite užsisakyti pas tinklo operatorę.
Įjungimas ar išjungimas šios ppaslaugos yra apsaugotas slaptažodžiu. Išeinančio ryšio ribojimo slaptažodis susideda iš tiksliai 4 skaičių. Išeinančio ryšio ribojimo slaptažodis buvo paskirtas jums kada registracija buvo patvirtinta.
Įjungimas
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti *33* #.
Patikrinimas
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti * #33 #.
Atjungimas
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti #33* #.
Išeinančio skambučio išskyrimo slaptažodžio keitimas
1. Pakelti ragelį ir laukti rinkimo toninio signalo.
2. Surinkti *17* * * #.
2.2.5. Išplėstinės konfigūracijos gamyklinių parametrų atstatymas. Darbo eiga pagal 2.2.1 punktą, įvedant atitinkamus parametrus pagal 12 lentelę.
12 lentelė. Išplėstinės konfigūracijos gamyklinių parametrų atstatymas
Parametro numeris Parametro reikšmė
010 1 = Išplėstinės konfigūracijos gamyklinių parametrų atstatymas
Šios funkcijos pagalba galima nustatyti konfigūracijos parametrų reikšmes pagal nutylėjimą (gamyklinis nustatymas).
Ataskaitoje pateikti: darbo tikslą, “Santis-ab” konfigūravimo algoritmą, darbo eigoje atliktų konfigūravimo punktų metodiką, išvadas.
Kontroliniai klausimai
1. Kas yra bazinės spartos prieiga (BRA)?
2. Kokios konfigūracijos naudojamos, jungiant vartotojo galinius įrenginius?
3. Kokie parametrai kontroliuojami pasyviojoje magistralėje?
4. Koks būdas plačiausiai naudojamas informacijai perduoti dvilaide BRA abonentine linija?
5. Kokia prasmė MSN numerių, kaip jie gali būti priskiriami?
6. Kas yra rezervinio maitinimo režimas?
7. Kokiuose režimuose gali dirbti tinklo baigtis Santis-ab?
