TAIKOMOJO KOMPLEKSO APRAŠAS

1. Bendras apibūdinimas

Turi būti nurodyta: kompiuterizavimo tikslas ir paskirtis; kompiuterizuojami objektai (valdymo technologiniai objektai, padaliniai, įmonės ir t.t., kurių valdymui skiriamas); skaičiavimų periodiškumas ir trukmė; sąlygos, kurioms esant kompiuteriai nenaudojami (jei reikia); komplekso informaciniai srautai ir ryšiai su kitais kompleksais; pareigybiniai asmenys ir (arba) padaliniai, kurie lemia konkrečių rezultatų gavimo sąlygas ir laiką (jei jie nenusakyti bendru sistemos funkcionavimo algoritmu); veiksmų paskirstymas tarp valdymo personalo (žmonių) ir techninių priemonių, esant įvairioms sprendimo situacijoms.

Taikymo srities informacinį modelį galima aprašyti oobjektiškai orientuotomis duomenų srautų schemomis. Juose vartojamos taikymo srities sąvokos ir nusakomi esminiai ryšiai tarp objektų. Su objektais siejami duomenys (duomenų bazės) ir procesai. Jie (kaip ir duomenų srautai, duomenų šaltiniai ir adresatai) suprantami taip pat, kaip ir duomenų srautų schemose.

Taikomojo komplekso ryšiai su kitais sistemoje gali būti nurodyti lentelėje. Tada duomenų rinkmenų (failų) aprašymai pateikiami priede.

2. Rezultatinė informacija

Turi būti vartotojams formuojami informaciniai pranešimai: rezultatinių pranešimų sąrašas ir aprašai; rezultatinių pranešimų struktūrinių vienetų, turinčių savarankišką prasminę reikšmę, (rodiklių, rekvizitų ir jjų rinkinių) sąrašas ir aprašai arba nuorodos į dokumentus, kuriuose jie aprašyti.

Pateikiama tik ta informacija, kuri perduodama valdymo objektui: rezultatiniai pranešimai – mašinogramos kaip dokumentai; vaizdų kadrai ekrane -videokadrai; duomenų rinkmenos (failai ir pan. mašininėse laikmenose, ar perduodami ryšio kanalais kkitoms informacinėms sistemoms), valdymo signalai. Aprašant kiekvieną rezultatinį pranešimą, nurodoma: pavadinimas, pateikimo forma, kodas, pateikimo periodiškumas ir laikas (leidžiamas sprendimo trukmės laikas), jo gavėjai ir paskirtis. Atsižvelgiant į pranešimo rūšį ir ypatumus, aprašą galima papildyti kitokiomis žiniomis.

Aprašant kiekvieną informacijos struktūrinį vienetą, nurodoma: pavadinimas to rezultatinio pranešimo, kuriame tas struktūrinis vienetas yra, pavadinimas, identifikatorius; skaičiavimų tikslumo ir patikimumo reikalavimai (jei reikia). Priede pateikiami dokumentų ir videokadrų formų pavyzdžiai (maketai). Rezultatinės informacijos pranešimų sąrašas ir aprašai gali būti pateikti lentelėje.

3. Pradinė informacija

Turi būti informacija, gaunama iš valdymo objekto: informacinių pranešimų sąrašas ir aprašai, pirminių pranešimų informacijos struktūrinių vienetų sąrašai ir aprašai.

Pateikiama tik pirminė informacija, gaunama iš valdymo objekto (dokumentai, videokadrai, kodogramos). Aprašant kiekvieną pranešimą, nurodoma: pavadinimas, pateikimo forma, kodas, gavimo dažnis ar llaikas ir jo siuntėjas. Aprašant kiekvieną pirminio pranešimo struktūrinį elementą, nurodoma: pavadinimas, reikalingas tikslumas (jei to reikia), informacijos šaltinis (padalinys, iš kurio jis gaunamas), to šaltinio identifikatorius. Priede pateikiami dokumentų ir videokadrų formų pavyzdžiai (maketai).

4. Algoritmo aprašas

4.1. Paskirtis ir charakteristika

Turi būti nurodyta algoritmo (jo dalies) paskirtis; algoritmo panaudojimo apribojimai, galimybės ir sprendimų kokybės reikalavimai (tikslumas, sprendimo laikas ir pan.); bendri rezultatų ir pradinių duomenų (jų formatų, kodų ir kt.) reikalavimai, kurie padeda suderinti sprendžiamų uždavinių kompleksus.

4.2. Matematinis aprašas

Turi būti nnurodyti matematinis modelis arba kompiuterizuojamo proceso (objekto) ekonominis matematinis aprašas; priimtų prielaidų sąrašas ir pasirinkto modelio adekvatumo realiam procesui (objektui), esant įvairiems darbo režimams, reikalavimai; žinios apie mokslinio tyrimo darbų rezultatus, jei jie panaudojami algoritmams sudaryti. Aprašoma kuo plačiau naudojant matematikoje priimtas formalizavimo priemones ir žymėjimus.

4.3. Naudojama informacija

Turi būti skaičiavimams naudojamų (pradinių) duomenų failų, duomenų bazių ir kitokių rinkmenų sąrašas, kuris pateikiamas tokia tvarka: duomenų rinkmenos, suformuotos iš normatyvų ir žinynų dokumentų, valdymo signalų, arba nuorodos į dokumentus, kur yra tie duomenys (normatyvų ir žinynų duomenys, naudojamos duomenų bazės); pirminių pranešimų duomenų rinkmenos, suformuotos iš operatyviai gaunamų planų ir apskaitos dokumentų (operatyviniai duomenys); duomenų rinkmenos, suformuotos duotuoju ir kitais algoritmais, saugomi algoritmo realizavimui. Jei jų aprašai atskirai nepateikiami, tai kiekvienai rinkmenai (failui) nurodoma: pavadinimas, žymuo ir maksimalus skaičius įrašų, rekvizitų, kurie naudojami (arba nenaudojami). Patys dokumentai (blankai) pateikiami priede.

4.4. Sprendimo rezultatai

Turi būti duomenų rinkmenų (failų, duomenų bazių), formuojamų realizuojant algoritmą, sąrašas, kuris pateikiamas tokia tvarka: failai ir (arba) valdymo signalai, formuojami rezultatiniams pranešimams (dokumentams, videokadrams, valdymo signalams ir t.t..) gauti; failai, kurie paliekami saugoti šių ir kitų uždavinių kompleksams spręsti. Kiekvienam failui nurodoma: pavadinimas, žymuo ir maksimalus reikšmių skaičius, rezultatinių pranešimų rekvizitų pavadinimų sąrašas ir žymenys arba nuoroda, kuriuose dokumentuose ttos žinios yra.

Sprendimo metu suformuotos ir saugomos duomenų rinkmenos gali būti pateiktos lentelėje. Tada jų aprašai gali būti pateikti priede.

4.5. Sprendimo algoritmas

Algoritmo logikos ir panaudojimo rezultatų formavimo nuoseklumo aprašas, nurodant skaičiavimo etapus (žingsnius), skaičiavimų ir (arba) logines formules, kurios panaudojamos algoritme; nurodymai apie skaičiavimų tikslumą (jei reikia); priklausomybės, kurios reikalingos skaičiavimų tikrumui patikrinti; ryšių tarp algoritmo dalių ir operacijų aprašas; nurodymai, kokia tvarka rezultatiniuose dokumentuose turi būti išdėstomos reikšmės arba eilutės (pavyzdžiui, objektų kodų reikšmių didėjimo tvarka pagal objektų grupes ir t.t.).

Algoritme nurodomos ir aptariamos visos situacijos, kurios gali susidaryti jį vykdant. Reikia panaudoti sistemos rekvizitų, signalų, skilčių (stulpelių) ir eilučių sąlyginius žymenis (vardus), duodant nuorodas, kur jie aprašyti (jei tokie yra). Skaičiavimo formulėse reikia naudoti tuos rekvizitų žymenis, kurie panaudoti aprašant jų sudėtį kituose dokumento skyriuose.

Algoritmai dažniausiai pateikiami grafine forma. Paprastesnėmis situacijomis gali pakakti ir lentelių, kuriose surašomos matematinės rodiklių aritmetinių ir loginių ryšių formulės, arba net aprašyti žodžiu, pateikiant nuorodas Į taikomųjų programų paketų aprašus ir kitus dokumentus, kuriuose aptarti naudojami algoritmai.

Kai algoritmai nėra sudėtingi ir pakanka nurodyti tik skaičiavimo formules bei jų panaudojimo nuoseklumą, jos gali būti pateikiamos lentelėje.

TAIKOMOJO KOMPLEKSO

„KOMPIUTERINĖS FIRMOS BUHALTERINĖ APSKAITA“

APRAŠAS

1. Bendras apibūdinimas

Pagrindinis tikslas – kompiuterių dalių, programinės įrangos įsigijimo, jų kiekio iir judėjimo įmonės sandėliuose bei sunaudojimo (gavimo, išdavimo ir laikymo įmonės sandėliuose), darbuotojų atlyginimų, mokesčių apskaita. Kaip pradinė imama informacija, esanti kompiuterių dalių ir programinės įrangos apskaitos pirminiuose dokumentuose, įstatymų nustatytas minimalus atlyginimas (toliau – MMA), darbuotojų pareigos, išdirbtas laikas per mėnesį. Kompiuterių dalys (toliau – KD) ir programinė įranga (toliau – PĮ) į sandėlį gaunami su jų lydimaisiais dokumentais. Iš sandėlio išduodamos pagal limitines korteles arba reikalavimus. Tos operacijos vykdomos nuolat (gavimo ir išdavimo laikas nereglamentuojamas).

Visų dokumentų informacija į mašinines laikmenas įrašoma buhalterijoje, ir formuojama duomenų bazė. Pagrindiniai rezultatai pateikiami mašinogramose, kurios perduodamos sandėlininkams ir buhalteriams, t.y. jų gavėjais yra sandėlis ir buhalterija. Prireikus galima peržvelgti laikomų duomenų bazėje informaciją, formuojant atitinkamus vaizdo kadrus ekrane (videokadrus). Informacija apdorojama tik kompiuterizuotai. Jei atsiranda sunkumų tai padaryti, tokios situacijos sprendžiamos pasitelkiant kitų padalinių kompiuterius, tačiau priimtoji technologija nekeičiama, nes keitimai gali pakenkti informacijos tikrumui.

Taikomojo komplekso ryšiai su kitais sistemos kompleksais

Naudojama informacija Sprendimo rezultatai

Komplekso kodas Failo kodas Failo kodas Komplekso kodas

DBKDPĮl NF0l M13 PIB

Čia DBKDPĮl – taikomasis kompleksas, kuriame formuojamas kompiuterių dalių ir programinės įrangos kainynas, duomenys apie darbuotojus, darbuotojų atlyginimus, mokesčius, o PIB – kuriame skaičiuojamas pajamų bei išlaidų balansas.

2. Pradinė informacija

Informacija, gaunama iš valdymo objekto

Pranešimo pavadinimas ir pateikimo forma

Pranešimo kodas

Gavimo dažnis

Informacijos siuntėjas

Dokumentai

1.Pajamų orderis

2.Limitinė kortelė

3.Reikalavimas

4.Perdavimo važtaraštis

5.Duomenys apie darbuotojus

6.Mokesčiai

D2 D3 D4

Gavus KD ir PĮ

Išdavus KD ir PĮ

Perdavus KD ir PĮ

Priėmus naują darbuotoją

Kas mėnesį

Buhalterija

Parduotuvė

Buhalterija

Kadrų skyrius

Buhalterija

Videokadrai

1.Gauti KD ir PĮ

2.Išduoti KD ir PĮ

3.Duomenys apie darbuotojus

VK0l

VK02

VK03

Gavus KD ir PĮ

Išdavus KD ir PĮ

Esant poreikiui

Sandėlis

Kadrų skyrius

Duomenų rinkmenos (failai)

1.KD ir PĮ kainynas

2.Duomenys apie darbuotojus

NF0l

NF02

Pakitus kainoms

Kas mėnesį

Marketingo skyrius

3. Rezultatinė informacija

Informacija, perduodama vartotojams

Pranešimo pavadinimas ir pateikimo forma Pranešimo kodas Pateikimo periodiškumas ir laikas Informacijos gavėjas

Dokumentai (mašinogramos)

1.KD ir PĮ gavimo žiniaraštis

2.KD ir PĮ išdavimo žiniaraštis

3.KD ir PĮ perdavimo žžiniaraštis

4.KD ir PĮ gavimo per mėnesį žiniaraštis

5. KD ir PĮ išdavimo per mėnesį žiniaraštis

6. Apyvartos žiniaraštis

7. Įmonės balansas

8. Darbuotojų kartoteka

MGll

MG12

MG13

MG21

MG22

MG23

MG31

MG41

10 dienų

Mėnuo

10 dienų

Sandėlis

Buhalterija

Buhalterija, marketingo skyrius

Buhalterija

Videokadrai

1. KD ir PĮ gavimas

2. KD ir PĮ išdavimas

3. KD ir PĮ pardavimas

4. KD ir PĮ judėjimas (apyvarta)

5. Darbuotojų kartoteka

VKl

VK2

VK3

VK4

VK5

Kai reikia

Sandėlininkas, buhalteris

Buhalteris

Duomenų rinkmenos (failai) <

KD ir PĮ

M15

Pasibaigus mėnesiui

Mėnuo

4. Algoritmo aprašas

5.3. Naudojama informacija. Pradinė sprendimo informacija

Duomenų rinkmenos pavadinimas Duomenų rinkmenos kodas Informacijos šaltinis

Normatyvų ir žinynų duomenys

1. KD ir PĮ kainynas

2. MMA

NF0l

NF02

Marketingo skyriaus KD ir PĮ kainynas

Kadrų skyriaus duomenų bazė

Operatyviniai duomenys

2. KD ir PĮ gavimas

3. KD ir PĮ llimitų panaudojimas

4. KD ir PĮ poreikis

5. KD ir PĮ vidiniai perdavimai

6. Darbuotojų darbo kokybė

M0l

M021

M03

M04

M05

D2 (išdavus KD ir PĮ)

Failai, gauti sprendžiant kompleksą

7.KD ir PĮ likučiai mėnesio pradžioje

8.Atlyginimų balansas

9.Bendras įmonės balansas

M151

M161

M171

Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1511

Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1611

Praėjusio mėnesio duomenys, laikomi M1711

4.4. Sprendimo rezultatai

Sprendimo rezultatai

Duomenų rinkmenos pavadinimas Duomenų rinkmenos kodas Pateikimo periodiškumas

Duomenų rinkmenos (failai)

1. KD ir PĮ gavimo suvestinė

2. KD ir PĮ išdavimo suvestinė

3. KD ir PĮ judėjimo suvestinė

4. KD ir PĮ judėjimas per mėnesį (sandėlio apyvarta)

5. KD ir PĮ likučiai mėnesio pabaigoje

6. Darbuotojų atlyginimų išmokėjimo suvestinė

7. Bendro įmonės balanso suvestinė

M11

M12

M13

M14

Ml5

M16

M17

10 dienų

Mėnuo

4.5. Sprendimo algoritmas

Algoritmų, pateikiamų grafine forma turinys ir detalizavimas priklauso nuo įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių tačiau jose vartojami tie patys standartizuoti ssimboliai. Jie taip pat vartojami aprašant informacijos technologijas, jų realizavimo būdus ir priemones, įvairias duomenų ar programų srautų, jų struktūros, tinklines ir pan. schemas. Jose naudojami nustatytos formos duomenų, procesų.

Bene bendriausios yra schemos, kuriose aprašomos pradinių duomenų (duomenų rinkmenų) apdorojimo ir rezultatų formavimo nuoseklios operacijos, o kiekvienai operacijai – įvestis ir išvestis. Jos apibendrintai gali būti vadinamos kompleksų schemomis. Plačiai žinomos hierarchinėmis informacijos apdorojimo (įvesties, apdorojimo ir išvesties) procesų schemomis.

Bendras algoritmas (hierarchinė informacijos ir jos apdorojimo procesų schema)