Krepsinis Liewtuvoje 1940-2004

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

TECHNOLOGIJU FAKULTETAS

MAISTO PRODUKTŲ KATEDRA

KREPŠINIS LIETUVOJE 1920-2004m.

Atliko: MPT 2-1 gr. stud.

E.Jonauskaite

Tikrino:

Vyšniauskas

Klaipėda

2004

Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje (1920-1926 m.)

Į Lietuvą krepšinis atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Įvairesnė darėsi taktika, kuriai įtakos turėjo kartais net paprasčiausi atsitiktinumai.

.1920 m. krepšinio rungtynės vyko mažoje salėje, kurios viduryje stovėjo kolona. Žaidėjas, varydamas kamuolį, atsitiktinai prabėgo taip arti kolonos, kad jį dengęs žaidėjas, niekieno netrugdomas, įmetė kkamuolį į krepšį. Pastebėjus tai, imta naudoti tokia stovinčia užtvara aukštus vidurio puolėjus, stovinčius prie baudos metimo linijos.

Taip atsirado ir dabar labai populiari pozicinio puolimo sistema su vienu vidurio puolėju.

Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau – krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. rudenį, kai LFLS nariai pradėjo mokytis ir žaisti.

Krepšinio gimimo Lietuvoje diena – 1922 m. balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS ir Kauno rinktinės.

Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos iir iš JAV.

Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes.

1922 m. Lietuvoje buvo dvi moterų ir dvi vyrų komandos.

1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame ddalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS.

Buvo rengiami pirmieji, tiesa, trumpalaikiai krepšinio teisėjų kursai

1925 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės krepšinio rungtynės: Lietuvos rinktinė žaidė Rusijoje.

Po dešimtmečio vėl iš pradžių (1927-1936 m.)

1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. pirmenybes atgaivinti mėgino universiteto studentai, kurie sužaidė porą rungtynių.

Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti. Bet atsilikta jau buvo labai daug.

1935 m. Lietuvos krepšininkai rungtyniavo su Latvija ir pralaimėjo 10:123!!! Rungtynės vyko siauroje ir trumpoje salėje.

Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kkas tarp Kauno komandų). Po poros metų jau rungtyniavo apie 40 komandų, sutelkusių iki 300 žaidėjų.

1934 m. Lietuvos čempionatas buvo vykdomas jau keliose lygose. Aukščiausiojoje žaidė 10 vyrų komandų. Tais metais Kaune įvyko antras tarpmiestinis susitikimas Kaunas-Ryga.

1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Šioje salėje krepšinio mokėsi ne viena pačių žymiųjų krepšininkų karta.

Permainos vyko ir vidaus varžybose. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rrengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes. Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Ėmė pamažu ryškėti talentingi žaidėjai, kurie, tiesa, savo svaraus žodžio tarptautinėse varžybose artimiausiu metu tarti dar negalėjo.

Didžioji 1937 m. staigmena

Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš pajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas.

Į Europos čempionatą Lietuvos rinktinė išvyko be didelės reklamos. Tad Europos čempionate niekas lietuvių rimtais varžovais nelaikė. Pirmosios rungtynės buvo su italais, nors pergalė buvo pranašauta jiems, pergalę iškovojo lietuviai. Tai buvo pirmoji Europos čempionato staigmena ir pirmoji Lietuvos krepšininkų pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse.

Nors pergalė Europos čempionate buvo pasiekta pakvietus JAV gyvenančius lietuvius, tai buvo reikšmingas įvykis, prisidėjęs prie masinio krepšinio entuziazmo kilimo, privertęs valstybines organizacijas labiau rūpintis sportiniu sąjūdžiu.

1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai.

1938 m. įvyko pirmosios Žemaitijos, Panevėžio pirmenybės.

1940-1941 m.

Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje. Kauno turnyre dalyvavo daugiau kaip 30 komandų.

Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių keitimai. Svarbesni to meto keitimai:

Žaidimą gali pradėti ne mažiau kaip keturi žaidėjai.

Žaidimo metu komandai leidžiama pakeisti ne daugiau kaip du žaidėjus.

Žaidėjas, pašalintas iš aikštės arba pprasižengęs keturis kartus, negali būti keičiamas.

Jeigu vienu metu prasižengia keli žaidėjai, tai varžovas meta tiek baudų, kiek žaidėjų prasižengia. Jeigu panašiai atsitinka metant kamuolį į krepšį, skiriamos dvigubos baudos, jų skaičius atitinka prasižengusiųjų žaidėjų skaičių.

Panaikinamos minutės pertraukėlės (ankščiau per rungtynes buvo leidžiama imti tris minutės pertraukėles).

Naujos krepšinio taisyklės reikalavo iš žaidėjų daug geresnės ištvermės ir didelio atidumo ginantis, nes tris kartus prasižengusį žaidėją reikėjo keisti.

1941 m. turėjo įvykti jau oficialios TSRS varžybos – stipriausių šalies aštuonių miestų turnyras. Mūsų krepšininkai žaidė daug draugiškų rungtynių su Estijos ir Latvijos komandomis, rengė susitikimus tarp respublikos miestų.

Pirmosios šalies varžybos Kaune

Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Komandą sudarė jauni krepšininkai.

Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę. Turnyras įrodė, kad ;sietuvoje yra talentingų krepšininkų.

1944 m. stipriausi Kauno miesto krepšininkai susibūrė į komandą, kuri vėliau tampa „Žalgirio“ klubu. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 mm.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti.

Pirmasis Tarybų Lietuvos krepšinio čempionatas

Jis buvo surengtas 1945 m. spalio 4-7 d. Kauno sporto halėje. Čempionatas vyko dviejų minusų sistema. Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai.

Pirmieji olimpiniai medaliai

1951 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Paryžiuje. Čia ir buvo iškovota pergalė, kuri atnešė aukso medalius.

1952 m. vyko olimpiada. Dėl olimpinio aukso kovojo TSRS ir JAV ekipos. Nors pergalę iškovojo JAV Tarybų Sąjungos sportininkai įrodė, kad tarybinė krepšinio mokykla yra pasaulinio lygio. TSRS atiteko olimpiniai sidabro medaliai.

Pagaliau turime pasaulio čempioną

Krepšinio laimėjimų kolekcijoje trūko pasaulio vyrų čempionato ir olimpinių žaidynių aukso. Pasaulio čempionato išvakarėse TSRS rinktinėje buvo du mūsų atstovai. M.Paulauskas ir R.Vemzbergas gynė jos vardą būsimoje olimpiados šalyje – Meksikoje.

Iš pasaulio pirmenybių Urugvajuje TSRS rinktinė parsivežė taip lauktą pasaulio čempiono aukso medalį. O olimpinio aukso teko laukti dar ketverius metus.

1970 m. TSRS rinktinei apginti pasaulio čempionų titulo nepavyko. Prasidėjo Jugoslavijos krepšinio laikotarpis.

Mūsų rankose olimpinis auksas

XX olimpinių žaidynių Miunchene laukėme nekantriai ir nerimaudami.

TSRS rinktinė tapo olimpine

čempione. M.Paulauskas, jos kapitonas, atvežė į Tarybų Lietuvą pirmąjį olimpinį aukso medalį.

Tokio apdovanojimo TSRS krepšininkai laukė dvidešimt metų. Nuo 1952 m. olimpinio starto iki XX olimpiados finalinių rungtynių su JAV TSRS vyrų krepšinio rinktinė olimpiniuose turnyruose buvo žaidusi 50 rungtynių, iš jų 41 laimėjo. Iš devynerių pralaimėtų rungtynių šešis kartus nepasisekė įveikti JAV krepšininkų. TSRS krepšininkai buvo keturis kartus iškovoję sidabro ir vieną kartą – bronzos medalius. TSRS rinktinėse buvo žaidę šeši LTSR krepšininkai.

51-ose rungtynėse su JAV TSRS ssusitiko Miunchene, ir laimėjo olimpinį čempiono vardą.Už šaunias pergales M.Paulauskas buvo apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu, o treneris V.Bimba – medaliu „Už pasižymėjimą darbe“.

Po 28-erių metų.

47-ąjį TSRS čempionatą 1980 m. kovo 10 d. ilgai prisimins tūkstančiai respublikos krepšinio mėgėjų – Kauno „Žalgiris“ pergalingai baigė daug vilčių ir nerimo kėlusį čempionatą ir beveik po tris dešimtmečius trukusios pertraukos vėl tapo sidabrine šalies ekipa.

Olimpinių žaidynių prizininkai

Olimpinės žaidynės – reikšmingas įvykis pasaulio, juo labiau – atskiros šalies sporto istorijoje.

1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo įį istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hegemonijos pabaiga – TSRS, 6 sidabro ir 2 bronzos medaliai. sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. Atrodė, kad TSRS krepšininkai turėtų nenusileisti žemiau sidabrinės prizininkų pakylos. OOlimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus.Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Tiesa, kai rungtynėse su Jugoslavija S.Jovaiša paskutinėmis sekundėmis išlygino rezultatą, ir žaidimas buvo pratęstas, atsirado vilties kibirkštėlė. Bet ji netruko užgesti.Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša – garbingas ir brangus laimėjimas. Mūsų krepšininkų olimpinių medalių kolekcija viena iš turtingiausių respublikoje: 4 aukso

Dar vienas Europos čempionas

1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos.

Europos vyrų krepšinio čempionatas – pirmos oficialios varžybos, vykusios po Maskvos olimpinių žaidynių, todėl visus domino, kokios sudėties bus TSRS rinktinė.

Čempionatas buvo labai sėkmingas TSR S rinktinei. Lietuvos krepšininkų gretos pasipildė dar vienu Europos čempionu, S.Jovaiša.

Lietuvos krepšiniui-šešiasdešimt (1982 m.)

Savo šešiasdešimtą sezoną Lietuvos krepšinis sutiko išties galingai. Aktyviai jjį žaidė beveik devynios dešimtys tūkstančių sportininkų, juos rengė daugiau kaip aštuoni tūkstančiai trenerių, varžyboms teisėjavo beveik dešimt tūkstančių krepšinio teisėjų.

Tuo metu aštuoni LTSR krepšininkai turėjo aukščiausiąjį šalies sportinį titulą – TSRS nusipelniusio sporto meistro vardą, turėjome 8 TSRS nusipelniusius, 42 LTSR nusipelniusius trenerius, beveik 200 LTSR krepšininkų – TSRS sporto meistrų.

Pagal parengtų TSRS rinktinėms krepšininkų skaičių (žr. 1 lentelę) Lietuva šalyje pastarajame dešimtmetyje nuolatos užima II-III vietą

1 lentelė

LTSR atstovų skaičius TSRS krepšinio rinktinėse

(oficialiose varžybose) 1971-1983 m.

Amžiaus grupė Metai

1971 1972 1973 1974 1975 1976 1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983

Suaugusiųjų 4 3 2 1 1 3 4 4 5 5 3 5 8

Jaunimo, sstudentų – – 2 1 2 4 4 1 2 – 1 1 3

Jaunių 2 4 2 1 5 4 3 2 4 4 2 2 2

Jaunučių – – 3 – 2 1 – 2 1 4 2 4 4

Iš viso 6 7 9 3 10 12 11 9 12 13 8 12 17

TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-1983 m.) žaidė 84 LTSR krepšininkai, atvežę į Lietuvą gausų derlių (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

LTSR krepšininkų iškovoti medaliai tarptautinėse varžybose

TSRS rinktinėse (1947-1983 m.)

Aukso Sidabro Bronzos Iš viso

Olimpinės žaidynės 4 6 2 12

Pasaulio čempionatas 11 4 1 16

Europos čempionatas 58 4 11 73

Krepšinio brandos metai (1983 m.)

1983 m. galima vadinti krepšinio metais.

Tarybų Lietuvos krepšininkams buvo surengta per dvi dešimtis respublikinių varžybų, kuriose rungtyniavo beveik 30 000 žaidėjų, pradedant septynmečiais, baigiant krepšinio veteranais.

Kaip reta šie metai buvo turtingi tarptautinių varžybų. Mūsų respublikos komandos rungtyniavo Prancūzijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje, VDR, Vengrijoje.

Tarptautinėse varžybose geriausieji Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėse rungtyniavo septyniose oficialiose Europos ir pasaulio varžybose.

Arčiausiai aukso – po 31 metų

Pradėjus 1983 m. jubiliejinį – penkiasdešimtąjį – TSRS čempionatą, visi, svajojo, kad Kauno „Žalgiris“ iškovotų medalius.

Čempionato pradžioje, pirmajame ture, „Žalgiris“ nugalėjo visus savo varžovus ir tapo lyderiu. Antrasis turas vyko Vilniuje. Prasidėjo „Žalgirio“ ir CASK rungtynėmis. „Žalgiris“ šventė pergalę.

Aštuonios geriausios šalies komandos susirinko į Kauną.

Baigus pagrindines čempionato kovas, prieš didįjį finalą stipriausių šalies ekipų ketvertas rikiavosi taip:

Kauno “Žalgiris“

CASK

Maskvos „Dinamo“

Kijevo „Strojitelis“

Bronzos medaliai atiteko Kijevo „Stojiteliui“, kuris laimėjo prieš Maskvos „Dinamą“. Aukso medaliai atiteko Kauno „Žalgiriui“ įveikus CASK rinktinę.

Jubiliejiniame – 50-ajame – TSRS čempionate Kauno „Žalgiris“ žaidė 37 rungtynes, iš kurių 28 llaimėjo.

Nuo 1945 m. TSRS čempionatuose Kauno „Žalgiris“ žaidė 801 rungtynes, 447 laimėjo, 352 pralaimėjo, 2 baigė lygiomis.

Derliaus metai (1984-1985 m.)

A.Sabonis išrinktas geriausiuoju 1984 m. Tarybų Lietuvos sportininku ir geriausiuoju Europos krepšininku.

Taisyklių pakeitimas

Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką. Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus. Šalies žaidimų sporto mokyklų apžiūroje Kauno krepšinio sporto mokykla užėmė antrąją vietą.

1986 – pergalių ir triumfo metai.

Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik E.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi – tapo SSRS čempionais. Super ddovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė. Žalgiris į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų – Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Kaip išsireiškė vienas „Žalgirio“ trenerių, minia šimtai tūkstančių gerbėjų juos sutiko kaip legendinius lakūnus – Darių ir Girėną. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas – mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais. Apie Kauno „Žalgirį“ ir jo vyrus buvo rašoma ir rodoma, kuriamos dainos.

Dešimtas 20 – ojo amžiaus dešimtmetis į Lietuvą atnešė milžiniškų paketimų bangą, kuri negalėjo nepaliesti ir mūsų krepšinio. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Tai buvo nuosmūkio Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos krepšinyje metas. „Žalgiris“ buvo priverstas „virti savo sultyse“, nes LKL lygis tada buvo žemokas, užsienio šalys neskubėjo pripažinti atsikūrusios šalies ir jos institucijoms, tarp jų ir Lietuvos krepšiniofederacijos. Tačiau po kruvinųjų sausio įvykių

pasaulis pripažino Lietuvą, o kartu ir jos institucijas. Kauno „Žalgiriui“ atsivėrė galimybė dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Ir „Žalgiris“ pradėjo žygį po Europą. Iš pradžių žengė tik nedrąsius, nesėkmingus žingsnelius, tarytum žengia po didelių sužalojimų pasveikęs žmogus. o „Žalgiris“ sirgo gerų žaidėjų nepakankamumu. Ir čia pagalbos ranką ištiesė buvęs ilgametis jo žaidėjas – Arvydas Sabonis, jau kelinti metai žaidęs Ispanijos klubuose. Jis subūrė verslininkų grupę ir įsteigė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrą. Nuo to laiko „Žalgirio“ komanda pradėjo kilti į krepšinio viršūnę. Subūrė jaunus pperspektyvius Lietuvos žaidėjus, pasikvietė legionierių ir pradėjo kautis buv. Europos taurės čempionate (dab. R. Saportos turnyras).

Atjaunėjusiame ir sustiprėjusiame „Žalgiryje“ pradėjo žaisti dabar gerai Europoje žinomi krepšininkai – Darius Maskoliūnas, Darius Sirtautas, Dainius Adomaitis, komandos garbę gynė legionieriai Brynas, Mrsičius. Tai tik keletas tų vyrų, kurie savo užsispyrimu ir atkaklumu pakėlė Kauno „Žalgirį“ į Europos krepšinio elitą. Du kartus „Žalgiris“ šturmavo Europos taurės turnyrą, tačiau koją pakišdavo likimas. Tačiau komanda jau pribrendo pergalėms.

Kauno „Žalgirio“ komanda už puikius sportinius pasiekimus bei krepšinio ssporto populiarinimą apdovanota Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Kitas bandymas įsiveržti į pajėgiausių Europos krepšinio klubų gretas daug sėkmingesnis – 1985 m. „Žalgiris“ toje pat Europos taurių laimėtojų taurėje iškopė į finalą ir tik ten pralaimėjo garsiajam „Barcelona“ ((Ispanija) klubui.

1986 m. sezonas buvo turbūt pats sėkmingiausias per visą „Žalgirio“ klubo gyvavimo istoriją. Debiutavusi Europos čempionų taurės turnyre, komanda pasiekė taurės finalą ir lemiamose rungtynėse tik po atkaklios kovos nusileido Zagrebo „Cibonai“. Tačiau už šį pralaimėjimą kauniečiai atsirevanšuoja Argentinoje vykusiame stipriausių pasaulio klubų turnyre Tarpžemyninei W.Joneso taurei laimėti, pusfinalyje įveikę Zagrebo klubą. Pergalė šios taurės turnyre pelnė „Žalgiriui“ pripažinimą visame pasaulyje.

Devintojo dešimtmečio viduryje „Žalgiris“ meta iššūkį tuo metu Sovietų Sąjungos stipriausiam klubui, „amžinam“ SSRS čempionatų nugalėtojui Maskvos CSKA ir trejus metus iš eilės (1985-1987 m.) priverčia CSKA komandą pripažinti „Žalgirio“ pranašumą. „Žalgirio“ komandos lyderiai ir Sovietų Sąjungos rinktinėje, kurios sudėtyje buvo A.Sabonis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis, 1986 m. tampa pasaulio vicečempionais, o 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovoja aaukso medalius. 1989 m. Europos taurių laimėtojų taurės turnyre „Žalgiris“ pasiekia pusfinalį. Prieš pat 1989-1990 m. sezoną komandą palieka beveik dešimtmetį pergales skynę lyderiai A.Sabonis, S.Jovaiša, G.Krapikas, V.Chomičius, A.Visockas ir A.Brazys.

Atėję jauni krepšininkai tęsia kovas SSRS čempionate 1990 m., tačiau Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, „Žalgirio“ komanda pasitraukia iš Sovietų Sąjungos pirmenybių. Grįžusi į Lietuvos krepšinio pirmenybes, „Žalgirio“ komanda be didesnių pastangų laimi tris čempionatus iš eilės. Tačiau nedidelė sportinė konkurencija šalies pirmenybėse netenkina „Žalgirio“. Ieškoma įvairiausių varžybų ir turnyrų užsienyje. <

1992 m. „Žalgiris“ laimi „Profbasket“ lygos, kurioje dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos, turnyrą. Tais pačiais metais trys „Žalgirio“ krepšininkai (G.Einikis, A.Visockas ir R.Brazdauskis) laimi olimpinę bronzą Barselonoje.

1993 metai – permainų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausių šalies komandų susiburia į Lietuvos krepšinio lygą. Prasideda profesionalaus krepšinio šalyje kūrimas ir stiprinimas. Laimėdamas LKL čempionatus, tuo pačiu metu „Žalgiris“ atkakliai bando prasimušti tarp geriausių Europos klubinių komandų. Ir nors niekaip nepavyksta žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprina ekipos sudėtį ir neslepia savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis – patekti į Eurolygą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai.

Ir pagaliau iš trečio karto pavyksta. 1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm užrašo: „Žalgiris“ – Europos klubų taurės laimėtojas.

1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė I-ąjame preliminariniame rate. „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir lyderiavo savo grupėje. Eurolygos II-ajame preliminariniame rate „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat sėkmingai. Jų vienuoliktoji pergalė ne tik užtikrino pirmą vietą grupėje, bet ir tolimesnėse atkrintamosiose rungtynėse suteikė savo aikštės privalumą.

Visos atkrintamosios rungtynės buvo laimėtos pakankamai lengvai. Ir neįtikėtina sėkmė “Finaliniame ketverte”! Mes – Eurolygos nugalėtojai!

Tame sezone žalgiriečiai ne tik tapo Eurolygos nugalėtojais, bet ir iškovojo LKL bei NEBL čempionų vardus. Iš viso per 10 LLKL sezonų “Žalgiris” 8 kartus tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003 m.). Tad užtikrintai galima teigti – „Žalgiris“ įsitvirtino tarp stipriausių Europos komandų ir ketina ilgą laiką neužleisti iškovotų pozicijų. Maža to, Europos čempionato aukso medaliais Lietuvos krepšininkės pasipuošė 1997 m., o krepšininkai – 2003 m.Tad galima reziumuoti: turime septynis olimpinius, devynis pasaulio ir net 61 Europos čempioną!

Dar vienas Lietuvos krepšinio lygio patvirtinimas šalies krepšininkų pakvietimas žaisti elitinėje pasaulio krepšinio lygoje (NBA). „Ledus pralaužė“ Šarūnas Marčiulionis, jo pėdomis sekė Arvydas Sabonis, šiuo metu NBA ekipoje žaidžia du lietuviai – Žydrūnas Ilgauskas ir Darius Songaila.

Lietuvos krepšiniu rūpinasi Krepšinio federacija (prezidentas – Vladas Garastas), 1991 m. atkūrusi savo teises FIBA (pirmąkart – 1936 m.). Federacija jungia kelias savarankiškas krepšinio lygas, tarp kurių – Lietuvos krepšinio klubų asociacija LKL, organizuojanti mūsų šalies vyrų krepšinio čempionatą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondas (vadovas – Algimantas Pavilionis), įkurtas 1994 m., kaupia rėmėjų ir valstybės lėšas krepšinio rinktinės reikmėms, organizuoja ir finansuoja mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinės pasirengimą pasaulio, Europos ir olimpinėse žaidynėse. Lietuvoje yra per 16 tūkst. licencijuotų krepšininkų (tarp jų – 300 moterų, 3 tūkst. vyrų ir 13 tūkst. moksleivių), per 400 trenerių, 260 krepšinio teisėjų, tarp kurių – 5 tarptautinės kategorijos ir 5 FFIBA komisarai.

1998 – 1999 metai.

vieną didžiausių trofėjų savo istorijoje, bet ir varžovai su pagarba pradėjo minėti „Žalgirį“. Ir tai įvyko!!!!! Kauno ir visos Lietuvos „Žalgiris“ finale įveikė Bolonijos „Kinder“ ir iškovojo Eurolygos taurę. Europoje nebebuvo galingesnio klubo už „Žalgirį“. Tą naktį visoje Lietuvoje buvo tokios linksmybės, kokių labai seniai nebuvo mačiusi mūsų Tėvynė. Gatvėmis važiavo signalizuojantys automobiliai, žygiavo sirgalių minios, plaikstėsi vėliavos ir skardeno šūkiai – „mes laimėjom“, „taurė mūsų“. Tą naktį ir rytą kai visi laukėme grįžtančių savo didvyrių, turbūt nebuvo nei vieno, kkuris nesididžiuotų, jog gimė ir esa lietuvis ar lietuvė. Į Karmėlavą atskridusį lėktuvą pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių. Į tribūnas vienas po kito lipę žalgiriečiai buvo sveikinami kaip Visatos nugalėtojai, jiems buvo dėkojama ir plojama, plojama, plojama.

Eurolygos čempionų sudėtis :

Tajusas Ednis, Dainius Adomaitis, Saulius Štombergas, Darius Maskoliūnas, Entonis Būvis, Eurelijus Žukauskas, Iržis Zidekas, Mindaugas Žukauskas, Kęstutis Šeštokas, Tomas MasiulisBe to, „Žalgiris“ tapo Šiaurės Europos Krepšinio Lygos (NEBL) čempionato pristatomosios taurės laimėtoju, šeštą kart iš eilės laimėjo LKL čempionatą.

1999-2000 sezonas

Nors ppradžia buvo daug žadanti, tačiau „Žalgiris“ neįvykdė nė vienos užduoties gerai. Prie to labiausiai prisidėjo Koris Bekas, kuris vos tik atvykęs į Kauną, sirgaliams ir komandai prižadėjo žaisti dar geriau nei žaidė „dievas“ – Tajusas Edney, tačiau pagirūnas ne tik nnežaidė taip, kaip Tadas, bet Kauno „Žalgirio“ komandą ir jos gerbėjus varė iš proto. Prasidėjus antrai sezono daliai jį ir antrą komandos „gelbėtoją“ D.Henrį pakeitę Ch.Garneris ir M.Batleris, nebesugebėjo komados ištraukti iš Čepkelių raisto. Nepatekę į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, žalgiriečiai „sugebėjo“ LKL čempionato finale pralošti Vilniaus „Lietuvos rytui“ septintą apdovanojimų komplektą. NEBL sekėsi irgi nekaip. Jie užėmė trečiąją vietą, nusileidę tiems patiems „rytiečiams“ ir CASK.

2000-2001 sezonas

Šis sezonas, nors ir ne rožėmis klotas, tačiau teikiantis vilčių. Komanda atnaujinta iki pamatų: iš praėjusio sezono liko tik T.Masiulis ir D.Slanina. Koandą papildė jauni Lietuvos krepšinio žaidėjai- Jurkūnas, Andriukaitis. Be to,į komandą sėkmigai įsiliejo legionieriai- Chižniakas, Vaitas ir Vudberis. Ypatingais blokais Chižniakas varo į neviltį savo varžovus, Slaninos tritaškiai, Jurkūno dėjimai pasitarnavo tam, kkad buvo sutriuškinti Italijos čempionai PAF, iki gruodžio vidurio „Žalgiris“ NEBL užima garbingą

2000-aisiais ir 2002-aisiais vilniečiai tapo šalies čempionais, 1999, 2001, 2003 ir 2004 metais LKL pirmenybėse buvo antri, o 1998 metais – treti.Ryškiausias „Lietuvos rytui“ buvo 2001-2002 sezonas, kai komanda antrą kartą paveržė iš Kauno „Žalgirio“ LKL čempionų žiedus, o atvirųjų NEBL pirmenybių finale palaužė stipriausią Rusijos klubą Permės „Ural Great“.Šalies čempionės titulą Vilniaus ekipa pirmą sykį pelnė 1999-2000 metų sezone, kai nuvertė nuo sosto iki tol nuolatinį Lietuvos ččempioną „Žalgirį“. Tą patį sezoną R.Saportos taurės pusfinalyje „Lietuvos rytas“ metė iššūkį žemyno krepšinio milžinui Bolonijos „Kinder“. Italijos superklubui duris į finalą atvėrė vos dviejų taškų persvara: Lietuvoje pralaimėjęs 60:70, „Kinder“ namie atsirevanšavo 83:71NEBL turnyre vilniečiams pavyko pasiekti finalą. Ten „Lietuvos rytas“ nusileido Maskvos CSKA.2000-2001 metų sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo turėdamas du olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojus. Trečiąją vietą Sidnėjaus olimpiadoje užėmusios Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo Vilniaus komandos lyderiai Ramūnas Šiškauskas ir Andrius Giedraitis.

2000-ųjų rudenį „Lietuvos rytas“ debiutavo elitiniame žemyno klubų turnyre Suprolygoje. Nelengvai įsibėgėjusi ekipa vis dėlto prasimušė į atkrintamąsias varžybas. Aštuntfinalyje vilniečius 2:1 eliminavo Turkijos ekipa Stambulo „Efes Pilsen“.2000-2001 metų NEBL varžybose „Lietuvos rytas“ pateko į finalo ketvertą ir užėmė trečiąją vietą.Minėtas sezonas „Lietuvos rytui“ įsiminė ne tik skambiomis pergalėmis, bet ir nelaime. Padėjęs komandai nukarūnuoti NEBL finale „Ural Great“, netrukus motociklo avarijoje sunkiai susižeidė pagrindinis vilniečių vidurio puolėjas Robertas Javtokas.LKL superfinalo serijoje Vilniaus klubas įstengė nepalūžti be R.Javtoko – „Žalgiris“ buvo įveiktas 4:3.

2002-2003 metų sezone Vilniaus ekipa LKL finale nusileido „Žalgiriui“, o FIBA čempionų taurės Šiaurės konferencijos finale pralaimėjo Kazanės „Uniks“ komandai. Praėjusį sezoną „Lietuvos rytas“ debiutavo ULEB taurės turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. LKL pirmenybėse vilniečiai iškovojo antrąją vietą.2004-ųjų vasarą Vilniaus klubas pasirašė sutartis su trimis Eurolygos dduonos ragavusiais žaidėjais: latviu Robertu Štelmaheriu, amerikiečiu Fredericku House’u ir bosniu Hariu Mujezinovičiumi. Prie komandos vairo stojo labai patyręs treneris iš Serbijos Vlade Djurovičius.

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

TECHNOLOGIJU FAKULTETAS

MAISTO PRODUKTŲ KATEDRA

KREPŠINIS LIETUVOJE 1920-2004m.

Atliko: MPT 2-1 gr. stud.

E.Jonauskaite

Tikrino:

Vyšniauskas

Klaipėda

2004

Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje (1920-1926 m.)

.1920 m. krepšinio rungtynės vyko mažoje salėje, kurios viduryje stovėjo kolona. Žaidėjas, varydamas kamuolį, atsitiktinai prabėgo taip arti kolonos, kad jį dengęs žaidėjas, niekieno netrugdomas, įmetė kamuolį į krepšį. Pastebėjus tai, imta naudoti tokia stovinčia užtvara aukštus vidurio puolėjus, stovinčius prie baudos metimo linijos.

Taip atsirado ir dabar labai populiari pozicinio puolimo sistema su vienu vidurio puolėju.

Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau – krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m. rudenį, kai LFLS nariai pradėjo mokytis ir žaisti.

Krepšinio gimimo Lietuvoje diena – 1922 m. balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS ir Kauno rinktinės.

Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV.

Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS kkomandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes.

1922 m. Lietuvoje buvo dvi moterų ir dvi vyrų komandos.

1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS.

Buvo rengiami pirmieji, tiesa, trumpalaikiai krepšinio teisėjų kursai

1925 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės krepšinio rungtynės: Lietuvos rinktinė žaidė Rusijoje.

Po dešimtmečio vėl iš pradžių (1927-1936 m.)

Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti. Bet atsilikta jau buvo labai daug.

1935 m. Lietuvos krepšininkai rungtyniavo su Latvija ir pralaimėjo 10:123!!! Rungtynės vyko siauroje ir trumpoje salėje.

Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų). Po poros metų jau rungtyniavo apie 40 komandų, sutelkusių iki 300 žaidėjų.

1934 m. Lietuvos čempionatas buvo vykdomas jau keliose lygose. Aukščiausiojoje žaidė 10 vyrų komandų. Tais metais Kaune įvyko antras tarpmiestinis susitikimas Kaunas-Ryga.

1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais

metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Šioje salėje krepšinio mokėsi ne viena pačių žymiųjų krepšininkų karta.

Permainos vyko ir vidaus varžybose. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes. Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Ėmė pamažu ryškėti talentingi žaidėjai, kurie, tiesa, savo svaraus žodžio tarptautinėse varžybose artimiausiu metu tarti dar negalėjo.

Didžioji 1937 m. staigmena

Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš ppajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas.

1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai.

1938 m. įvyko pirmosios Žemaitijos, Panevėžio pirmenybės.

1940-1941 m.

Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje. Kauno turnyre dalyvavo daugiau kaip 30 komandų.

Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių kkeitimai. Svarbesni to meto keitimai:

Žaidimą gali pradėti ne mažiau kaip keturi žaidėjai.

Žaidimo metu komandai leidžiama pakeisti ne daugiau kaip du žaidėjus.

Žaidėjas, pašalintas iš aikštės arba prasižengęs keturis kartus, negali būti keičiamas.

Panaikinamos minutės pertraukėlės (ankščiau per rungtynes buvo leidžiama imti tris minutės pertraukėles).

Naujos krepšinio taisyklės reikalavo iš žaidėjų daug geresnės ištvermės ir didelio atidumo ginantis, nes tris kartus prasižengusį žaidėją reikėjo keisti.

Pirmosios šalies vvaržybos Kaune

Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Komandą sudarė jauni krepšininkai.

Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę. Turnyras įrodė, kad ;sietuvoje yra talentingų krepšininkų.

1944 m. stipriausi Kauno miesto krepšininkai susibūrė į komandą, kuri vėliau tampa „Žalgirio“ klubu. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iiki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti.

Pirmasis Tarybų Lietuvos krepšinio čempionatas

Jis buvo surengtas 1945 m. spalio 4-7 d. Kauno sporto halėje. Čempionatas vyko dviejų minusų sistema. Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai.

Pirmieji olimpiniai medaliai

1951 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Paryžiuje. Čia ir buvo iškovota pergalė, kuri atnešė aukso medalius.

Pagaliau turime pasaulio čempioną

Iš pasaulio pirmenybių Urugvajuje TSRS rinktinė parsivežė taip lauktą pasaulio čempiono aukso medalį. O olimpinio aukso teko laukti dar ketverius metus.

1970 m. TTSRS rinktinei apginti pasaulio čempionų titulo nepavyko. Prasidėjo Jugoslavijos krepšinio laikotarpis.

Mūsų rankose olimpinis auksas

XX olimpinių žaidynių Miunchene laukėme nekantriai ir nerimaudami.

TSRS rinktinė tapo olimpine čempione. M.Paulauskas, jos kapitonas, atvežė į Tarybų Lietuvą pirmąjį olimpinį aukso medalį.

51-ose rungtynėse su JAV TSRS susitiko Miunchene, ir laimėjo olimpinį čempiono vardą.Už šaunias pergales M.Paulauskas buvo apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu, o treneris V.Bimba – medaliu „Už pasižymėjimą darbe“.

Po 28-erių metų.

Olimpinių žaidynių prizininkai

Olimpinės žaidynės – reikšmingas įvykis pasaulio, juo labiau – atskiros šalies sporto istorijoje.

1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hhegemonijos pabaiga – TSRS, 6 sidabro ir 2 bronzos medaliai. sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. Atrodė, kad TSRS krepšininkai turėtų nenusileisti žemiau sidabrinės prizininkų pakylos. Olimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus.Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Tiesa, kai rungtynėse su Jugoslavija S.Jovaiša paskutinėmis sekundėmis išlygino rezultatą, ir žaidimas buvo pratęstas, atsirado vilties kibirkštėlė. Bet ji netruko užgesti.Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša – garbingas ir brangus laimėjimas. Mūsų krepšininkų olimpinių medalių kolekcija viena iš turtingiausių respublikoje: 4 aukso

Dar vienas Europos čempionas

1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos.

Europos vyrų krepšinio čempionatas – pirmos oficialios varžybos, vykusios po Maskvos olimpinių žaidynių, todėl visus domino, kokios sudėties bus TSRS rinktinė.

Čempionatas buvo labai sėkmingas TSR S rinktinei. Lietuvos krepšininkų gretos pasipildė dar vienu Europos čempionu, S.Jovaiša.

Lietuvos krepšiniui-šešiasdešimt (1982 m.)

Savo šešiasdešimtą sezoną Lietuvos krepšinis sutiko išties galingai. Aktyviai jį žaidė beveik devynios dešimtys tūkstančių sportininkų, juos rengė daugiau kaip aštuoni tūkstančiai trenerių, varžyboms teisėjavo beveik dešimt tūkstančių krepšinio teisėjų.

Pagal parengtų TSRS rinktinėms

krepšininkų skaičių (žr. 1 lentelę) Lietuva šalyje pastarajame dešimtmetyje nuolatos užima II-III vietą

1 lentelė

LTSR atstovų skaičius TSRS krepšinio rinktinėse

(oficialiose varžybose) 1971-1983 m.

Amžiaus grupė Metai

1971 1972 1973 1974 1975 1976 1977 1978 1979 1980 1981 1982 1983

Suaugusiųjų 4 3 2 1 1 3 4 4 5 5 3 5 8

Jaunimo, studentų – – 2 1 2 4 4 1 2 – 1 1 3

Jaunių 2 4 2 1 5 4 3 2 4 4 2 2 2

Jaunučių – – 3 – 2 1 – 2 1 4 2 4 4

Iš viso 6 7 9 3 10 12 11 9 12 13 8 12 17

TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-1983 m.) žaidė 84 LTSR krepšininkai, atvežę į Lietuvą gausų derlių (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

LTSR krepšininkų iškovoti medaliai tarptautinėse varžybose

TSRS rinktinėse (1947-1983 m.)

Aukso Sidabro Bronzos Iš viso

Olimpinės žaidynės 4 6 2 12

Pasaulio čempionatas 11 4 1 16

Europos čempionatas 58 4 11 73

Krepšinio brandos metai (1983 m.)

1983 m. galima vadinti krepšinio mmetais.

Tarybų Lietuvos krepšininkams buvo surengta per dvi dešimtis respublikinių varžybų, kuriose rungtyniavo beveik 30 000 žaidėjų, pradedant septynmečiais, baigiant krepšinio veteranais.

Kaip reta šie metai buvo turtingi tarptautinių varžybų. Mūsų respublikos komandos rungtyniavo Prancūzijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje, VDR, Vengrijoje.

Tarptautinėse varžybose geriausieji Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėse rungtyniavo septyniose oficialiose Europos ir pasaulio varžybose.

Arčiausiai aukso – po 31 metų

Pradėjus 1983 m. jubiliejinį – penkiasdešimtąjį – TSRS čempionatą, visi, svajojo, kad Kauno „Žalgiris“ iškovotų medalius.

Čempionato pradžioje, pirmajame ture, „Žalgiris“ nugalėjo visus savo varžovus ir ttapo lyderiu. Antrasis turas vyko Vilniuje. Prasidėjo „Žalgirio“ ir CASK rungtynėmis. „Žalgiris“ šventė pergalę.

Aštuonios geriausios šalies komandos susirinko į Kauną.

Baigus pagrindines čempionato kovas, prieš didįjį finalą stipriausių šalies ekipų ketvertas rikiavosi taip:

Kauno “Žalgiris“

CASK

Maskvos „Dinamo“

Kijevo „Strojitelis“

Bronzos medaliai atiteko Kijevo „Stojiteliui“, kuris llaimėjo prieš Maskvos „Dinamą“. Aukso medaliai atiteko Kauno „Žalgiriui“ įveikus CASK rinktinę.

Jubiliejiniame – 50-ajame – TSRS čempionate Kauno „Žalgiris“ žaidė 37 rungtynes, iš kurių 28 laimėjo.

Nuo 1945 m. TSRS čempionatuose Kauno „Žalgiris“ žaidė 801 rungtynes, 447 laimėjo, 352 pralaimėjo, 2 baigė lygiomis.

Derliaus metai (1984-1985 m.)

A.Sabonis išrinktas geriausiuoju 1984 m. Tarybų Lietuvos sportininku ir geriausiuoju Europos krepšininku.

Taisyklių pakeitimas

Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką. Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rrungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus. Šalies žaidimų sporto mokyklų apžiūroje Kauno krepšinio sporto mokykla užėmė antrąją vietą.

1986 – pergalių ir triumfo metai.

Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik EE.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi – tapo SSRS čempionais. Super dovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė. Žalgiris į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų – Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Kaip išsireiškė vienas „Žalgirio“ trenerių, minia šimtai tūkstančių gerbėjų juos sutiko kaip legendinius lakūnus – Darių ir Girėną. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas – mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais. Apie Kauno „Žalgirį“ ir jo vyrus buvo rašoma ir rodoma, kuriamos dainos.

Dešimtas 20 – ojo amžiaus dešimtmetis į Lietuvą atnešė milžiniškų paketimų bangą, kuri negalėjo nepaliesti ir mūsų krepšinio. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Tai buvo nuosmūkio Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos krepšinyje metas. „Žalgiris“ buvo priverstas „virti savo sultyse“, nnes LKL lygis tada buvo žemokas, užsienio šalys neskubėjo pripažinti atsikūrusios šalies ir jos institucijoms, tarp jų ir Lietuvos krepšiniofederacijos. Tačiau po kruvinųjų sausio įvykių pasaulis pripažino Lietuvą, o kartu ir jos institucijas. Kauno „Žalgiriui“ atsivėrė galimybė dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Ir „Žalgiris“ pradėjo žygį po Europą. Iš pradžių žengė tik nedrąsius, nesėkmingus žingsnelius, tarytum žengia po didelių sužalojimų pasveikęs žmogus. o „Žalgiris“ sirgo gerų žaidėjų nepakankamumu. Ir čia pagalbos ranką ištiesė buvęs ilgametis jo žaidėjas – Arvydas Sabonis, jau kelinti metai žaidęs Ispanijos klubuose. Jis subūrė verslininkų grupę ir įsteigė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrą. Nuo to laiko „Žalgirio“ komanda pradėjo kilti į krepšinio viršūnę. Subūrė jaunus perspektyvius Lietuvos žaidėjus, pasikvietė legionierių ir pradėjo kautis buv. Europos taurės čempionate (dab. R. Saportos turnyras).

Kauno „Žalgirio“ komanda už puikius sportinius pasiekimus bei krepšinio sporto populiarinimą apdovanota Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Kitas bandymas įsiveržti į pajėgiausių EEuropos krepšinio klubų gretas daug sėkmingesnis – 1985 m. „Žalgiris“ toje pat Europos taurių laimėtojų taurėje iškopė į finalą ir tik ten pralaimėjo garsiajam „Barcelona“ (Ispanija) klubui.

Devintojo dešimtmečio viduryje „Žalgiris“ meta iššūkį tuo metu Sovietų Sąjungos stipriausiam klubui, „amžinam“ SSRS čempionatų nugalėtojui Maskvos CSKA ir trejus metus iš eilės (1985-1987 m.) priverčia CSKA komandą pripažinti „Žalgirio“ pranašumą. „Žalgirio“ komandos lyderiai ir Sovietų Sąjungos rinktinėje, kurios sudėtyje buvo A.Sabonis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis, 1986 m. tampa pasaulio vicečempionais, o 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovoja aukso medalius. 1989 m. Europos taurių laimėtojų taurės turnyre „Žalgiris“ pasiekia pusfinalį. Prieš pat 1989-1990 m. sezoną komandą palieka beveik dešimtmetį pergales skynę lyderiai A.Sabonis, S.Jovaiša, G.Krapikas, V.Chomičius, A.Visockas ir A.Brazys.

pirmenybes, „Žalgirio“ komanda be didesnių pastangų laimi tris čempionatus iš eilės. Tačiau nedidelė sportinė konkurencija šalies pirmenybėse netenkina „Žalgirio“. Ieškoma įvairiausių varžybų ir turnyrų užsienyje.

1993 metai – permainų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausių šalies komandų susiburia į Lietuvos krepšinio lygą. Prasideda profesionalaus krepšinio šalyje kūrimas ir stiprinimas. Laimėdamas LKL čempionatus, ttuo pačiu metu „Žalgiris“ atkakliai bando prasimušti tarp geriausių Europos klubinių komandų. Ir nors niekaip nepavyksta žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprina ekipos sudėtį ir neslepia savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis – patekti į Eurolygą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai.

Ir pagaliau iš trečio karto pavyksta. 1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm užrašo: „Žalgiris“ – Europos klubų taurės laimėtojas.

1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė I-ąjame preliminariniame rate. „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir lyderiavo ssavo grupėje. Eurolygos II-ajame preliminariniame rate „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat sėkmingai. Jų vienuoliktoji pergalė ne tik užtikrino pirmą vietą grupėje, bet ir tolimesnėse atkrintamosiose rungtynėse suteikė savo aikštės privalumą.

Visos atkrintamosios rungtynės buvo laimėtos pakankamai lengvai. Ir neįtikėtina sėkmė “Finaliniame kketverte”! Mes – Eurolygos nugalėtojai!

Tame sezone žalgiriečiai ne tik tapo Eurolygos nugalėtojais, bet ir iškovojo LKL bei NEBL čempionų vardus. Iš viso per 10 LKL sezonų “Žalgiris” 8 kartus tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003 m.). Tad užtikrintai galima teigti – „Žalgiris“ įsitvirtino tarp stipriausių Europos komandų ir ketina ilgą laiką neužleisti iškovotų pozicijų. Maža to, Europos čempionato aukso medaliais Lietuvos krepšininkės pasipuošė 1997 m., o krepšininkai – 2003 m.Tad galima reziumuoti: turime septynis olimpinius, devynis pasaulio ir net 61 Europos čempioną!

Lietuvos kkrepšiniu rūpinasi Krepšinio federacija (prezidentas – Vladas Garastas), 1991 m. atkūrusi savo teises FIBA (pirmąkart – 1936 m.). Federacija jungia kelias savarankiškas krepšinio lygas, tarp kurių – Lietuvos krepšinio klubų asociacija LKL, organizuojanti mūsų šalies vyrų krepšinio čempionatą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondas (vadovas – Algimantas Pavilionis), įkurtas 1994 m., kaupia rėmėjų ir valstybės lėšas krepšinio rinktinės reikmėms, organizuoja ir finansuoja mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinės pasirengimą pasaulio, Europos ir olimpinėse žaidynėse. Lietuvoje yra per 16 tūkst. licencijuotų krepšininkų (tarp jjų – 300 moterų, 3 tūkst. vyrų ir 13 tūkst. moksleivių), per 400 trenerių, 260 krepšinio teisėjų, tarp kurių – 5 tarptautinės kategorijos ir 5 FIBA komisarai.

1998 – 1999 metai.

Tai totalus Lietuvos krepšinio triumfas Europoje. Pasidžiaugęs trofėjumi ir atsisveikinęs su Enisu ir „Pranuku“ Kauno „Žalgiris“ pradėjo ruoštis sunkiausiam ir garbingiausiam savo sezonui. Ei ! Išsvajotoji Eurolyga! Mes ateinam! Niekas netikėjo, kad lietuviai kažką pasieks toje lygoje, kurioje žaidžia ne tik stipriausios, bet ir turtingiausios žemyno komandos. Ir be reikalo. Pralaimėję pirmąsias savo varžybas Eurolygoje, kauniečiai, kas kart žaisdami vis greičiau ir geriau, sugebėjo įsitvrtinti grupės viršūnėje. Perkopęs vieną barjerą, beveik nestabčiodamas pralėkė ir kitą. Ir štai aštuntfinalis. Ar sugebės lietuviai įveikti grėsmingai atrodantį turkijos klubą? Ar įveiks savo jaudulį? Sugebėjo! Ir ne bet kaip. Šluote nušlavė bet kokią turkų viltį patektį į keturfinalį. Prieš keturfinalį visus „Žalgirio“ fanus ir pačius žalgiriečius neramino mintis – ar nenupirks kita turkų komanda – „Efes Pilsen“ sau laimėjimų? Ne. Prieš Kauno „Žalgirio“ jėgą neatsilikė ir trečioji turkų komanda. Didysis finalo ketvertas. Miunchenas. Vokietija. Gegužis. Didysis Ketvertas. Į Miuncheną „Žalgiris“ važiavo su pakilia nuotaika, neturėdamas ko prarasti, o pasiekti galėdamas be galo daug. Susitiko finansiniai monstrai ir Lietuvos „pelenė“, nepasižyminti pinigais, bet turinti daug rįžto ir jjaunos jėgos. Pusfinalyje „Žalgiris“ šluote nušlavė šlovintą Graikijos „Raudonų velnių“ komandą – Pirėjo „Olimpiakosą“. Dabar ne tik žalgiriečiai ir jų fanai pajuto, jog gali laimėti vieną didžiausių trofėjų savo istorijoje, bet ir varžovai su pagarba pradėjo minėti „Žalgirį“. Ir tai įvyko!!!!! Kauno ir visos Lietuvos „Žalgiris“ finale įveikė Bolonijos „Kinder“ ir iškovojo Eurolygos taurę. Europoje nebebuvo galingesnio klubo už „Žalgirį“. Tą naktį visoje Lietuvoje buvo tokios linksmybės, kokių labai seniai nebuvo mačiusi mūsų Tėvynė. Gatvėmis važiavo signalizuojantys automobiliai, žygiavo sirgalių minios, plaikstėsi vėliavos ir skardeno šūkiai – „mes laimėjom“, „taurė mūsų“. Tą naktį ir rytą kai visi laukėme grįžtančių savo didvyrių, turbūt nebuvo nei vieno, kuris nesididžiuotų, jog gimė ir esa lietuvis ar lietuvė. Į Karmėlavą atskridusį lėktuvą pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių. Į tribūnas vienas po kito lipę žalgiriečiai buvo sveikinami kaip Visatos nugalėtojai, jiems buvo dėkojama ir plojama, plojama, plojama.

Eurolygos čempionų sudėtis :

1999-2000 sezonas

Nors pradžia buvo daug žadanti, tačiau „Žalgiris“ neįvykdė nė vienos užduoties gerai. Prie to labiausiai prisidėjo KKoris Bekas, kuris vos tik atvykęs į Kauną, sirgaliams ir komandai prižadėjo žaisti dar geriau nei žaidė „dievas“ – Tajusas Edney, tačiau pagirūnas ne tik nežaidė taip, kaip Tadas, bet Kauno „Žalgirio“ komandą ir jos gerbėjus varė iš proto. Prasidėjus antrai sezono daliai jį ir antrą komandos „gelbėtoją“ D.Henrį pakeitę Ch.Garneris ir M.Batleris, nebesugebėjo komados ištraukti iš Čepkelių raisto. Nepatekę į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, žalgiriečiai „sugebėjo“ LKL čempionato finale pralošti Vilniaus „Lietuvos rytui“ septintą apdovanojimų komplektą. NEBL sekėsi irgi nekaip. Jie užėmė trečiąją vietą, nusileidę tiems patiems „rytiečiams“ ir CASK.

2000-2001 sezonas

Šis sezonas, nors ir ne rožėmis klotas, tačiau teikiantis vilčių. Komanda atnaujinta iki pamatų: iš praėjusio sezono liko tik T.Masiulis ir D.Slanina. Koandą papildė jauni Lietuvos krepšinio žaidėjai- Jurkūnas, Andriukaitis. Be to,į komandą sėkmigai įsiliejo legionieriai- Chižniakas, Vaitas ir Vudberis. Ypatingais blokais Chižniakas varo į neviltį savo varžovus, Slaninos tritaškiai, Jurkūno dėjimai pasitarnavo tam, kad buvo sutriuškinti Italijos čempionai PAF, iki gruodžio vidurio „Žalgiris“ NEBL užima garbingą

palaužė stipriausią Rusijos klubą Permės „Ural Great“.Šalies čempionės titulą Vilniaus ekipa pirmą sykį pelnė 1999-2000 metų sezone, kai nuvertė nuo sosto iki tol nuolatinį Lietuvos čempioną „Žalgirį“. Tą patį sezoną R.Saportos taurės pusfinalyje „Lietuvos rytas“ metė iššūkį žemyno krepšinio milžinui Bolonijos „Kinder“. Italijos superklubui duris į finalą atvėrė vos dviejų taškų persvara: Lietuvoje pralaimėjęs 60:70, „Kinder“ namie atsirevanšavo 83:71NEBL turnyre vilniečiams pavyko pasiekti finalą. Ten „Lietuvos rytas“ nusileido Maskvos CSKA.2000-2001 metų sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo turėdamas du olimpinių žaidynių bronzos mmedalių laimėtojus. Trečiąją vietą Sidnėjaus olimpiadoje užėmusios Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo Vilniaus komandos lyderiai Ramūnas Šiškauskas ir Andrius Giedraitis.

2000-ųjų rudenį „Lietuvos rytas“ debiutavo elitiniame žemyno klubų turnyre Suprolygoje. Nelengvai įsibėgėjusi ekipa vis dėlto prasimušė į atkrintamąsias varžybas. Aštuntfinalyje vilniečius 2:1 eliminavo Turkijos ekipa Stambulo „Efes Pilsen“.2000-2001 metų NEBL varžybose „Lietuvos rytas“ pateko į finalo ketvertą ir užėmė trečiąją vietą.Minėtas sezonas „Lietuvos rytui“ įsiminė ne tik skambiomis pergalėmis, bet ir nelaime. Padėjęs komandai nukarūnuoti NEBL finale „Ural Great“, netrukus motociklo avarijoje ssunkiai susižeidė pagrindinis vilniečių vidurio puolėjas Robertas Javtokas.LKL superfinalo serijoje Vilniaus klubas įstengė nepalūžti be R.Javtoko – „Žalgiris“ buvo įveiktas 4:3.

2002-2003 metų sezone Vilniaus ekipa LKL finale nusileido „Žalgiriui“, o FIBA čempionų taurės Šiaurės konferencijos finale pralaimėjo Kazanės „Uniks“ komandai. PPraėjusį sezoną „Lietuvos rytas“ debiutavo ULEB taurės turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. LKL pirmenybėse vilniečiai iškovojo antrąją vietą.2004-ųjų vasarą Vilniaus klubas pasirašė sutartis su trimis Eurolygos duonos ragavusiais žaidėjais: latviu Robertu Štelmaheriu, amerikiečiu Fredericku House’u ir bosniu Hariu Mujezinovičiumi. Prie komandos vairo stojo labai patyręs treneris iš Serbijos Vlade Djurovičius.

Naudota literatūra

S.Butautas ir kt. „Tarybų Lietuvos krepšinis“

S.Jovaiša „Krepšinio aistrų sūkury“

www.krepšinis.lt

www.sportas.lt

Naudota literatūra

S.Butautas ir kt. „Tarybų Lietuvos krepšinis“

S.Jovaiša „Krepšinio aistrų sūkury“