Verslo telekomunikacijos

1. Pokyčiai darbo vietose:

Padidėjusi globali konkurencija.

Mažinamas valdymo lygių skaičius.

Išplėstas komandinis valdymas.

Inovacinės komunikacijų technologijos.

Nauja darbo vietų aplinka.

Išaugę darbo jėgos skirtumai.

2. Bendravimo procesas:

Bendravimas tai informacijos ir prasmės perdavimas nuo vieno individo kitam arba nuo vieno individo – grupei asmenų.

• Žinučių siuntimo ir gavimo procesas:

– Kalba.

– Raštu.

– Neverbaliniu būdu.

• Puikūs rašymo/kalbėjimo įgūdžiai leidžia:

– Lengviau rasti darbo vietą.

– Lengviau atlikti užduotis.

– Geriau siekti karjeros.

3. Komunikacijos proceso modelis:

Turi dalyvauti 2 žmonės. Vienas yra informacijos siuntėjas (siunčiama informacija visada užkoduota).

a) informacijos siuntėjas.reikalinga, kad jis norėtų perduoti informaciją.

b) kiekvienas informacijos siuntėjas iinformaciją koduoja:

1)verbaliniu būdu (kalbinis)-(kalba, raštas).

2) neverbaliniu būdu (nekalbinis) – gestai. a) informacijos perdavimo kanalas (terpė, kurioje sklinda ta informacija tai – sms, laiškas, TV, pokalbis). b) informacijos gavėjas ( jis informaciją atkoduoja) – klausytis, rašyti, stebėti. c) triukšmas – viskas kas trukdo komunikacijai.

4. Kaip siuntėjas koduoja informaciją:

 Verbaliniu arba neverbaliniu būdu.

 Kalbėdamas, rašydamas, gestais.

5. Kanalai informacijos perdavimui: terpė, kur sklinda informacija.

 Laiškas, pastabos, telefonas, TV, ataskaita, kompiuterinis paveikslas, garsas, kūnas..kiti?

6. Kaip gavėjas dekoduoja informaciją:

 Klausydamas, skaitydamas, stebėdamas.

7. Kaip oorganizuojamas grįžtamas ryšys:

 Klausti klausimus, sekti atsakymus.

Grįžtamasis ryšys gali būti 2 rūšių: aprašomasis ir vertinantis. Jei informacija nesuprasta tada jis organizuojamas.

8. Barjerai dviejų asmenų komunikacijai:

 Ignoravimas.(asmens apėjimas).

 Ribota pažiūrų sistema.

 Kalbos įgūdžių stoka.

 Klausymo įgūdžių stoka.

 Emociniai trikdžiai.

 Fizinis išsiblaškymas.

9. Supratimą skatinantys faktoriai

 Bendravimo atmosfera (baliai, sstovyklos).

 Turinys ir nuostatos (neįdomios temos).

 Išsilavinimas ir patirtis.

 Žinios ir nusiteikimas.

 Kultūra, dvasinės vertybės, įsitikinimai.

10. Barjerai trukdantys bendravimui organizacijose:

 Uždara bendravimo aplinka.

 Nenusistovėjusi organizacijos struktūra.

 Ilgos komunikacijų linijos.

 Pasitikėjimo stoka tarp valdymo ir vykdančios grandžių.

 Konkurencija dėl prestižo, valdžios, atlyginimo.

 Represijų baimė dėl nuoširdaus bendravimo.

 Skirtingos bendraujančių pažiūrų sistemos.

 Bendravimo įgūdžių stoka.

 Egoizmas.

 Skirtingos socialinės prigimtys.

11. Bendravimas organizacijose:

 Gebėti suvokti, kad pokalbis dar nebaigtas.

 Pritaikyti informaciją gavėjui.

 Gerinti kalbos ir klausymo įgūdžius.

 Neturėti išankstinio nusistatymo.

 Planuoti grįžtamą ryšį.

12. Formalus bendravimo tinklas:

– Žemyn (Darbų atlikimas, strategija, technologijos, kasdieninės veiklos ir tt.)

– Aukštyn (Padeda išvengti valdymo grandies izoliacijos per konferencijų sistemą, pasiūlymų sistemą ir tt.)

– Horizontaliai (Padeda koordinuoti darbų atlikimą, skleidžia informaciją dėl veiklų, derybos, sprendimai ir tt.)

– Kryžmiškai (Atsakomybė paskirstoma tarp eilės departamentų)

13. Komunikacijos formos, sklindančios oficialiais kanalais:

 Rašytinė – vykdomieji raštai, metinės veiklos ataskaitos, kompanijos naujienų laikraštis, pareigybinės instrukcijos, informacija skelbimų lentoje.

 Žodinė – ttelefonas, tarpasmeninis bendravimas, kompanijos darbuotojų susirinkimai, skyriaus susirinkimai.

 Elektroninė – e-paštas, balso paštas, internetas ar vietinis tinklas, CD, video konferencijos, video juostos,

14. Kaip reikia įveikti organizacinius barjerus?

 Skatinti palankią aplinką bendravimui ir grįžtamam ryšiui.

 Mažinti valdymo lygių skaičių.

 Skatinti horizontalų bendravimą.

 Organizuoti karštąją liniją anoniminiam grįžtamam ryšiui.

 Pateikti pakankamai informacijos per oficialius kanalus.

15. Kaip tapti aktyviu klausytoju?

 Nustoti kalbėti.

 Kontroliuoti aplinką.

 Susikaupti.

 Gebėti išgirsti pagrindines mintis.

 Gebėti pasinaudoti uždelstu laiku.

 Suprasti tarp eilučių.

 Vertinti idėjas, bet ne išvaizdą.

 Neskubėkite.

 Pasižymėkite rinktines pastabas.

 Pasiruoškite grįžtamam ryšiui.

16. Neverbalinis bendravimas:

 Akys, veidas ir kūnas yra informacijos šaltiniai

 Akių kontaktas.

 Veido iišraiška.

 Poza ir gestai.

 Aplinka taip pat yra informacijos šaltinis

 Verslo dokumentai.

 Darbuotojų apranga.

 Laikas, erdvė ir teritorija yra informacijos šaltiniai

 Punktualumas ir laiko sisteminimas.

 Objektų išdėstymas.

 Privačios valdos.

17. Kaip pagerinti neverbalinės komunikacijos įgūdžius?

 Palaikyti akių kontaktą.

 Visa poza rodyti dėmesį pašnekovui.

 Gerinti dekodavimo įgūdžius (gestai).

 Išgauti kuo daugiau informacijos iš verbalinės komunikacijos.

 Neteisingai suprasti gestus (akies mirktelėjimą, ausies pakrapštymą, .)

 Bendrauti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų.

 Pripažinti pirmo įspūdžio reikšmę.

 Stebėti save iš šono.

 Įtraukti draugus ir šeimą, kad jie pasakytų ką negerai darote.

18. Kokias vertybes labiausiai vertina amerikiečiai?

 Individualizmas (Iniciatyva, Savo teisių gynimas, Asmeniniai pasiekimai)

 Neoficialumas (Rūbai, Menkas dėmesys ritualams, rangams, ceremonijoms)

 Bendravimo stilius (Tiesioginis, Nekantrus, Tikslus)

 Požiūris į laiką (Preciziški, Koreliuoja su našumu, Pastovus laiko trūkumas)

19. Kaip kontroliuoti etnocentrizmą ir stereotipus?

Etnocentrizmas – tikėjimas, kad mano kultūra aukštesnė už kitus.

Stereotipai – nuostata, įsitikinimas, išankstinis nusistatymas kieno nors atžvilgiu.

 Ugdyti toleranciją: įsijausti į kito būseną, šlovinti skirtumus tarp žmonių, vystyti pakantumą.

20. Reikalavimai keliami žodiniam skirtingų kultūrų asmenų bendravimui:

 Naudoti paprastą anglų kalbą.

 Kalbėti lėtai ir tarti aiškiai.

 Skatinti grįžtamą ryšį.

 Dažnai pasiteirauti ar Jus suprato.

 Prisiimti atsakomybę už pokalbį.

 Išklausyti nepertraukdami.

 Stebėti akių žinutes.

21. Reikalavimai keliami rašytiniam skirtingų kultūrų asmenų bendravimui:

 Pasvarstyti ar nereikia pasamdyti vertėją.

 Naudoti trumpus sakinius ir paragrafus.

 Vengti dviprasmių išsireiškimų.

 Skaičius cituoti atsargiai. Dažnai pasiteirauti ar Jus suprato.

 Prisiimti atsakomybę už pokalbį.

 Išklausyti nepertraukdami.

22. Bendravimas tarp skirtingose šalyse esančių kompanijos padalinių:

 Suprasti skirtumų reikšmę.

 Nesitikėti ppanašumo.

 Išvengti stereotipų ir etnocentrizmo.

 Skatinti ir naudoti grįžtamą ryšį.

 Nebūti labai išdidžiam, pasipūtusiam.

 Domėtis savo kultūra.

 Domėtis kitų šalių kultūra.

 Būti susikaupus, atidžiam.

 Siekti bendro supratimo.

23. Komunikacijų technologijos

 Informacijos rinkimas.

 Tekstų apdorojimas.

 Elektroninis paštas.

 Prezentacijos.

Informacijos rinkimas:

 prisijungti prie kompanijų vidinių duomenų bazių, kad rasti informaciją apie vartotojų pavardes, adresus bei pomėgius.

 Naudotis komercinėmis dialoginėmis paieškos sistemomis specializuotai informacijai rinkti.

 Apibendrintai ir pigiai informacijai rinkti naudotis tokiomis paieškos sistemomis kaip Prodigy bei AOL.

 Naudotis plačiuoju pasauliniu voratinkliu, kad prisijungti prie svetainių.

Teksto apdorojimas:

 Išmokti naudotis savo teksto apdorojimo programa kompetentingai (kaip galima geriau).

 Įgyti darbo su klaviatūra gerus įgūdžius, kad būtų galima rinkti tekstą greitai ir tiksliai.

Elektroninis paštas

 Pašalina telefono “uodegas” (žymes) ir sumažina sąskaitas.

 Pagerina atsako laiką ir padeda sumažinti laiko zonų barjerus.

 Padeda skaitytojui įsisavinti žinutę ir leidžia atsakyti apgalvotai.

 Sumažina popieriaus sunaudojimą, spausdintuvo panaudojimą bei apsikrovimą popieriais.

 Pagrindinis trūkumas: didelis kiekis nereikalingos ir neapdorotos informacijos, virusai.

Pristatymai

 Windows operacinės sistemos grafinės programos leidžia kurti profesionalius pristatymus.

 Plačiausiai naudojamo programos yra: PowerPoint, Charisma ir Persuasion.

 Šablonai padeda pradedantiesiems susikurti specialius efektus.

24. Struktūriniai vienetai verslo organizacijose:

 Atlyginimų apskaitos skyrius.

 Pardavimų kontrolės ir apskaitos skyrius.

 Pirkimų kontrolės ir apskaitos skyrius.

 Kainodaros kontrolės skyrius.

 Atsargų kontrolės skyrius.

 Gamybos ir produkcijos kontrolės skyrius.

25. Atlyginimų apskaitos skyrius:

Funkcijos:

 Atlyginimų skaičiavimas.

 Mokesčių, pensijų, biuletenių ir tt. apskaičiavimas.

Dokumentai: Algalapiai, Dokumentai auditui, Mokėjimų kortelės, Atlyginimų įrašai, Čekiai, Atlyginimų analizė, Bankinių ooperacijų, Apskaitų kaina.

26. Pardavimų kontrolės ir apskaitos skyrius:

Funkcijos:

 Užsakymų priėmimas ir registracija

 Užsakymų vykdymo kontrolė

Dokumentai: Vartotojų užsakymai, Sąskaitos, Pardavimų patvirtinimai, Pardavimų analizė

27. Pirkimų kontrolės ir apskaitos skyrius:

Funkcijos:

 Kvotų gavimas

 Užsakymų parengimas ir pristatymų stebėjimas

 Gautų prekių kontrolė

 Prekių užpajamavimas

 Pakartotinė sąskaitų peržiūra (dėl tikslumo)

Dokumentai: Pirkimų užsakymai, Pirkimų sąskaitos, Pervedimų pranešimai, Čekiai, Pirkimų analizė

28. Kainodaros skyrius:

Tikslai:

 Stebėti visas kainas

 Analizuoti visus kainų nukrypimus

Veikos:

 Nustatyti ribines kainas

 Nuolat lyginti nustatytas kainas su kainomis rinkoje

 Analizuoti kainų sumažėjimus tikslu gauti maksimalų pelną

29. Atsargų kontrolės skyrius:

 Stebėti ir priimti sprendimus dėl atsargų kiekių bei nomenklatūros

 Atsargos tai buferis tarp tiekimo ir poreikio

 Didelės išlaidos bei dideli kiekiai

 Atsargų reikia tiek kiek jų reikia šiuo momentu

 Tiksli atsargų įrašų registracija

30. Gamybos skyrius:

Planuoti

 Ką gaminti , kada gaminti ir kaip gaminti

Stebėti

 Įrengimus, žmones bei procesus

Reikalinga informacija

 Medžiaginiai poreikiai laiko vienetui

 Našumas laiko vienetui

 Darbo jėgos ir įrangos panaudojimas

 Galimi nenumatyti įvykiai

31. Informacijos lygiai

Informacija pagal savo apimtis bei svarbą traktuojama lygiais

 Dėstytojo atlyginimas

 Katedros fondas

 Universiteto biudžetas

 Šalies švietimo biudžetas

 Pasaulinis švietimo fondas

32. Informacijos klasifikavimas

Strateginė (5 – 10 metų į priekį)

 Vartotojų gyvenimo stiliaus požiūrio kitimas

 Miestų planuojamo vystymosi įtaka

Taktinė (iki 1 metų)

 Sezoninės poreikių variacijos

 Įmonių asortimento atnaujinimo įtaka

Operatyvinė (dienos, savaitės info)

 Atsargų stoka

 Darbo jėgos stoka

33. Kas apibūdina informacijos kokybę?

 Trumpumas (Tiek kiek vartotojui reikia žinoti)

 Tikslumas (Ar pastato išmatavimai būtini mikronais?, Ar kompanijos prezidentas privalo žinoti gaminių kainas iki cento? )

 Savalaikiškumas ir šiuolaikiškumas (Informacija pateikta pavėluotai yra

nereikalinga , Finansinės ataskaitos privalo įvertinti visų metų darbo laiką, bet gali būti pateiktos kiek vėliau.)

34. Socialinės ir kompiuterinės sistemos:

 Suprasti sąryšius tarp žmonių ir kompiuterinių sistemų prieš pradedant pertvarkymus

 Suvokti, kad kompiuteriai pakeis šiuo metu egzistuojančią socialinę sistemą

 Kompiuterinės sistemos dažnai priverčia elgtis pagal tam tikras procedūras

 Žmonės dažnai laužo taisykles

35. Valdymo informacinės sistemos:

Tai duomenų bazės, ataskaitų ir sprendimo modeliai. Sistema, kurios tikslas kaupti informaciją, ją apdoroti ir siūlyti sprendimus valdymui. Sistema privalo identifikuoti problemas ir jas suprasti. Visa informacija yra laikoma duomenų bbazėse. Reikia turėti programinę įrangą, kuri teiktų pasiūlymus.

36. Duomenų bazės

Kas tai yra duomenų bazės?

 Tai yra informacijos rinkinys palaikantis konkrečias organizacijos veikas

 Tai realaus pasaulio tam tikros dalies modeliai

Duomenų bazės nėra.

 Atsitiktinės informacijos rinkinys

 Informacijos rinkinys parengtas be tam tikro tikslo

Tikslai:

 Jos gali sumažinti informacijos perteklių.

 Jų duomenys gali būti panaudoti keletui programų iš karto.

37. Kam reikalingos duomenų bazių valdymo sistemos?

 Tai tikslinės sistemos

 Vartotojo galimybės

– aprašyti duomenis

– užpildyti duomenų bazes duomenimis

– valdyti duomenis

– analizuoti duomenis

1. vykdyti užklausas

2. papildyti duomenis

3. atitaisyti duomenis

4. ..

38. Duomenų bazių llentelės

Nr Pavardė Grupė

123568 Petrauskas NEK-04

254689 Ilgauskas NVA-04

 Lentelė turi savo pavadinimą

 Vertikalūs stulpeliai – laukai

 Horizontalūs – įrašai

 Ryšiai tarp duomenų kaip aibių teorijoje

 Duomenys nesusisteminti

 Galimas laukų indeksavimas (duomenų surūšiavimas pagal tam tikrą tvarką)

39. Duomenų sąryšio modelis

 Tai modeliavimas remiantis aibių teorija

 Modeliavimas vykdomas naudojant lenteles, įrašus bei ryšius tarp jų

 Esybė/objektas

– tai koks nnors objektas ar subjektas realiame gyvenime

– objekto ar subjekto savybių rinkinys (savybės vadinamos atributais)

– savybes atitinka laukai lentelėse

40. Kokias žinote duomenų sąryšio formas?

1) iš viršaus į apačią:

– apsibrėžti norimus subjektus, kurie reikalingi duomenų bazėje.

– apsibrėžti kokie bus reikalingi šių subjektų atributai.(kaip norėsime rūšiuoti pagal pavardę DU)

– pagal kokį lauką info susieti (pavardė, už ką atsakingas)

2) iš apačios į viršų :

– turime žinoti kokius atributus naudosime savo lentelėse (pavardė, vardas, kur praleidžia atostogas)

– atributus grupuojame konkretiems subjektams (įsivedam indeksus pagal ką rūšiuosim)

41. Telekomunikacijų vaidmuo organizacijose

• Darbo grupių bendravimas (elektroninis paštas, video konferencijos)

• Šiuolaikiniai verslai (elektroninė komercija (platusis pasaulinis voratinklis www))

(elektroninis duomenų pasikeitimas (duomenimis keičiasi verslo partnerių kompiuteriai))

42. Trys pagrindiniai elementai formuojant duomenų komunikaciją:

 siuntėjai ir gavėjai, kurie nori kkeistis duomenimis (siuntėjas duomenis koduoja, gavėjas duomenis dekoduoja)

 perdavimo terpė (per ką sklinda)

 komunikacijos taisyklės arba protokolai

43. Kas tai yra tinklas?

Susijusių resursų sujungimas formuojantis bendrą sistemą (prekybos tinklai – viena sistema).

44. Kompiuterinis tinklas?

• Kompiuterių rinkinys (nuo 2 iki mln.)

• Jungtys tarp kompiuterių (terpė)

– kabeliai, telefonas, radijo ryšys

• Programos palaikančios komunikaciją

– netscape, explorer, eudora ir tt.

45. Kokias žinote tinklų topologijas?

 Žiedas ( žinutė juda ratu kol pasiekia reikiamą adresatą).

 Žvaigždė ( kompiuteriai sujungti per centrinį raktą (serverį), raktas kontroliuoja prieeigą).

 Magistralė ( prijungti prie to pačio kabelio, (mašinos pprijungimas prie magistralės, vienu metu aptarnaujama tik viena mašina, kitos laukia kol bus laisva magistralė)).Plačiausiai naudojama.

 Medis ( hierarchinė struktūra, tik vienas kelias keliauti duomenims, (nėra maršrutizavimo problemų, net jei nutrūksta jungtis nėra alternatyvių maršrutų)).

 Tinklelis (daug alternatyvių maršrutų duomenims, (jei jungtis nutrūksta yra kiti keliai duomenims)). Brangi ir nedažnai naudojama.

 Sujungti žiedai (internetas?)

46. Kas tai yra paketas?

Tai 1 kb (bito) informacinis vnt., kuriais pasikeičiama informacija kompiuteriuose. E-pašto žinutė yra sudaryta iš eilės paketų. Kiekvienas paketas turi informaciją apie siuntėjo ir gavėjo kompiuterių adresus.

47. Kokia yra didelės apimties kompiuterių tinklo struktūra?

 Kompiuteriai, kurie vadinami pagrindiniais (HOST)

 Perdavimo linijos, kuriomis sklinda bitų srautai.

 Komutatoriai, kurie vadinami žinučių sąsajos procesoriais. Pastarieji priima žinutes ir persiunčia jas toliau. Kartais jie vadinami maršrutizatoriais.

48. Kas tai yra maršrutizavimas?

Tai paketų maršrutų parinkimas naudojantis adresų lentelėmis.

49. Kokius žinote signalų moduliacijas?

 Amplitudinė moduliacija, AM : keičiama signalo amplitudė.

 Dažninė moduliacija, DM : keičiamas signalo dažnis.

50. Kaip apibūdintumėte amplitudinę moduliaciją?

Keičiama signalo amplitude. Ją naudojant koduojama informacija.

51. Kaip apibūdintumėte dažninę moduliaciją?

keičiamas signalo dažnis.

52. Kokias žinote perdavimo terpes?

 Kabelis (dvilaidė linija 19,5 kbps atstumas 50m)

 Koaksialinis kabelis – centrinis laidas ir šarvas (10-20 Mbps, 100m)

 Šviesolaidis – šviesos bangomis (300,000 gigabitų/s). Šviesolaidžiai leidžia ženkliai padidinti parduodamų dažnių juosta ir tuo pačiu perduoti didesnį bitų kiekį per tą patį laiko tarpą.

 Vyta ppora – susukti laideliai, grandinėlė( 1Mbps, atstumas 100 m.)

53. Kas tai yra duomenų suspaudimas ir kam jis reikalingas?

Duomenų suspaudimas – tai nestruktūrizuoto informacijos pertekliaus sumažinimas duomenyse.

Kompresija yra naudojama padidinti perduodamų duomenų kiekį, kuris gali būti persiųstas tinklais. Būdai :

 Trasos ilgio kodavimas (0 ir 1, kur tuščia 0, kur raidė – 1)

 Huffmano kodavimas (au – a = lauk –lak)

 Mpeg

Suspaudimo laipsnis priklauso nuo panaudojamo būdo bei pertekliaus

54. Kas apsprendžia kanalo parinkimą?

 Kanalo tinkamumas (teksto ir vaizdo)

 Įrangos tinkamumas

 Kanalo panaudojimo galimybė

 Galimybė suprasti informaciją (informacijos kokybiškumas)

 Ekonominis pagrindimas

 Laiko problemos

55. Terpės tipai ir jų panaudojimas:

 Tekstas, Kalbos kokybės forma, Vaizdas, Aukštos kokybės garsas, Video.

Vartojimas:

 Kuo sudėtingesnė informacija tuo jai reikalinga daugiau duomenų.

 Kuo informacija kompleksiškesnė – didesni kanalai.

 Komunikacijai realizuoti reikia didelės apimties kanalų, t.y. daugiau pralaidos gebos arba didesnio juostos pločio

56. Kam reikalingi standartai?

Jie apibrėžia komunikaciją vienoje ar keliose erdvėse.

Standartai palengvina sistemų panaudojimą

 Komunikacija ir protokolai apibrėžiami standartais

 Standartai yra priimami ekspertų grupėmis, gamintojų, vartotojų bei tarptautinių komitetų ir tt.

 Standartų panaudojimas palengvina komunikacijos procesą

Pavyzdys: Elektroninio pašto žinutėje

 Tekstas turi būti parašytas standartinėje kalboje

 Žinutės formatas turi būti standartinis

 Turi būti naudojami standartiniai protokolai informacijos perdavimui

57. Informacinės technologijos:

Kompiuterinių sistemų ir komunikacijų technologijų susiliejimas (konvergencija)

58. Kas sudaro informacines technologijas?

 Internetas ir pasaulinis platusis voratinklis www

 PCs, minikompiuteriai, daugiaprograminės mašinos

 Telefoniniai tinklai, ISDN, kiti tinklai

59. Analoginiai ir sskaitmeniniai signalai

 Tradicinės sistemos (telefonija, radijas, TV) yra analoginės

 Analoginiai = Netrūkūs signalai – neribojami lygiai

 Skaitmeniniai = Diskretiniai signalai – Diskretiniai lygiai

 Kompiuteriai naudoja skaitmeninius signalus

60. Kas yra modemas ir kam jis naudojamas?

Įtaisas, kuris skaitmeninį signalą paverčia analoginiu, kad informacija būtų perduodama telefoninėmis linijomis.

61. Kas yra kanalo talpa ir kanalo juostos plotis?

Skaitmeniniai kanalai turi apribojimus informacijos perdavimui

Tai kanalo pralaidos geba – Capacity (talpa)

Analoginiai kanalai turi panašius apribojimus

Tai žinoma kaip kanalo juostos plotis- Bandwidth

62. Multipleksavimas:

Procesas, kai daugelyje tinklų individualūs kanalai yra naudojami daugiau negu vienai komunikacijai.

 Skirtingi taikymai

 Skirtingi vartotojai

 Skirtingi duomenų tipai

Tai reikalauja multipleksavimo multiplexing

Tai vieno kanalo panaudojimas daugiau nei vienai komunikacijai

63. Kokias žinote multipleksavimo rūšis, apibūdinkite jas.

Dažninis multipleksavimas

 Kanalas dalijamas skirtingiems dažniams

 Ribojamas maksimaliai galimu dažnių juostos pločiu

Laikinis multipleksavimas

 Kanalas dalijamas laike

 Kiekvienas vartotojas naudoja kanalą tam tikrą laiko tarpą

 1,2,3,4,1,2,3,4,tt.

64. Protokolai ir kam jie naudojami

Tam tikra struktūra leidžianti atlikti komunikaciją.

Protokolai

 Sukuria bazę komunikacijai

 Leidžia panaudoti klaidų kontrolės mechanizmus

 Kontroliuoja komunikaciją

 Leidžia realizuoti komunikaciją visiems duomenų tipams

65. Kokie reikalavimai keliami protokolams

 Žinutės formatas

 Klaidų kontrolė

 Padėkos

 Prisijungimo trukmės ir pakartotini jungimai

 Sekos kontrolė

 Srauto kontrolė

 Atstatymas

 Duomenų skaidrumas ar vaiskumas

Protokolai privalo būti apibrėžti

66. 2 Duomenų suspaudimo formos

Duomenų suspaudimas – tai nestruktūrizuoto informacijos pertekliaus sumažinimas duomenyse

Naudojamos dvi suspaudimo formos:

 Visiškas informacijos išsaugojimas suspaudimo metu -Lossless

 Dalis informacijos prarandama suspaudimo metu – Lossy

Lossless

 Kuomet originalūs duomenys bus vėl atstatomi

 Naudojamas testams, programoms

ir panašiems duomenims

Lossy

 Naudojama kai kuriems paveikslėlių formatams, garsui ir video

67. Kaip skirstomi kompiuteriniai tinklai?

Klasifikuojami pagal dydį, technologijas bei protokolus

o Lokaliniai tinklai (trumpesni nei 1km)

 Nedidelė erdvė, Didelio greičio žiedas ar magistralė, IEEE 802.X

o Plačios erdvės tinklai (ilgesni nei 1 km)

 Didelė erdvė, nedidelio greičio padrikai sujungti, internetas, OSI ir SNA

o Metropolijos tinklai

 Miesto dydžio, šviesolaidžiai, didelio greičio technologijos

68. Internetas

• Internetas naudojamas daugelio vartotojų

• Tinklų tinklas

• Dalinai administruojamas interneto bendrijos (IAB, IETF)

• Didelis kiekis sujungtų kompiuterių visame pasaulyje

• Apjungi tinklai ir tinklai tinkluose

69. Kokias paslaugas siūlo internetas?

• E-paštas

• Pasaulinis platusis voratinklis (svetaines)

• Bylų pperdavimas

• Naujienų grupės

• Skelbimų lentos

• Pokalbių svetainės

• Dialoginės paslaugos

(pvz. knygų atnaujinimas)

70. Kaip prisijungti prie interneto?

• Naudoti kompiuterinę peržiūros programą

o Netscape

o Microsoft Internet Explorer

o Mosaic

o Kitos

• Įvesti prisijungimo adresą http://www.su.lt/

• Arba panaudoti nuoruodas

• Arba panaudoti žymes

71. Kas tai yra elektroninis paštas?

Tai persiunčiama informacija tarp žmonių ir kompiuterių internete. Tai plačiausiai naudojama interneto išteklis. Vartotojai turi savo adresą: pavardė ar funkcijos, kompiuterio prie kurio prisijungėm adresas, šalis kurioje yra kompiuteris, organizacijos tipas. Yra dvi adreso dalys: 1) vartotojo identifikatorius.(ID) 2) srities adresas – jei jo nebus nesusisieksim.

72. E-paštas -privalumai

• Greitis

• Popierių apimties sumažėjimas

• Žinutės/dokumentai persiunčiami iir gaunami kada patogu vartotojui

• Pastovus dialogo fiksavimas

• Tiesiogi prieiga gali būti traktuojama kaip “socialinis lygintojas”(galima tiesiogiai bendrauti)

73.E-paštas – trūkumai

• Nereikalingas paštas

• Betarpiškas bendravimas turi privalumų

• Sistemos nulūžta

• Informacijos užlaikymai gali būti neprognozuojami ir pernelyg dideli

• Prieigos suvaržymai gali būti ribojami pvz dėl įrangos

74. Informacija:

 Duomenys yra nneapdoroti dydžiai (skaičiai)

 Informacija yra duomenys turintys prasmę ir struktūrą

Pavyzdžiai ( duomenys – tel.nr. 25446, produkto kodas (bar kodas). Duomenys naudoja simbolius. Simboliai gali būti įvairių rūšių :1) Dvejetainiai skaičiai 0 ir 1. 2) dešimtainiai skaičiai 0,1,2,3,.3) angliškas alfabetas a,b,c,d,.

75. Kaip koduojamas tekstas

ASCII naudoja 7 bitus simboliui

 Efektyvus saugojimas ir perdavimas

 Naudojamas ribotas simbolių kiekis (26+26 + skyryba)

 Taikoma tik anglų kalbai

 Kitos versijos gali būti panaudotos kitiems simbolių rinkiniams

 Naujas kodavimo būdas – Unicode

 16 bitų sistema apima visų kalbų simbolius

76. Struktūrizuota informacija

 Struktūrizuota informacija gali būti labai efektyvi

 Struktūra perteikia prasmę

 Tai žymiai lengviau negu naudojant laisvą tekstą

 pavyzdys – 29 WV1 1LL gali būti panaudotas adresui

 Tačiau gali būti keletas problemų

 Atliekant išrankas duomenų bazėse gali būti pateikta labai daug įrašų, jei pakankamai plačiai suformuluotos išrankos ssąlygos

 Pavyzdys: Kuomet ieškomas Jonas Jonaitis Kuršėnuose, bet netyčia išmetami Kuršėnai ir paieška atliekama visoje Lietuvoje, rezultatas aiškus

77. Kaip koduojamas garsas?

 Audio informacija turi keletą skirtingų standartų

 Keletas šių skirtumų priklauso nuo skirtingų reikalavimų sistemoms

 Pagrindiniai yra du standartai

 CD-kokybės garsas ir mono kalbai kokybiniai reikalavimai

A. CD naudoja 44.1 kHz išrankas, 2 x 16 bitų kanalus

= 44 100 x 16 x 2 = 1 411 200 bps

B. Mono kalba naudoja 8 kHz išrankas 1 x 8-bitų kanalą

= 8000 x 8 x 1 = 664 000 bps

78. Kaip koduojami paveikslai?

Du pagrindiniai vaizdų kodavimo būdai

 Bitinės išraiška ir grafinė

 Bitine išraiška pagrindinai perteikiami paveikslai

 Grafiniai vaizdai pagrindinai yra linijos bei brėžiniai.

Naudojamas didelis kiekis standartų

 JPEG standartas yra dažniausiai naudojamas

 Kiti yra GIF, TIFF, TGA, tt…

79. Kaip koduojama video informacija?

Tai labiausiai sudėtingas multimedijinės informacijos tipas

 Perdavimo ir saugojimo reikalavimai apibrėžiami:

 Kadrų kiekiu (15-30 dažniausiai naudojama)

 Displėjaus dydžiu (Gali būti keičiamas, kad patenkinti perdavimo greičius)

 Naudojama skiriamąja geba (gali būti apsprendžiama displėjumi)

 Spalvos gyliu (priklausomai nuo reikalavimų 8-24 bitų)

 Tipiniai skaičiai

80. Kas tai yra mišri informacija?

Multimedia – tokia informacija, kai atskiri terpės tipai sudaro sklandų loginį objektą. Objektas – tekstas, vaizdas, video, duomenų bazės – sudaro daugialypę terpę (multimedia). Tai tekstas ir garsas, garsas ir judesys, įv. informacijos formos sujungtos į vieną visumą (garsas ir video, garsas ir vaizdas, garsas ir tekstas).

81. Kam reikalinga sinchronizacija, perduodant mišrią informaciją?

Sinchronizacija reikalinga sujungiant įvairios formos informaciją (reikalinga labai gera aparatūra). Turi būti kainos – multimedijos apribojimas, įrangos apribojimai, informacijos suprantamumas, juostos pločio apribojimai, konfidencialumas, informacijos turinio kontrolė.

Praktiškai neegzistuoja problemų – išskyrus kai kuriuos video/audio atvejus, perduodant informaciją.

82. Statiniai ir dinaminiai duomenys

• Statiniai duomenys nepriklauso nuo laiko

– Paprastai egzistuoja erdviniai sąryšiai

– Tekstas ir vaizdas

• Dinaminiai duomenys priklauso nuo laiko

– Duomenys naudojami laiko sekoje

– Audio ir Video (garsas, muzika, video)

83. Naujos elektroninės komercijos taisyklės

– Web svetainė turi bbūti estetiška

– Web svetainė privalo būti patogi ir greita

– Turi skatinti žmones apsilankyti, pasilikti ir grįžti

– Reklamuotis apie Jūsų organizacijos galimybes vykdyti internetinę komerciją

– Mokytis iš savo Web svetainės

84. Kokie yra pagrindiniai kompiuterinių sistemų tikslai ir kokios grėsmės šioms sistemoms egzistuoja?

Tikslai: 1) Duomenų konfidencialumas (grėsmė – Duomenų neapsaugojimas)

2) Duomenų pilnumas (Grėsmė – Manipuliavimas su duomenimis)

3) Sistemos tinkamumas (Grėsmė – Sistemos atsisakymas aptarnauti)

85. Kokios yra kompiuterinių įsilaužėlių kategorijos?

1. Netechninių žmonių atsitiktinis smalsumas.

2. Šniukštinėtojai

3. Nesąžiningi, norintys užsidirbti pinigų

4. Komercinis ar karinis špionažas

86. Dėl kokių priežasčių gali būti prarandama informacija?

1. Stichinės nelaimės (Gaisras, potvyniai, karai)

2. Programinės ar aparatūrinės klaidos (Procesoriaus blogas veikimas, blogas diskas, programos klaidos)

3. Žmogiškos klaidos (Duomenų klaidingas įvedimas, diskų sumaišymas)

87. Kokie yra informacijos šifravimo principai?

Ryšys tarp atviro teksto ir šifruoto teksto

Slapto rakto kriptografija:

 Monoalfabetinis pakeitimas (Kiekviena raidė keičiama kita raide)

 Suteikiamas šifravimo raktas (Nesunku atrasti dešifravmo raktą)

 Slapto rakto kriptografija vadinama simetrinio rakto kriptografija

Atviro rakto kriptografija:

 Visi vartotojai gauna viešo/slapto raktų porą

– Vieši raktai skelbiami viešai

– Slapti raktai neskelbiami

 Viešas raktas yra šifravimo rakas

– Slaptas raktas yra dešifravimo raktas

Encryption key → Cipher text → Decryption key

88. Kuo skiriasi atviras tekstas nuo šifruoto teksto?

Atvirą tekstą visi gali perskaityti ir suprasti. Šifruotą tekstą be dešifravimo rakto nesuprasi. C=E(P, KE). P=D(C, KD).

89. Kokie gali būti šifravimo raktai?

Slapto rakto kriptografija:

 Monoalfabetinis pakeitimas

– Kiekviena raidė keičiama kita raide

 Suteikiamas šifravimo raktas

– Nesunku atrasti dešifravmo raktą

 Slapto rrakto kriptografija vadinama simetrinio rakto kriptografija

Atviro rakto kriptografija:

 Visi vartotojai gauna viešo/slapto rak-tų porą

– Vieši raktai skelbiami viešai

– Slapti raktai neskelbiami

 Viešas raktas yra šifravimo rakas

Slaptas raktas yra dešifravimo raktas.

90. Skaitmeninis parašas

Užkoduota simbolių eilė, kurią žino tik informacijos vartotojas ir informacijos priėmėjas. Patvirtina pasirašiusiojo tapatybę. Formuojamas naudojant žinutės turinį, kiekvienai žinutei jis bus skirtingas.

• Skaičiuojamas parašo blokas

• Ką vartotojas gauna

91. Vartotojo autentiškumas, kam tas yra reikalinga?

Užtikrinimas, kad informacija gauta iš tų asmenų, kurie ją siuntė.

Pagrindiniai principai:

1. Kažką ką vartotojas žino

2. Kažką ką vartotojas turi

3. Kažką kas apibūdina vartotoją

Tai turi būti atlikta prieš vartotojo darbą su sistema.

92. Kokiais būdais gali būti patikrintas vartotojo autentiškumas?

1. Slaptažodžiai.

2. Magnetinės kortelės (plastikinės ir procesorinės)

3. Biometrija (piršto ilgiui matuoti prietaisas)

93. Kaip gali būti pažeistas operacinės sistemos saugumas?

• Nemokama programa prieinama nepatyrusiam vartotojui (Programa turi kodą, kurio tikslas daryti žalą )

• Pakeisti programą aukos kompiuteryje (Skatinti vartotoją paleisti šią programą)

• Loginės bombos, kai kompanijos programuotojas parašo programą (įveda slaptažodį)

– Potenciali daryti žalą

– Viskas gerai, kol programuotojas kasdieną įveda slaptažodį

– Pogramuotojas atleidžiamas, slaptažodis neįvedamas ir bomba sprogsta

94. Kokie yra pagrindiniai principai saugumui pasiekti?

• Užklausos atminčiai, diskui, juostoms ir tik skaitymui

• Naudojami negalimi sistemos kreipiniai

• Startuoja prisijungimo vardą ir po to funkcijas DEL, REBOOT, or BREAK

• Bandymas modifikuoti OS struktūrą

• Bandymas paleisti funkcijas DO NOTs(nieko nedaryti)

• Bando įtikinti programuotoją atidaryti spąstų vartus arba atsisakyti spąstų

• Bando imituoti sistemos programuotojui, kad pamiršo slaptažodį

95. Kokie

pavojai tyko dirbant tinkluose?

• Išorinės grėsmės

– Programa persiunčiama konkrečiam vartotojui

– Programa pradedama vykdyti ir kartu pradeda daryti žalą

• Virusų kūrėjų tikslai

– Greitai plintantis

– Sunkiai aptinkamas

– Sunkiai pašalinamas

• Virusas tai programa, kuri pati save daugina

– Prisijungia prie kitos programos

– Pradeda daryti žalą

96. Kokie yra virusų veikimo pobūdžiai?

• Šantažas

• Atsisakymas aptarnauti kol egzistuoja virusas

• Aparatūrinės įrangos sugadinimas

• Poveikis konkurento kompiuteriui

– Daryti žalą

– Šnipinėti

• Nešvarūs žaidimai kompanijoje

– Trukdo kito kompanijos darbuotojo kompiuterio darbą

97. Kaip virusas plinta?

• Virusas stengiasi pasitalpinti ten, kur lengviausiai gali būti nukopijuotas

• Kada kopijuojamas

– Užkrečia programas kietame bei minkštame diskuose

– Gali bandyti sklisti per lokalinį tinklą

• Prisijungia prie nekaltai atrodančio pašto

– Kuomet atidaromas, pasinaudoja aadresų sąrašu dauginimuisi

98. Kam reikalingos ir kaip funcionuoja antivirusai ir antivirusinės programos?

Antivirusinė programa padeda apsaugoti kompiuterį nuo virusų, bet šimtaprocentinės garantijos nėra.

Elgesio tikrinimas

• Virusų išvengimas

– gera operacinė sistema

– Instaliuoti tik originalias programas

– Naudoti antivirusines programas

– Neatidarinėti pašto priekabukų

– Dažnai darykite rezervines kopijas

• Atstatymas po viruso poveikio

– Išjungti kompiuterį, perkrauti iš saugaus disko, paleisti antivirusinę programą

99. Kokios gali būti apsaugos priemonės?

1. Domain1 = File1[R]. File2[RW]

2. Domain2 = File3[R]. File4[RWX]. File5[RW]

3. Domain2=Domain3=Printer1[W]

4. Domain3 = File6[RWX].Plotter[W]

Apsaugos matrica.