Komunikacijos priemonės (medijos) istorija (socialiniu ir ekonominiu aspektu) – internetas

Kelis pastaruosius dešimtmečius pasaulyje vyksta sparti informacinės visuomenės plėtra. Šiandien gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas be interneto ir jo teikiamų galimybių. Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas. Internetas atsirado dar visai neseniai, bet sparti jo plėtra bei didelės investicijos lėmė tai, kad interneto prieigų galima rasti net ir kaimo bibliotekose. Internetu gali naudotis didžioji visuomenės dalis.Internete vyksta elektroninė komercija ir tai nėra vien ateities vizija. Tai vyksta šiandien. Jau yyra daug elektroninio verslo sėkmės pavyzdžių, tarp lyderių – JAV, Japonija bei Europos šalys. Tuo tarpu elektroninės informacijos mainų susitarimai, sparti interneto bei technologijų plėtra daro didelę įtaką pasaulio raidai.Elektroninė komercija turi įtakos tiek verslui, tiek visai visuomenei. Šis pranešimas susideda iš dviejų dalių interneto atsiradimo istorijos ir jo galimybių pritaikymo ekonomikoje.(Dabar trumpai apie interneto istoriją)

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra tturėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. 1966 m. pabaigoje ARPA agentūra tinklo kūrimui pasitelkė Larry Roberts’ą, jau turėjusį tos srities patirties. Pradinė idėja buvo tiesiog sujungti visus kompiuterius telefono linijomis. Tačiau 1967-ų m. pradžioje įvyko susirinkimas iir nemažai daliai jo dalyvių ta koncepcija nepatiko. Wesley Clark’as pasiūlė sujungimų valdymui panaudoti atskirą ir paprastesnį kompiuterį. Tas pasiūlymas ir buvo pasirinktas projekto pagrindu. Galutinis planas buvo parengtas ir aprobuotas 1968 m. vasarą. Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. – buvo sujungti Los Angelo Kalifornijos universitetas ir Stanfordo tyrimų institutas.Pirmasis „internetu“ pasinaudojo Č. Klainas (Ch. Kline), pasiuntęs pirmuosius duomenų paketus, bandydamas susisiekti su Stanfordo tyrimų institutu. Sistema „smigo“ jam įvedus raidę „G“ žodyje „LOGIN“ (Prisijungti). Tai buvo pirmasis ARPANET tinklo panaudojimas.

Vėliau ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. 1973 m. prie jjo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, – tad tinklas tapo tarptautiniu. Tokia kompiuterių sujungimo idėja greitai plito. 1983 metais buvo sukurtas dar vienas – MILNET tinklas, o po metų – NSFNET tinklas, kurį sudarė penki sujungti superkompiuterių centrai. Šie tinklai greitai išpopuliarėjo, nes atsirado vis daugiau personalinių kompiuterių. Tačiau tai nebuvo internetas kokį mes įsivaizduojame dabar. Pirmosios užuominos apie „World Wide Web“ siekia 1989 metus, kai CERN (Šveicarijos) laboratorijos bendradarbis Timas Bernersas Lee išspausdino duomenis apie savo projektą: aapie hipertekstinės tinklinės aplinkos sukūrimą. Oficiali WWW žiniatinklio gimimo data yra 1991 metų gegužės 17 diena, kai CERN kompiuteriuose atirado pirmoji naršyklė pavadinta „World Wide Web“.. WWW resursams didėjant, interneto puslapių skaičius dabar išaugo iki to, kad keli milijardai IP adresų, prieinamų šiuo metu, jau yra nepakankamas skaičius, todėl svarstoma būtinybė įdiegti naują žiniatinklio adresavimo sistemą.

Atsiradusi nauja informacijos skleidimo terpė greitai davė praktinę naudą.

Interneto teikiamos paslaugos

Atsiradus internetui pasidarė daug paprasčiau dalytis informacija. Iš pradžių internetas buvo suvokiamas kaip greitas būdas siųsti laiškams. Išsiųstas elektroninis laiškas iš karto pasiekdavo kitą kompiuterį esantį už daugybės kilometrų. Internetu tada naudojosi daugiausia mokslininkai. Vėliau vystėsi technologijos internetas tapo prieinamas platesnei auditorijai.Atsirado daugiau paslaugų teikiamų internete. Tai pasaulinis žiniatinklis WWW arba Web, konferencijos UseNet, pokalbiai intrnete IRC, bylų siuntimas FTP, ir jų paieška, prisijungimas prie nutolusio kompiuterio Telnet. Interneto paslaugomis taip pat galime laikyti ir įvairias dalykines paslaugas, teikiamas per internetą /elektroninė komercija/, tai elektroninė prekyba, elektroninė bankininkystė, elektroninė medicina, elektroninė valdžia, nuotolinis mokymas bei kitos. Internete teikiamos paslaugos palengvina verslininkų, vartotojų, valstybinių institucijų bendravimą.Sumažėja tarpininkų tarp prekės gamintojo ir vartotojo. Taip sukurtos prekės greičiau pasiekia vartotojus taip pat sumažėja gamybos kaštai, kurie paprastai yra išleidžiami vartotojams informuoti apie prekes, rasti patikimus partnerius, tiekėjus. PPasaulyje jau vis labiau matyti elektroninės komercijos nauda.

Elektroninė komercija. Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija – bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus. (Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečianti komercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiems pasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu.) Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų.

Pavyzdžiui

vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdami juos „realiame pasaulyje“;

vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniu pristatymu (paštu) ar per internetą;

studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją;

piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičia savo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose;

firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitoms ffirmoms;

firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę;

internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius;

vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus ir kitus internete pateiktus dokumentus.

Vienas iš elektroninės komercijos atvejų būtų elektroninė prekyba. Dabar elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių interneto technologijų. (Elektroninę prekybą galima skaidyti į didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, bei mažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. Vis dėlto, nors šie specialūs atvejai yra didelės ekonominės svarbos, jie yra tik bendro elektroninio verslo operacijų modelio pavyzdžiai. Kiti nemažiau svarbūs pavyzdžiai galėtų būti įmonės vidinės transakcijos (sutartis)arba informacijos keitimasis tarp įmonių.)

Daugelis žmonių elektroninę komerciją supranta kaip tradicinį pardavimą internete. Pažvelkime iš kitos pusės. Elektroninės komercijos sumanymas gali būti ne pardavinėti klientams internete, bet aptarnauti ir suteikti informaciją jau dalyvaujantiems elektroninėje komercijoje. Kita vertus, individualūs asmenys atras naujų būdų pirkti, gauti informaciją ar pasinaudoti paslaugomis, bendrauti su visuomene, nepaisant geografinių ar laiko ribų. Elektroninės komercijos populiarumas ateityje būtų lygintinas su automobilių populiarumu ar telefono ryšio paplitimu.

Visas komercinio sandorio, įskaitant užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Vis dėlto elektroninėje komercijoje reikia atsižvelgti į daugelį tokių aspektų,

kaip informacijos saugumas, asmens teisių apsauga, teisiniai klausimai ir procedūros. Apsaugos objektu ,be tradicinių materialinių vertybių, tapo ir nematerialinės vertybės informacija kompiuterine forma. Todėl valstybėse buvo priimti duomenų apsaugos įstatymai.

Kalbant apie elektroninę prekybą, reikėtų pabrėžti skirtumą tarp elektroninės prekybos materialiomis prekėmis ir paslaugomis bei elektroninės prekybos elektroninio pavidalo informacija, kai prekė arba paslauga gali būti siunčiama tiesiogiai tinklais (vaizdai, balsas, tekstas, programinė įranga ir pan. ). Rinkos tyrimai, naujų galimybių analizė, informacija teisės klausimais, automatinis rinkos duomenų generavimas – viskas ggali būti atliekama elektroniniu būdu.

Paskutiniais metais, stengiantis pagerinti verslo efektyvumą, vis geresnių rezultatų pasiekė bendravimas tarp įmonių ir klientų. Verslo procesai plinta už įmonės ribų, ir kiekviena įmonė turi savo proceso dalį, pavyzdžiui, virtuali įmonė, kur kiekviena dalyvaujanti įmonė žaidžia pagal savo taisykles, bet tuo tarpu draugiškai bendrauja įmonių tinku, atsižvelgdama į rinkos galimybes.

Ten, kur įmonės gali kartu sukurti vieną virtualią įmonę, apimančią viską, t. y. nuo prekių gamybos ir paslaugų plėtojimo iki pardavimų, tikimasi, kad daug pasikeitimų aatsitiks susietoje industrijos struktūroje. Vienas iš pavyzdžių yra tele-parduotuvės, kuriose bandoma išvengti mažmeninės prekybos paslaugų tarp vartotojų ir prekių gamintojų. Todėl ryšiai tarp gamintojų ir mažmenininkų sektorių tampa vis mažiau svarbūs ir t. t.

Potencialiai elektroninė komercija gali visiškai sutvarkyti ttiekimą verslo proceso dalyviams, nepaisant dalyvių geografinės padėties ir laiko zonos.

Elektroninės komercijos ribos nėra nustatytos pagal geografinę ar valstybinę padėtį, bet greičiau pagal kompiuterių tinklų išplitimą. Elektroninė komercija suteikia galimybę ne tik smulkiems tiekėjams būti pasauliniame tinkle, bet ir verstis verslu pasauliniu mastu.

Vartotojų naudos požiūriu, tai yra pasaulinis pasirinkimas – vartotojas gali išsirinkti iš visų potencialių tiekėjų reikalingiausią prekę arba paslaugą, nepaisydamas geografinės padėties.

Elektroninė komercija suteikia tiekėjams galimybę efektyviau konkuruoti bendraujant su klientais. Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnį pardavimo aptarnavimą, suteikti daugiau informacijos apie produktą ir greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus. Todėl klientai geriau ir greičiau aptarnaujami.

Pavyzdžiui

Vartotojų skaičius/ Reikalinga prekė ir paslauga

Elektroniniu būdu tiekėjai gali greitai surinkti detalią informaciją apie kiekvieno kkliento norus ir juos įvykdyti. Be to, klientui reikalingas produktas tiekėjų bus pasiūlytas rinkos kaina. Žinomas atvejis, kaip tinkle esantis vienas žurnalas kiekvienam skaitytojui yra padaręs priėjimą prie jų dominančių straipsnių, o jo perskaitytus straipsnius ištrina.

Greičiausia tiekimo grandinė/greitas atsakymas į pageidavimus

Elektroninė komercija leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę. Keletas pavyzdžių: prekės iš gamyklos yra siunčiamos tiesiai vartotojui, t. y. nereikia perpardavinėtojų (mažmenininkų) paslaugų ir jų antkainio. (Paprasčiausiai nėra elektroninės komercijos mokesčio, bet ieškant produkto kitu būdu, t. y. laikraščiuose, kataloguose, telefonais iir kt. būdais, tai kainuoja ir užtrunkama daug laiko).

Tinkamiausias pavyzdys būtų tų produktų ir paslaugų, kuriuos galima tiesiogiai elektroniniu būdu atsiųsti, vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įranga, įvairi informacija ir kt. Taigi elektroniniu būdu gaunant prekes ir paslaugas tiekimo grandinė gali būti visiškai panaikinama.

Atitinkamai ir vartotojui yra iš to nauda, nes galima greitai įsigyti norimą produktą, apeinant bendravimą su kitomis įmonėmis ir vietiniais tiekėjais.

Išlaidų mažinimas / geresnės kainos

Bet koks verslas, kuris įtraukia bendravimą su žmonėmis, reikalauja tam tikrų išlaidų, tačiau bendraujant elektroniniu būdu galima sumažinti išlaidas ir dėl to pasiūlyti vartotojams mažesnes produktų ir paslaugų kainas.

Naujos verslo galimybės / Nauji produktai ir paslaugos

Elektroninė komercija apima ne tik esamų prekių ir paslaugų rinką, bet ir suteikia galimybę visiškai naujiems produktams ir naujoms paslaugoms įeiti į rinką. Pavyzdžiui, naudojimasis tinklu ir aptarnavimo paslaugos, direktorijos, bendradarbiavimus elektroniniu būdu ir daugelis kitų informacijos teikimo paslaugų.

Daugelis galimybių ir reikalavimų yra skirtingi, bet iš dalies ir tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti konkurencija pagerins aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė sumažins papildomas išlaidas ir sumažins kainas.

Vienas iš daugelio interneto panaudojimo pavyzdžių yra Internetinė bankininkystė – banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su iinterneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia.Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, „Hansabanke“ ir SEB Vilniaus banke jie skaičiuojami jau šimtais tūkstančių. Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje.Internetu bankai paprastai siūlo apmokėti sąskaitas, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, taip pat užsakyti (mokėjimo korteles, pasiimti paskolas, atidaryti indėlius ir pan. Manoma, jog daugumai banko klientų interneto bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad jau niekas negali paneigti interneto teikiamų privalumų. Interneto atsiradimas palengvino informacijos paiešką. Šiandien internete galima rasti milijardus šaltinių, kurie realybėje paprastai yra nepasiekiami. Joks šiuolaikinis verslas neįsivaizduojamas be interneto. Vartotojai taip pat norėdami ką nors įsigyti dažnai informacijos ieško internete. Internetas pagreitino informacijos keitimąsi. Taip gyvenimas dar labiau pagreitėjo tai sukėlė įtampą, stresą, nerimą dėl ateities. Lietuvos žmonės dar nespėjo prisitaikyti prie naujovių, neišmoko kritiškai vertinti informacijos. Tačiau ne informacijos gausa, bet jos kokybė tampa vis labiau vertinama.

Nors informacijos yra daug visuomenė turi pasinaudoti informacija ir paversti ją žiniomis, kurios padėtų gaminti naujus produktus. Taigi mano nuomone internetas nors ir yra be galo didelė iinformacijos saugykla, bet jis nebus naudingas be žmogaus žinių. Žinios lieka didžiausia vertybė, kurianti naujas technologijas, produktus.

www.emokykla.lt

demo.zebra.lt

Augustinaitis Komunikacijos ir informacijos mokslai:teorinės integracijos prielaidos

www.ebiz.lt

http://lt.wikipedia.org/wiki/Interneto_istorija

www.leidykla.vu.lt

J. Fiske Įvadas į komunikacijos studijas

lab2.e-kursai.lt