Verslo kultūra Švedijoje

TURINYS

ĮVADAS. 3

1. ŠVEDIJA – DIDELĖ ŠALIS ĮVAIRIAIS ATŽVILGIAIS 4

2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE 5

2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? 5

2.2. Švedų požiūris į laiką 6

2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu 6

2.3.1. Bendravimo būdai 7

2.4. Verslo etika 8

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 14ĮVADAS

Švedija – ketvirta didžiausia šalis Europoje. Atstumas iš šiaurės į pietus yra beveiki 1700 km. 2700 km pakrančių ilgis nuo Suomijos sienos šiaurės rytuose iki Norvegijos šiaurės vakaruose. Jos pasižymi nuostabiais šcherais bei puikiomis pakrantėmis. Todėl nesunku kalvotose platybėse ir tankiuose miškuose, tūkstančiuose ežerų ir nepaliestoje gamtoje pajusti “didybės” jausmą. Švedijoje galima rasti nneįkainojamą prabangą – mėgautis grynu oru, tyru vandeniu ir nepaliesta gamta. Visa tai prieinama visiems.

Tačiau Švedija didelė ir kitais atžvilgiais. Tai, be kita ko, pastebima miestų architektūroje, pažangiame švedų dizaine ir naujųjų laikų kultūroje ir ekonomikoje, versle.

Derinys tarp fiziškai didingos šalies ir pojūčio būti aplinkoje, kur kvėpuojama ateitimi, plėtra, laisve, suteikia papildomą dimensiją tam įvykiui, kuris laukia apsilankius Švedijoje. Švedija didelė ne vien savo plotu; ji taip pat turi “vietos mintims”.

Taigi, mano darbo tikslas – verslo kultūros Švedijoje analizė.

Tyrimo objektas –– Švedijos verslo kultūra

Uždaviniai:

§ Trumpai susipažinti su šalimi, tam, kad tolesniuose skyriuose galėčiau analizuoti švedų verslo kultūrą.

§ Aptariant Švedijos verslo kultūrą mėginti atsakyti į tokius klausimus:

– Ar švedai yra priklausomi ar nepriklausomi nuo kitų? Jie yra hierarchijos ar lygybės šalininkai? Kas jiems svarbiausia –– taisyklės ar ryšiai?

– Ar švedai yra rizikuojantys ar vengiantys rizikos? Orientuoti į praeitį ar ateitį?

– Ar švedų bendravimas priklauso ar nepriklauso nuo situacijos? Jie yra proceso ar rezultato šalininkai? Formalūs ar neformalūs?

§ Mėginsiu išsiaiškinti kokie yra verslo etikos reikalavimai Švedijoje.1. ŠVEDIJA – DIDELĖ ŠALIS ĮVAIRIAIS ATŽVILGIAIS

Trys šalys – Švedija, Danija ir Norvegija – yra giminingos kalba, kultūra bei etnine sudėtimi ir todėl sudaro Skandinavijos šerdį: į didžiąją Skandinaviją taip pat įeina Islandija, Farerų salos ir Grenlandija. Suomija nėra Skandinavijos dalis (nors tai ir šiaurės šalis), nes jos kultūrą, kalba ir gyventojai iš esmės skiriasi nuo skandinavų. Mano šios dalies ir darbo tikslas – dėmesį sutelkti į didžiausią Skandinavijos šalį – Švediją. [1]

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės EEuropos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis. Ji užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.

Geertas Hofstede’as savo žinomoje verslo kultūrų studijoje prieina prie išvados, kad Švedija yra moteriška valstybė. Vyriškose kultūrose svarbiausios vertybės yra pasisekimas, pinigai, atlyginimai, daiktai ir turtas. OO moteriškose svarbiau tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo kokybė, fizinė aplinka, paslaugų teikimas, auklėjimas – trumpai tariant, svarbiausia yra globėjiškos visuomenės kūrimas. Šiandien Švedijoje žmonės (ir patys švedai) klausia savęs, ar ne per daug globėjiška jų visuomenė. Socialinės gerovės sistemą – be abejonės, geriausią pasaulyje – labai brangu išlaikyti. Mokesčiai tokie dideli, kad darosi nepakeliami, populiacija sensta. Kasmet mažėja išlaikančiųjų ir vis daugiau išlaikytinių. Pasaulyje, kuriame nebūtų konkurencijos, Švedija galėtų toliau klestėti brangiai pardavinėdama kokybiškas prekes ir išlaikyti aukštą pragyvenimo lygį, bet dvidešimt pirmame amžiuje konkurencija bus žiauri. Azijos ir Amerikos žmonės neatostogauja po šešias savaites per metus, nešvenčia ilgų savaitgalių ir vasarą nebėga iš įstaigų šešioliktą valandą. Švedijos vadovai nuolatos prašomi išleisti visokiausių atostogų: nėštumo ir gimdymo, vaikams slaugyti, moksliniam darbui, studijoms, namams saugoti, profsąjungų veiklai ir t.t.

Kapitalas ir pramonė Švedijoje palikti daugiausia privačiose rankose, tačiau mokesčių sistema niekam neleidžia legaliai praturtėti. Užsimoję garbingai prasigyventi, norėdami išvengti mokesčių, kurie gali pasiglemžti 100 proc. pajamų ir daugiau, turi važiuoti gyventi į užsienį. Monte Karle, be kita ko, ir klimatas geresnis.

Įtariama, kad daugiau ydų turi Švedijos visuomeninė santvarka negu patys švedai. Jie malonūs, protingi, tvirti žmonės, nori viską daryti gerai, bet jiems nelengva padėčiai pablogėjus pakeisti griežto taisyklių laikymosi mentalitetą. Pernelyg suvaržytoje vvisuomenėje, kad ir kokia būtų jos valstybės politika, žmonės darosi labai nuobodūs, nes iš jų išsunktas bet koks spontaniškumas. [1]

Taigi, trumpai susipažinus su Švedija, toliau mėginsiu didesnį dėmesį skirti Švedijos verslo kultūrai.2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE

2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti?

Švedų kultūra yra nuo kitų priklausoma kultūra, tačiau individų ir jų nuomonių nereiškianti vyraujančiai grupei. Individai yra skatinami vykdyti geriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus, tačiau tokių sprendimų bei veiklos poveikis niekada neturi pakenkti ar pažeisti socialinių kitų teisių. Tai dar vienas skirtumas tarp grupinės orientacijos Švedijoje ir kitų grupinės orientacijos kultūrų (pavyzdžiui, Rytų Europos ankstesnių komunistinių tautų): Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius. Žmonės labai atsidavę Švedijai kaip šaliai, bet kartu jiems užtikrinamas asmeninis privatumas. Artumas dar nėra prielaida draugystei ar verslui. [2]

Organizacinės struktūros dažniausiai esti horizontalios, ne itin apsunkintos hierarchijos. Valdžia paprastai nesipuikuojama. Sprendimus priima viršininkai, bet savo žodį taria ir pavaldiniai. Yra net įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad visi svarbūs sprendimai pirmiausia būtų aptariami su darbuotojais. Logika tokia – geriau informuotų darbuotojų veiksmai yra labiau motyvuoti, todėl ir veiksmingesni. Nors pavaldinių dalyvavimas priimant sprendimus šiuolaikinėse firmose yra aiškiai sveikintinas, verslo valdymo tempas šiandien (turint tokias iinformacijos technologijų paslaugas) dažnai reikalauja greitų aiškių sprendimų. Tačiau kitų šalių verslininkai su Švedijos kompanijomis patiria daug kartaus nusivylimo dėl nesibaigiančių konsultacijų visais lygiais, begalinių susitikimų, nuolatinio sprendimų atidėliojimo, žmonių informavimo manijos, perdėto atsargumo, neapibrėžtų santykių su darbuotojais, neaiškių valdžios direktyvų. [1] Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami; visa, kad demonstratyvu, paprastai nevertinama. Šeimoje vaikai nuo mažens auklėjami savarankiškai mąstyti, vyrai ir moterys neskirstomi į šeimos maitintojus ir vaikų augintojus (visai įprasta, kad tiek namų šeimininkė, tiek šeimininkas – abu rūpinasi ir vaikais, ir namais). Darbe vyrai ir moterys atlieka kone tas pačias funkcijas; Švedijoje (ir visoje Skandinavijoje) darbe (kaip apskritai visuomenėje) skirtumas tarp vyrų ir moterų vaidmens mažesnis negu kitose pasaulio šalyse. Labai gerbiamas ir įvertinamas kiekvienas žmogus, kaip svarbi didesnės švediškosios struktūros dalis. Švediškos visuomenės tikslas – sumažinti skirtis tarp grupių ir individų. Švediškoji lagom sąvoka yra esminė: tai reiškia, kad niekas nebūtų perdėta, niekur nenueita į kraštutinumus. Geriausias kelias yra vidurio kelias ir organizaciniu požiūriu jis suprantamas taip, kad verslas (ir visuomenė) būtų tvarkomas ir valdomas pirmučiausiai atsižvelgiant į daugumos interesus.

Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu ir ten manoma, jog visuotinis taisyklių taikymas yra geriausias būdas teisingai ir tolygiai elgtis su visais žmonėmis. Itin paisoma individualių

poreikių, kad kiekvienam žmogui ir tam tikroms grupėms atitinkamai tektų panaši apžvalga.2.2. Švedų požiūris į laiką

Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbu tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau gyvenimas nėra griežtai reglamentuojamas, kaip tarkime, pagal vokiečių vienmatiškumą, ir čia lagom reikalauja saiko: atskiriami asmeniniai bei profesiniai dalykai, pramogos ir darbas. Švedai šiuos elementus nesunkiai suderina, nes mano, jog nuo to gyvenimas esti geresnis. Tai stiprina švedų tikėjimą tam tikru utopizmu, jog geras gyvenimas pasiekiamas daugumai, jei saikas ir aatžvalga į kitus yra pagrindinis žmogaus akstinas. Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai (kaip ir daugelis skandinavų) nėra labai atviri naujoms ir kitoniškoms idėjoms: būtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Grafikų keitimas paskutinę minutę laikomas dideliu lengvabūdiškumu. [2]

Švedai pagal riziką paprastai laikosi vidurio, jie yra ir rizikuojantys, ir vengiantys rizikos (vėl lagom), bet gerų progų nepraleidžia ir jomis pasinaudoja. Tačiau pirmiausia atidžiai apsvarsto: atsižvelgdami į visas pozicijas, dalyvius ir detales. Būtinai tariamasi su visais dalyviais. Nauja iinformacija aklai nesikliaujama: iš pradžių į ją žvelgiama įtariai. Imtis veiklos nepasvėrus visų faktų – beprotiška, o jei švedai imasi veiklos, tai paprastai ją atlieka rūpestingai, tačiau be fanfarų ir nevaizduodami didvyrių.

Švedai nėra orientuoti nei į praeitį, nei į ateitį ttuo požiūriu, kad utopinė jų samprata apie socialinę gerovę yra nukreipta į čia ir dabar, į tai, kad daugumai gyvenimas būtų geresnis. Švedijoje juntama tam tikra nostalgija praeities šlovėms ir nesenai akivaizdžiai sėkmei sukuriant “tobulą” viduriniosios klasės pasaulį; sunkumai, iškylantys mūsų laikais siekiant šito tikslo, jiems kelia nerimą ir atrodo sudėtingi. Tačiau švedai rodo nemažą pasitikėjimą savo jėgomis ir tiki, kad gali padaryti visa, ko reikia, kad ateityje būtų išlaikytas neabejotinai aukštas pragyvenimo lygis. [2]2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu

Tiesą sakant, švedų kultūrai būdingas mišrus: ir siauras, ir platus požiūris. Bendraujant žodžiai yra veiksmingas įrankis, o emocijos parenkamos atidžiai ir taupiai. Kartu švedai, išsakydami neigiamas, keblias ar reikalaujančias pastangų idėjas, gali būti netiesūs, nes tiesmuka kalba tokiais klausimais gali trukdyti bendradarbiauti, oo tai itin svarbu šiai nuo kitų priklausomai kultūrai. Dėl būtinybės išlaikyti individų bendradarbiavimą švedams tikriausiai sunku pasakyti “ne”, ir jie išplėtojo daug mandagių būdų neigiamam atsakymui išreikšti. Visada svarbu būti nusiteikus tokiam atvejui, ypač situacijose, kurioms būdingos skirtingos nuomonės. Švedai gali pasakyti “Tai bus sunku” arba “Nja”, sujungdami švediškus žodžius, reiškiančius “taip” (ja) ir “ne” (nej), iš tiesų turėdami galvoje, kad jie ko nors nedarys – negali ar nenori daryti. Kartais gal išgirsite “Tja”: tai irgi būdas švelniai duoti nneigiamą atsakymą. Platesniame kontekste, tai maždaug reikštų “Vargu ar pajėgsiu tai atlikti”. Be to, dėl privalomo konsensuso viršininkai retai tiesiogiai nurodinėja pavaldiniams, o veikiau juos “pakviečia” atlikti vieną ar kitą darbą. Taigi įsakoma subtiliai, plačiu kontekstu ir tai atminkite, kai tik atsidursite tam tikrose aplinkybėse: tiesia, metančia iššūkį ir atvirai neigiama kalba ten nesižavima ir ji nepageidaujama.

Švedams, prieš imantis kokios nors veiklos, būtina išsiaiškinti jos loginį pagrindą, nes vien praktiniai rezultatai, pasiekti praeityje, jų neįtikina. Be to, emocinė išraiška, jų akimis, nė kiek nesustiprina faktų; tiesą sakant, pagal švedišką scenarijų emocijų dažniausiai vengiama ir manoma, jog visuomet protingiau neprarasti šaltakraujiškumo ir savitvardos.2.3.1. Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos. Tinkamos: dabarties įvykiai, politika, menas, poilsis ir atostogos, sportas (labai svarbu, ypač futbolas), muzika, filosofija, iškylavimas ir gamta. Švedai atidžiai klausosi kiekvieno kalbančiojo ir suteikia progą visiems išsisakyti ir savo nuožiūra vinguriuoti pokalbį, bet tiesioginės priešpriešos jie linkę vengti. Netinkamos: svarbu atminti, kad lengvas pokalbis ir plepalai paprastai nėra būdinga švedams, juo labiau prie derybų stalo. Net per draugiškus susiėjimus kalbama nelabai gyvai, o gal net nedaug: švedai mėgsta būti gerų draugų, šeimos ratelyje, bet artimus santykius užmezga pamažu. Atsainiame pokalbyje neklauskite, kuo žmogus užsiima. Taip pat nedera kalbėti apie asmeninius finansinius dalykus, ššeimyninius reikalus (šeima ten šventa), žmogaus išsilavinimą ir panašiais klausimais. Visa, kas atsiduoda titulu, puikavimusi ir statusu, paprastai numenkinama ir nevertinama. Būtinai pasirodykite žinąs (ar bent besidomįs) grynai švediškus reiškinius, ypač tuos kultūros aspektus, kuriais jie skiriasi nuo kitų skandinavų. Nelyginkite socialinės apsaugos sistemų ir nesiskųskite, kad Skandinavijoje brangus pragyvenimas (jis tikrai gana brangus, švedams, kaip ir daugeliui skandinavų, tai įgriso girdėti iš užsieniečių).[2]

Tonas, garsumas, kalbėsena. Nepažįstamų žmonių pašnekesys iš pradžių būna mandagiai santūrus; viešose vietose ar per pirmus verslo susitikimus pokalbių tonas gali būti šiek tiek prislopintas ir dalykiškas – paprastai toks ir lieka. Kitų nepertraukite, leiskite kiekvienam išdėstyti savo požiūri ir paskui atsakykite. Balso nekelkite, ypač viešose vietose, niekad nekalbėkite garsiai ir nešaukite , net gatvėje. Žodžiai gerai apgalvojami ir pasakomi tyliai. Atminkite, kad Švedijoje, lygių lyčių šalyje, tiek vyrai, tiek moterys gali pradėti pokalbį; būkite atsargus ir neįžvelkite seksualinių kėslų, jei prie jūsų prisiartina priešingos lyties atstovas, nebent tokie ženklai aiškiai išreiškiami. Be to, lagom reikalauja, kad pokalbis būtų dalykiškas ir neprikimštas hiperbolių, kuriomis garsėja amerikiečiai. Vietoj “nuostabu” vartokite “okei”, vietoj “puiku” – “gerai”, vietoj “dievinu” – “mėgstu” ir t.t. [2]

Tylos tarpai. Švedai tylėdami apgalvoja, kas buvo pasakyta, ir svarsto, kaip atsakyti. Tai nėra nesmagios valandėlės: mėgaukitės aatokvėpiu.[2]

Švediška kultūra iš kitų skandinaviškų kultūrų turbūt išsiskiria formalumu, tačiau formalumai yra atrankiniai, pritaikyti konkrečiai situacijai. Apskritai skandinaviška kultūra nepasižymi įtampa ar ritualais. Tačiau lagom paprastai skatina nepritarti spontaniškumui ar nežabotam kūrybingumui, nebent jis greitai priverčiamas tarnauti visuomenei. Individuali išraiška neturi kirstis su visų interesais ir tuo, kas akivaizdžiai priimtina visuomeniniu požiūriu.2.4. Verslo etika

Šiame skyrelyje bus pateikiama, kaip ir kurioje situacijoje reikia elgtis.

Susitikimų planavimas. Susitarti dėl susitikimų Švedijoje reikia prieš 2 savaites. Kadangi švedai turi 5 savaites atostogų per metus, todėl geriau verslo susitikimų neplanuoti nuo birželio 20d. iki rugpjūčio vidurio, taip pat šv.Kalėdų laiku, gegužės mėnesį – per oficialias atostogas (jų gegužės mėnesį yra net trys) [4]. Patartina visada būti punktualiam tiek verslo, tiek neoficialiuose susitikimuose. Jeigu matote, kad nepavyks laiku nuvykti, reikia bent telefonu apie tai informuoti. Telefonu rasti žmogų Švedijoje yra nesudėtinga. Tyrimų duomenimis, pagal mobiliųjų telefonų skaičių švedai pirmauja pasaulyje. [3]

Supažindinimas. Visuomet laukite, kad jus supažindintų su nepažįstamais žmonėmis ir neskubėkite pats prisistatyti. Švedams smagiausia, kai trečias asmuo supažindina, jei tik yra tokia galimybė. Tuo iš anksto pasirūpinkite pats. Per formalius susiėjimus nepulkite sėstis, o laukite kol pakvies atsisėsti. Jeigu niekas neįspės, žinokite, kad vyrai, būdami su moterimis, sėdi arba stovi už jų. Būryje supažindinamas ar

atsisveikindamas kiekvienam asmeniškai paspauskite ranką: pamojavimas visiems amerikietišku įpročiu čia nepriimtinas. Supažindinamas su žmonėmis pakartokite savo pavardę, kad įsitikintumėte juos žinant, kas jūs, ir kad turėtume progą vėl išgirsti jų pavardes ir jas įsiminti. Švedijoje gyvuoja sena tradicija pagarbiai kreiptis į kitus trečiu asmeniu; tarkime, kalbant su ponu Lindbergu galima pasakyti: “Ar ponas Lindbergas norėtų su manimi šį vakarą pavakarieniauti?” Kartą pasisveikinus su žmogumi ir jį tą pačią dieną sutikus panašiomis aplinkybėmis dar kartą sveikintis nebereikia. Pasisveikinant net geriems pažįstamiems bbučiuotis nėra įprasta. Vizitinės kortelės naudojamos labai plačiai, jei galite, ant kitos vizitinės kortelės pusės tekstą išverskite į švedų kalbą, bet tai nėra būtina, nes dauguma verslininkų moka angliškai. [2]

Kreipiniai į vyrus ir moteris. Žodis herr (ponas) ir fru (ponia) greta pavardės yra būtini, kai esate supažindinami su suaugusiaisiais. Jeigu jūsų kolega švedas primygtinai neragina vadintis vardais, tai nepaisydami, kaip jis/ji į jus kreipiasi, vartojami greta profesijos, vietoj pavardės, bet niekada vietoj profesijos; pavyzdžiui, į inžinierių kreipiamasi “Inžinieriau Eriksonai”, rečiau ““Pone inžinieriau”.

Jei bent kiek mokate švediškai, būtinai kalbėkite (jūsų pastangos bus įvertintos ir daugelis švedų nustebs, kad jūs apskritai šį tą pasakote šia kalba), bet atminkite, kad vos atpažinę, jūsų gimtąją kalbą esant anglų, jie tikriausiai tuoj pat pereis prie aanglų kalbos, jei tik ją moka. Darbe, parduotuvėse ar restoranuose labai svarbu su žmonėmis pasisveikinti pagal atitinkamą dienos metą, taip pat ir atsisveikinti išeinant. [2]

Darbo kultūra. Švedijoje durys paprastai laikomos uždarytos (kartais ir užrakintos); tad prieš atidarydamas duris (net ir tualeto) pirmiausia pasibelskite, o išeidamas iš kambario jas uždarykite. Švedijoje moterų ir vyrų teisės lygios, tad nenustebkite, kad sprendimus priims vienos ar kitos lyties atstovai ir atminkite, jog sprendimų priėmimo procese dalyvaus visi kolektyvo nariai. Ilgai užsibūti darbe nelaikoma geru ženklu: tai veikliau suprantama kaip darbuotojo nesugebėjimas darbą atlikti per tam skirtą laiką. Nesitikėkite, kad žmonės dirbs savaitgaliais, per šventes ar atostogas – tai šventas metas, nors švedų verslininkai kartais vakare nešasi darbo į namus. Nieko bloga skambinti kolegai švedai įį namus (jei jis ar ji davė jums savo namų telefono numerį ir leido tai daryti) darbo klausimais, jei būtina ir negalima atidėti kitai dienai.[2]

Vadovavimo stilius. Visų svarbiausia – privatumas ir individualus kiekvienos užduoties vykdymas; tačiau tarp aukštesniųjų vadovų bei personalo ir kolektyve tarp jo narių esti daug sąveikos. Manoma, kad veiksmingiausias būdas atlikti užduotį – tai ramiai, apgalvotai ir stropiai laikytis procedūrų. Tai, kas neįprasta ir kuo nors išsisk.iria, nėra vertinama ir turi būti paaiškinta. Žmonės ir reikalai turi bbūti patikimi bei rimti. Svarbu sugebėti sklandžiai dirbti komandoje; pirmenybė teikiama tokioms savybėms, kaip sąžiningumas ir rimtumas, nebūtinai draugiškumas. Darbuotojai viešai nėra giriami ar apdovanojami. Švedai be didelių šnekų linkę imtis darbo. Švedijos vadovai labai moka elgtis su darbuotojais, tam jie pasitelkia asmeninį žavesį, švelnų įtikinėjimą ir gudrius psichologinius būdus. Jie geri vadovai, nes privalo tokie būti. Kaip ir Japonijoje, Švedijoje sunku atsikratyti nekompetentingo, netgi tingaus ar ne visai patikimo pavaldinio. Vyraujant nuostatai, kad turtėti yra nemadinga, vadovai negali pasiūlyti nei saldainio, nei lazdos – t.y. negali pavaldinio nei atleisti, nei suvilioti pinigais (už gautas premijas ir tarnybinį automobilį – papildomi mokesčiai). Tad belieka kiek galima daugiau iš tų pavaldinių išspausti. Bėda, kad ir spausti jų per daug negalima. Vadovai nerašo įsakymų – verčiau tai pavadina nurodymais, o dažniausiai būna tik pasiūlymai. Net ir tų savo nurodymų patys neįgyvendina, o perduoda įgaliojimus žemesniems pavaldiniams, kad šie įvykdytų. Jeigu šis nesugeba arba yra tingus, vadovas turi daug keblumų, kol jo atsikrato. Teisybę pasakius, reikia pripažinti, kad didžiuma švedų darbuotojų yra itin sąžiningi, paslaugūs ir lojalūs. Problemų kyla tada (taip dažnai atsitinka ir Japonijoje), kai užduotis žmogui per sunki, ne pagal sugebėjimus.

Vienas švedų profesorius yra pasakęs, kad norėdamas parodyti savo galią Švedijoje tturi apsimesti bejėgis. Švedijos vadovai balansuoja tarp nederamo kišimosi į asmens neliečiamybę ir neveiksmingos kontrolės. Jie stengiasi įgyvendinti savo kursą rūpestingu planavimu ir darbo tvarka. Sakoma, kad smulkmeniškas planavimas leidžia švedams vadovams geriau miegoti.[2]

Viršininkų ir pavaldinių santykiai. Viršininkams privalu vadovauti, skleisti informaciją ir priimti sprendimus; pavaldiniams privalu tiekti smulkią informaciją ir vykdyti sprendimus, priimtus aukštesnių pareigūnų. Visi turi darbuotis drauge kaip lygūs su lygiais.

Hierarchijos anaiptol nėra griežtai paisoma: tarp darbuotojų, personalo ir aukštesnių pareigūnų mėgstama neformalios pagarbos atmosfera. Paprastai kartą per metus rengiamas viršininko ir pavaldinių susirinkimas veiklai ir su darbu susijusiems klausimams aptarti. Nevienodo rango kolegos po darbo paprastai nebendrauja.[2]

Susirinkimai ir pristatymai. Per susirinkimus žmonės, užimantys panašias pareigas, atvirai kalba ir dalinasi mintimis; tiesą sakant, tokie posėdžiai dažnai būna tarsi forumai pasidalyti informacija bei priimti sprendimus ir pageidaujama, kad per juos nepertraukiamas pasisakytų kiekvienas. Formalesnėse, konservatyvesnėse organizacijose susirinkimai dažnai vyksta tarp nelygaus rango darbuotojų ir jų metu priimantieji sprendimus stengiasi patys spręsti problemas, o viršininkai su pavaldiniais elgiasi daugmaž kaip lygūs su lygiais. Vertinamas kiekvienas žmogus. Lemiamos reikšmės turi faktai bei skaičiai ir jie turi būti aiškiai ir smulkiai išdėstomi. Per pristatymus turi būti lankstinukų ir spalvotos vaizdinės medžiagos.[2]

Derybos. Švedai gerbia tuos, kurie ateina turėdami reikiamų žinių ir patirties. JJiems nesvarbių detalių nebūna, todėl tam, kad švedai pritartų naujai idėjai iš šalies, reikia pateikti kruopščiai apgalvotą ir logiškai išdėstytą pasiūlymą. Pirmasis susitikimas gali būti labai dalykiškas ir neentuziastingas – švedai stengsis įvertinti jus, jūsų organizaciją bei idėjas ir tai vyks įstaigoje. Kadangi laiką reikia numatyti tiksliai, savo susitikimą planuokite gerokai iš anksto ir apgalvotai, o prieš numatytą datą nusiųskite smulkią darbotvarkę. Kol visos detalės ir visi klausimai bus išsiaiškinti, gali prireikti kelių susirinkimų. Gerokai iš anksto praneškite apie dalyvavimą susitikime ir pasiruošimą jam. Nepriimtina, jei nei iš šio, nei iš to keičiama susitikimo vieta ir laikas. Tinkamiausias laikas susitikimui 9-10val. ryto ir 14-16val. po pietų. .Niekada nevėluokite. Kai sprendimai priimti, juos dar reikia patvirtinti raštu, bet susitarimus galite laikyti jau galiojančiais. Venkite nesutarimų, konfliktų ir priešpriešos.

Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad keliaujant kaip profesionaliam verslininkui, reikalinga, jog funkcionuotų kai kurie fundamentalūs faktoriai tam, kad pasisektų susitikime, konferencijoje ar kongrese. Jei jūsų šeimininkui nepavyks patenkinti jūsų lūkesčius, nėra taip svarbu, kad susitikimų vieta buvo nuostabi. Švedijoje būkite tikri, jog jūsų lūkesčiai bus patenkinti daugiau nei jūs tikėjotės.[4]IŠVADOS

Briuselyje dirbantis švedų žurnalistas teigia, kad Švedija – tai moralinė supervalstybė. Ji laikoma viena iš pirmaujančių pasaulio šalių pagal gyvenimo lygį, socialinę apsaugą, tad garsusis “švediškas

modelis” stumia Švediją į nelengvą pavyzdinės valstybės vaidmenį. Ir išties, kaip minėjau pradžioje, norėčiau pasikartoti dabar – Švedija yra didelė valstybė, tačiau ne tik savo plotu. Ji yra didelė ir kitais atžvilgiais: miestų architektūra, pažangiu dizainu ir naujųjų laikų kultūra ir ekonomika, verslu.

Ir vykdami į Švediją vverslo reikalais, nepamirškite, kad:

§ Jie įsitikinę, kad yra sąžiningi ir visada sako tiesą;

§ Nemėgsta prieštarauti kolegoms;

§ Atsakomybė Švedijos kompanijose perduodama žemesnėms grandims, todėl neprivalote žinoti, kokia iš tiesų vadovo nuomonė;

§ Kainų nenuleidžia, nes įsitikinę, kad neužsiprašė per daug;

§ Jie gali būti neperkalbami ir kitais atžvilgiais, nes ištikimai laikosi savo grupės sutarto sprendimo;

§ Kaip ir japonams, jiems sunku individualiai ką nors keisti, nes tai gali nebeatitikti susitarimo;

§ Jie atidžiai klausosi ir supras jūsų požiūrį;

§ Jeigu jie panorės jums nusileisti, tam reikės laiko;

§ Jiems ne taip svarbu pelnas, kaip jums;

§ Nors yra ““globėjiški”, tačiau reikalai jiems labiau rūpi negu žmonės;

§ Labai reiklūs techninei kokybei;

§ Parduodant jų stiprybė yra prekių kokybė, išvaizda ir greitas pristatymas;

§ Pirkdami irgi žiūri kokybės ir nedreba dėl kainos;

§ Gražiai priima ir dosniai vaišina, kai numatyta programoje;

§ Kaip ir amerikiečiai bei suomiai, mažai dėmesio sskiria “darbo” priešpiečiams ir valgydami aptarinėja detales.

§ Apie procedūrines smulkmenas jie gali kalbėti be galo, bet lengvo pašnekesio metu kalbos pristingsta po 10-15 minučių. Tačiau jų pokštai ir anekdotai yra pirmos rūšies.

§ Sako oficialius tostus ir iš partnerių laukia oficialių kalbų per pietus ir po jų;

§ Tyla Švedijoje nebūtinai neigiama. Jie mėgsta pagalvoti ir yra labiau intravertai.

§ Jų kultūra ne taktikinė, todėl nestovėkite per daug arti.

§ Per dalykiškus susitikimus nereaguoja mimika ir negestikuliuoja, bet šypsosi daugiau negu vokiečiai ir suomiai;

§ Diskutuodami išlieka ramūs ir mandagūs, bet nelabai žino, kaip elgtis, susidūrę su šiurkštumu ar romanų kilmės žmonių veržlumu;

§ Jie nereiškia ypatingesnės pagarbos vardams ar laipsniams ir bendrauja su aukštais asmenimis kaip su sau lygiais. Prancūzams, vokiečiams, Pietų Amerikos ir Azijos žmonėms ne visada patinka ši lygybė;

§ Švedai nevaldingi. NNieko nebruka per prievartą, net jeigu ir yra pranašesni.

§ Geriausia priimti jų pageidaujamas ilgas nuodugnias konsultacijas, bet aiškiai parodyti savo kantrumą ir supratingumą, tvirtumą bei principingumą.LITERATŪRA

1. Lewis R.D. Kultūrų sandūra: kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. Vilnius: Alma littera, 2002. 430p. ISBN 9955-08-067-1.

2. Foster D. Europos šalių etiketas. Vilnius: Algarvė, 2004. 440p. ISBN 9955-604-03-4.

3. Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas. Vilnius: Europos komitetas prie LRV, 2002. 240p. ISBN 9955-9553-0-9.

4. Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse: verslininko vadovas. Vilnius: UAB “Fantazija ir forma”, 2002. 3399p. ISBN 9955-9553-1-7.

5. http://www.visit-sweden.com