AKTYVUS POILSIS IR ŽMOGAUS DARBINGUMAS
TURINYS
ĮVADAS 3
1. AKTYVUS POILSIS 4
1.1. Aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai 4
2. PASYVUS POILSIS 6
2.1. Pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai 6
3. ŽMOGAUS DARBINGUMAS 7
3.1. Nuovargio, pervargimo ir nuobodulio pavojus 7
3.2. Miegas ir jo sutrikimai 8
3.3. Vaistai, kofeinas, alkoholis 9
IŠVADOS 13ĮVADAS
Aktyvus poilsis yra įvairi fizinė veikla, padedanti įveikti nuovargį ir atgauti jėgas, pavyzdžiui, sportas, žaidimai, fizinis darbas, šokiai ir pan.
Darbingumas apibūdinamas, kaip aktyvus gyvenimo procesas: nuo gyvenimo pradžios iki galo, užsiėmimai tai visi aktyvus procesai skirti savo ir kitų priežiūrai, pasirūpinimui, gyvenimo pasitenkinimui, bei siekiant būti socialiais ir ekonomiškai produktyviais gyvenimo eigoje iir kituose įvairiuose kontekstuose
Geras poilsis yra labai svarbus. Naktį neišsimiegant kenčia žmogaus darbingumas, lydi prasta nuotaika, sunku susikaupti. Kiekvienas norime išvengti šių nemalonių padarinių ir būti žvalūs bei kupini jėgų.
Svarbiausia pastovi dienotvarkė. Keldamiesi kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir eidami miegoti tuo pačiu metu pripratinsite organizmą prie ritmo.
Darbo tikslas: išanalizuoti aktyvų poilsį ir žmogaus darbingumą.
Darbo uždaviniai:
išanalizuoti aktyvaus poilsio įtaką žmogui;
išanalizuoti pasyvaus poilsio įtaką žmogui;
išanalizuoti kokia darbo reikšmė, žmogaus darbingumui.1. AKTYVUS POILSIS
Aktyvus poilsis – aktyvus laisvo laiko praleidimas ir ffizinė veikla: vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta, keliavimas ir panašiai.
Dabar daug turizmo agentūros siūlo aktyvųjį poilsį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
Daug žmonių pasirenka kultūrinį pažintinį turizmą, keliauja pažinimo tikslu, norėdami susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos ššalies vertybėmis.
1 pav. Aktyvaus poilsio praleidimas
Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl aktyvus poilsis pirmiausiai siejasi turizmu.1.1. Aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai
Aktyvus poilsis yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Žinoma, kiekvienas žmogus poilsį pasirenka pagal savo galimybes ir poreikius.
Dabar Lietuvoje yra labai aktualu, kad žmonės pasirinka poilsį gamtoje ir tai įtakoja Lietuvos kaimo turizmo plėtrą. Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti ir vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir tt.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.
Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas. Atsižvelgiant į platų poilsio pasirinkimą, yra išskiriami pagrindiniai aktyvaus poilsio privalumai ir trūkumai.
Privalumai:
Aktyvus gyvenimas gerina žmonių sveikatą;
Įtakoja turizmo plėtrą;
Leidžia naudingai praleisti laiką;
Didina žmonių užimtumą;
Trūkumai:
Reikalauja papildomų lėšų, nes beveik visos paslaugos yra mokamos;
Dėl silpnos sveikatos galimas organizmo išsekimas.2. PPASYVUS POILSIS
Pasyvus poilsis pasireiškia kada vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.
Šiuo metu žmogui labiau priimtinas pasyvus poilsis, nes grįžtant namo po sunkios darbo dienos norisi likusį laiką praleisti ramybėje su artimais ir draugais, arba net
prie kompiuterio ar televizoriaus. Kaip darbą keičia poilsis, taip ir mąstymą keičia „tuščia galva“.
2 pav. Pasyvaus poilsio praleidimas
Kiekvienas žmogus turi savo individualų ritmą, tai žmogus turi pasirinkti sau tinkamą atsipalaidavimą. Poilsis labai stipriai įtakoja kiekvieno žmogaus gyvenimą. Būtent nuovargis trukdo toliau tobulėti. Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį.
Geriausias poilsis tas, kuris susijęs su kultūra, savišvieta: kartu ir pats tobulėji, ir naujas žinias vėliau gali panaudoti savo darbe. Todėl pasyvus poilsis labiau tinka tiems kurie bando surasti savo kelią, surasti save.2.1. Pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai
Taip kaip mes pasyvų poilsį priskiriame prie pasyvaus laiko praleidimo, kuris nereikalauja daug pinigų ir fantazijų, tai išskiriami pagrindiniai pasyvaus poilsio privalumai ir trūkumai.
Privalumai:
Pasyvus poilsis nereikalauja daug pinigų
Tinka žmonėms, kuriu sveikata yra silpna ir jiems tinka tik neaktyvus poilsis
Laikas leidžiamas ramybėje, o tai gerina nervų sistemą
Trūkumai:
Neefektyvus laiko panaudojimas
Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali pabloginti sveikatą ir akių regėjimą.
Mažina bendravimą tarp žmonių.3. ŽMOGAUS DARBINGUMAS
Kiekvienas žmogus yra unikalus. Jis skirtingai mąsto, skirtingų dalykų nnori iš gyvenimo, skirtingi jo sugebėjimai, skirtingi būdai ir sugebėjimai įveikti stresą ir sunkumus. Be abejo, visi šie dalykai turi reikšmės tam, kaip jis atliks savo darbą.3.1. Nuovargio, pervargimo ir nuobodulio pavojus
Žmogaus darbingumas svyruoja metų, savaičių bėgyje ir net paros metu. Darbingumo sumažėjimas vadinamas nuovargiu.
Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo.
Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.
Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.
3 pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė
Saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medžiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą.
Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė – emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga rryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių.
Persitempimas – tai ūmiai atsirandantis patologinis reiškinys, kai žmogus atlieka labai sunkų darbą, neatitinkantį organizmo jėgų ir jo funkcinių galimybių. Taip dažnai atsitinka per sportines varžybas ir kitomis ekstremaliomis situacijomis – sutelkus fizines, psichines ir valios pastangas, kurių dėka atliekamas organizmo treniruotumo ir jo galimybių neatitinkantis darbas.
Persitempimas pasireiškia dideliu bendruoju silpnumu, pykinimu, cianoze, sutrinka širdies ritmas, skauda širdies plote. Persitempęs žmogus gali netekti sąmonės, net mirti. Gali prasidėti širdies dilatacija, atsirasti negrįžtamųjų širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų pakitimų. Persitempus būtina neatidėliotina medicinos pagalba.
Nuovargio profilaktika. Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis.3.2. Miegas ir jo sutrikimai
Miegas yra periodiška funkcinė žmogaus ramybės būsena, kuriai būdingas
specifinis nervų sistemos ir viso organizmo neveiklumas: nieko tikslingai neveikiama, mažai judama ir nereaguojama į aplinkos dirgiklius, sulėtėja kvėpavimas, kraujotaka bei sumažėja kūno temperatūra. Miegodamas žmogus netgi auga. Žmogus pramiega trečdalį gyvenimo. Miegas labai didelę reikšmę turi žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui.
Esminis skirtumas tarp miego ir būdravimo – miegantysis neturi valios ir negali atsiminti apie gyvenimą budrumo metu. Be retų išimčių, jis negali laisvai rinktis, o yra valdomas sapno ir pagautas savo kūrinių – ištirpsta riba tarp žmogaus ir aaplinkos.
Miego sutrikimai nustatomi ne tada, kai žmogus nepatenkintas miegu, atsibunda arba neužmiega, o tada, kai dieną jaučiasi blogai. Galimi ir „atvirkštiniai“ sutrikimai, susiję su miegu – tai staigus sapnų įsiveržimas į dienos veiklą, užmigimas dieną, vadinamas narkolepsija (jei studentas užmiega paskaitos metu, tai ne sutrikimas, bet jei dėstytojas – tai jau narkolepsija).
4 pav. Miegas
Nemigos priežastys:
a) Padidėjęs nerimo lygis- sunku užmigti vakare;
b) Depresija- atsibundama per anksti ryte;
c) Netikusios miegojimo sąlygos – pavyzdžiui, nepatogia lova, miegojimas dviese;
d) Nesugebėjimas persijungti į mmiego režimą, t.y. per daug aktyvi veikla ir rūpesčiai prieš miegą, ritualų trūkumas, kaip antai knygos skaitymas, prausimasis, šilto gėrimo puodelis;
e) Per mažas kūno temperatūros pakilimas dieną, arba jos pakilimas netinkamu metu, pavyzdžiui, vakare (tai trukdo kūno temperatūrai nukristi naktį). YYpač stipriai tai patiria žmonės, kurie dieną daug guli.3.3. Vaistai, kofeinas, alkoholis
5 pav. Vaistai
Vaistai. Šiuolaikinė reklama nuolat siūlo įsigyti įvairiausių medikamentų, skirtų tiek gydyti, tiek profilaktikai. Labai svarbu atsiminti, kad absoliučiai daugumai medikamentų būdingas nepageidaujamas šalutinis poveikis, kuris skirtingiems žmonėms pasireiškia nevienodai.
Čia galioja taisyklė: vartojant bet kokius vaistus, skristi negalima, nebent gavus aviacijos gydytojo leidimą.
Kofeinas, viena labiausiai pasaulyje vartojamų narkotinių medžiagų, yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius. Jo poveikis organizmui labai įvairus. Vartojamas nedideliais kiekiais kofeinas turi naudingą efektą. Pavyzdžiui, jis padidina budrumą, koncentravimosi ir koordinacijos galimybes, stimuliuoja skrandžio sekrecinę veiklą, raumenys ne taip greitai pavargsta. Pernelyg dideli kofeino kiekiai gali per daug stimuliuoti, o dėl to gali paspartėti širdies veikla bei kamuoti nemiga.
6 pav. Kofeinas
Įgulų narių, lyginant su kitomis profesijomis, ggyvenimo būdas, skatina kavos vartojimą. Jos psichiniai ir fiziologiniai efektai sukelia pripratimą. Suvartojimas 6–8 kavos ar arbatos puodelių kasdien jau rodo esant priklausomybę nuo kofeino. O darbingumas sumažėja jau nuo 200 mg paros dozės. Kaip parodyta 1 lentelėje, kofeino yra ne tik kavoje.
Kofeino kiekis (mg) 1 lentelė
Puodelis maltos kavos 80–135
Puodelis tirpios kavos 65–100
Puodelis kavos be kofeino 3–4
Espresso kavos puodelis 100
Puodelis juodosios arbatos 30–70
Puodelis kakavos 50
Stiklinė „Coca-cola“ ar „Pepsi-cola“ 15–30
Šokolado plytelė 30
Temperatūrą mažinanti tabletė (vidutiniškai) 30
Reguliarus kofeino vartojimas gali sukelti:
a) virškinimo trakto sutrikimus ir opaligę;
b) hipertenziją;
c) padidintą riziką sustoti širdžiai (asistolijai);
d) lėtinę raumenų įtampą;
e) miego ssutrikimus;
f) dezorientaciją;
g) padidintą aktyvumą.
Nutraukus gausų kofeino vartojimą gali pasireikšti (paprastai 12–16 valandų po paskutinės dozės):
a) dirglumas;
b) galvos skausmas;
c) depresija;
d) vangumas;
e) mieguistumas;
f) pykinimas ir vėmimas.
Alkoholis (etilo alkoholis, arba etanolis) yra nuodinga aktyvi vandenyje tirpi medžiaga. Išgertas alkoholis tuoj pat iš skrandžio (20 %) ir plonųjų žarnų (80 %) patenka į kraują. Jeigu žmogus išgeria nevalgęs – didžiausia koncentracija kraujyje būna po 40–60 min., o jeigu pavalgęs – po 1,5–2 h. Alkoholio rezorbcijos greitis yra nevienodas ir priklauso nuo gėrimo tipo (iš putojančių gėrimų ir kokteilių miksų rezorbuojasi greičiau), kūno svorio, maisto kiekio ir individualių organizmo ypatybių.
7 pav. Alkoholis
Patekęs į kraują, alkoholis pirmiausia paveikia jautriausią vietą – nervų sistemą. Nervų sistemos veikla slopinama.
Net nedidelis alkoholio kiekis:
a) sulėtina sprendimų priėmimą;
b) sutrikdo judesių koordinaciją;
c) lėtina mastymo procesus ir savikontrolę, sukelia stiprų pasitikėjimo savimi jausmą;
d) sutrikdo regėjimą;
e) sutrikdo pusiausvyros palaikymą;
f) sutrikdo miegą;
g) padidina jautrumą hipoksijai;
h) pažeidžia kepenis, širdį, smegenis ir kraujo ląsteles.
i) silpnina atmintį;
j) lėtina reakciją.
Alkoholis organizme veikia visų organų ir visų audinių ląsteles. Jis jas dehidratuoja (pašalina vandenį), trukdo pasisavinti deguonį, koaguliuoja (krešina baltymus), tirpdo riebalines medžiagas. Išgėrus žmogaus organizme tuoj pat prasideda alkoholio oksidacija (sudeginimas) ir išskyrimas iš organizmo. Alkoholio oksidacijos procesas stipriausiai vyksta kepenyse. Suaugusio žmogaus kepenys sudegina apie 10ml alkoholio per valandą. Todėl 10ml alkoholio vadinamas standartiniu alkoholio vienetu – SAV. Priešingai, negu yra tikima, alkoholio pasišalinimo iš organizmo ggreičio pagreitinti negalima. Nei šaltas dušas, nei kava, nei deguonis nepadės greičiau prablaivėti.IŠVADOS
1. Išanalizavus aktyvų poilsį galima teigti, jog aktyvus gyvenimas gerina žmonių sveikatą, įtakoja turizmo plėtrą, leidžia naudingai praleisti laiką, didina žmonių užimtumą.
2. IŠanalizavus pasyvų poilsį galia teigti, kad pasyvus poilsis nereikalauja daug pinigų, tinka žmonėms, kurių sveikata yra silpna ir jiems tinka tik neaktyvus poilsis, laikas leidžiamas ramybėje, o tai gerina nervų sistemą.
3. Išanalizavus žmogaus darbingumą galima sakyti kad, saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medžiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą.
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
Prieiga per internetą:
1. http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=18377209 (2010 – 11 ¬- 12)
2. www.sam.lt/go.php/lit/Ligu_ir./487 (2010 – 11 – 16)
3. www.sveikaszmogus.lt (2010 – 11 – 28)
4. grandspa.lt/./sveikata./aktyvus-poilsis (2010 – 12 – 06)
5.http://kineziterapija.info/aktyvaus-poilsio-privalumai-lyginant-su-pasyviu (2010 – 12 – 14)
