Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Vickutė, T. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų: verslo draudimo kursinis darbas/vadovas lektr. Kęstutis Lukoševičius; Kauno technologijos universitetas, vadybos ir administravimo fakultetas, vadybos mokslų katedra, Panevėžys. 2005. 24 p.

SANTRAUKA

Temos aktualumas: vis dar dauguma žmonių nesuvokia, kokia didelė tikimybė kiekvienam iš mūsų nukentėti nuo nelaimingo atsitikimo. Todėl reikėtų pakalbėti apie papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Darbo tikslas: išsiaiškinti papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygas ir taisykles.

Darbo objektas: Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės.

Darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti šio draudimo taisykles;

2. aptarti draudimo išmokų ir įmokų mokėjimus;

3. išsiaiškinti kokie yyra (ne)draudiminiai įvykiai;

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė ir draudimo įmonės internetinio puslapio medžiaga.

TURINYS

ĮVADAS 4

1. Gyvybės draudimo ypatumai 5

2. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 6

2.1. Draudimo sumos, įmokos ir išmokos 10

2.2. Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai 12

2.3 Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės 13

3. PZU Lietuva gyvybės draudimas. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 18

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

PRIEDAI 24

ĮVADAS

Daugelis mūsų vis dar mano, kad tikimybė nukentėti nuo nelaimingo atsitikimo yra labai maža. Vargu ar taip mano tie, kurie dėl nelaimingo atsitikimo prarado galimybę dirbti ir ilsėtis. Papildomas draudimas prie pagrindinio gyvybės draudimo: kaupiamojo, studijų, gyvybės rizikos arba ppensinio pagelbės nelaimės atveju visą parą ir visame pasaulyje.

Nelaimė gali atsitikti bet kam, todėl tik turint draudimą nuo nelaimingų atsitikimų galima psaugoti save ir savo šeimą nuo nelaimės padarinių.

Šis draudimas yra apsauginio pobūdžio draudimas, suteikiantis draudimo apsaugą, kai dėl nelaimingo aatsitikimo padaroma žala apdraustojo sveikatai, jis netenka darbingumo arba nelaimingas atsitikimas tampa jo mirties priežastimi.

Taigi norėčiau pristatyti papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuo apsidraudusieji (šeima ar vienas asmuo) galės jaustis saugiai apsidraudus nuo nelaimių, kurių iš anksto numatyti neįmanoma. Apsidraudusieji galės būti tikri, kad bet kuriuo atveju gali pasikliauti savo draudimo kompanija.

1. Gyvybės draudimo ypatumai

Kadangi papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra priskiriamas gyvybės draudimui, reikėtų pradžioje trumpai pristatyti patį gyvybės draudimą bendrais bruožais.

Taigi, draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų sudarymas. Ši sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas.

Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką ssutikimą. Jei apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos:

1) apdraustajam nėra suėję 18 metų;

2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis;

3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui.

Civilinio kodekso 6.448 straipsnio 1 dalyje nustatytas rentos mokėtojo pareigos perdavimas galimas rentos mokėtojui sudarant draudimo sutartį su draudiku ir sumokant draudimo įmoką, lygią rentos vvertei.

Sudarant Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimo sutartį, likviduojamas juridinis asmuo draudikui sumoka sutartą draudimo įmoką, o draudikas įsipareigoja mokėti periodines draudimo išmokas naudos gavėjui – asmeniui, kuriam likviduojamas juridinis asmuo įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

Taigi, kiekvienas gyvybės draudimo sutarties draudėjas turi gauti tokią informaciją:

Žodžiu:

č CK 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

č Draudimo sutarčiai taikomą teisę;

č Draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus;

č Nedraudiminius įvykius ir kitus atvejus,, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo išmoką;

Raštu:

č Galimus draudimo sutarties terminus;

č Galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų;

č Draudėjo teisę nutraukti sutartį;

č Draudimo išmokų ir įmokų nustastymo, mokėjimo būdus, tvarką ir trukmę;

2. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, toliau – Papildomas draudimas – yra sudaromas Draudikui sutikus kartu su Ypatingu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Neterminuotu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Tradiciniu kaupiamuoju gyvybės draudimu arba Investiciniu draudimu, toliau – Pagrindinis draudimas. Papildomas draudimas gali būti sudaromas iškart sudarant Pagrindinį draudimą arba galiojant Pagrindiniam draudimui per draudimo liudijimo metines. Papildomas draudimas galioja tik kartu su Pagrindiniu draudimu. Jo apsauga galioja tik galiojant Pagrindinio draudimo apsaugai.

Reikėtų paminėti kas tai yra nelaimingas atsitikimas. Taigi, nelaimingas atsitikimas – tai draudimo laikotarpiu Apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties pprieš Apdraustojo valią (judant transporto priemonei, dirbant staklėm ar kitu įrenginiu, naudojant ginklą, dėl sprogimo, nudegimo, nušalimo, gyvulio užpuolimo, staigaus apsinuodijimo, nuskendimo ir pan.), dėl kurio Apdraustasis patyrė kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą.

Nelaimingi atsitikimai gali būti skirstomi pagal šiuos požymius:

č nelaimingų atsitikimų pasekmes: lengvi, sunkūs (jų klasifikacinius požymius tvirtina LR vyriausybė) bei mirtini;

č nukentėjusių nuo nelaimingo atsitikimo skaičių: asmeniniai ir grupiniai;

č ryšį su darbu: susiję su darbu (dažniausiai apima pakeliui į darbą ar grįžtant iš darbo namoįvykusius nelaimingus atsitikimus), bei nesusiję su darbu.

Taip pat reikia paaiškinti kas yra trauma: trauma – gydytojo diagnozuotas ir atitinkamais dokumentais iš gydymo įstaigos patvirtintas Apdraustojo fizinis sužalojimas, kurio priežastimi buvo nelaimingas atsitikimas, ir kuris įtrauktas į Draudėjo pasirinktą draudimo išmokų lentelę (Lentelė A arba Lentelė B prieduose).

Draudimo apsaugos pradžia ir pabaiga

Jei Apdraustasis sudaro Papildomą draudimą kartu su Pagrindiniu draudimu, draudimo apsauga pagal Papildomą draudimą įsigalioja kartu su Pagrindinio draudimo apsauga.

Jei Apdraustasis sudaro Papildomą draudimą per Pagrindinio draudimo liudijimo metines, draudimo apsauga įsigalioja draudimo liudijime nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip sekančią dieną po draudimo įmokos įskaitymo į Draudiko sąskaitą.

Draudimo apsauga pasibaigia:

č Apdraustojo mirties dieną;

č jei nutraukiamas Pagrindinis draudimas;

č pakeitus Pagrindinį draudimą į draudimą be įmokų;

č per draudimo liudijimo metines tais kalendoriniais metais, kai Apdraustajam sukanka 65 (šešiasdešimt penkeri) metai;

č nuo sekančio mmėnesio pirmos dienos, kai Apdraustasis raštu pateikia Draudikui prašymą nutraukti Papildomą draudimą.

Papildomo draudimo Apdraustuoju gali būti fizinis asmuo, kuris Draudimo sutarties sudarymo metu yra ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus ir kuris Draudimo sutarties galiojimo pabaigoje bus ne vyresnis kaip 70 metų amžiaus. Apdraustuoju negali būti asmuo, kuris:

č yra invalidas nuo vaikystės;

č I ar II grupės invalidas

č III grupės invalidas dėl ligos;

Papildomo draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su Apdraustojo kūno sužalojimais dėl nelaimingo atsitikimo, įvardintais Stambių traumų (Lentelė A prieduose) ir Smulkių ir stambių traumų (Lentelė B prieduose) bei atitinkančiais šiose Taisyklėse bei šiose lentelėse nurodytus kriterijus, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus nedraudiminius įvykius.

Draudimo apimtis:

č Draudimas mirties atveju. Mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju išmokama visa šiai draudimo rizikai nustatyta draudimo suma. Draudimo sumos dydžio išmoka mokama, kai apdraustasis miršta dėl nelaimingo atsitikimo ne vėliau per 1 metus nuo to nelaimingo atsitikimo dienos

č Draudimas invalidumo atveju. Invalidumas – tai pastovus organizmo funkcinio pajėgumo sumažėjimas dėl nelaimingo atsitikimo. Draudiminio įvykio atveju yra išmokama invalidumo atvejui skirtos draudimo sumos dalis priklausomai nuo invalidumo laipsnio. Invalidumas gali būti pastovus pilnas ir dalinis. Šių invalidumų žalos pateikiamos lentelėse Nr.1,2 ).

Kūno sužalojimas Draudimo išmoka % nuo draudimo sumos

Visiška neišgydoma silpnaprotystė 100%

Regėjimo (viena ) abiem akimis netekimas (50%) 100%

Kalbos praradimas 100%

Trauminės

kilmės pilnas kurtumas abiem ausimis 100%

Visiškas abiejų rankų ar plaštakų netekimas 100%

Visiškas abiejų kojų netekimas 100%

Visiškas abiejų pėdų netekimas 100%

Visiškas vienos rankos ir vienos kojos netekimas 100%

Apatinio žandikaulio pašalinimas 100%

Rankos netekimas 50%

Vienos rankos netekimas žemiau alkūnės sąnario 50%

Kojos netekimas aukščiau kelio sąnario 60%

Kojos netekimas nuo ar žemiau kelio sąnario 50%

Pėdos netekimas 40%

1 lentelę: ,,Žalos skalė Nr.1” (pastovus pilnas invalidumas)

1. Bendra suma, mokama daugiau nei už vieną sužalojimą, patirtą dėl to paties nelaimingo atsitikimo, apskaičiuojama sumuojant draudimo išmokas už tuos sužalojimus, bet negali viršyti draudimo sumos, nurodytos draudimo polise.

2. Jei nelaimingo atsitikimo ppasekmės sustiprėja dėl ankstesnės fizinės apdraustojo asmens būklės arba dėl apdraustojo asmens atsisakymo arba nesirūpinimo gauti tinkamą medicinos pagalbą, mokėtina draudimo išmoka bus apskaičiuojama ne pagal nelaimingo atsitikimo pasekmes, kurias patyrė apdraustasis, bet atsižvelgiant į pasekmes, kurias būtų patyręs normalios fizinės sveikatos būklės asmuo, gavęs tinkamą medicinos pagalbą.

Kūno sužalojimas Draudimo išmoka % nuo draudimo sumos

Galva

Kaukolės kaulo pašalinimas

didesnis kaip 6 cm2 plotas 40%

3–6 cm2 plotas 20%

mažesnis kaip 3 cm2 plotas 10%

Dalinis apatinio žandikaulio pašalinimas, keliančioji sekcija per visą ar dalį viršutinio žandikaulio 40%

Vienos aakies netekimas 40%

Pilnas kurtumas 1 (viena) ausimi 30%

Viršutinės galūnės

Vienos rankos arba vienos kojos netekimas 50%

Rankos kaulinės medžiagos netekimas (neišgydomas sužalojimas) 40%

Pilnas viršutinių galūnių paralyžius (neišgydomas nervų pažeidimas) 55%

Pilnas trišakio nervo paralyžius 15%

Peties ankilozė 30%

Alkūnės ankilozė:

Palankioje padėtyje (15 laipsnių aplink dešinįjį kampą) 20%

Nepalankioje padėtyje 35%

Dilbio kaulinės medžiagos netekimas ((neišgydomas sužalojimas) 30%

Pilnas vidurinio nervo paralyžius 35%

Pilnas radialinio nervo paralyžius raktikaulio srityje 35%

Pilnas dilbio radialinio nervo paralyžius 25%

Pilnas alkūnės nervo paralyžius 25%

Riešo ankilozė palankioje padėtyje (tiesiai ir sulenkus) 15%

Riešo ankilozė nepalankioje padėtyje (ribota judesių laisvė) 25%

Pilnas nykščio netekimas 15%

Dalinis nykščio netekimas (trečiosios falangos netekimas) 5%

Pilna nykščio ankilozė 15%

Pilna smiliaus amputacija 10%

Pilnas 2 (dviejų) smiliaus falangų netekimas 8%

Pilnas smiliaus 3-iosios falangos netekimas 3%

Nykščio ir smiliaus amputacija 25%

Pilnas nykščio ir kito piršto (ne smiliaus) netekimas 20%

Pilnas 2 (dviejų) pirštų (ne nykščio ir ne smiliaus) netekimas 8%

Pilnas 3 (trijų) pirštų (ne nykščio ir ne smiliaus) netekimas 15%

Pilnas 4 (keturių) pirštų (įskaitant ir nykštį) netekimas 40%

Pilnas 4 (keturių) pirštų (išskyrus nykštį) netekimas 35%

Pilnas vidurinio piršto netekimas 8%

Pilnas piršto (išskyrus nykštį, smilių ar didįjį pirštą) netekimas 3%

Apatinės galūnės

Pilnas šlaunies (virš kelio sąnario) netekimas 60%

Pilnas šlaunies (žemiau kelio sąnario) netekimas 50%

Pilnas pėdos netekimas per kkulkšnies sąnarį 45%

Dalinis pėdos netekimas žemiau kulkšnies sąnario 40%

Dalinis pėdos netekimas per medio-tarsalinę jungtį 35%

Dalinis pėdos netekimas per tarso – metatarsalinę jungtį 30%

Pilnas apatinių galūnių paralyžius (neišgydomas nervo pažeidimas) 60%

Pilnas išorinio sėdimojo išialginio nervo paralyžius 30%

Pilnas vidinio sėdimojo išialginio nervo paralyžius 20%

Pilnas dviejų nervų (išorinio ir vidinio sėdimojo išialginio nervo paralyžius 40%

Šlaunies ankilozė 40%

Kelio ankilozė 20%

Šlaunikaulio arba šlaunikaulio ir blauzdikaulio kaulinės medžiagos netekimas (neišgydomas sužalojimas) 60%

Kelio girnelės kaulinės medžiagos sužalojimas (žymus kelio sąnario kaulų fragmentų atsiskyrimas, sunkumai ištiesiant koją per kelio sąnarį) 40%

Kelio girnelės sužalojimas, kai judesiai išlieka 20%

Kojos sutrumpėjimas mažiausiai 55 cm 30%

Kojos sutrumpėjimas 3 – 5 cm 20%

Kojos sutrumpėjimas 1 – 3 cm 10%

Visų kojos pirštų pilna amputacija 25%

Keturių kojos pirštų (įskaitant ir nykštį) pilna amputacija 20%

Pilnas keturių kojos pirštų netekimas 10%

Pilnas kojos nykščio netekimas 10%

Pilnas dviejų kojos pirštų netekimas 5%

Vieno kojos piršto (išskyrus kojos nykštį) amputacija 3%

2 lentelė: ,,Žalos skalė nr.2” (pastovus dalinis invalidumas)

1. Rankos piršto ankilozė (išskyrus nykštį ir smilių) ir kojos piršto (išskyrus didijį) ankilozė suteikia teisę į 50 % draudimo išmokos, kuri būtų mokama už šių pirštų netekimą.

2. Kitais šioje skalėje nepaminėtais invalidumo atvejais, draudimo išmoka bus mokama pagal sužalojimų sunkumą, palyginus su sužalojimų, nurodytų šiose skalėse sunkumu ir neatsižvelgiant į apdraustojo profesiją.

3. Bendra draudimo išmokų suma, mokama tuo atveju, kai patiriamas daugiau nei vienas sužalojimas to pačio nelaimingo atsitikimo metu yra apskaičiuojama sumuojant draudimo išmokų už patirtus sužalojimus sumas, bet kokiu atveju bendra draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos, nurodytos draudimo polise.

4. Jei nelaimingo atsitikimo pasekmės paūmėja/sustiprėja dėl ankstesnės fizinės apdraustojo asmens būklės arba dėl apdraustojo asmens atsisakymo arba nesirūpinimo gauti tinkamą medicinos pagalbą, mokėtina draudimo išmoka bus apskaičiuojama ne pagal nelaimingo atsitikimo pasekmes, kurias patyrė apdraustasis, bet atsižvelgiant į pasekmes, kurias būtų patyręs normalios fizinės sveikatos būklės asmuo, gavęs tinkamą medicinos pagalbą.

Netekimas – reiškia rankos, kojos, pėdos, plaštakos netekimą, kai šių ggalūnių fizinės funkcijos dingsta visiškai ir negrįžtamai.

Akies netekimas reiškia pilną ir negrįžtamą regėjimo ta akimi netekimą. Laikoma, kad regėjimo akimi netenkama pilnai, jei regėjimas po korekcijos yra 3/60 arba mažesnis pagal Snelerio skalę.

Kalbos arba klausos netekimas reiškia pilną ir negrįžtamą klausos ar kalbos praradimą.

č Draudimas kaulų lūžių atveju. Draudimo išmoka yra mokama esant kaulo lūžiui, neatsižvelgiant į tai, ar šio lūžio pasekmė bus pastovus invalidumas ar ne.

č Draudimas laikino nedarbingumo atveju apima šiuos įvykius: menisko, sausgyslių plyšimai; sąnarių išnirimai; minkštų audinių plyšimai; nudegimai; nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai); galvos smegenų kraujosruvos (hematoma); galvos ir nugaros smegenų sukrėtimai (komocija) ir sumušimai (kontūzijos); trauminis vidaus organų pažeidimas.

č Ligonpinigiai. Jeigu draudikas ir draudėjas dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis asmuo buvo paguldytas į ligoninę.

č Dienpinigiai. Jeigu draudikas ir draudėjas dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo apdraustas asmuo laikinai netenka darbingumo. Draudimo išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną ir už visą nedarbingumo laikotarpį yra nustatomas draudimo liudijime.

Tačiau reikia atsiminti, kad papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra:

č papildomos pajamos, leidžiančios kompensuoti gydymosi ligoninėje dėl nelaimingo atsitikimo išlaidas;

č materialinė parama susidarius sunkioms gyvenimo situacijoms;

č puikus universalaus gyvybės draudimo sutarties papildymas;

č draudimas, veikiantis visą pparą visame pasaulyje;

č didelė draudimo suma už sąlygiškai mažas draudimo įmokas;

č galimybė pritaikyti draudimo sąlygas pagal individualius Jūsų poreikius;

galimybė indeksuoti tiek draudimo išmokas, tiek draudimo įmokas.

2.1. Draudimo sumos, įmokos ir išmokos

Draudimo suma litais nustatoma Draudiko ir Draudėjo sutarimu nustatoma kiekvieno Apdraustojo atžvilgiu.tačiau draudimo suma negali būti didesnė nei Pagrindinio draudimo suma (nedidesnė kaip 100 proc. Gyvybės draudimo sumos).

Draudėjas gali pasirinkti draudimo variantą iš šiuo metu siūlomų variantų sąrašo priklausomai nuo pagrindiniam draudimui mokamų metinių įmokų bendros sumos. Pasirinkus didesnę pagrindinio draudimo sumą, galima pasirinkti ir didesnes sumas nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo įmokų dydis priklauso nuo apdraustojo veiklos rūšies, pobūdžio, sąlygų ir amžiaus.

Pasirinkus mirties, invalidumo, kaulų lūžių ir laikino invalidumo rizikas, taip pat yra atlyginamos gydymo išlaidos iki 3.000 Lt už kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo, gydymą.

Jei viena draudimo sutartimi apdrausti du Apdraustieji, Papildomas draudimas sudaromas kiekvienam Apdraustajam atskirai. Papildomo draudimo suma kiekvieno Apdraustojo atžvilgiu negali būti didesnė kaip 50 procentų Pagrindinio draudimo sumos. Abiejų Apdraustųjų Papildomo draudimo sumos ir traumų lentelės turi būti vienodos. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Draudikas gali nustatyti minimalią ir maksimalią draudimo sumą.

Draudimo įmoka apskaičiuojama Draudiko patvirtintais aktuariniais (matematiniais) metodais, atsižvelgiant į draudimo sumą, draudimo laikotarpį, įmokų mokėjimo periodiškumą, Apdraustojo

amžių, lytį bei rizikos grupę.

Draudikas nustato minimalią draudimo įmoką.

Draudimo įmokos už Papildomą draudimą mokamos kartu su Pagrindinio draudimo įmokomis.

Draudimo įmokų mokėjimo terminai ir tvarka atitinka Pagrindinio draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką.

Papildomo draudimo suma ir įmoka nurodoma draudimo liudijime.

Pavyzdžiui, darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikmų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė, vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal Traumų lentelę, kuri yra sudedamoji Papildomo draudimo dalis. Išmokos dėl nelaimingo aatsitikimo dydis gali būti nustatomas tik po to, kai bus patvirtinta, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir Apdraustojo kūno sužalojimo.

Maksimalus draudimo išmokos dydis dėl kūno sužalojimo nelaimingo atsitikimo pasekoje negali viršyti 100% Papildomo draudimo sumos per vienerius Papildomo draudimo galiojimo metus.

Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio per 30 (trisdešimt) dienų nuo nelaimingo atsitikimo dienos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą dydžiu.

Jei dėl draudiminio įvykio prarandamas arba sužalojamas organas, kūno dalis ar sistema, kkurių funkcijos prieš įvykį jau buvo sutrikusios dėl atskiros ligos, nelaimingo atsitikimo arba pastovaus invalidumo, apie draudimo išmokos dydį ar jos mokėjimą sprendžia Draudikas.

Išmokėjimų tvarka. Draudimo išmoka mokama Apdraustajam, jei nesutarta kitaip.

Atsitikus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Apdraustasis privalo nne vėliau kaip per 72 (septyniasdešimt dvi) valandas kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Draudėjas arba Naudos gavėjas privalo per 30 (trisdešimt) dienų nuo įvykio dienos raštu pranešti Draudikui, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

Kreipiantis dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Draudikui turi būti pateikti šie dokumentai:

· užpildytas prašymas išmokai gauti išsamiai nurodant visas įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes;

· draudimo liudijimas;

· asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

· teisę į draudimo išmoką patvirtinantis dokumentas;

· jeigu Naudos gavėjas yra nepilnametis vaikas, vaiko vardu atidarytos sąskaitos numeris ir vaiko gimimo liudijimo kopija;

· dokumentai iš sveikatos priežiūros įstaigos su patvirtinta diagnoze, analizės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

· Draudiko pareikalauti dokumentai, patvirtinantys įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes.

· Draudikas turi teisę pareikalauti kitų dokumentų, bbūtinų draudiminio įvykio pagrįstumui nustatyti.

Draudimo išmoka mokama fiziniams asmenims po 7 dienų, o juridiniams po 15 dienų, kai draudikui pateikiami reikalingi (jau anksčiau išvardinti dokumentai).

2.2. Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai

Draudiminiai įvykiai. Apdraustojo kūno sužalojimai dėl nelaimingo atsitikimo galiojant Papildomam draudimui draudiminės apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus įvykius išvardintus šių Taisyklių Nedraudiminių įvykių punktuose (smulkiau draudiminiai įvykiai Lentelėse A ir B prieduose). Tačiau jei per 30 dienų Apdraustasis patirto nelaimingo atsitikimo pasekoje mirė, Draudimo suma mokoma tik pagal gyvybės draudimo sąlygas. Smulkiau apie ddraudiminius įvykius ir jų draudimo išmokų dydį žiūrėkite Lentelėje A ir Lentelėje B (prieduose).

Nedraudiminiu įvykiu laikomi įvykiai, kuriems įvykus Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka nemokama:

č įvykę iki Papildomo draudimo įsigaliojimo momento;

č kurie yra nedraudiminiai pagal Pagrindinį draudimą;

č kai Apdraustasis įvykdė ar kėsinosi įvykdyti nusikaltimą;

č įvykęs Apdraustajam vairuojant mechaninę transporto priemonę, jeigu Apdraustasis neturėjo atitinkamo vairuotojo pažymėjimo arba kitokio dokumento, suteikiančio teisę vairuoti tą transporto priemonę;

č jeigu tam turėjo įtakos Apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio, psichotropinių, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimo;

č kai sveikatai pakenkta dėl gydymo arba gydomųjų procedūrų, neatsižvelgiant į tai, kas atliko, išskyrus atvejus, kai gydymas buvo atliktas dėl nelaimingo atsitikimo;

č jeigu Apdraustasis, atsitikus nelaimingam atsitikimui, kreipėsi į medicinos įstaigą vėliau nei per 72 (septyniasdešimt dvi) valandas, ir šis pavėlavimas turėjo priežastinį ryšį su Apdraustojo sveikatos pakenkimu ir/arba pakenkimo laipsniu.

č jei Draudimo sutartis nenumato kitaip, Nedraudiminiu įvykiu laikoma nelaimingo atsitikimo pasekmės, atsiradusios dalyvaujant profesionalaus sporto bei rizikingų sporto šakų varžybose ar treniruotėse (pvz., kovos sporto šakos, auto– moto sportas, aviacijos sporto šakos, nardymas, alpinizmas, speleologija, medžioklė).

č Sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgalaikio išorinių jėgų poveikio (dėl lėtinio apsinuodijimo), vidinių (infarkto, apkurtimo, sąmoningo savęs sužalojimo (savižudybė, tyčinis savęssužalojimas).

č Jei mirusiojoApdraustojo alkoholis, narkotinis ar toksinis apsvaigimas, turėjotiesioginį priežastinį ryšį su jo mirtimi;

č Dėl radiacijos ar kito branduolinės energijos poveikio;

č Susijusi su karo veiksmais, karo ar yypatingosios padėties įvedimu, masiniais neramumais.

Beje, savo ruožtu išorinės jėgos poveikis gali būti: mechaninis (sunkaus daikto užkritimas), cheminis (apsipylimas rūgštimis, nuodingų dujų įkvėpimas), terminis (nusiplikinimas verdančiu vandeniu), elektrinis (prisilietus prie aukštos įtampos laidų).

2.3 Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės

1. BENDROJI DALIS

1.1. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, toliau – Papildomas draudimas – yra sudaromas Draudikui sutikus kartu su Ypatingu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Neterminuotu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Tradiciniu kaupiamuoju gyvybės draudimu arba Investiciniu draudimu, toliau – Pagrindinis draudimas.

1.2. Papildomas draudimas gali būti sudaromas iškart sudarant Pagrindinį draudimą arba galiojant Pagrindiniam draudimui per draudimo liudijimo metines.

1.3. Papildomas draudimas galioja tik kartu su Pagrindiniu draudimu.

1.4. Papildomo draudimo apsauga galioja tik galiojant Pagrindinio draudimo apsaugai.

1.5. Nelaimingas atsitikimas – tai draudimo laikotarpiu Apdraustojo gyvenime įvykęs staigus, netikėtas įvykis, sukeltas išorinės priežasties prieš Apdraustojo valią, dėl kurio Ap draustasis patyrė kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą.

1.6. Trauma – gydytojo diagnozuotas ir atitinkamais dokumentais iš gydymo įstaigos patvirtintas Apdraustojo fizinis sužalojimas, kurio priežastimi buvo nelaimingas atsitikimas, ir kuris įtrauktas į Draudėjo pasirinktą draudimo išmokų lentelę (Lentelė A arba Lentelė B).

2. DRAUDIMO OBJEKTAS

2.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su Apdraustojo kūno sužalojimu dėl nelaimingo atsitikimo.

3. DRAUDIMO SUMA, ĮMOKA

3.1. Draudimo suma litais nustatoma Draudiko ir Draudėjo sutarimu, bet ji negali būti ddidesnė nei Pagrindinio draudimo suma.

3.2. Jei viena draudimo sutartimi apdrausti du Apdraustieji, Papildomas draudimas sudaromas kiekvienam Apdrausta jam atskirai. Papildomo draudimo suma kiekvieno Apdraustojo atžvilgiu negali būti didesnė kaip 50 procentų Pagrindinio draudimo sumos. Abiejų Apdraustųjų Papildomo draudimo sumos ir traumų lentelės turi būti vienodos.

3.3. Draudikas gali nustatyti minimalią ir maksimalią draudimo sumą.

3.4. Draudimo įmoka apskaičiuojama Draudiko patvirtintais aktuariniais (matematiniais) metodais, atsižvelgiant į draudimo sumą, draudimo laikotarpį, įmokų mokėjimo periodiškumą, Apdraustojo amžių, lytį bei rizikos grupę.

3.5. Draudikas nustato minimalią draudimo įmoką.

3.6. Draudimo įmokos už Papildomą draudimą mokamos kartu su Pagrindinio draudimo įmokomis.

3.7. Draudimo įmokų mokėjimo terminai ir tvarka atitinka Pagrindinio draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką.

3.8. Papildomo draudimo suma ir įmoka nurodoma draudimo liudijime.

4. DRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

4.1. Apdraustojo kūno sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo galiojant Papildomam draudimui.

5. DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA IR PABAIGA

5.1. Jei Apdraustasis sudaro Papildomą draudimą kartu su Pagrindiniu draudimu, draudimo apsauga pagal Papildomą draudimą įsigalioja kartu su Pagrindinio draudimo apsauga.

5.2. Jei Apdraustasis sudaro Papildomą draudimą per Pagrindinio draudimo liudijimo metines, draudimo apsauga įsigalioja draudimo liudijime nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip sekančią dieną po draudimo įmokos įskaitymo į Draudiko sąskaitą.

5.3. Draudimo apsauga pasibaigia:

5.3.1. Apdraustojo mirties dieną;

5.3.2. jei nutraukiamas Pagrindinis draudimas;

5.3.3. pakeitus Pagrindinį draudimą į draudimą be įmokų;

5.3.4. per draudimo liudijimo

metines tais kalendoriniais metais, kai Apdraustajam sukanka 65 (šešiasdešimt penkeri) metai;

5.3.5. nuo sekančio mėnesio pirmos dienos, kai Apdraustasis raštu pateikia Draudikui prašymą nutraukti Papildomą draudimą.

6. NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

6.1. Nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis:

6.1.1. įvykęs iki Papildomo draudimo įsigaliojimo momento;

6.1.2. kuris yra nedraudiminis pagal Pagrindinį draudimą;

6.1.3. kai Apdraustasis įvykdė ar kėsinosi įvykdyti nusikaltimą;

6.1.4. įvykęs Apdraustajam vairuojant mechaninę transporto priemonę, jeigu Apdraustasis neturėjo atitinkamo vairuotojo pažymėjimo arba kitokio dokumento, suteikiančio teisę vairuoti tą transporto priemonę;

6.1.5.jeigu tam turėjo įtakos Apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio, psichotropinių, narkotinių aar toksinių medžiagų vartojimo;

6.1.6. kai sveikatai pakenkta dėl gydymo arba gydomųjų procedūrų, neatsižvelgiant į tai, kas atliko, išskyrus atvejus, kai gydymas buvo atliktas dėl nelaimingo atsitikimo;

6.1.7. jeigu Apdraustasis, atsitikus nelaimingam atsitikimui, kreipėsi į medicinos įstaigą vėliau nei per 72 (septyniasdešimt dvi) valandas, ir šis pavėlavimas turėjo priežastinį ryšį su Apdraustojo sveikatos pakenkimu ir/arba pakenkimo laipsniu.

6.2. Jei Draudimo sutartis nenumato kitaip, Nedraudiminiu įvykiu laikoma nelaimingo atsitikimo pasekmės, atsiradusios dalyvaujant profesionalaus sporto bei rizikingų sporto šakų varžybose ar treniruotėse (pvz., kovos sporto ššakos, auto moto sportas, aviacijos sporto šakos, nardymas, alpinizmas, speleologija, medžioklė).

7. DRAUDIMO IŠMOKOS

7.1. Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal Traumų lentelę, kuri yra sudedamoji Papildomo draudimo dalis.

7.2. Išmokos dėl nelaimingo atsitikimo dydis gali būti nustatomas tik po to, kai bus patvirtinta, kkad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir Apdraustojo kūno sužalojimo.

7.3. Maksimalus draudimo išmokos dydis dėl kūno sužalojimo nelaimingo atsitikimo pasekoje negali viršyti 100% Papildomo draudimo sumos per vienerius Papildomo draudimo galiojimo metus.

7.4. Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio per 30 (trisdešimt) dienų nuo nelaimingo atsitikimo dienos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą dydžiu.

7.5. Jei dėl draudiminio įvykio prarandamas arba sužalojamas organas, kūno dalis ar sistema, kurių funkcijos prieš įvykį jau buvo sutrikusios dėl atskiros ligos, nelaimingo atsitikimo arba pastovaus invalidumo, apie draudimo išmokos dydį ar jos mokėjimą sprendžia Draudikas.

8. IŠMOKĖJIMŲ TVARKA

8.1. Draudimo išmoka mokama Apdraustajam, jei nesutarta kitaip.

8.2. Atsitikus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Apdraustasis privalo ne vėliau kaip per 72 (septyniasdešimt dvi) valandas kkreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

8.3. Apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Draudėjas arba Naudos gavėjas privalo per 30 (trisdešimt) dienų nuo įvykio dienos raštu pranešti Draudikui, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

8.4. Kreipiantis dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, Draudikui turi būti pateikti šie dokumentai:

8.4.1. užpildytas prašymas išmokai gauti išsamiai nurodant visas įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes;

8.4.2. draudimo liudijimas;

8.4.3. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

8.4.4. teisę į draudimo išmoką patvirtinantis dokumentas;

8.4.5. jeigu Naudos gavėjas yra nepilnametis vaikas, vvaiko vardu atidarytos sąskaitos numeris ir vaiko gimimo liudijimo kopija;

8.4.6. dokumentai iš sveikatos priežiūros įstaigos su patvirtinta diagnoze, analizės, tyrimų ir skirto gydymo aprašymu;

8.4.7. Draudiko pareikalauti dokumentai, patvirtinantys įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes.

8.5. Draudikas turi teisę pareikalauti kitų dokumentų, būtinų draudiminio įvykio pagrįstumui nustatyti.

9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9.1. Jei šios taisyklės nereglamentuoja tam tikrų sąlygų, taikomos Pagrindinio draudimo sąlygos.

3. PZU Lietuva gyvybės draudimas. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

2004 metų lapkričio 3 dieną į Lietuvos draudimo rinką ateijo naujas vardas – “PZU Lietuva”. Tai “Lindros” ir “NORD/LB draudimo” gyvybės bei ne gyvybės draudimo bendrovių pagrindu sukurta įmonė, valdoma stambiausios Lenkijos draudimo grupės – PZU.

Dviejų šimtų metų patirtį turinti “PZU grupė” (,,Powszechny Zakład Ubezpieczeń”) yra ne tik Lenkijos draudimo lyderė, bet ir stambiausia finansinė institucija Vidurio ir Rytų Europoje. Savo ilgametę patirtį ir šiuolaikišką potencialą ji panaudos, kurdama pavyzdinį atstovybės modelį Lietuvoje. PZU garantuoja, kad jos klientai gaus aukštos kokybės paslaugas ir europietiškus produktus kiekviename – net pačiame mažiausiame jos filiale ar atstovybėje. Ši draudimo grupė siekia užsitikrinti lyderės pozicijas Lietuvoje, todėl stengsis, kad vardas “PZU Lietuva” taptų kokybės ir patikimumo simboliu.

Kadangi šalies draudimo rinkoje nuo 2003-ųjų jaučiamas pagyvėjimas, galima prognozuoti augsiant visų draudimo paslaugų paklausą. Tai rodo ir augantis šalies ekonominis ppotencialas, ir draudimo rinkos ekspertų prognozės. Pastebėta, kad kylant pragyvenimo lygiui, žmonės dažniau draudžiasi gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų, o dar prieš porą metų buvo linkę rūpintis tik savo turtu. Ši tendencija rodo toliau augsiant gyvybės draudimo rinką, jau nuo praėjusių metų išaugusią 54 procentais.

Pasirašytos draudimo įmokos ir apmokėtos žalos. Per 2004 metų I pusmetį pasirašyta 506,5 mln. litų draudimo įmokų (15,3 proc. daugiau nei per 2003 metų atitinkamą laikotarpį), apmokėta 148,9 mln. litų žalų (19,0 proc. mažiau nei per 2003 metų atitinkamą laikotarpį).

PZU iki 2008 metų tikisi užimti 25 proc. Lietuvos ne gyvybės bei maždaug 15 proc. gyvybės draudimo rinkos. Iki metų pabaigos ne gyvybės draudimo rinkos dalį planuojama padidinti iki 18 proc., o gyvybės draudimo – iki 2 procentų.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2004 metų birželio pabaigoje PZU valdomoms įmonėms priklausė 16,7 proc. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos ir 1,6 proc. gyvybės draudimo rinkos. Daugiau kaip pusę Lenkijos ir 13 proc. Vidurio bei Rytų Europos draudimo rinkos valdanti PZU Lietuvoje jau investavo 60 mln. litų.

PZU yra didžiausia Lenkijos draudimo bendrovė, kurios strateginė investuotoja – Olandijos finansų grupė „Eureko“, valdanti 20,9 proc. bendrovės akcijų. Lenkijos vyriausybei priklauso 55,1 proc. PZU įstatinio kapitalo.

PZU Lietuva atstovai teigia: ,,Negalime Jūsų apsaugoti nuo nelaimių, tačiau ppadėsime sumažinti nuostolius. Ši draudimo paslauga yra skirta Jums ir Jūsų šeimai, ji galioja visame pasaulyje ir ištisą parą, darbo metu ir laisvalaikiu. Draustis galima pasirenkant išmokėjimus invalidumo, traumos ir mirties atvejais.”

Apdraudus save ir savo šeimą nuo nelaimingų atsitikimų ir atsitikus nelaimei (apsinuodijimai, kaulų ir dantų lūžimai bei skilimai, nudegimai ir nušalimai, patologiniai gimdymai, traumos ir pan.), PZU Lietuva draudimo bendrovė išmokės kompensaciją.

Šioje kompanijoje draudimo sumą pasirenka draudėjas, tačiau ji negali būti mažesnė kaip 1000 Lt. Draudimo įmoką galima sumokėti iš karto, kartą per pusmetį, kas ketvirtį ar mėnesį. Draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, nustačius nuostolį ir gavus visus draudiminį įvykį patvirtinančius dokumentus.

Svarbu žinoti, jog fizinio asmens sumokėtos nuo nelaimingų draudimo įmokos savo dydžiu mažina apmokestinamąsias pajamas.

PZU Lietuva gyvybės Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles žiūrėkite priede Nr. 2.

Pastaba: 2004 metų pateikiami prognozuojami duomenys, bei 2004 metų I pusmečio faktiniai duomenys.

Draudimo priežiūros komisijos vertinimu 2004 metais pasirašytų draudimo įmokų ir perdraudimo įmokų suma pirmą kartą Lietuvos draudimo rinkos istorijoje turėtų viršyti 1 milijardą litų.

Draudimo šakos

Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprastai pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimas, kurio pasirašytos draudimo įmokos 2004 metų I pusmetį sudarė 78,9 proc. visų pasirašytų įmokų. Gyvybės draudimo

dalis po truputį didėja – sudaro jau 21,1 proc. Planuojama, kad per visus 2004 metus gyvybės draudimo dalis sudarys 24,3 proc. draudimo rinkos.

Pastaba: Lietuvos duomenys – prognozuojami 2004 metų, kiti – 2002 metų.

Pasirašytos draudimo įmokos ir apmokėtos žalos

Per 2004 metų pirmąjį pusmetį draudimo įmonės pasirašė 107,0 mln. litų gyvybės draudimo įmokų, 5,8 proc. daugiau nei per tokį pat laikotarpį prieš metus.

Per 2004 metų I pusmetį draudimo įmonės apmokėjo 15,6 mln. Lt gyvybės draudimo žalų, beveik tiek pat kiek ir pprieš metus, kai įmonės apmokėjo 15,4 mln. Lt žalų.

Pastaba: 2004 metams pateikiami prognozuojami duomenys, bei 2004 metų I pusmečio faktiniai duomenys

Kadangi PZU Lietuva keičia savo pavadinimą, šiuo metu ji negali pateikti informacijos apie sudarytų sutarčių skaičių, imokų skaičių ir pan. Taigi informacija diagramose pateikta iš bendros draudimo veiklos Lietuvoje.

Toliau pateikiamas UAB ,,PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS” sutrumpintas balansas 2003 12 31 dienai (lentelė Nr. 3, plačiau žiūrėkite: http://www.vdpt.lt/fa_lenta.phtml).

UAB PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS (GD)

Draudimo veiklos rezultatai – Finansinė atskaitomybė

BALANSAS 22003.12.31

TURTAS, IŠ VISO 8.602.829

A. Nematerialusis turtas 32.771

B. Investicijos 7.829.777

C. GD investicijos, kai investavimo rizika tenka draudėjui 1.602

D. Gautinos sumos 178.436

I. Tiesioginio draudimo veiklos gautinos sumos 177.696

I.1. Draudėjai 171.621

I.2. Tarpininkai 6.075

III. Kitos gautinos sumos 740

E. Kitas turtas 292.344

I. Materialusis turtas ir atsargos 90.168

I.2. Biuro ir kita įranga 58.736

I.3. Atsargos 2.762

II. Pinigai sąskaitose ir kasoje 202.176

F. Sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 267.899

I. Sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos 226.363

II. Atidėtos įsigijimo sąnaudos 40.166

II.2. Gyvybės draudimo atidėtos įįsigijimo sąnaudos 5.864

IV. Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos 1.370

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai, iš viso 8.602.829

D. Techniniai atidėjimai 2.901.467

I. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas 607.700

I.1. Bendra suma 612.194

I.2. Perdraudikų dalis (-) 4.494

II. Žalos padengimo (matematinis) techninis atidėjimas 2.111.359

II.1. Bendra suma 2.111.359

III.1. Bendra suma 182.532

III.2. Perdraudikų dalis (-) 124

E. GD techninis atidėjimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui 1.602

H. Įsipareigojimai 261.753

I. Įsipareigojimai, susiję su tiesioginio draudimo veikla 145.243

I.1. Įsipareigojimai draudėjams 58.367

I.2. Įsipareigojimai tarpininkams 86.876

II. Įsipareigojimai, susiję su perdraudimo veikla 6.200

II.2. Įsipareigojimai perdraudikams 6.200

3 lentelė: PZU lietuva gyvybės draudimas sutrumpintas balansas 2003 12 31 dienai

IŠVADOS

1. Papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra sudaromas Draudikui sutikus kartu su Ypatingu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Neterminuotu kaupiamuoju gyvybės draudimu, Tradiciniu kaupiamuoju gyvybės draudimu arba Investiciniu draudimu. Papildomo draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su Apdraustojo kūno sužalojimais dėl nelaimingo atsitikimo, įvardintais Stambių traumų (Lentelė A prieduose) ir Smulkių ir stambių traumų.

Draudimo suma litais nustatoma Draudiko ir Draudėjo sutarimu, bet ji negali būti didesnė nei Pagrindinio draudimo ssuma. Jei viena draudimo sutartimi apdrausti du Apdraustieji, Papildomas draudimas sudaromas kiekvienam Apdraustajam atskirai. Papildomo draudimo suma kiekvieno Apdraustojo atžvilgiu negali būti didesnė kaip 50 procentų Pagrindinio draudimo sumos. Abiejų Apdraustųjų Papildomo draudimo sumos ir traumų lentelės turi būti vienodos. Taip pat draudikas gali nustatyti minimalią ir maksimalią draudimo sumą bei įmoką. Draudimo įmokos už Papildomą draudimą mokamos kartu su Pagrindinio draudimo įmokomis.

2. Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal Traumų lentelę, kuri yra sudedamoji Papildomo draudimo dalis. Išmokos dėl nelaimingo atsitikimo dydis ggali būti nustatomas tik po to, kai bus patvirtinta, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir Apdraustojo kūno sužalojimo.

Maksimalus draudimo išmokos dydis dėl kūno sužalojimo nelaimingo atsitikimo pasekoje negali viršyti 100% Papildomo draudimo sumos per vienerius Papildomo draudimo galiojimo metus. Draudimo įmokos už Papildomą draudimą mokamos kartu su Pagrindinio draudimo įmokomis.

Draudimo įmokų mokėjimo terminai ir tvarka atitinka Pagrindinio draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką. Papildomo draudimo suma ir įmoka nurodoma draudimo liudijime.

3. Šio draudimo draudiminiais įvykiais yra Apdraustojo kūno sužalojimai dėl nelaimingo atsitikimo galiojant Papildomam draudimui draudiminės apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus įvykius išvardintus Taisyklių Nedraudiminių įvykių punktuose.

Nedraudiminiu įvykiu laikomi įvykiai, kuriems įvykus Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka nemokama: kai Apdraustasis įvykdė ar kėsinosi įvykdyti nusikaltimą; kai sveikatai pakenkta dėl gydymo arba gydomųjų procedūrų, neatsižvelgiant į tai, kas atliko, išskyrus atvejus, kai gydymas buvo atliktas dėl nelaimingo atsitikimo; jei Draudimo sutartis nenumato kitaip, nelaimingo atsitikimo pasekmės, atsiradę dalyvaujant profesionalaus sporto bei rizikingų sporto šakų varžybose ar treniruotėse; Sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgalaikio išorinių jėgų poveikio (dėl lėtinio apsinuodijimo), vidinių (infarkto, apkurtimo, sąmoningo savęs sužalojimo (savižudybė, tyčinis savęssužalojimas); dėl radiacijos ar kito branduolinės energijos poveikio.

LITERATŪRA

Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas. Kaunas, – 1999. 460 p.

Vasiliauskas A. Verslo draudimas. ŠŠiauliai, 2003. – 190 p.

Girdzijauskas S. Draudimas. Kaunas, 2002. – 103 p

Prieiga per internetą [žiūrėta 2005 m. Kovo 25 d.]:

http://www.pzu.lt/gd/index.php?pid=68;

http://www.cu.lt/ins_serv_na.php;

http://www.drauda.lt/lt/privatus/kita/nelaimingi.htm;

http://www.seesam.lt/travelpa.htm;

http://www.vdpt.lt;

(http://www.seesam.lt/travelpa.htm)

http://64.233.183.104/search?q=cache:lODFL1u_t0gJ:www.pzu.lt/gd/get_file.php%3Fid%3D19+papildomo+draudimo+nuo+nelaiming%C5%B3+atsitikim%C5%B3+taisykl%C4%97s&hl=lt

http://www.vdpt.lt/fa_lenta.phtml

PRIEDAI