teatro reklama

Turinys

Įvadas………………………… 3

1. Reklamos ir informacijos skyrius bei jo funkcijos……….. 5

2. Reklaminės kampanijos planavimas…………….. 6

2.1 Informacijos paieška………………… 6

2.2 Strategijos ir veiksmų planavimas……………. 7

2.3 Reklaminio teksto projektas……………… 8

3. Reklamos būdai, jų naudojimas………………. 9

3.1 Reklama televizijoje…………………. 9

3.2 Reklama radijuje………………… 10

3.3 Reklama spaudoje……………….. 12

3.4 Lauko reklama………………….. 13

3.5 Reklama internete……………….. 16

3.6 Bilietai …………………….. 16

4 Darbas su žiniasklaida………………… 17

Išvados ………………………… 19

Naudotos literatūros sąrašas………………… 21

Įvadas

Šio metu Lietuvos teatro gyvenime vyksta tikras renesansas. Jis atgimsta. Atgimsta po laikotarpio, kai žiūrovai į teatrą susirinkdavo itin negausiai, kai aktoriai gyveno ant skurdo ribos. Taip buvo. Tačiau šiandien jau viskas yra kitaip: teatrai nuolat stato naujus spektaklius, nes jie yra lankomi. Šiandien Lietuvis jau noriai eeina į teatrą ir tai, be abejonės yra puiku. Tačiau esant tokiai situacijai iškyla ir nemažai problemų. Pirmiausia – konkurencija. Kalbant verslo terminais, spektaklis yra prekė, kurią “gamina” teatras. Tai toks pat pramoginis – kultūrinis renginys, kaip ir filmas, spektaklis, paroda etc. Kalbant dar paprasčiau – tokia pat prekė, kaip ir dantų pasta, televizorius, bandelė ar šampūnas. Nors teatro verslas ir yra specifinis, bet iš principo tai yra toks pat verslas kaip ir kiti. Čia galioja tie patys rinkos dėsniai. TTodėl teatro versle didelį vaidmenį atlieka viena iš svarbiausių rinkodaros (marketingo) dalių – reklama. Reklama – informacija, priemonė kurios pagalba vartotojai sužino apie Jūsų prekę bei suvokia kodėl jie turi rinktis būtent jūsų prekę, o ne kito gamintojo. Kita vertus kkonkurencija tarp atskirų teatrų nėra labai aštrus reiškinys, bet visdėlto ji egzistuoja! Tarkime: normalus, išsilavinęs žmogus nusprendžia artimiausią savaitgalį nueiti į teatrą. Pirmiausia jis turi išsirinkti spektaklį. Čia ir prasideda tai, apie ką mes kalbame. Kaip jis tai padarys? Kokie veiksniai įtakos jo apsisprendimą? Pirmiausia jis sužinos (jeigu dar nežino) kokie spektakliai yra rodomi. Kaip jis sužinos? Atsivers laikraštį, stabtels gatvėje prie stendo, įsijungs radiją, televizorių. Jis gali padaryti bet kurį veiksmą tikėdamasis gauti jam reikalingą informaciją. Mūsų tikslas, kad šis žmogus atlikęs bet kurį veiksmą šia linkme gautų maksimalią informaciją KAS (vyksta mūsų teatre)? KOKS (yra mūsų siūlomas spektaklis)? APIE KĄ (Jis)? KADA (spektaklis vyksta)? KUR (yra teatras)? Ką mano apie spektaklį kiti, jau jį matę? Todėl reklamuojant spektaklį rreikia taikyti visą reklaminių priemonių kompleksą:

q Reklamą televizijoje

q Reklamą radijuje

q Reklamą spaudoje

q Lauko reklamą

q Reklamą intenete

Visos šios reklamos priemonės turi veikti sinchroniškai ir darniai. Tai suorganizuoti turi asmuo užsiimantis reklama. Nuo to kaip jis tai padarys, priklauso spektaklio sėkmė. Todėl šis asmuo privalo išmanyti reklamos vadybos principus. Aptariant šiuos principus šiame darbe, remtasi informacija, kuri buvo sukaupta stebint ir praktiškai atliekant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų Reklamos ir informacijos skyriaus darbą 1998 metais nuo balandžio 5 iki gegužės 20 dienos. Tuo metu buvo suorganizuotas rroko grupės SWEET spektaklis bei jo reklaminė kampanija. Nors Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyksta muzikiniai spektaklis, o ne teatro spektakliai, jis susiduia su lygiai tokiomis pačiomis problemomis kaip ir įstaigos užsiimančios teatrine veikla.

1. Reklamos ir informacijos skyrius bei jo funkcijos

Aktyviai dirbančiai kultūrinei organizacijai yra labai patogu turėti darbuotoją, o dar geriau – visą skyrių, kuris organizuojant spektaklį, užsiimtų vien tik to spektaklio reklaminės kampanijos organizavimu, bei atstovavimu žiniasklaidai. Jau vien todėl, kad atliekant visus renginio organizacinius darbus, pirmiausia yra rūpinamasi finansiniais bei techniniais dalykais. Tačiau nuo reklaminės kampanijos sėkmės tiesiogiai priklauso ir viso renginio, mūsų atveju – teatro spektaklio sėkmė. Siekiant maksimalaus reklamos efektyvumo reikia skirti jai daug pastangų ir turėti šio darbo patirtį. O tai gali padaryti tik vadybininkas, kuris neprivalo galvoti apie paties spektaklio organizacinius klausimus. Todėl jis visą dėmesį gali skirti reklamai. Teatre šia veikla paprastai užsiima “literatūrinė dalis”, administratorė ar tiesiog pats teatro vadovas. Ši sistema yra likusi dar nuo sovietinių laikų. Laikui bėgant, teatras turėtų imti funkcionuoti kaip ir bet kuri kito žanro komercinė kultūrinė organizacija. Tokia reforma kažkada įvyko Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Ten buvo įkurtas Reklamos ir informacijos skyrius.

Šį skyrių sudaro skyriaus viršininkas ir dvi referentės – reklamai iir informacijai. Skyriaus viršininkas yra visos reklaminės veiklos vadybininkas. Organizuodamas reklamą jis dirba dviem kryptim – atlieka visus veiksmus suijusius su reklaminės kampanijos organizavimu ir dirba su žiniasklaida.

Reklaminės kampanijos organizavimas – darbas su organizacijomis bei firmomis teikiančiomis reklamos paslaugas televizijoje, radijuje, spaudoje, internete, lauke. firmomis, gaminančiomis reklaminius plakatus, afišas, transparantus, regalijas ir pan.

Darbas su žiniasklaida – informacijos apie renginius platinimas žiniasklaidai: spaudai, televizijai, radijui. Siekti, kad apie jūsų renginį žiniasklaida praneštų kiek įmanoma daugiau. Taip pat ekskliuzyvinių (išskirtinių) intervių bei spaudos konferencijų organizavimas ir t.t.

Tam, kad renginys būtų gerai išreklamuotas ir nušviestas žiniasklaidoje ir reikia atlikti šiuos ir kitus veiksmus. O norint gerai ir kokybiškai juos atlikti yra reikalinga šio darbo patirtis, gyvenimo pulso jausmas, profesiniai ir asmeniniai ryšiai bei didelės pastangos.

2. Reklaminės kampanijos planavimas

2.1 Informacijos paieška

Prieš pradedant planuoti ir organizuoti reklaminę kampaniją, visų pirma reikia gerai suvokti ką reklamuoji. Kas tai per renginys? Mūsų atveju – kas tai per spektaklis? Kokiai publikai jis yra skirtas? Kas tai – komedija, tragedija? Kokie aktoriai vaidina? Kas yra spektaklio režisierius? Kokia piesės istorija,ankstesni pastatymai? Koks yra susiformavęs režisieriaus, teatro įvaizdis? Visa ši informacija yra dalis medžiagos iš kurios ir bus kuriama reklaminė kampanija. Kita medžiagos dalis – aaudiovizualinė informacija: repeticijų vaizdo įrašai, plakatai, nuotraukos, skaidrės, įvairūs spaudiniai – žurnalai, laikraščiai, bukletai su spektaklio ankstesnių pastatymų kritika, recenzijomis, aprašymais ir t.t. Viskas, ant ko galima rasti kūrybinės grupės nuotraukas. Kur visa tai gauti? Vadybininkams tai yra išties rimta problema. Ypač, jeigu ruošiamės reklamuoti spektaklio premjerą, spektaklį kurį vaidina nežinomi aktoriai, režisierius. Beto, ši vizualinė informacija turi būti aukštos kokybės, nes vaizdo įrašai bus naudojami kurti televizijos reklamai. Skaidrės, nuotraukos, logotipai – naudojami reklaminių plakatų maketavimui ir reklaminiams skelbimams, kartais ir televizijoje. Taigi, kur ją rasti? Renkant informaciją galima naudotis šiais šaltiniais:

1. Knygos. Čia galima rasti spektaklių pieses, informaciją apie ankstesnius pastatymus. Taip pat, galima rasti ir nuotraukų, tačiau, dėl prastos kokybės, jos spaudai netinka.

2. Internetas. Informacijos apie teatrą internete yra labai daug. Tačiau ją surasti ir atrinkti tinkamą nėra taip paprasta. Čia reikia naudotis informacijos paieškos agentūrų paslaugomis. Taip pat, internete, yra gausu ir nuotraukų. Tačiau jos spaudai netinka, nes turi permažai skiriamosios gebos taškų (padidinus tokią nuotrauką vaizdas gaunasi nekokybiškas) arba nuotraukos yra apsaugotos.

3. Režisieriai. Medžiagą reklamai turėtų pateikti spektaklio režisierius arba vadybininkas.

4. Teatrų archyvai. Medžiagos apie ankstesnius pastatymus, aktorius ar režisierius gali pateikti ir teatrų archyvai. Tai gali būti plakatai, įvairūs bukletai ir panašiai.

5. Kiti šaltiniai. Rinkti medžiagai

naudojamasi ir visais kitais įmanomais būdais. Jums reikalingos informacijos gali turėti asmenys, kaupiantys įvairias kolekcijas, nuotraukas, žurnalus ir t.t. Tai gali būti įvairūs teatro mėgėjai, kritikai, žurnalistai, režisieriai, patys aktoriai ir pan. Dirbant tokį darbą visada yra pravartu žinoti keletą tokių asmenų. Medžiagos galima gauti ir televizijose, laikraščių (ypač kultūros srities) redakcijose. Taip pat naudotis ir visais kitais įmanomais informacijos šaltiniais.

2.2 Strategijos ir veiksmų planavimas

Norint suorganizuoti gerą ir kaip galima mažiau kainuojančią reklaminę kampaniją yra būtina gerai ją suplanuoti. KKaip tai daroma? Pirmiausia yra išanalizuojama visa surinkta informacinė medžiaga apie reklamuojamą spektaklį: peržiūrimi video įrašai, išklausoma spektaklyje naudojama muzika, peržvelgiama piesės istorija, kurybinė grupė, kita informacija. Taip išanalizavus medžiagą jau galima spręsti, kokiam rinkos segmentui orientuoti šį spektaklį. Ir kai jau aiškiai suvokiame “ką?” ir “kam?” reklamuojame, galima ieškoti būdų “kaip?” reikia efektingiausiai tai padaryti. Tai yra – spręsti kokie reklamos būdai ir kanalai greičiausiai ir efektingiausiai paveiks tuos “vartotojus”, kurie mus domina. Tačiau prieš tai dar reikia įvertinti ssavo finansines galimybes. Padaryti galima labai daug, tačiau beveik visada veiksmus riboja reklaminės kampanijos biudžetas – spektaklis renginio reklamai skirti pinigai. O jų turi pakakti, nes tarp reklamos masto ir susirenkančios publikos kiekio yra aiškus ryšys. Todėl yra labai svarbu įįvardinti ką reikia padaryti ir ką padaryti įmanoma. Planuojant biudžetą reikia atsižvelgti :

· “Kokie yra įvairių alternatyvų kaštai;

· Kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtų efektyvi;

· Kiek išaugo informacijos priemonių kaštai pastaruoju metu;

· Kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius;

· Kokio užmokesčio jie reikalauja už reklaminę veiklą;” (4. P. 64)

Išanalizavus situaciją šiais aspektais, reikia rasti prieinamus efektyviausius reklamos būdus. Įvertinus finansinę situaciją jau galima praktiškai spręsti: kokia televizija turėtų reklamuoti mūsų spektaklį? Kokios radijo stoties formatas atitinka spektaklio stilių? Koks laikraštis turėtų spausdinti spektaklis reklaminį skelbimą? Kaip turėtų atrodyti reklaminio teksto projektas? Kokie yra įmanomi kiti reklamavimo būdai: plakatai, transparantai, reklaminiai lapeliai (“skrajutės”) ir t.t.

Taip suplanavus visas struktūrines dalis yra gaunamas reklaminės kampanijos projektas, kurį dar reikia įgyvendinti praktiškai.

2.3 Reklaminio teksto pprojektas

Reklaminio teksto projektas – visų naudojamų reklamos būdų tekstinių išraiškų pagrindas. Juo remiantis yra kuriami reklaminiai skelbimai spaudoje, reklaminiai klipai radijuje ir televizijoje, plakatai, transparantai ir t.t. Šis tekstas, dažniausiai be jokių korekcijų, yra naudojamas reklaminio skelbimo spaudoje maketavimui. Todėl reklaminio teksto projektą galima apibūdinti taip: “Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas yra pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio siūlimo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis – tekstas, išspausdintas mažesniu šriftu, išdėsto reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui nnaudingas produkto savybes ir privalumus. Skelbimo pabaigoje pateikiamas adresas (jei reikia – telefonas, faksas), kuriuo vartotojas turi kreiptis.” (3.P.16). Taip pat reklaminio teksto projekte turi būti išvardinti spektaklis rėmėjai (pagal svarbą: svarbiausias pirmas, toliau pagal svarbą). Taip pat yra labai svarbu teisingai parinkti reklaminio teksto stilių. Jis vėliau turės būti išlaikytas visose naudojamose reklamos formose. Teksto stilius turi atspindėti paties renginio dvasią ir nuotaiką. Jau sukūrus reklaminio teksto projektą, galima pradėti užsakinėti reklamą. Čia prasideda darbas su televizija, radiju, spauda ir kitomis reklamines paslaugas teikiančiomis firmomis.

3. Reklamos būdai, jų naudojimas

3.1 Reklama televizijoje

Nors reklama televizijoje ir pati brangiausia, tačiau organizuoti ją labai apsimoka, nes tai – pati efektyviausia reklama. Reklamos televizijoje negalima nei “prasukti” (kaip vaizdo magnetofone), nei “praversti” (kaip laikraštyje). Galima nebent įjungti kitą kanalą. Remiantis 1996 metais dienraščio “Lietuvos aidas” (1996. Nr 147. P. 8) surengtos apklausos rezultatais galima teigti, kad daugiausia informacijos apie prekes ir paslaugas žmonės gauna būtent iš televizijos. Didžioji apklaustųjų dalis vidutiniškai prie televizoriaus praleidžia nuo 1 iki 3 valandų per dieną. Ir tik 2% žmonių teigė, kad televizijos visiškai nežiūri.

Teatro reklamos ir informacijos skyrius turi bendradarbiauti su visomis (ypač su didžiausiomis) Lietuvos televizijomis: LNK, TV3, LTV; taip pat ir su regijoninėmis televizijomis: C ggates, 11 KANALAS ir kt. Visi teatrai turi nuolat bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais.

Organizuojant kultūrinio renginio reklaminę kampaniją, atsižvelgiant į kultūros rinkoje susidariusią situaciją yra pasirenkama televizija. Stengiamasi, kad ji turėtų kuo didžiausią reitingą. Tada jai yra pasiūloma sutartis. Pagal ją televizija suteiktų spektakliui reklaminio laiko už tam tikrą sumą ir taptų šio renginio rėmėja. Spektaklis reklamuotų šią televiziją kaip rėmėją visais naudojamais reklamos būdais bei suteiktų išskirtines teises renginį filmuoti ir imti iš aktorių eksliuzyvinį intervių. Dirbti pagal tokią sutartį televizijoms apsimoka, nes nauji teatro spektakliai ar kiti teatriniai renginiai dažniausiai susilaukia plataus visuomenės susidomėjimo. Todėl, dažniausiai, tokios sutartys su norima televizija yra pasirašomos. Tada belieka nuspręsti, kokiu laiku Jūsų reklama bus rodoma. Reklamos įkainiai skirtingu paros laiku yra labai skirtingi. Geriausias laikas reklamai yra 19 – 22 valandomis. Tačiau šis laikas yra pats brangiausias. Todėl reikia apsispręsti ar didesnis efektas bus pasiekiamas dažniau kartojant reklamą blogesniu laiku ar mažiau – geresniu laiku. Jeigu sutarties su televizija pasirašyti nepavyko, ją galima pasiūlyti kitai televizijai.

Atlikus šiuos teisinius formalumus, televizijai yra išsiunčiama reklaminio video klipo gamybai reikalinga medžiaga:

· Reklaminio teksto projektas. Jis yra šiektiek pakoreguojamas – paliekami svarbiausi šūkiai, informacija. Dažniausiai bilieto kaina televizijoje nėra skelbiama.

· Spektaklio repeticijų ir kitokie įrašai iir t.t. Čia reikia atkreipti dėmesį , kad televizijai video įrašus reikia pateikti BETACAM tipo juostoje. Buitinėje VHS tipo juostoje esantys video įrašai neatitinka televizijos kokybės reikalavimų. Televizijai pateikiami įrašai turi būti profesionalūs.

· Spektaklyje naudojamos muzikos įrašai, CD (kompaktiniai diskai). Kuriant reklaminį video klipą, visada jo garsas yra montuojamas atskirai. Garsas turi būti ne fonas skaitomam tekstui, bet sustiprinti jo daromą įspūdį.

Medžiagą televizijai reikia išsiūsti kaip galima ankščiau, nes gali užtrukti reklaminio video klipo gamyba: 2 – 5 dienas. Reklamuoti spektaklį per televiziją geriausia pradėti likus 10 dienų iki paties spektaklis.

Be reklaminio video klipo, spektaklis reklamai dar galima naudoti, taip vadinamą, “bėgančią eilutę”. Už video klipą ji pranašesnė tuom, kad ją rodant nėra nutraukiamas filmas arba laida. Tai reiškia, kad nėra suerzinamas žiūrovas. “Bėgančią eilutę” filmo metu, dauguma žiūrovų perskaito, o tai ir yra svarbiausia. “Bėganti eilutė” gali sustiprinti reklaminio video klipo daromą poveikį, bet negali jo pakeisti.

3.2 Reklama radijuje

Radijas, kaip ir televizija, turi didžiulį poveikį visuomenei. Todėl reklamuoti renginius radijuje apsimoka, nes:

A. Radijo imtuvai nėra brangūs, jų yra visur: darbe, namie, automobiliuose, įstaigose, parduotuvėse, autobusuose, netgi gatvėje.

B. Radijas iš visų žiniasklaidos priemonių reklamą paskleidžia greičiausiai. Jis leidžia adresuoti pranešimą didelėms auditorijoms.

C. Gyvas radijo eteryje skambantis žodis turi didesnį

poveikį nei spaudoje. Jį dar galima sustiprinti muzika, įvairiais garsiniais efektais.

D. Turint omenyje radijo daromą poveikį ir palyginus su televizija, radijo reklama nėra brangi.

Radijo reklamai yra būdinga – ekonomiškumas, mobilumas, didelis kūrybinis lankstumas.

Teatrų reklamos vadybininkai turėtų bendradarbiauti su Lietuvos komercinėmis radijo stotimis: M-1, Radiocentras, Lietuvos nacionalinis radijas ir t.t. Planuojant reklaminę kampaniją yra nusprendžiama, kokios radijo stoties formatą atitinka spektaklio stilius, jame skambanti muzika. Labai svarbu yra nuspręsti teisingai, nes radijo auditorijos yra labai segmentuotos. Taip yra todėl, kad kiekviena rradijo stotis dirba tam tikru stiliumi. Kultūrai daugiausiai dėmesio skiria radijo stotis M – 1 Plus, Lietuvos nacionalinis radijas. Pasirinktai radijo stočiai yra pasiūloma sutartis (labai panaši į televizijai siūlomą sutartį). Pagal ją radijo stotis įsipareigoja reklamuoti spektaklį už tam tikrą pinigų sumą. Yra nustatoma kada ir kiek kartų per dieną skambės radijo reklama. Spektaklio organizatoriai įsipareigoja reklamuoti šią radijo stotį visais naudojamais reklamos būdais. Taip suteikti galimybę šiai radijo stočiai iš atlikėjų gauti ekskliuzyvinį intervių. Pasirašius šią sutartį, radijo sstotis tampa spektaklis generaliniu rėmėju. Kartais spektakliui reikia įpatingai didelės reklamos. Tada radijo stočiai (galima ir televizijai arba spaudos atstovui) yra siūloma kiek kitokia sutartis. Pagal ją radijo stotis skiria ypač daug reklaminio laiko. Kai kuriose šios radijo stoties laidose vvyksta įvairūs konkursai bei viktorinos, kuriuose užduotys ir klausimai gali būti tiesiogiai susiję su reklamuojamu spektakliu, režisieriumi, aktoriais. Šiuose konkursuose klausytojai, kaip prizus, gali laimėti bilietus į spektaklį, kitokią atributiką. Laidų vedėjai kalba apie šį spektaklį, kaip apie esminį įvykį Lietuvos kultūriniame gyvenime. Pasirašius tokią sutartį radijo stotis yra traktuojama, kaip generalinis spektaklis rėmėjas. Tada yra taikoma tokia reklamos formuluotė: radijo stotis “stoties pavadinimas” pristato (pvz.: Radiocentras pristato: ROBERTO ZUCCO).

Pasirašius sutartį yra gaminami du reklaminiai audio klipai. Vienas pradedamas transliuoti iki spektaklis likus apie 10 dienų. O kitas – likus 3 – 5 dienoms, taip yra naujai atkreipiamas klausytojų dėmesys. Reklaminio audio klipo gamybai yra suformuojamas tekstas. Tai yra daroma remiantis reklaminio teksto projekto pagrindu. Radijo reklaminio audio klipo tteksto ir kalbėjimo stilius turi būti paprastesnis, labiau primenantis šnekamąją kalbą. Čia yra “kreipiamasi ne į “plačią visuomenę”, bet į įsivaizduojamą pašnekovą, į žmogų, kuris klausosi radijo” (3. P. 19). Svarbiausią informaciją reikėtų pakartoti keletą kartų. Taip pat svarbu, kad tekstas dirgintų vaizduotę. “Užsienyje daryti tyrimai parodė, kad žmogaus vaizduotę radijas dirgina labiau negu televizija, kuri jau pateikia vaizdą. Radijuje girdime tik garsus, visa kita reikia pačiam įsivaizduoti. Todėl poveikis gali būti stipresnis.” (8. P. 7). Audio klipo gamybai yra ppateikiamas tekstas, papildoma informacija apie spektaklį bei garso įrašai (spektaklyje naudojamos muzikos įrašai). Radijo kokybės reikalavimus atitinka įrašai kompaktiniuos diskuose (CD).

3.3 Reklama spaudoje

Vienas iš svarbiausių spektaklio reklamos būdų – reklama spaudoje. Geriausiai tam tinka didžiausi šalies dienraščiai bei populiarūs kultūros (ir ne tik) leidiniai. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu šalies dienraščiu “Lietuvos rytas”. Pagal šią sutartį “Lietuvos rytas” yra beveik visų Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose organizuojamų koncertinių renginių rėmėjas. Rūmai šį dienraštį reklamuoja kaip koncertų rėmėją visais kitais naudojamais reklamos būdais (televizija, radijas, lauko reklama), taip pat koncertų metu. Dienraštis – rėmėjas turi teisę iš koncertų atlikėjų imti ekskliuzyvinį (išskirtinį) interviu.

Spektaklis spaudoje yra reklamuojami dviem būdais: reklaminis skelbimas ir reklama – pateikiama straipsnių pavidalu (apie šią reklamą plačiau bus kalbama skyriuje “Darbas su žiniasklaida”).

Siekiant, kad spektaklio reklaminis skelbimas spaudoje būtų kuo aukštesnės kokybės, reikia patiems spektaklio (arba reklaminės kampanijos) organizatoriams pasirūpinti jo struktūriniais elementais, kontroliuoti jo maketavimą. Svarbiausia reklaminio skelbimo struktūriniai elementai yra šie:

1. Reklaminis tekstas

2. Įspūdingos spektaklio scenos nuotrauka (arba kita simbolika)

3. Koncertuojančios grupės logotipas

4. Spektaklis rėmėjų – firmų logotipai (prekiniai ženklai)

Turint šiuos struktūrinius elementus galima maketuoti reklaminį skelbimą. Šį darbą atlieka dienraščio maketuotojai. SSpektaklio reklamos vadybininkas pateikia medžiagą: reklaminį tekstą (dažniausiai reklaminio teksto projektą), turimą nuotrauką, teatro logotipą, spektaklio firmų – rėmėjų logotipus. Maketuotojai paruošia skelbimo projektą ir faksu atsiunčia spektaklio vadybininkui, kuris jį taiso ir koreguoja. Reklaminis skelbimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus: vienas iš svarbiausių skelbimo laikraštyje elementų – antraštė. “Antraštės skaitomos penkis kartus dažniau nei tekstas” (9. P. 27.). Todėl antraštė turi būti pakankamai išryškinta. Nuotrauka neturi būti užgožta reklaminio teksto. Taip pat neturėtų būti ir perdaug tuščios erdvės. Rėmėjų logotipai turi būti išrikiuoti pagal rėmimo svarbą. Reklamos vadybininkas gavęs iš dienraščio maketuotojų projektą, jį koreguoja. Tada faksu siunčia atgal maketuotojams. Jie pataiso projekto maketą ir vėl siunčia reklamos vadybininkui. Taip daroma tol, kol reklaminio skelbimo projektas visiškai patenkina reklamos vadybininką. Tada jis yra patvirtinamas ir pagal sutartį pradedamas spausdinti dienraštyje (arba jo prieduose). Pradėti reklamuoti spektaklį spaudoje geriausia likus 10 – 14 dienų iki paties spektaklis.

3.4 Lauko reklama

Šiai reklamos rūšiai priklauso visos reklamos priemonės naudojamos lauke. Spektaklių reklamai dažniausiai yra naudojami plakatai, afišos, transparantai, skrajutės ir pan. Šis reklamos būdas yra vienas seniausių preimonių informuoti potencialius vartotojus apie vykstantį kultūrinį renginį. Ši reklamos priemonė skiriasi nuo kitų tuom, kad žmogus informaciją gauna ne namuose, o būdamas gatvėje. GGatvėje žmonės dažniausiai atsiduria kur nors keliaudami – judėdami iš vienos vietos į kitą: pėsčiomis, automobiliu arba viešuoju transportu. Todėl “organizuojant lauko reklamą, svarbu parinkti jai tinkamą vietą, kad ji būtų gerai matoma ir organiškai įjungta į aplinką, ją pagyvintų” (4. P. 85). Žmogus praeidamas arba pravažioudamas pro plakatą, transparantą, turi maždaug 3 sekundes laiko, kad jį pastebėtų. Todėl yra labai svarbu jį tinkamai sumaketuoti. Šį darbą paprastai atlieka dizaineriai, tačiau reklaminės kampanijos vadybininkui pravartu šį procesą koordinuoti.

Reklaminis plakatas – spauzdintinė reklamos priemonė, kurios tikslas yra priminti arba informuoti apie rengiamą spektaklį. Jame gali būti teatro logotipas, įspūdingos spektaklio scenos arba visos kūrybinės grupės foto nuotrauka ir pan. Be abejo, turi būti ir tekstas. Tačiau, nežiūrint į tai, kad plakatai paprastai būna gana didelio formato, tai dar nereiškia, jog toje gausioje erdvėje turi būti begalė informacijos. Plakate esanti foto nuotrauka, logotipas ar kitoks vaizdelis neturi būti apkrautas smulkiomis detalėmis, nes tuomet pro plakatą praeinantis žmogus nieko neįsimins. Taip pat, plakate, beveik visada yra vaizduojami rėmėjų logotipai. Jie dažniausiai maketuojami plakato apatinėje dalyje.

Vienas iš svarbiausių reikalavimų plakatui – kokybė. Spalvų gama ir kokybė yra teatro ir spektaklio įvaizdžio dalis. Tai lemia ir tai, koks vartotojų dėmesio srautas bus skiriamas

šiam plakatui. “Plakatai yra gaminami tipografiniu būdu, gali būti popieriniai, kartoniniai, iš plėvelės ir kitos medžiagos. Ši reklamos rūšis gali išplatinti reklaminį kreipimąsį gana plačiai auditorijai, gali aprėpti konkrečias teritorijas.” (4. p. 86).

Plakato maketavimui vadybininkas turi pateikti plakato reklaminį tekstą, spektaklio rėmėjų logotipus, foto nuotraukas ir visą kitą ko gali prireikti. Vaizdinė medžiaga turi būti labai akštos kokybės. Geriausiai tinka profesionalios skaidrės. Foto nuotraukos turi būti itin aukštos kokybės. Kokybiški turi būti ir spektaklis rėmėjų logotipai. Reklaminis tekstas yyra perdaromas iš reklaminio teksto projekto: išimama visa smulki informacija apie bilietų kainas, jų prekybos vietas ir pan. Paliekama ta teksto dalis, kuri apibūdina pačią grupę bei jos spektaklį. Taip pat paliekama informacija kur ir kada spektaklis įvyks. Sumaketuotas ir patikrintas plakatas yra spauzdinamas. Reklaminei kampanijai vykstančiai Vilniaus mieste reikia apie 500 plakatų. Atspauzdinti plakatai yra platinami. Tai atlieka plakatų klijavimo firmos.

Afiša – skelbimas, skirtas kabinti gatvėje. Jo paskirtis yra informuoti vartotoją apie kokį nors būsimą įvykį arba būsimo pprodukto pasirodymą. Afišos pagrindinis tikslas – atkreipti praeivio dėmesį tiek, kad jis priėjęs perskaitytų visą joje esančią informaciją ir įtikintų suvartoti afišoje siūlomą produktą. Mūsų atveju – nusipirkti bilietą į organizuojamą spektaklį.

Afišoje reikėtų vengti žodžių, kurie suteikia galimybę svarstyti aalternatyvius varijantus. Pvzydžiui: “jeigu”, “gal būt”, Tuo atveju” ir pan. Labai naudinga pabrėžti renginio išskirtinumą (“Pirmą kartą Lietuvoje.” ir t.t.). Taip pat reikėtų vengti žodžių “fantastiškas”, “nuostabus”, “nepakartojamas” ir panašiai. Šie išsireiškimai yra labai nekonkretūs ir neįtikinantys, todėl jais beveik niekas ir nepatikės. Afišoje nereikia liepti ką nors daryti. Jos paskirtis yra informuoti kokią naudą vartotojas “iš to” patirs.

Afišos sėkmė priklauso ir iš teksto išsidėstymo bei ryškumo. “. ilgamečiai tyrimai rodo, kad žmonės dažniausiai atkreipia dėmesį į tuos skelbimus, kuriuose pagrindinis objektas užima nuo 60 iki 70 % viso ploto.” (11. P. 294). Daugelis praeivių dėmesį atkreipia į skelbimo:

1. Bendrą vaizdą,

2. Antraštę,

3. Reklaminį tekstą.

Jeigu nors vienas iš jų nepatra praeivių dėmesio, reklama neįvyksta.

Apskritai, kultūriniuose renginiuose, afišos yra naudojamos vis rečiau. JJas išstumia kokybiški ir nesunkiai pagaminami plakatai. Ko gero, laikui einant, taip atsitiks ir su spektaklių reklama.

Transparantai. Organizuojant didesnių spektaklių reklamines kampanijas gali būti naudojami ir transparantai. Jie yra kabinami didžiausuose Lietuvos miestuose virš centrinių miesto gatvių.

Transparantai paprastai yra daromi ant drobės ar kitokio audinio. Transparantų gamyba ir demonstravimu užsiima firmos, turinčios tam technines galimybes ir miestų savivaldybių leidimus. Vilniaus mieste vykstančiai reklaminei kampanijai reikėtų užsakyti 3 – 5 transparantus, kurie būtų demonstruojami virš centrinių Vilniaus miesto gatvių. Užsakant ttokį transparantą, firmai reikia pateikti reklaminį tekstą bei visus reikalingus logotipus. Reklaminis tekstas transparante būna lakoniškiausias iš visų kitų naudojamų reklamos būdų.

Firma, gaminanti transparantą, sumaketuoja jo projektą ir faksu atsiunčia patvirtinti. Jeigu matosi kokie nors netikslumai arba kitokios maketavimo klaidos, projektas yra pataisomas ir siunčiamas maketuoti iš naujo. Taip dirbama, kol projektas patvirtinamas. Tada pradedami gaminti reklaminiai transparantai. Kultūrinių renginių reklamai dažniausiai naudojami tokie transparantai. Vilniuje šias paslaugas teikia firma “Dalila”.

3.5 Reklama Internete

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje labai išpopuliarėjo globalinis kompiuterių tinklas – Internetas. Internetas – tai ištisa civilizacija, kurioje praktiškai negalioja jokie apribojimai ar įstatymai. Čia atsiveria milžiniškos informacijos platinimo – taigi ir reklamos galimybės. Šis informacijos platinimo būdas unikalus tuom, kad, už palyginus nedidelį mokestį į Internetą idėjus savo puslapį su tekstine, vaizdine ar garsine informaciją, ją tuojau pat gali perskaityti bet kuris pasaulio gyventojas, kuris ieško tokios arba panašios informacijos. Ir visai nesvarbu kur jis bebūtų – kaimyninėje gatvėje, Pietų Amerikoje, Austrlijoje – jis turi tokias pat sąlygas tą informaciją gauti. Esant tokiai situacijai dauguma firmų jau aišku suskubo Internetą pritaikyti reklamai. Laikui einant tai padaryti susipras ir Lietuvos teatrai. Kiekvienas besidomintis, Internete gali Internete rasti visą informaciją apie šią organizaciją bei rengiamų spektaklių repertuarą. TTačiau šį reklamos metodą Lietuvos teatrai dar nėra išnaudoję. Šių organizacijų darbuotojai, kaip ir nemažai kitų organizacijų, dar nėra įvertinę šio globalinio reiškinio – Interneto reikšmės.

3.6 Bilietai

Tam tikrą reklaminį poveikį turi ir spektakliams specialiai išleisti bilietai. Tokie bilietai galėtų būti spalvingi, su nuotraukomis, teatro simbolika. Jie suteikia spektakliams tam tikro solidumo. Gražius spektaklių bilietus lankytojai po renginio neskubėtų išmesti: parodytų kitiems, tiesiog pasiliektų atminčiai kaip suvenyrą. Todėl galima teigti, kad tokie bilietai net pasibaigus spektakliui turi reklaminį poveikį teatrui, bei spektaklį rėmusioms firmoms.

4. Darbas su žiniasklaida

Organizuodamas reklamines kampanijas teatro reklamos vadybininkas turėtų didžiausią dėmesį skirti informacijos apie organizuojamus renginius platinimui žiniasklaidoje. Joks skelbimas arba reklaminis klipas nesuteiks tiek informacijos bei tokio stipraus reklaminio poveikio kaip straipsnis spaudoje arba reportažas televizijos arba radijo žinių laidoje. Žurnalistai neprivalo rašyti apie Jūsų rengiamą renginį, bet Jūs turite padaryti viską, kad jie tai darytų. Ogsten Ronger (Norvegija) teigia, jog yra labai svarbu, kad visuose straipsniuose būtų pateikiamas stiprus spektaklio įvaizdis. Laikraščiuose ir žurnaluose turi pasirodyti grupės logotipas ir pavadinimas. A. Butkevičius mano, kad yra labai naudinga bet kokį muzikinės grupės (tai tinka ir teatrui) gyvenimo įvykį surekšminti. Siekti apkalbų, “išpūsti kuo didesnį meilo burbulą” iš kasdieninio muzikantų gyvenimo. Žiniasklaida taip pat mmėgsta rašyti apie populiarius meno pasaulio atstovus. Tačiau yra labai svarbu, kad tie straipsniai arba reportažai nesukompromituotų spektaklio. Reikia siekti, kad šios informacijos poveikis būtų teigiamas. Todėl yra būtina, kad žiniasklaidos atstovai gautų teisingą informaciją. Čia taip pat jiems padeda Reklamos ir informacijos vadybininkas. Prieš spektaklį žiniasklaidoje yra išplatinama: istorija, režisieriaus, aktorių biografijos, reikalingos foto nuotraukos ir t.t. Pasinaudodami šia medžiaga spaudos atstovai gali rašyti straipsnius. Šie straipsniai turi ne tik informacinį, bet ir stiprų reklaminį poveikį. Televizijai, be informacijos apie spektaklį, dar yra pateikiama vaizdinė medžiaga: kitų televizijų daryti interviu su režisieriumi, aktoriais, spektaklio vaizdo įrašai. Šią medžiagą televizija gali panaudoti reportažams rytinėse, žinių bei pramoginėse laidose, kultūrinių renginių anonsuose.

Radijo stotys taip pat gauna informacijos apie spektaklį. Puiku, jeigu dar pridedami įrašai su spektaklyje naudojama muzika, bilietai, kurie yra naudojami kaip prizai įvairiose konkursuose bei viktorinose. Šie daiktai taip pat yra pateikiami ir televizijai.

Net paskutinę dieną prieš spektaklį (ir spektaklio dieną), kai jau atrodo, kad visa įmanoma reklama yra padaryta, dar yra viena stipri reklaminė galimybė – televizijos žinių reportažai apie tai, kaip aktoriai ruošiasi spektakliui, apie tai, kad spektaklis įvyks ŠIANDIEN. Pasitelkus šį reklaminį būdą, spektaklis žiniasklaidoje yra nušviečiamas kaip esminis įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau

žurnalistai, aktyviai sekantys gyvenimo pulsą, dažniausiai turi ir kitų darbų. Todėl reikia juos kažkaip paveikti, paskatinti nepamiršti ir Jūsų spektaklis renginio. Jūs galite asmeniškai apie tai informuoti žurnalistus ir koordinuoti jų veiklą. Siekiant išvengti nemalonių situacijų bei nesusipratimų, prieš susitinkant žurnalistams su aktoriais ir režisieriais, reikia išanksto aptarti pokalbių temas, pageidautinus ir nepageidautinus klausimus.

Spaudos konferencijų rengimas – taip pat Reklamos vadybininko prerogatyva.

Tam, kad Jums reikalngi žurnalistai padėtų Jums ir patys gerai ir teisingai atliktų savo darbą, reikia su jjais palaikyti gerus profesinius ar net asmeninius ryšius. Nepamiršti jiems nusiūsti pakvietimų į spektaklius, skirti ne pačias blogiausias vietas salėje, pasirūpinti, kad nekiltų nesusipratimų su personalu ar renginio apsauga. Spektakliui neprasidėjus arba jam pasibaigus, galima juos net lengvai pavaišinti. Tačiau visų svarbiauia – bendrauti. Visdėlto žiniasklaida yra mūsų ketvirtoji valdžia.

Išvados

Šiandien, praėjus 10 metų po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvą užplūdo visa jūra įvairiausios reklamos, siūlančios užsienio ir mūsų gamintojų produktus: gatvėse mirga įvairespalvės reklmos, parduotuvių vitrinos, automobiliai, viešasis transportas, transparantai, pplakatų ir afišų gausybė. Reklama televizijoje ir radijuje – kas 15 – 20 minučių. Spauda taip pat šiandien gali pragyventi tik iš reklamos. O kiek dar paslėptos, iš pirmo žvilgsnio nematomos ir nesuvokiamos reklamos – straipsniai, reportažai, loterijos, radijo bei ttelevizijos viktorinos ir t.t. Natūralu, kad nuo tokios informacijos gausos vartotojas atbunka ir ima atsirinkti kokį skelbimą ar plakatą skaityti, į kokią reklamą radijuje ar televizijoje atkreipti dėmesį.

Rimtai reklamuojant spektaklį reikia iškart pajungti visus svarbiausius reklamavimo kanalus: televiziją, radiją, spaudą, internetą, lauko reklamą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas žiniasklaidai. Visi šie reklamavimo kanalai turi dirbti darniai ir kokybiškai, papildyti vienas kitą. Maksimalus reklamos efektas yra pasiekiamas tada, kai spektaklis yra nušviečiamas kaip esminis įvykis. Be abejo, tokia reklaminė kampanija kainuoja labai brangiai. Todėl vienas iš svarbiausių reklamos vadybininko uždavinių yra ieškoti kelių, kaip tą maksimalų efektą pasiekti su minimaliomis finansinėmis išlaidomis. Geriausias būdas, – kad reklamos paslaugas teikiančios firmos sutiktų būti Jūsų spektaklio rėmėjais. Šitoks darbas reikalauja didžiulių pastangų.Todėl yra llabai svarbu, kad reklamos vadybininkas sugebėtų susiorientuoti situacijoje, jaustų gyvenimo pulsą, gerai išmanytų vadybos bei marketingo principus. Juk šiuo darbu yra stengiamasi patenkinti žmonių socialinius poreikius. Anot vadybos docento Frydricho Loko (Berlynas), “kultūros produktų negalima pardavinėti kaip skalbimo miltelių. Čia reikalinga specifinė rinkodara, kadangi po pinigų kepure slypi dvasinės vertybės ir meninės galimybės. Dėl tos priežasties muzikos komercija yra gana sudėtingas reiškinys” (6. P. 10).

Be abejo, norint suorganizuoti sėkmingą reklaminę kampaniją neįmanoma išsiversti ir be profesinių bei asmeninių ryšių. TTai ypač aktualu tariantis bei siūlant žiniasklaidos atstovams kalbėti ir rašyti apie organizuojamą spektaklį. Čia yra labai svarbus pasitikėjimo aspektas.

Šiame darbe yra pateikti pagrindiniai reklaminės kampanijos organizavimo principai. Darbo tikslas buvo įrodyti, kad spektaklio reklamos organizavimas yra toks pat svarbus darbas, kaip ir paties spektaklio pastatymo organizavimas. Viso darbo procese nėra nesvarbių dalykų. Visai mažytė klaidelė, padaryta darbo pradžioje (pvz.: reklaminio teksto projekte), kaip virusas paplinta visais naudojamais reklaminiais kanalais. Todėl negalima numoti ranka net į pačius nereikšmingiausius dalykus. Jeigu reklamos kokybė pasirodys nepakankamai aukšto lygio, tiek psichologiniu, tiek techniniu aspektu tai dažnas jos “dozavimas” vartotojui nesumažins, bet padidins jo abejingumą.

Tačiau verta suprasti, kad neužtenka vien laikytis šių principų kuriant tikrai efektyvią reklamą. Šios taisyklės gali tik padininti Jūsų reklamos efektyvumą. Kiek tik pasaulyje gyvuoja reklama, remiantis šiomis taisyklėmis buvo sukurta gausybė efektyvios reklamos “konstrukcijų”. Todėl yra labai svarbu nepasikartoti planuojant ir organizuojant reklaminę kampaniją. O to išvengti yra būtina, jeigu norite, kad į Jūsų renginį būtų atkreiptas dėmesys. Čia jau reikalinga naujovė, idėja. Idėja, kuri būtų intriguojanti, stebinanti, skatinanti smalsumą, aktuali ir netikėta. Ji turi pralenkti kitas idėjas, net vartotojų lūkesčius, vaizduotę. Jeigu Jūs nerasite tokios idėjos ir Jūsų reklama niekuo neišsiskirs iš kitų reklamų aarba jeigu Jūs neįdėsite pakankamai pastangų siekiant maksimalios reklamos kokybės, kodėl kas nors į Jus atkreipti dėmesį?..

Tik labai atsakingi ir gerai suplanuota bei kruopščiai įgyvendinta spektaklis reklaminė kampanija gali duoti maksimalų efektą – didžiulį visuomenės susidomėjimą.

Naudotos literatūros sąrašas

1. “Reklama ir firmos įvaizdis”, Čeikauskienė M., 1997 m.

2. “Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis”, Obelenytė O., 1993 m.

3. “Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas”, Urbanskienė R., 1997 m.

4. “Reklama ir rėmimas”, Urbanskienė R., 1995 m.

5. “Reklamos pagrindai”, Šulcienė I., 1993 m.

6. “Muzikinės veikolos vadybos studija”, Žalpys E., 1994 m.

7. “Ieškok geriausio. keturis kartus skaniau. nuo ryto iki vakaro. Kaip reklama veikia žmones?”, Lietuvos aidas, 1996 m. Nr. 147. P. 8.

8. “Kokių reklamų bijo lietuviai”, Kalba Vilnius, 1997 m., Nr. 5., P. 7.

9. “Taini reklamnogo dvora”, A. B. Gavrilovec, 1994 m. (Rus.)

10. “Osnovi reklamnogo dela”, D. U. Džučenchaimer, 1996 m. (Rus.)

11. “Sovremenaja reklama”, Bovee, Courtland. L., 1995 m. (Rus.)