Lietuvos radijas

Turinys

Įvadas 2

Radijo ryšių užuomazgos Lietuvoje 3

Radijas Lietuvoje 1926 – 1939 m. laikotarpiu 3

Kauno radijas 3

Klaipėdos radijas 4

Vilniaus radijas 4

Radijo abonentų situacija 4

Radijo programos 5

Radijas Lietuvoje 1940 – 1944 m. laikotarpiu 6

Radijas Lietuvoje 1945 – 1956 m. laikotarpiu 7

Radijo programos 7

Radijas Lietuvoje 1957 – 1982 m. laikotarpiu 8

Radijo programos 8

Radijas Lietuvoje nuo 1986 m. iki šių dienų 9

Komercinis radijas 10

Lietuvos radijų tipai 11

Tarptautinės radijo stotys 11

Respublikinės radijo stotys 11

Regioninės radijo stotys 12

Vietinės radijo stotys 13

Lietuvos radijo stočių auditorijos ir programų struktūra 14

Radijo muziejai 14

Išvados 16

Šaltiniai 17Įvadas

Žmonių troškimas kuo greičiau sužinoti naujienas paskatino didžiulį perversmą 19-20-ojo šimtmečių sandūroje, kai plėtojantis techninei pažangai, informacijai perduoti pradėtas naudoti rradijas, šio šimtmečio 3-iame dešimtmetyje tapęs masinės komunikacijos priemone.

Radijas – tai garso perdavimas per atstumą radiomagnetinių bangų pagalba. Pamatus radijo atsiradimui padėjo 1837 m. išrastas telegrafas. Radijo arba bevielio telegrafo, kaip tada vadintas šis technikos stebuklas, išradėjais pripažinti italas Giuljelmo Markonis (1874-1937) ir rusas Aleksandras Popovas (1859-1906). Idėją apie elektromagnetinių bangų naudojimą signalams perduoti tam tikru nuotoliu, nesinaudojant laidais 1890 m. iškėlė A. Popovas, kuris 1895 m. pademonstravo ir radijo imtuvo veikimą. Tais pačiais metais, prietaisą, priimantį signalus 2 km aatstumu, sukonstravo ir G. Markonis, kuris 1903 m. užmezgė radijo ryšį tarp Amerikos ir Europos.

Radijo naudą netruko suvokti pramoninkai ir prekybininkai. Greitas ryšys monopolijų konkurencinėje kovoje tapo lemiamu žingsniu. Bevielis telegrafas buvo ypač reikalingas valstybėms, kurių laivai plaukiojo tolimose jūrose. AApie radijo kultūrinę funkciją tada niekas negalvojo. Jis buvo pajungtas verslui. Tik atradus būdus perduoti garsą, radijo bangomis nuskriejo ne Morzės abėcėlės signalai, o žmogaus balsas ir muzika.Radijo ryšių užuomazgos Lietuvoje

Lietuvoje iki I pasaulinio karo buvo tik Rusijos kariuomenės radijo stotys. Kadangi karo metais daugelis telefono ir telegrafo ryšių linijų buvo sugadintos, buržuazinė vyriausybė ryšiams su periferija ir užsienio valstybėmis nutarė panaudoti radiją. 1919 m. liepos 8 d. Lietuvos kariuomenės atstovai perėmė iš besitraukiančios vokiečių armijos Kauno tvirtovės stotį (įrengtą 1910 m.) ir kitą dieną ji pradėjo tarnauti Lietuvos valstybės reikalams. Todėl 1919 m. liepos 9 d. yra Lietuvos radijo ryšių pradžios data.

Per radiją buvo kreipiamasi pagalbos į pasaulio valstybes, kai Lietuvon veržėsi bolševikai, puolė Lenkijos kariuomenė, siautėjo bermontininkai. TTuo metu radijas buvo ypač reikšmingas. Per Kauno radijo stotį palaikomas ryšys ir su kariuomene.

Tobulėjant kitoms ryšių priemonėms, Kauno tvirtovės radijo stoties vaidmuo mažėjo. Galiausiai ji pradėta naudoti tik kariuomenės poreikiams. O 1923 m. lapkričio mėnesį – pirmoji radijo stotis Lietuvoje nustojo veikus.Radijas Lietuvoje 1926 – 1939 m. laikotarpiu

Kauno radijas

Dar veikiant Kauno tvirtovės radijo stočiai, jau buvo kuriami planai statyti naują, didesnius reikalavimus atitinkančią stotį. 1923 m., surengus konkursą, buvo nuspręsta naujos radijo stoties statybą patikėti Prancūzijos firmai SFR.

Radijo sstoties statymo vieta buvo pasirinktas Petro kalno (taip tada vadintas Vytauto kalnas), kur stovėjo ir pirmoji radijo stotis. 1926 m. birželio 12 d. Kauno stotis buvo priimta naudoti ir pradėjo veikti. Taigi ši data, kai buvo pradėtos transliuoti lietuviškos radijo programos, – visuotinai pripažinta Lietuvos radijo transliacijų pradžios diena.

1929 m. Kauno radijas tapo Valstybės radiofonu, o jam vadovavo paskirtas direktorius (pirmasis – A. Sutkus).

Kauno radijo stotis iš pradžių buvo viena galingiausių Europoje, tačiau 1933 m. tarp 22 Europos radijo stočių kauniškė pagal galingumą atsidūrė paskutinėje vietoje. Kilo būtinybė statyti naują radijo stotį. Ir ne tik Kaune. To ketvirtojo dešimtmečio viduryje reikalavo politinė, ir ekonominė bei kultūros ir švietimo situacija.

Naujos Kauno radijo stoties statymas buvo pradėtas įgyvendinti 1938 m. Stotį įrengti patikėta Anglijos firmai „Standard“. Antenos įrenginius pagaminti apsiėmė prancūzai, o elektrinę – šveicarai. Statybos vieta buvo pasirinktas Sitkūnų kaimas. Tačiau sutartys sužlugo dėl okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo. Taigi Sitkūnų radijo stoties statyba buvo sustabdyta. Stotis baigta tik pokario metais.Klaipėdos radijas

1936 m. iškilo Klaipėdos radijo stotis. Tą lėmė tai, jog Kauną blogai girdėjo pajūryje ir visoje vakarinėje krašto dalyje bei politiniai tikslai – kiek įmanoma išlaikyti ir stiprinti lietuviškumą Klaipėdos krašte, kurį Lietuva neseniai buvo atgavusi. Stotį pastatė LLatvijos valstybinis elektrotechnikos fabrikas (VEF) ir radijo transliacijos oficialiai pradėtos 1936 m. gegužės 28 d. Tačiau 1939 m. kovo 22 d. hitlerinė Vokietija užgrobė Klaipėdą ir tuoj pat užėmė radijo stotį. 1945 m. vokiečiai, traukdamiesi iš Klaipėdos, sunaikino stotį ir studijos įrenginius.

Nors Klaipėdos radijo stotis veikė mažiau nei trejus metus, tačiau jos darbo nauda neabejotina. Radiju uostamiesčio politinės ir visuomeninės organizacijos naudojosi lietuviškumui krašte skleisti ir įtvirtinti. O kitų Lietuvos vietovių gyventojai daugiau sužinojo apie pamario kraštą, žmonių gyvenimą ir kultūrą.Vilniaus radijas

Pirmoji stotis Vilniuje, kuri tuomet priklausė Lenkijai, veikė Žvėryne nuo 1927 m. gruodžio mėn. iki 1931 m. 1931 m. Liepkalnyje (pietrytinėje miesto dalyje) pastatytas naujas stoties pastatas. Nuo 1938 m. Vilniaus Šiaurės vakarų pakraštyje, Viršuliškėse, imta statyti nauja radijo stotis, bet iki karo ją įrengti nesuspėta.

1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai buvo perimtos radijo stotys. Tais metais daugiau nei pusę Vilniaus radiofono programų sudarė informacija, paskaitos, lietuvių kalbos pamokos, nes Vilniuje buvo daugiatautė gyventojų sudėtis – reikėjo visus supažindinti su Lietuvos valstybine santvarka, ekonomine sankloda, kultūros vertybėmis, ūkio gyvenimo pertvarkymais.Radijo abonentų situacija

Radijo aparatų Lietuvoje gausėjo stiprėjant ekonomikai, kylant žmonių pragyvenimo lygiui. Buvo mėginimų organizuoti savą radijo pramonę, tačiau Lietuvoje pagaminti imtuvai buvo prastesni ir netgi brangesni už importinius. Pagal aabonementų skaičių Lietuva gerokai atsiliko nuo kaimyninių, ypač ekonomiškai išsivysčiusių, šalių.

Abonentų daugėjo nuosekliai – po 7-9% kasmet., tik pasaulinės ekonominės krizės metais (1929-1933 m.) šie tempai kiek sulėtėjo, užtat po to kasmet abonentų prieaugis pasiekė 25-33%. Staigus abonentų skaičiaus padidėjimas buvo 1927 m., tam turėjo įtakos tais metais jau reguliariai transliuojamos, plečiamos ir įvairinamos Lietuvos radijo programos (žr. 1 priedą, 1 grafikas).

1928-1931 m. vyravo detektoriniai radijo imtuvai (69-53%), o nuo 1931 m. vis daugėjo (po 3-7% per metus) lempinių aparatų, 1938 m. – iki 85%, kadangi tarp Europos radijo stočių kauniškė pagal galingumą atsidūrė paskutinėje vietoje – teko įsigyti galingesnius imtuvus.

1926 m., kai Lietuva radijo aparatus tik šimtais skaičiuodavo, daugelis šalių – jau dešimtimis ir šimtais tūkstančių. 1929 m. Lietuvoje 1000-iui gyventojų tekdavo tik 4,6 imtuvo. Taip buvo todėl, kad nualinta Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos metais, Lietuva sunkiai kėlėsi iš varganos būties. Tad neturėta galimybių skirti daug dėmesio radijo entuziastų ir specialistų sumanymams.Radijo programos

Per pirmąjį Kauno radijo veiklos pusmetį, kol vyko bandomosios transliacijos, tobulinami radijo stoties įrenginiai perduoti ne tik žodį bet ir muziką, metereologinius pranešimus. Tai trukdavo 30-40 min. Vėlesniais metais programų apimtys nuosekliai didėjo, o radijo programa buvo baigiama Lietuvos himnu (žr. 1 priedą, 2

grafikas).

Ketverius paskutiniuosius laisvės metus Lietuvoje veikė ne viena, bet dvi, o nuo 1939 spalio pab. – net trys radijo stotys. Kartu su kauniške 1936-1939 m. veikė Klaipėdos, 1938-1940 m. trumpųjų bangų Kaune, o 1939-1940 m. Vilniaus radijo stotys. Jos sudarė vieningą tinklą, transliuojantį ir bendras, ir specifines programas. Nors didžioji programos dalis buvo retransliuojama iš Kauno.

Radijo programų prioritetas tarpukario Nepriklausomos Lietuvos metais buvo vienintelis – kultūra. Tai buvo įteisinta ir akcentuota 1929 m. paskelbtame ir visą laiką vieninteliame galiojusiame VValstybės radiofono įstatyme.

Tiesa, 1938 m., didėjant politinei įtampai (Lenkijos ultimatumas Lietuvai, artėjanti karo grėsmė ir kt.), kai Radiofonas tapo pavaldus Visuomeninio darbo valdybai, radijo programoms, kaip ir spaudai, buvo keliami reikalavimai aktyviau nušviesti politinį krašto gyvenimą, tarptautinių santykių raidą. Tačiau programų struktūroje didelių pakitimų neįvyko. Meninės programos sudarė apie 50%.

1939 m. radijo programą sudarė: 18,9% – informacinės laidos (žinios, spaudos apžvalgos, reportažai, vidaus ir tarptautinio gyvenimo komentarai), 14,7% – tiesioginės transliacijos iš Kauno ir provincijos miestų (pirmoji spaudoje ppaminėta transliacija -1926 m. gruodžio 2 d. iš Valstybės teatro, o 1928 m. – įvairiose Lietuvos vietose), 14,7% – įvairios tematikos paskaitos ( per jas politikos ir visuomenės veikėjai diegdavo tautiškumo jausmus), 4,4% – specialios valandėlės (laidos moterims, vaikams, senimui), 44% – vaidinimai (1927 m. pirmasis radijo spektaklis – Liudo Giros pjesė „Beauštanti aušrelė”) ir 43,4% – įvairios muzikinės laidos (žr. 1 priedą, 1 diagrama).

Radijas labai pasitarnavo valstybių ir tautų bendradarbiavimui. Lietuvos radijas su kitų šalių radiofonais keitėsi muzika, literatūros veikalais bei dramomis, reportažais, apžvalgomis.Radijas Lietuvoje 1940 – 1944 m. laikotarpiu

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Radiofono veikla imta pertvarkyti pagal sovietinio darbo tradicijas. 1940 m. spalio 26 d. Valstybės radiofonas buvo įjungtas į Sąjunginį radijo komitetą. Padidėjo radijo transliacijų apimtis (per metus – dvigubai), kūrėsi naujos redakcijos, didėjo darbuotojų skaičius. Radijas ėmė transliuoti mitingus, sveikinančius naująją valdžią, Raudonosios armijos saviveiklinių ansamblių koncertus. Taip pat pradedama mokyti rusų kalbos, revoliucinių dainų, dėstyti komunistų partijos istoriją, aiškinti Stalino kkonstituciją. Buvo nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, prasidėjo bendradarbiavimas ir socialistinis lenktyniavimas su „broliškomis“ respublikomis.

1941 m. birželio 22 radijo veiklą sutrikdė hitlerinės Vokietijos užpuolimas. Rugpjūčio mėn. Kauno radiofonas įjungtas į vokiečių radijo tinklą. Lapkričio mėn. į šį tinklą įjungtas ir Vilniaus radijas. Hitlerininkai Lietuvos radiją naudojo savo propagandai skleisti. Įvesta programos cenzūra. Tačiau nuo 1941 liepos mėn. iki 1944 rugsėjo mėn. veikė lietuviška radijo redakcija Maskvoje, kuri iš už respublikos ribų kvietė tautiečius į kovą prieš okupantus.

1944 m. lliepos mėn. Raudonajai armijai besiveržiant į Lietuvą, radijas savo darbą nutraukė. Kauno ir Vilniaus radijo stočių techninių įrengimų dalis buvo išvežta į Vokietiją, o Kauno radijo stotis vokiečiams traukiantis susprogdinta. Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, radijas Lietuvoje vėl pradėjo dirbti kaip Sąjunginio radijo organas. Nuo tol radijo centru tapo respublikos sostinė.Radijas Lietuvoje 1945 – 1956 m. laikotarpiu

Pokario metus Tarybų Lietuvos radijas pradėjo turėdamas palyginti nedidelę patirtį. Iki karo pradžios Tarybų Lietuvos radijas gyvavo vos vienerius metus. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje dirbo du – Kauno ir Vilniaus radijo komitetai. Abiejuose komitetuose buvo agitacijos, propagandos, paskutiniųjų žinių, vaikų valandėlių, literatūros ir dramos, muzikos redakcijos. Kasdien 12 valandų buvo transliuojama originali programa.

Radiofikuoti respubliką buvo svarbiausias pokario radijo uždavinys, nes didžiulės radijo galimybės operatyviai ir bet kokiu atstumu pasiekti savo klausytoją buvo labai reikalingos iš karo griuvėsių kylančiai jaunai Tarybų respublikai. Radiofikacijos sunkumai buvo nuolat nušviečiami spaudoje, o gyventojai raginami prisidėti prie talkinimo radiofikacijoje. Tai paspartino kaimų ir miestų radiofikavimą. Ir jau 1945 gegužės 15 d. Vilniaus radijo sotis vėl pradėjo veikti. Kauno radijo stotis savo darbą atnaujino tik 1950 m.

Palyginus su ikikarine radijo ryšių būkle, per pokario penkmetį buvo padaryta nemažai, tačiau nepakankamai, ir radijas dar netapo masine partijos ir vyriausybės tribūna. TTaigi, buvo iškelti uždaviniai 1946 – 1956 m. radiofikuoti ne tik apskričių miestus, valsčius, bet ir kolūkius, kaimus.Radijo programos

Pirmosios Tarybų Lietuvos radijo transliacijos pradėtos 1944 m. liepos 17 d. per kilnojamąją radijo stotį „Pčela“ ir Vilniaus radijo mazgą. Pradžioje programa buvo kukli. 1944 pab. bendra laidų trukmė per parą buvo 4h. Programos plėsti pradėtos atstačius Vilniaus radijo stotį 1945 m., programos trukmė padidėjo iki 8 val. 40 min. Radijo programų apimtys beveik nuosekliai didėjo iki 1950 m. Kiek ryškesnis padidėjimas buvo 1951 – 1952 m., kai veikė sričių radijo informacijos komitetai. 1953 m. juos panaikinus ir sukūrus miestų redakcijas – programų bendra apimtis respublikoje sumažėjo. Jų apimtis didėti vėl pradėjo nuo 1956 m. – pradėjus transliuoti radijo antrąją programą. Per šį laikotarpį programos keitėsi ir kokybiniu požiūriu. 1946 m. vidury pradėtos transliuoti laidos užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tais metais įvestos ir nuolatinės literatūros, vaikų ir jaunimo valandėlės (žr. 2 priedą, 3 grafikas).

Taigi per pirmąjį pokarinį radijo veiklos laikotarpį buvo ryški programų įvairinimo tendencija. Sparčiau buvo didinamos meninių programų apimtys (nuo 37,7 % 1945 m. iki 61.9% 1954m.). Maždaug pusę visos programos sudarė muzikinės laidos: kasdien būdavo transliuojama 10-14 koncertų. Reguliariai buvo rengiamos šviečiamojo pobūdžio laidos: koncertai, paskaitos, koncertai mįslės, buvo mmokoma dainų.

Daugelis laidų tebebuvo nepritaikytos radijo specifikai, tik „tiražavo“ laikraščių medžiagas, tačiau tuo laikotarpiu tai buvo visiškai pateisinama. 1944 – 1956 m. radijo, kaip galingos masinės informacijos ir propagandos priemonės, vystymąsi stabdė žemas respublikos radiofikacijos lygis, negausi auditorija, tačiau jo vaidmuo pokario metais buvo labai svarbus. Radijas tvirtai įėjo į respublikos darbininkų ir kolūkiečių, vaikų ir jaunimo gyvenimą, tapo būtina ir reikalinga jo dalimi, padėjo jiems priimti ir įsisąmoninti socializmo statybos uždavinius jaunoje tarybų respublikoje.

Lietuvai tapus tarybų respublika, Vakarų šalyse 1948–1953 m. pradėtos laidų transliacijos į okupuotas Baltijos šalis ir Sovietų Sąjungą, kurių tikslas – skleisti nacionalistines ir klerikalines nuotaikas, šmeižti tarybinę santvarką. Tokias laidas transliavo „Vokiečių banga“, „Amerikos balsas“, JAV išlaikoma „Laisvoji Europa“, Vatikano, Romos ir kai kurių kitų V. Europos šalių radijo stotys. Nuo pat atsiradimo šios laidos tapo intensyvios cenzūros objektu. 1947–1948 m. stalininis politinis biuras priėmė strateginį politinį sprendimą organizuoti totalią užsienio radijo trukdymo sistemą (sovietų literatūroje vadintą „radio zaščita“ – „radijo gynyba“). Trukdyklės galėjo transliuoti sovietų radijo programą, o kilus karui masiškai blokuoti priešo karines komunikacijas. Lietuvoje veikė 5 trukdyklės: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Trukdymai baigėsi 1988 m. lapkričio 29 d.Radijas Lietuvoje 1957 – 1982 m. laikotarpiu

Per pirmąjį pokarinį Lietuvos radijo veiklos laikotarpį

daug kas buvo sukuriama pirmą kartą, o vėlesnieji dešimtmečiai buvo tolesnio brendimo metai: buvo įtvirtinamos geriausios tradicijos, plečiamos ir tobulinamos programos, augo kolektyvo profesinis meistriškumas. Sudarytos geresnės darbo sąlygos, patobulėjo laidų rengimo technika ir technologija, išvystyta radijo materialinė-techninė bazė, didinami asignavimai radijui. 1957 m. pradėtos transliuoti programos ir ultratrumposiomis bangomis.Radijo programos

1960 m. suformuluotas uždavinys radijui: sustiprinti auklėjamąjį pobūdį, propagandos ryšius su gyvenimu, geriau panaudoti ją konkretiems praktiniams uždaviniams spręsti. Vykdant radijui keliamus uždavinius radijo programos 1957 – 1982 m. buvo pperiodiškai pertvarkomos: keitėsi jų struktūra ir apimtys, laidų pobūdis ir transliavimo laikas; tobulėjo medžiagos pateikimo formos, pradėtos rengti naujos laidos.

Radijo programų struktūros pakitimuose pastebima tendencija: per keliolika metų programose mažinama tekstinių, o didinama meninių laidų dalis. Nuo 1976 m. meninių programų procentas beveik pastovus. Štai 1981 m. iš kiek daugiau kaip 12 tūkst. valandų programų apie 9200 valandų tenka meninei programai, likusieji beveik 3 tūkst. valandų – informacinėms, visuomeninėms – politinėms ir kitoms laidoms (žr. 2 priedą, 1 lentelė).

Radijo pprogramos 1957 – 1982 m. laikotarpiu išaugo kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Jos tapo neatimama respublikos darbo žmonių gyvenimo dalimi. Tarybų Lietuvos radijo veikla, mobilizuojant darbo žmones vykdyti partijos iškeltus ekonominius – socialinius uždavinius, komunistiškai auklėjant respublikos gyventojus, ne kartą pažymėta LLKP suvažiavimuose, pasitarimuose. Nemažai radijo darbuotojų bei kolektyvų apdovanoti TSRS ordinais ir medaliais, jiems suteikti garbės vardai, paskirtos premijos.Radijas Lietuvoje nuo 1986 m. iki šių dienų

Pirmieji radijo laisvėjimo Lietuvoje požymiai pastebimi 1986-1988 m. Sugrįžo gyvas eteris – žodžio laisvės galimybė (iki tol buvo leidžiamos įrašytos laidos, kurios griežtai buvo tikrinamos prieš leidžiant į eterį), per metus tiesioginių laidų išaugo iki 36,6%, pradėtos transliuoti laidos tautinių mažumų kalbomis. Nuo 1990 m. radijo programos transliuojamos visą parą. Išaugo paties radijo ir žurnalisto vaidmuo bei prestižas.

1990 kovo 22 d. buvo panaikintas Valstybinis radijo ir televizijos komitetas ir įkurtas Lietuvos radijas ir televizija (LRT), sudaryta LRT Valdyba, kurią 1996 m. pakeitė LRT Taryba. Dažnai įvairūs Tarybos nariai mėgindavo spausti Lietuvos radijo vadovybę siekdami nnaudos savo atstovaujamoms institucijoms ir net asmeninės naudos. Pavieniai Tarybos nariai reikalavo radijo vadovų groti vienus ar kitus muzikos kūrinius, pašalinti jiems nepatinkančius žurnalistus, skirti daugiau dėmesio juos dominančioms problemoms.

1991 sausio 13-osios naktį valstybės perversmo organizatoriams užėmus LRT bei televizijos bokštą, nutrūko radijo ir televizijos transliacijos iš Vilniaus. Tačiau po 40 sekundžių prabilo Sitkūnų radijo stotis, o prieš rytą vėl prasidėjo transliacijos iš Vilniaus. 1991 rugpjūčio pučo dienomis Sitkūnų radijo stotis buvo užimta, bet rugpjūčio 22 okupantai pasišalino iš Lietuvos rradijo objektų. Radijo veikla stabilizavosi, grįžo prie įprasto darbo ritmo.Komercinis radijas

Lietuvos Respubliką pripažinus tarptautiniu mastu, šalyje prasidėjo pramonės ir kitų įmonių privatizavimo procesas. Tačiau pradėjusioms kurtis komercinėms radijo stotims teko įveikti daug kliūčių, kurias sukūrė valstybės monopolį saugančios struktūros. Stiprus buvo ne tik visuomenės dalies, bet ir institucijų, atsakingų už radijo veiklą, skeptiškas požiūris į radiją kaip verslą.

Šiandien Lietuvoje veikia vienas valstybinis radijas, licenzijas turi 38 komerciniai transliuotojai, veikia apie 44 komercinės radijo stotys (iš jų apie 24 regioninės) ir 1 nevalstybinė, bet ir nekomercinė stotis (išlaikoma remėjų) kultūrinė džiazo stotis „Spiritus movens“.

Komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reglamentuoja ir prižiūri Lietuvos Radijo ir Televizijos Komisija (LRTK), sudaryta 1996 m.

Lietuvos radijas – valstybei nuosavybės teise priklausantis visuomeninis, ne pelno radijas. Jo misija – plėtoti demokratiją ir sudaryti galimybę visiems Lietuvos gyventojams priimti pagrįstus sprendimus, suteikiant jiems tikslią, objektyvią, subalansuotą ir nešališką informaciją. Taip pat teikti visuomenei kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas bei būti etalonu Lietuvos radijo rinkoje.

Valstybinio radijo programos turi būti skirtos įvairiems sluoksniams, pažiūroms, amžiui, tautybėms. Lietuvos radijas šiuo metu turi 2 programas: LR1 (informacija ir muzika), Klasika (nuo 2003 m., kultūros-šviečiamosios laidos ir muzika bei laidos tautinėms mažumoms).

Lietuvos radijo trūkumai, dėl kurių jis pravardžiuojamas „„valstybiniu“, iš esmės yra sąlygoti Lietuvos valstybinės santvarkos pasikeitimo iš autoritarinio režimo į demokratiją. Lietuvos valdžia daro stiprią įtaką radijo stoties programų turiniui.

Valstybinio radijo monopolį sugriovė 1989 m. gruodžio 31d. Spaudos rūmuose įsikūrusi pirmoji nevalstybinė radijo stotis – „M-1“. Ji buvo nevalstybinė, bet ir ne privati, įkurta kaip komjaunimo radijo stotis. Idėjos autorius – Rimantas Pleikys. Dėl vadovų konflikto stotis 1990 m. spalio 19d. kuriam laikui buvo nutilusi ir savo veiklą vėl atnaujino 1991 m. gruodžio 31d. „M-1“ davė pradžią kitų komercinių stočių kūrimuisi. 1991 m. sausio 31 d. privati radijo stotis „Radiocentras“ pradėjo transliuoti savo programą Vilniaus sporto rūmuose Lietuvos nacionalinio radijo eteryje. Nuo 1992 m. sausio 1 d. „Radiocentras“ pradėjo savarankiškai transliuoti savo programą. Valstybinis ir komercinis radijas visiškai atsiskyrė ir tapo rimtais konkurentais dėl reklamos.

1991 m. sausį transliacijas pradėjo ir kitas privatus radiofonas „Vilniaus varpas“, dalinęsis kartu su „Radiocentru“ Lietuvos radijo eteriu. Radiofonas buvo kultūrinės orientacijos radijas. Tačiau 1994 m. dėl finansinių sunkumų buvo priverstas nutraukti savo transliacijas.

Norėdamos išsitekti rinkoje ir turėti pakankamai klausytojų, radijo stotys turi specializuotis, taip atsirado ir terminas radijos stoties formatas: programos tipas, stilius. Tai vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių radijo stoties išlikimą. Formatai būna informaciniai, muzikiniai, specializuoti ir įvairių formatų mišiniai. Labiausiai paplitęs iir komerciškai pelningiausias – muzikinis formatas, surenkantis didžiausią auditoriją. Paskutiniu metu Lietuvoje pastebima radijo formatų suvienodėjimo tendencija.

Komercinės radijo stotys daugiausia pajamų gauna iš reklamos. Jau per pirmąjį savo veiklos dešimtmetį jos išsikovojo tvirtas pozicijas, turėjo prisitaikyti prie televizijos įtakos, susirasti savo nišą, kurioje turėtų ne tokią masinę, kaip televizija, bet pastovią auditoriją. Tačiau jau keleri metai pastebima radijo reklamos rinkos mažėjimo tendencija. Pagrindinės kaltininkės – televizijos, sumažinusios savo reklamos įkainius, todėl bendrovės mieliau reklamuojasi jose nei radijuje.Lietuvos radijų tipai

Radijo stoties tipas – tai radijo rinkos dydis, kurioje veikia viena ar kita stotis. Lietuvoje veikia 4 tipų radijai: tarptautinės, respublikinės (nacionalinės), regioninės bei vietinės radijo stotys.Tarptautinės radijo stotys

Programas Lietuvoje transliuoja „Radio France International”, „BBC World Service“, „Russkoje Radio Baltija“ – dalis tarptautinio „Russkoje radio“ tinklo, „European Hit Radio“.Respublikinės radijo stotys

Daugelis dabartinių respublikinių radijo stočių savo veiklą pradėjo kaip vietinės ar regioninės ir palaipsniui išsiplėtė iki nacionalinių tinklų, aprėpdamos visą šalį. Šios stotys yra pelningiausios, Lietuvoje jų – 7:

• „M-1“ – savo reguliarią programą pradėjo 1989 m. gruodžio 31d. Tikslingai stotis pradėjo dirbti 1992-1993 m., kai buvo apsistota ties Europos hitų radijumi – grojamos pupuliariausios to meto dainos. Pagrindiniai klausytojai – 12-24 m. Daugiausia laiko programoje užima muzika, po jos – lengvi pašnekesiai,

žaidimai, žinios.

• „M-1 Plius“ – darbą pradėjo 1996 m. gruodžio 5 d. Buvo pastebėta, kad tam tikra auditorijos dalis neturi savo radijo stoties. Pagal tai ir buvo pasirinktas naujos stoties stilius 25-50 metų išsilavinusiam didmiesčio gyventojui. Stočiai buvo perduota dalis senesnės „M-1“ muzikos ir buvo grojama rami geriausia visų laikų muzika.

• „Radiocentras“ – 1991 m. sausio 31 d. pradėjo transliuoti savo programą. Programos struktūrą sudaro užsienio ir lietuviška muzika, žinios, reklama.

• „European Hit Radio“ – Iš pradžių veikė „Laisvosios bangos“ dukterinė stotis „„Labas FM“, pradėjusi veiklą 1998 m. Vilniuje. 2001 m. stotis nustojo gyvavusi ir jos dažniais pradėjo veikti bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos radijo projektas – radijo stotis „Super FM“. Jo formatas buvo Europos hitų radijas, todėl 2002 m. rudenį radijas nusprendė pakeisti pavadinimą į „European Hit Radio“.

• „Lietus“ – į eterį išėjo 1999 m. liepos 15 d. vietoj nuo 1994 m. veikusios radijo stoties „Ultra vires“. Stotis transliuoja tik lietuvišką visų dešimtmečių muziką ir yra orientuota į vidutinio ir vyresnio aamžiaus klausytoją.

• „Pūkas“ – įkurta 1996 m. kovo 9 d. Kaune, buvo pirmoji originalaus tautinio stiliaus – lietuviškos muzikos – stotis, besiorientuojanti į vyresnio amžiaus klausytojų auditoriją. Be muzikos stotis translioja nemažai teminių informacinių laidų bei laidų vaikams.

• „Žinių radijas“ – transliacijas ppradėjo 2000 m. kovo 7 d. Tai analogų Lietuvoje neturintis radijas, transliuojantis nuolat atnaujinamas žinias. Taip pat eteryje daug laiko skiriama diskusinėms laidos, specialistų vertinimams, klausytojų nuomonėms.Regioninės radijo stotys

Daugiausia regioninių stočių pradėjo veikti 1996-1997 m., kai buvo sudaryta Radijo ir televizijos komisija ir supaprastėjo licencijų gavimo tvarka. Daugelio iš jų programų muzikos ir teminių laidų stilius nėra vieningas, o mišrus, orientuotas į labai įvairią auditoriją. Kai kurios regioninės stotys:

• „Znad Willi“ – seniausiai veikianti, stiprias pozicijas Vilniaus regione turinti stotis, įsikūrusi 1992 m. liepos 1 d. Spaudos rūmuose. Tai muzikinė-informacinė radijo stotis; mišrus šiuolaikinių hitų ir lenkiško-rusiško stiliaus variantas; pateikia informaciją iš Lietuvos ir pasaulio. Programos transliuojamos lenkų, rusų, lietuvių kalbomis.

• „Geras FM“ – nuo 2003 m. spalio 29 d. transliuoja pprogramas Vilniaus regione. Laidų metu klausytojai gali išgirsti sostinės naujienas, informaciją apie pramoginius renginius mieste, pikantiškas naujienas iš Lietuvos ir užsienio. Grojami šiuolaikiniai bei seni geri hitai.

• „Extra FM“ – pradėtos transliacijos 2002 m. rugpjūtį visame Kauno regione. Laidos ir transliuojama muzika skirti aktyviems vyresnio amžiaus klausytojams, besidomintiems šių dienų aktualijomis, politika, socialinėmis temomis, sportu ir kultūra.

• „Aukštaitijos radijas“ – veikia nuo 1992 m. Girdima Panevėžyje ir aplink jį.

• „Saulės radijas“ – įkurta 1996 m. liepos 1 d. Stotis girdima visoje Šiaurės LLietuvoje.

• „FM 99“ – veikia nuo 1993 m. sausio 6 d. Tai vienintelė regioninė stotis Pietų Lietuvoje.

• „Laluna“ – veikia nuo 1995 m. rugp. 25 d. Laidos girdima Klaipėdos regione. Ji yra pripažinta lyderė Vakarų Lietuvoje.

• „Raduga“ – nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. girdima Klaipėdos regione. Tai pirmoji ir vienintelė radijo stotis Lietuvoje, visą parą transliuojanti originalias programas rusų kalba.

• „Bumsas“ – regioninė vakarų pakrantės stotis, grojanti 6-8-ojo dešimtmečio stiliaus muziką.

• „Mažeikių aidas“ – pirmoji Mažeikių regiono stotis, susikūrusi 1996 m.

• „Ventus“ – veikianti nuo 1996 m. spalio 17 d. Girdima Mažeikiuose ir aplink juos.

• „Žemaitijos radijas“ – pradėjo veikti 1997 m. kovo 17 d.

• „Pulsas“ – įkurta 2000 m. sausio 3 d., apima visą Šiaurės Lietuvą ir Latvijos pasienį.Vietinės radijo stotys

Ribą tarp regioninio bei vietinio radijo Lietuvoje sunku nubrėžti, visgi yra stočių, kurios laikomos vietinėmis:

• „Super FM“ – Savo transliacijas radijo stotis (perrėmusi respublikinės radijo stoties „Laisvoji banga“ dažnį) pradėjo 2003 balandžio 24 d. Stotis groja populiariausius iki 10-ies metų senumo Europos Hitus. „Super FM“ groja tik muziką, nėra jokių kitų laidų.

• „A2“ – Vilniaus radijo stotis nuo 1997 lapkričio 27 d. transliuojanti muziką, įvairias laidas, žaidimus, žinias.

• „Užupio radijas“ – įsikūrė 2003 m. Tai Vilniaus miesto radijas, transliuojantis kultūrines laidas ir retro stiliaus mmuziką.

• Kauno radijo stotys: šiuo metu veikia 3 stotys: „KF 105,4“, „Tau“ ir „Kelyje“.

• Marijampolėje: pradėjo veikti 1997 m. „Kapsai“ – informacinė-muzikinė stotis.

• Klaipėdos radijo stotys: nuo 1999 m. „Lanula“.Lietuvos radijo stočių auditorijos ir programų struktūra

“Radijo auditorijos” tyrimo (2001 vasara) duomenimis, 60.4 % respondentų radijo klausė bent kartą per dieną, o 78.5 % respondentų – bent kartą per savaitę.

Populiariausių radijo stočių penketukas 2004 m. vasarą buvo toks: „LR1“, „Russkoje Radio Baltija“, „Radiocentras“, „Pūkas“, „M-1“ (žr. 3 priedą, 2 diagrama). Ankstesniais metais situacija buvo panaši, tik gerokai pakilo „Russkoje Radio Baltija“ reitingai.

2003 m. visuomeninio radijo programų struktūroje daugiausia laiko buvo skiriama pramoginėms programoms, muzikai ir informacinėms programoms. Taip pat nemažai vietos užėmė ir kultūrinės programos. Tuo tarpu komercinis radijas daugiausia laiko skyrė dviem pagrindinėm programom – muzikai ir pramoginėms programoms (žr. 3 priedą, 3 ir 4 diagramos).

Konkurencija radijo rinkoje tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje su kiekvienais metais didėja. Naujai radijo stočiai tampa vis sunkiau išsikovoti auditorijos dalį. Tačiau tikimasi, jog naujos skaitmeninės technologijos radijuje užtikrins geresnę garso kokybę, efektyvesnį valdymą bei lengviau pritrauks klausytojus. Nuo 2001 m. prasidėjo skaitmeninio radijo transliacijos. Dauguma radijo stočių stengiasi transliuoti savo laidas per internetą, taip pat kuriasi radijo stotys, kurios transliuojamos tik internete („NetRock“, „Erdvė“).Radijo muziejai

Lietuvoje, siekiant aatskleisti radijo raidą ir išsaugoti vertingus eksponatus, kūrėsi radijo muziejai. Šiuo metu Lietuvoje veikia šie radijo muziejai:

• Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos muziejus (Vilnius) – Muziejaus rinkinį sudaro rašytiniai, grafiniai, garso ir vaizdo dokumentai, leidiniai, periodika, muziejinę vertę turinti aparatūra bei įranga, jos detalės, radijo imtuvai, televizoriai ir kt. eksponatai, pasakojantys apie radijo ir televizijos raidą Lietuvoje, iškiliausius šioje srityje dirbusius žmones.

• Radijo ir televizijos muziejus („Aušros“ muziejaus filialas, Šiauliai) – Ekspozicijoje rodomi seni, bet dar veikiantys gramofonai, muzikinės dėžutės, patefonai, radijo imtuvai, televizijos aparatūra, televizoriai.

• Sausio 13-osios muziejus (LRT skyrius, Vilniaus TV bokštas) – Šiame skyriuje pasakojama apie tragiškus įvykius Lietuvos radijo ir televizijos istorijoje, aprodomos radijo ir televizijos studijos, montažinės.

• Ryšių istorijos muziejus (Kaunas) – Muziejuje kaupiami apie Lietuvos ir kitų pasaulio šalių ryšių raidą pasakojantys pašto, radijo, telegrafo, telefono, informatikos eksponatai, dokumentai, nuotraukos.

• Druskininkų miesto muziejus (Druskininkai) – Muziejaus kolekcijoje yra „Laisvės varpo” (JAV) radijo laidų, kurioms 1954-1996 m. vadovavo Druskininkų garbės pilietis P. Viščinis, archyvinių įrašų.Išvados

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, iš pat pradžių radijas tarnavo verslui, ryšiams palaikyti, kariuomenės reikmėms, tačiau laikui bėgant jis įgijo ir kitas funkcijas. Dabar radijas – masinės komunikacijos, informacijos ir propagandos priemonė.

Lietuvos radijas kūrėsi ir 14 metų veikė buržuazijos valdymo sąlygomis. Nuo pat radiofonijos pradžios

1926 m. Lietuvos radijas priklausė valstybei, todėl, suprantama, valdančioji klasė radiją naudojo savo idealogijai skleisti, viešpatavimui įtvirtinti. Dėl silpnos techninės bazės, imtuvų brangumo radijas negalėjo paplisti. Tačiau pažangių kultūros ir meno veikėjų pastangomis ir buržuazinis radijas suvaidino tam tikrą vaidmenį skleidžiant mokslo žinias, meno vertybes.

1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi, Valstybės radiofonas buvo įjungtas į Sąjunginį radiją, kur buvo griežtai kontroliuojamas komunistų propagandos, o 1941 m. – įjungtas į vokiečių radijo tinklą. Nuo 1944 m. sugrįžo SSRS valdymas ir kkontrolė. 1988-ieji laikomi lūžio nuo cenzūros metais.

1989 m. į eterį išėjo pirmoji Lietuvoje komercinė stotis ir taip buvo sugriautas Lietuvos valstybės Radijo monopolis. Viena po kitos ėmė kurtis komercinės radijo stotys, kurios iš pradžių veikė tik kaip vietinės ar regioninės, o ilgainiui išsiplėtė iki nacionalinių tinklų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos radijas tapo valstybine įstaiga, atsakinga parlamentui, tačiau visgi Lietuvos valdžia daro itin stiprią įtaka programų turiniui.

Radijas plito kiekybine prasme, augo jo vaidmuo ir prestižas, tuo pačiu ir konkurencija radijo rrinkoje. Šiandien radijas Lietuvoje yra lydinčioji foninė komunikacijos priemonė, turi žodžio laisvę, nėra ribojamas jokia cenzūra. Visuomeninis radijas respublikoje yra klausomiausia radijo stotis ir savo programomis siekia išsaugoti tautines-kultūrines vertybes, tuo tarpu komercinis radijas siekdamas pelno stengiasi įtikti ir pritraukti kkuo didesnę klausytojų auditoriją. Todėl daugiausia transliuojamos ir populiariausios yra muzikinės, pramoginės laidos ir į tai orientuotos radijo stotys. Taigi nors radijas buvo sukurtas kariniais tikslais, tačiau paplito būtent dėl pramoginių tikslų.Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997.

2. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.

3. ŠTIKELIS, Stasys. Sterio šviesa: nepriklausomos Lietuvos radijas 1919-1940. Kaunas: Varpas, 2001.

4. ŠTIKELIS, Stasys. Radijas ir televizija: informacinis žinynas. Vilnius: LT TSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas, 1983.

5. Radijas ir televizija Lietuvoje 1996-2000. Vilnius: Sapnų sala, 2004.

6. Naujosios žiniasklaidos formavimais Lietuvoje (1988-1998): monografija. Vilnius: Žurnalistikos institutas, 2000.

7. KRIVICKIENĖ, Virginija. Tarybų Lietuvos radijas pokario metais (1944-1951): paskaitų konspektai. Vilnius: LTSR Aukštojo ir Specialiojo Mokslo Ministerija, 1987.

8. Radijas ir televizija Lietuvoje: 2002 audiovizualinės politikos apžvalga. Vilnius: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, 2003.

9. Radijas. Iš Ryšių reguliavimo tarnyba [[interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 10 15]. Prieiga per internetą: < http://www.radio.lt/index.php?-1411396076>

10. Radijo stotys. Iš Lietuvos radijo ir televizijos komisija [interaktyvus]. 2002 [žiūrėta 2004 10 25]. Prieiga per inernetą: < http://www.rtk.lt/broadcasters/radio/>

11. PLEIKYS, Rimantas. Radijo cenzūra Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje 1948-1988 m. Iš Recenzijos, Anotacijos [interaktyvus]. atnaujinta 2004 01 30 [žiūrėta 2004 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.genocid.lt/Leidyba/6/recenzij6.htm>

12. ŽILIONIS, Sigitas. Radijas Lietuvoje-istorijos puslapiai [ineraktyvus]. 2004 [žiūrėta 2004 11 05]. Prieiga per internetą: < http://www.zilionis.lt/history/index.htm>

13. Radijas. Iš Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija [interaktyvus]. 2004- [[žiūrėta 2004 10 15]. Prieiga per internetą: < http://www.lrt.lt/new/radio/>

14. Radijo stotis Laluna [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.laluna.lt/>

15. Radijo stotis Pūkas [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.pukas.lt/index/frame.htm>

16. Radijo stotis M-1 Plius [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://pliusas.fm/page/mes/ >

17. Radijo stotis Extra FM [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.extrafm.lt/?p=extrafm&s=extrafm >

18. Radijo stotis KF [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.kaunoradijas.lt/?id=8&PHPSESSID=75611028ce045a7d1a67c495465fd3f6 >

19. Radijo stotis Super FM [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.superfm.de.vu/ >

20. Žemaitijos radijas [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.radijas.lt/apie.htm >

21. Žinių radijas [interaktyvus]. 2003 [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.ziniur.lt/apie >

22. Radijo stotis Geras FM [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 10]. Prieiga per internetą: < http://www.gerasfm.lt/?pid=2 >

23. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 01]. Prieiga per internetą: < http://www.muziejai.lt/turinys.htm >

24. Lietuvos statistikos departamentas

25. TNS Gallup [interaktyvus]. 2004- [žiūrėta 2004 11 03]. Prieiga per internetą: < http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_news >

Priedas

1lentelė Radijo programų struktūra 1957 – 1982 metais ( procentais)

Metai Iš viso laidų (val.) Iš jų:

Visuomeninės – politinė.s Meninės Kitos

1957 5961 . . .

1958 6180 . . .

1959 6575 30,0 68,8 1,2

1960 7245 28,2 70,4 1,4

1961 7899 31,1 67,7 1,2

1962 8151 33,3 65,2 1,5

1963 8178 32,0 66,4 1,6

1964 8284 32,1 66,3 1,6

1965 9149 28,2 70,2 1,6

1966 9524 26,8 71,8 1,4

1967 10080 26,5 72,4 1,1

1968 10344 27,2 72,1 0,7

1969 10230 30,4 68,0 0,7

Metai Iš viso llaidų (val.) Iš jų:

Žinios Visuomeninės – politinės Sportinės Mokomosios Meninės Kitos

1970 10355 11,8 14,4 1,4 1,2 68,6 2,6

1971 10373 11,9 13,8 1,5 1,1 69,3 2,4

1972 10541 12,8 13,2 1,3 1,0 69,5 2,2

1973 10798 12,6 13,0 1,3 1,0 69,9 2,2

1974 11708 11,6 11,9 1,2 0,7 72,7 1,9

1975 11740 11,6 11,2 1,2 0,6 74,2 1,8

1976 12153 11,3 9,7 1,3 0,6 45,8 1,3

1977 12038 11,1 8,8 1,6 0,8 76,6 1,1

1978 12207 11,3 8,5 1,6 0,8 76,5 1,3

1979 12034 11,5 8,7 1,6 0,8 76,1 1,3

1980 12085 11,9 8,5 1,6 0,4 76,4 1,2

1981 12061 13,0 11,3 1,6 0,2 72,7 1,2

1982 12056 17,0 10,6 1,2 0,1 70,1 1,0