Lietuvos krepšinio pasiekimų raida nuo 1919 iki 1939 m.

Įvadas

Krepšinis – yra žaidimas sugalvotas Džeimso Neismito dar XIX a. Pabaigoje. Šio žaidimo principas labai paprastas – reikia įmėsti kamuolį į virš galvos pakabintą krepšį.

Dabar ši sporto šaka yra labai populiari visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje. Čia ji vadinama “antrąja religija”. Lietuvoje krepšinį žaidžia, juo duomisi, myli ir serga už savo miegiamas komandas bene kiekvienas ir senas ir jaunas.

Šiai sporto šakai pasaulyje vadovauja tarptautinė federacija FIBA, įkurta 1932 m. (tada dar tik kaip Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija). Lietuva į šią ffederaciją įstojo 1936 m. Nuo 1936 m. krepšinis įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą.

Viame pasaulyje vyksta masė įvairių varžybų: šalies čempionatai, tarptautinės važybos, kaip Eurolyga, Europos bei pasulio čempionatai. Lietuvoje yra kelios lygos: LKL, LKAL, LSKL, LMKL, kurių varžybos vyksta kiekvieną sezoną.

Krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų S. Garbačiauskas rašė: “Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, tt.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. Rungtynės buvo Vytauto ir sutraukdavo daug žiūrovų. Vyrai į krepšinį kibo tik po metų ar dar vėliau.”

O štai E.Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Letuvoje kūrėjos, pirmųjų krepšinio žingsnių Lietuvoje dalyvės, prisiminimai: „Pasirinkome aikštelę prie ppavilijono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą – krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną – estetinį sporto žaidimą. Pritaikę tinkamą apsirengimą ir apavą, beveik kasdien ateidavom treniruotis“.

1921 m. Prie LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą) buvo įstegta moterų krepšinio sekcija. Moterys pradėjo rungtyniauti.

1922-ieij laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoe. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS ir Kauno rinktinė, liamėjo LFLS krepšininkai rezultatu 8:6.

Moterys pirmasias ryngtynes sužaidė rugsėjio 10-ąją.

Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos – LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Buvo numatyta trejos rungtynės, jų rzultatai – 8:2, 4:4, ir 2:4. Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prirekė kketvirtųjų rungtynių. Jas 4:0 laimėjo LFLS kperšininkės ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionemis.

Apie pirmųjų metų lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje “basketbolo žaidimas” rašoma: “1922 m. Basketbolo eigos santrauka atrodo taip:

Vyrų komandų buvo 2

Vyrų komandų rungtynių buvo 2

Moterų komandų buvo 2

Moterų komandų rungtynių buvo 6

Viso žaidėjų buvo apie 35

Viso aikščių basketbolui 1”

1922m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį “Krepšiasvydis vyrams”. Šioje knygoje dar buvo ir dr. J. Ereto žinios apie kunščiasvydį.

1923 m. krepšinis šiek tiek technišai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius. S. Dariaus knygelėje “Basketbolo žžaidimas” rašoma:

“Bendra basketbolo eigos santrauka 1923 metų tokia:

Vyrų komandų buvo 18

Vyrų komandų rungtynių buvo 18

Draugiškų rungtynių buvo 11

Moterų komandų buvo 24

Moterų komandų rungtynių buvo 26

Draugiškų rungtynių buvo 15

Viso žaidėjų buvo apie 300

Viso aikščių basketbolui 5”

1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vurų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Ji nugalėjo LFLS II 20:7 ir LDS 35:2.

Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, terp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.

1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įstegė operos daininikė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Nugalėjo LFLS krepšininkės, varžybų finale nugalėjusios “Makabi” žaidėjas 20:2.

Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų irr moterų komandos žaidė su “Aušros” gimnazijos komandomis. Vyrų komanda nugalėjo aušrėčius, o merginos pralaimėjo.

1925m. gruodžio 13-ąją Rygoje sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija – Lietuva. Šias rungtynes laimėjo Latvijos rinktinė 41:20

po metų vėl Rygoje , antrasias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos krepšininkai pralaimėjo dar skaudžiau: 12:47.

1927m. Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai vyko tik tarp Kauno komandų. Nugalėjo LFLS krepšininkai ir krepšininkės.

Lietuvos sporto lygo krepšinio komitetas, suprasdamas, kad reikia imtis kuo ryžtingesnių priemonių krepšiniui populiarinti, nutarė, kad krepšinio ččempionatai lauke rengiami paskutinį kartą, kad pagrindinis krepšinio sezonas turi būti žiemą ir, kad krepšiniu reikia sudominti naujus žmones.

1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami. 1929 m. nevyko ė vienerių rungtynių. 1930 m. moterų švetntėje buvo surengtos krepšinio rungtynės, o 1931 m. daugiausiaa J. Tulio, paskui ilgamečio teisėjo, pastangomis rungtyniavo universiteto studentai.

Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas. 1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais. O pasaulio krepšinis pradėjęs savo gyvavimo penktąjį dešimtmetį, sukūrė tarptautinę krepšinio federaciją – FIBA.

1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Moterų rungtynės tarp Lietuvos dviračių sąjungos (LSD) ir “Makabi” baigėsi 0:0. pakartotinės laimėjo 1:0 LDS.

Vyrų komandų daugumą sudarė tų pačių antrosios bei trečiosios ekipos, todėl nemažai rungtynių baigėsi labai skirtingu taškų santykiu. Pirmą kartą Lietuvos krepšinio ččempionais tapo LGSF (Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija) krepšininkai.

Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kulturos rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akadeijos rūmai). Pirmos krepšinio rungtynės šioje įvyko lapkričio 26-ąją.

Tais pačiais metais lapkričio 30 d. į FIBA būstinę buvo nusiusstas pirmas liaškas, kuriame Lietvos kamuolio žaidimų sąjungos pirmininkas A. Butavičius rašė: “turime garbės prašyti Jus atsiųsti Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat tarptautines krepšinio taisyklės. Mes ketiname įstoti į šią Tarptautinę federaciją.”

Tų metų balandžio 9 ir 10 dienomis Lietuvoje įvyko pirmosios tarptautinės varžybos: Rygos vyrų rinktinė nugalėjo Kauno rinktinę 48:26 ir 51:21.

1935 m. sausio 19 d. po dešimties metų vėl susitiko Latvijos ir Lietuvos krepšininkai, latviai lengvai nugalėjo lietuvius – 123:10. Kitą dieną rungtyniavo Rygos ir Kauno rinktinės. Šios rungtynės irgi pasibaigė latvijų triumfu 60:11.

Pradėtos rengti krepšinio varžybos tarp gimnazijų. Pirmosiomis čempionėmis tapo Kėdainių mrgaičių ir Šiaulių berniukų komandos.

1935 m. atvykę į pasaulio lietuvių kongresą lietuviai iš JAV E.Kriaučiūnas, B. Budrikas, K, Savickas ir kiti parodė tikrąjį krepšinį, keli iš jų pamokė žaisti Lietuvos jaunimą.

1936-ieji – Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14d. Tarptautinės krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui buvo išsiųstas oficialus prašymas.

“Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga kreipiasi į Jus, prašydama

priimti ją Tartautinės mėgėjų krepšinio federacijos nare.

Mųsų sąjunga yra vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri tvarko krepšinį.”

Jau vasario 26 d. FIBA generalinis sekretorius atsiuntė atsakymą.

“Dėkoju už vasari 14d. laišką. Jūsų prašymas priimti Jus į FIBA apsvarstytas Centriniame biure. Nutarta, jog jį patvirtinti turi artiimiausias Federacijos kongresas.

Nuo šiol Jūsų šalis galės dalyvauti bet kokioje tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, taip pat ir Berlyno olimpinių žaidynių krepšinio varžybose. Sveikiname Jus kaip FIBA narius ir siunčiame kuo nuoširdžiausius sportinius linkėjimus.”

1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse pirmą kkartą vyko ir vyrų krepšinio komandų varžybos. Pirmaisiais olimpiniais čempionais tapo JAV krepšininkai, kurių komandoje buvo ir lietuvių kilmės žaidėjas Pranas Lubinas. 1910 m. Los Andžele gimusio P. Lubino tėvai buvo lietuviai: tėvas Konstantinas kilęs nuo Vilkaviško, motina – Paulina Vasiliauskaitė – nuo Vabalninko.

1936-uosius galima pavadinti aktyvaus mokimosi metais. Po Berlino olimpinių žaidynių į Lietuva atvyko P. Lubinas ir daugiau kaip du mėnesius mokė Lietuvius krepšinio meno ir pats žaidė JSO komandoje. Metu pabaoigoje Lietuvos komanda pirmą kartą nugalėjo Latvijos kkomandą 35:27, ir ne bet kokią – Latvijos čempioną US klubą, Kauno JSO komandoje žaidė P. Lubinas ir J. Žukas, Kitą dieną Kauno rinktinė, kurioje vėl bovo P. Lubinas ir J. Žukas, įveikę latvius 32:9.

1937 m. Rygoje įvyko II Europos vvyrų krepšinio čempionatas, kuriame buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavė pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Pirmose rungtynėse nugalėjo favoritais laikitus italus 22:20. Paskui lietuviai nugalėjo Estijos krepšininkus 20:15, Egipto rinktinę 21:7, Lenkijos rinktinę 32:25 ir finale dėl žemyno čempiono vardo vėl žaidė su Italijos rinktine. Po labai atkaklios ir dramatiškos kovos lietuviai palaužė italų krepšininkus ir vieno taško persva 24:23 laimėjo Europos čempionų vardą. Du lietuviai pateko į simbolinį čenpionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas.. Rezultatyviausiu čempionato žaidėjų tapo P. Talzūnas, per penkerias rungtynėes pelnęs 69 taškus.

1938 m. pradėta rengti Europos mmoterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Žaidė 5 šalių rinktinės, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, treniruojama P. Lubino. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą. Jos laimėjo prieš Italijos ekipą 23:21, Šveicarijos komandą 28:10 ir Prancūzijos krepšininkes 20:14, o pralaimėjo Lenkijos krepšininkėms 21:24.

1938 m. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Moksleivių krepšinio varžybas mergaičių grupėje laimėjoTelšių gimnazijos žaidėjos, o berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno “Aušros” gimnazijos krepšininkai. Olimpiados suauusiųjų krepšinio turnyre dalyvavo 24 vyrų ir 16 mmoterų komandų. Tarp moterų pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, finale nugalėjsios “Aušrą” 13:7 . Vyrų varžybose finale susitiko Amerikos lietuvių ir LFLS rinktinės. Laimėjo JAV lietuviai 27:21.

1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Teisę rengti čempionatą Lietuva įgijo prieš du metus II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Pagal tuo meto nuostatas čenpionai galėjo rengti ateinantį.čempionatą. Šiame čempionate pareške norą dalyvauti net 17 komandų. Šiai progai buvo pastatyta Kauno sporto halė.

1939 m. pavasarį (gegužės 21-28 d.) į Kauną atvyko tik 8 šalių rinktinės: Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Suomijos ir Lietuvos.

Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybosė susitiko su, kaip vėliau paiškėjo, pajėgiausiais varžovais – Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 sirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesukiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktnės garbę gynė A. Andrulis, V. Budriūnas, J. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, V. Leščinskas, P. Lubinas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Baltrūnas, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M. Šliūpas.

Rezultatyviausias čempionato žaidėjas tapo estas V. Veskila, pelnęs 116 taškų, trečias – P. Lubinas (96), penktas – M. Ruzgys (77). Į simbolinį Europos rrinktinės penketuką pateko F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas ir M. Ruzgys.

Išvada

Pagal mūsų išnagrinėtus litertūros šaltinius galima pasakyti, kad Lietuvos krepšinis per gana trumpą laika ištobulėjo ir pasiekė didėlių laimėjimų. Pradėjęs savo kelia nelengvai, vis labiau plėtojosi dėka sporto draugijų. Labai didelį indėlį įnėšė Lietuvos krepšiniui Amerikos lietuviai, kaip antai P. Lubinas. Taip pat labai svarbus buvo Kūnu kultūros rūmų vaidmuo. Labai didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turėjo, žinoma 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame lietuviai nugalėjo. Susidomėjimas dar labiau padidėjo po 1938 m. Europos moterų ir 1939 m. vyrų čempionatų. Taigi reziumuojant, reikia pasakyti, kad Lietuva ne veltui vadinama krepšinio šalimi, nes jau nuo pat krepšinio pradmenų Lietuvoje jis yra aukšto lygio, pasiekta didelių laimėjimų.

Litetatūra:

1. Krepšinis istorija, teorija, didaktika Stanislovas Stonkus

Kaunas,2003

2. Krepšinio trenerio užrašai Vladas Garastas

Vilnius, 2002

3. 100 žingsnių per pasaulį. Nou pirmojo iki StanislovasStonkus

šešiasdešimtojo žingsnio, 1891-1950 1991

4. Internetas