mokslų tyrimas

Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad išeminės širdies ligos (IŠL) ūminiai ir lėtiniai sindromai yra dažniausia vidutinio amžiaus asmenų invalidumo ir priešlaikinės mirties priežastis. IŠL sunkiausi klinikiniai sindromai yra nestabili krūtinės angina, MI, pakartotinos išeminės krizės, LŠN ir jų sukeliami grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, staigi mirtis, išsivystantys dėl vainikinių arterijų stenozės, sukeliančios miokardo išemiją, kairiojo skilvelio disfunkciją ir miokardo elektrinį nestabilumą.

Nors paskutiniųjų dešimtmečių laikotarpyje naujų IŠL diagnostikos metodų įdiegimas, plačiai taikomas intervencinis gydymas, efektyvių medikamentų vartojimas sumažino mirtingumą nuo IŠL, tačiau iiki šiol IŠL priklauso aukštai nepalankios prognozės rizikai.

Vienas svarbiausių 1998 m. Seimo LR patvirtintos Lietuvos Sveikatos programos 1997-2010 metams tikslų yra iki 2010 metų sumažinti populiacijoje mirtingumą nuo kardiovaskulinių ligų jaunesniems negu 65 m. žmonėms – 15 proc., 65-74 m. žmonėms – 10 proc., taikant šias pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros priemones:

1. Efektyviai kontroliuoti populiacijoje pagrindinius IŠL rizikos faktorius (sumažinti arterinės hipertenzijos, hipercholesterolemijos, antsvorio, diabeto paplitimą, sumažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą, sumažinti gyvulinių riebalų teikiamas kalorijas).

2. Pagerinti IŠL ankstyvą diagnostiką ir gydymą.

3. Sukurti eefektyvią reabilitacijos programą po miokardo infarkto.

II.Programos tikslas

Gauti naujų žinių apie širdies ir kraujagyslių sistemos morfologiją, fiziologiją, ligų atsiradimą ir vystymąsi, parengti ankstyvos diagnostikos, profilaktikos, medikamentinio ir chirurginio gydymo metodus bei priemones, ieškoti būdų mažinti gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, llaikiną nedarbingumą, invalidumą ir mirtingumą, prailginti išgyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę.

III.Programos užduotys

Vykdant programos mokslinius tyrimus numatoma:

Fundamentinės kardiologijos srityje:

– Atlikti sergančiųjų širdies nepakankamumu širdies ląstelių joninių kanalų ir miokardo susitraukimo metabolinio reguliavimo tyrimus;

– Tirti kalio kanalų (KATF, KACH) inhibitorių su sulfanilkarbamidiniu fragmentu sintezės ir antiaritmines savybes;

– Atlikti širdies ritmo valdymo būdo, pagrįsto uždelstu grįžtamu ryšiu, organizavimo tyrimus;

– Nustatyti dinaminės ultragarsinės spektroskopijos (DUS) tinkamumo kraujo trombogeniškumui ir kitoms savybėms tirti;

– Atlikti kraujagyslių pažeidimų, esant hipodinamijai, įvertinimo galimybes lazerinės spektroskopijos metodu tyrimus;

– Sukurti multikardiosignalų analizės ir diagnostinius algoritmus dirbtinio intelekto bei statistinių metodų pagrindu;

– Širdies, kaip kompleksinės dinaminės adaptyvios sistemos, funkcijos tyrimai;

– Telemedicinos metodų kardiologijoje tyrimas ir kūrimas;

– Atlikti žmogaus ir eksperimentinių gyvūnų širdies nervinio aparato struktūros, jo amžinių kitimų morfologijos ir histochemijos tyrimus;

Profilaktinės kardiologijos srityje:

– Nustatyti svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų pplėtros bei rizikos profilio pokyčius 1983-2003 metais;

– Nustatyti aplinkos veiksnių įtaką 35-64 metų moterų miokardo infarkto rizikai;

– Nustatyti dislipidemijų, oksidacinio streso bei vitamino A stygiaus reikšmę išeminei širdies ligai atsirasti ir progresuoti;

– Nustatyti sergančių pirmine arterine hipertenzija lavinimo arterinės hipertenzijos klausimais poveikį padidėjusio arterinio kraujo spaudimo kontrolei.

–

Klinikinės kardiologijos srityje:

– Tirti išeminės širdies ligos išeminių sindromų išeitis ir ligonių išgyvenamumą 5-10 metų laikotarpyje;

– Vykdyti kompiuterinės EKG ir kitų neinvazinių metodų paiešką vainikinių arterijų pažeidimui nustatyti;

– Nustatyti kairiojo širdies skilvelio kraujagyslių endotelio funkcijos tyrimų informatyvumą vertinant ligonių, sergančių iišemine širdies liga arterinė hipertenzija, funkcijų būklę, ligos sunkumą;

– Atlikti kompleksinės reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimą ligoniams, sergantiems IŠL, po sėkmingo vainikinių arterijų kraujotakos atstatymo;

– Nustatyti retrogradinio laidumo pokyčius paroksizminių supraventrikulinių tachikardijų radiodažninės abliacijos ir pastovios elektrokardiostimuliacijos metu;

– Nustatyti širdies ritmo variabilumą, ritmo sutrikimus ir kairiojo skilvelio nepakankamumą ūminio miokardo infarkto metu ir jų prognozinę vertę;

– Nustatyti selektyvių mažo tankio lipoproteinų aferezių ir 3 hidroksi-3 metilglutaril koezimo A(AMG-CoA) inhibitorių poveikį aterosklerozės vystymuisi ir jos progresavimo žymenims.

Invazinės kardiologijos srityje:

– Tirti miokardo reperfuzijos po perkutatinės mechaninės vainikinių arterijų rekanalizacijos diagnostiką, korekciją bei poveikį į sergančiųjų ūminiais koronariniais sindromais gydymo rezultatus;

– Tirti klinikinių ir angiografinių faktorių įtaką perkutaninės transliuminalinės aortos šakų angioplastikos rezultatams;

– Pagrįsti širdies nepakankamumo chirurginio gydymo metodus;

– Įvertinti hemodinamikos, miokardo pakenkimo laipsnio, kontrakcijos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimus ligoniams, sergantiems išemine širdies liga ir vožtuvų patologija.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamo mokslo programa “Miokardo remodeliavimosi determinantai” uždaviniai:

– Nustatyti įvairių širdies dalių (kairiojo ir dešiniojo skilvelių bei abiejų prieširdžių) miokardo remodeliavimosi klinikinės, elektrofiziologinės ir echokardiografinės raiškos ypatumus ir juos lemiančius veiksnius, kai yra chroninė ischemija (iki įvykstant pirmajam miokardo infarktui), ūminis miokardo infarktas bei poinfaktiniu laikotarpiu (iki dviejų metų);

– Nustatyti biocheminių (smegenų natriuretinio peptido, renino-angiotenzino sistemos, oksidacinio streso, kraujo krešėjimo sistemos ir lipidų apykaitos) rodmenų kompleksą, optimaliausiai atspindintį kairiojo skilvelio remodeliavimosi procesą;

– Nustatyti miokardo rremodeliavimosi struktūrinio substrato (atskirų širdies dalių dydžio ir geometrijos, kontraktilinio aparato ir intersticiumo) pokyčius progresuojant išeminei širdies ligai;

– Ištirti kardiomiocitų mitochondrijų pažeidimo ir kontraktilinio aparato energetinio aprūpinimo sutrikimų mechanizmus vykstant miokardo remodeliavimuisi;

– Nustatyti žmogaus širdies ląstelių Ca2+ jonų apykaitą kanalų aktyvumą reguliuojančių sistemų pokyčius bei ß-adrenerginės stimuliacijos ypatumus vykstant išeminio miokardo remodeliavimuisi;

– Nustatyti išeminio miokardo remodeliavimosi ypatumus taikant medikamentinį ir chirurginį-medikamentinį gydymą bei angioplastiką;

– Įvertinti persirgusiųjų miokardo infarktu ilgalaikio fizinio treniravimosi poveikį atskirų širdies dalių geometrijos ir funkcijos pokyčiams ir jų ryšį su gyvenimo kokybe;

– Įvertinti visų lygių (organo, audinio, ląstelės, molekulių) miokardo remodeliavimosi žymenų tarpusavio ryšį ir galimus priežasties-pasekmės mechanizmus, nustatyti informatyvius ankstyvųjų įvairių širdies dalių miokardo remodeliavimosi fazių požymius ir jų predikcinę vertę išeminei širdies ligai progresuoti;

– Nustatyti molekulinius genetinius žymenis, susijusius su miokardo remodeliavimusi ir įvertinti genotipo pagal DNR žymenų koreliaciją su miokardo remodeliavimosi determinantais;

– Nustatyti kai kurių aplinkos veiksnių įtaką miokardo remodeliavimosi procesui

IV.Analitinė apžvalga

Nepaisant svarbių pasiekimų tobulinant IŠL profilaktiką ir gydymą širdies nepakankamumas išsivysto daugeliui ligonių (Kannel WB, 2000). Todėl tiek Europos kardiologų draugijos kardiologijos plėtros plane (The need for research into cardiovascular disease in Europe, 1997), tiek ir Europos Komisijos 6FW programoje didelis dėmesys skiriamas širdies nepakankamumo mechanizmų tyrimams. Išeminė širdies liga ir hipertenzija yra dažniausios chroninio širdies nepakankamumo priežastys (Sutton G, 11990). Esant širdies nepakankamumui, sumažėja miokardo susitraukimo jėga, pakinta jos reguliavimo mechanizmai, kurie dabar intensyviai tiriami (Harding ir kt, 1994).

KMU Kardiologijos institute jau nuo 1969 metų tiriami miokardo ląstelių joninių srovių reguliavimo mechanizmai normos ir įvairių patologinių būsenų, tarp jų ir širdies nepakankamumo, metu. Nustatyta Ca++ jonų, kalcio antagonistų ir agonistų, kalcio jonoforų, kalmodulino inhibitorių ir energetinių resursų įtaka įeinančiai kalcio srovei (Gendvilienė V et al., 1993, 1999; Jurevičius J et al., 1999), ištirtas kalcio aktyvinimo procesas fosforilinant joninius kanalus (Jurevičius J, Fischmeister R, 1996). Nustatyta Na+ kanalų modifikacijos įtaka ektopinio židinio formavimuisi, ištirtas antiaritminių preparatų poveikis Na+ srovei ir širdies veikimo potencialui, nustatyta jų efektyvumo priklausomybė nuo miokardo funkcinio stovio (Jurevičius J et al., 1993; Zablockaite D, 2000). Tokie tyrimai iki šiol kitose Lietuvos mokslo įstaigose nebuvo vykdomi.

Per pastaruosius 10-15 metų atlikta nemažai širdies remodeliavimosi tyrimų kai yra IŠL. Parodyta, kad didelių miokardo infarktų atveju vyksta kompleksas kairiojo skilvelio architektūros pokyčių infarktinėje ir neinfarktinėje zonoje, kurie apibūdinami kaip skilvelio remodeliavimasis (Francis GS ir Chu C, 1995). Šie pokyčiai gali žymiai veikti kairiojo skilvelio funkciją ir ligonio prognozę. Nustatyta, kad širdžiai atsipalaiduoti per diastolę ir skilveliams prisipildyti kraujo trukdo intersticiumo pokyčiai: padidėjęs kolageno tinklas, t.y. intersticinė fibrozė (Bishop JE

ir Laurent GJ, 1995). Tai lemia diastolinę disfunkciją, kai dar yra beveik normali išstūmimo frakcija (sistolinė funkcija). Sistolinę širdies funkciją palaiko kompensacinė kairiojo skilvelio hipertrofija. Miokardo remodeliavimosi supratimas sudaro galimybę farmakologiškai užbėgti už akių ar net reversuoti anksčiau minėtus procesus, kurie galiausiai reiškiasi fataliniu širdies nepakankamumu. Lietuvoje išeminio širdies raumens remodeliavimosi morfologinius ypatumus tiria tiktai KMU kardiologijos instituto mokslininkai (D Pangonytė, 1991, 2002) .

1972 Dž.Keras pasiūlė terminą apoptozė, kuriuo yra apibūdinama programuota ląstelių mirtis. Pastaraisiais metais išaugo darbų, vertinančių apoptozės rreikšmę širdies-kraujagyslių morfogenezėje (Davies MJ, 1997). Manoma, kad kai yra širdies nepakankamumas, vienas iš svarbių miokardo remodeliavimosi mechanizmų yra širdies raumens ląstelių apoptozė. Tačiau įvairių autorių duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi: apoptozės dažnis miokarde svyruoja net nuo 0,046% (Saraste A et al., 2002) iki 35% (Narula J et al., 1996). Lietuvoje tik KMU Kardiologijos institute atliekami ląstelių programuotos mirties širdies-kraujagyslių ligų morfogenezei tyrimai (Lesauskaitė V. et al. 2001, 2002).

Kita, ne mažiau svarbi širdies ligų komplikacija yra širdies ritmo sutrikimai. Viena iiš antiaritminių vaistų kūrimo krypčių yra kryptingas joninių kanalų moduliatorių kūrimas (Evans JM et al., 1996; Curran Meet al., 1998) ir jų tyrimas ne vien tik aritmijų, bet ir kitų ligų gydymui (epilepsija, diabetas ir kt.). KMU Kardiologijos instituto mokslininkai jjau 20 metų sintezuoja ir nagrinėja antiaritminių medžiagų poveikio mechanizmus. Buvo sukurtas ir klinikoje naudojamas originalus antiaritminis vaistas Kvaternidinas. Šiuo metu KMU Kardiologijos institute yra sintetinami ir tiriami junginiai, selektyviai veikiantys KATP ir KACh kanalus (A.Stankevičius, 1999).

Atstatant širdies ritmą elektriniais stimulais pradėti taikyti algoritmai, kurie kuriami atsižvelgiant į tai, kad širdį galima vertinti kaip sudėtingą netiesinės dinamikos sistemą, kuri, kintant sąlygoms, gali prarasti savo ritmiškumą. Juose bandoma pritaikyti chaoso teorija pagrįstus matematinius modelius (Poon Ch. ir Meril K., 1997). Lietuvoje chaoso teorijos principai sėkmingai taikomi Puslaidininkių fizikos institute lazerių darbui stabilizuoti (prof.K.Pyragas). KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto mokslininkai naudoja chaosinių sistemų tyrimo metodus (Puankarė diagramas) širdies ritmo variabiliškumui tirti.

Remiantis klinikinių ir fundamentinių tyrimų duomenimis yra kuriamos naujos širdies ir kraujagyslių lligų diagnostikos metodikos, panaudojant informacines technologijas. Paskutinį dešimtmetį ypač intensyviai diagnostikoje taikomi dirbtinio intelekto metodai t.y., dirbtiniai neuroniniai tinklai ir ekspertinės sistemos (ExS). A.Robelo su bendr. sukūrė ExS ūmaus miokardo infarkto diagnostikai kartu su EKG analize, kuri skirta priėmimo skyrių gydytojams, neturintiems kardiologo specializacijos. W.Kaiser su bendr.sukūrė ExS, skirtą miokardo infarkto bei kairiojo skilvelio hipertrofijų diagnostikai pagal EKG parametrus. Statistiniais metodais paremtą kardiologinio pobūdžio sprendimų priėmimo sistemą, skirtą IŠL diagnostikai, sukūrė G.A.Diamond su bendr. devintojo dešimtmečio pradžioje. Ši sistema sprendimo ppriėmimui naudoja Bajeso teoremą. Ji buvo testuota multicentrinėse studijose, naudojama moksliniams ir praktiniams tikslams. Lietuvoje panašaus pobūdžio darbai nėra atliekami, išskyrus KMU Kardiologijos institutą, kuriame sukaupta daugiau nei 30 metų patirtis kuriant kardiosignalų kompiuterinės analizės metodus (L.Gargasas ir A.Vainoras, 2001).

Medicinoje plačiai naudojami ultragarsu pagrįsti diagnostikos metodai, tačiau pasaulyje dar nėra sukurta tinkama aparatūra klinikiniams kraujo krešėjimo ir biologinių skysčių tyrimams. Taip pat nėra paskelbta ir bendros koncepcijos ultragarsiniam krešėjimo sistemos bei kitų biologinių skysčių tyrimui. Ultragarsinės koagulometrijos koncepcija ir metodika buvo sukurti 1980-1990 metais KMU Kardiologijos institute (P.Grybauskas, 2000), o aparatūra Kauno technologijos universiteto tuometinėje Ultragarso probleminėje laboratorijoje. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai šia aparatūra ir sukaupta informacija rodo, kad nėra paskelbtų pasaulinėje spaudoje panašių kokybės ir kiekybės atžvilgiu aparatūros variantų, kurios savo galimybėmis ir techniniu lygiu prilygtų šiai bendrai sukurtai aparatūrai. Kitose Lietuvos mokslo ir praktikos institucijose panašaus pobūdžio moksliniai tyrimai pritaikant ultragarsą nevykdomi.

Nors per pastaruosius dešimtmečius Šiaurės Amerikoje, daugelyje Europos šalių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sumažėjo (Sans S. et al. 1997), tačiau jos sudarydamos net 50% visų mirties priežasčių (PSO, 1995), vis dar yra svarbiausia ekonomiškai išsivysčiusių valstybių gyventojų mirties priežastis. Platesni IŠL epidemiologiniai tyrimai pradėti vykdyti apie 1965-1970 metus. Jų metu buvo buvo nustatyti vveiksniai, didinantys riziką susirgti miokardo infarktu ar mirti nuo IŠL, taip pat jų korekcijos galimybės ir reikšmė išgyvenamumo prognozei. Ilgalaikių epidemiologinių studijų reikšmė nemažėja ir šiandien. Amerikoje jau daugiau kaip 30 metų tęsiasi Framinghamo studija (Kannel W, 2002), Suomijoje įvertinti ŠKL rizikos veiksnių pokyčiai per 20 metų (Puska et al.1995). Tai leidžia įvertinti IŠL rizikos veiksnių pokyčius per pastaruosius dešimtmečius. Nustatyta, kad rizikos veiksnių paplitimas mažėja daugelyje Europos šalių (Kryuger O, 1991; Puska et al., 1995; Heinemann et al. 1998; Menotti, 1999;) Su rizikos veiksnių paplitimo mažėjimu didele dalimi yra susiję ir mirtingumo nuo ŠKL, piktybinių navikų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų mažėjimu šiose šalyse per pastaruosius 20 metų.

Glaudžiai su ŠKL rizikos veiksniais siejasi mityba. Tarptautinė patirtis rodo, kad kiekvienoje šalyje būtina valstybinė sveikos mitybos politika, kurią įgyvendinant svarbiausias dėmesys būtų skiriamas sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui (Helsing, 1992). Šešios Europos valstybės yra parengusios ir vykdo sveikos mitybos politiką: Norvegija nuo 1975 m., Danija nuo 1984m., Suomija nuo 1985 m., Olandija, Malta ir Islandija nuo 1988 m. Šiose šalyse jau pastebimi teigiami sveikos mitybos politikos rezultatai, t.y. mirtingumo nuo lėtinių ligų mažėjimas.

Pirminė arterinė hipertenzija – labiausiai paplitusi patologinė būsena tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Nepaisant didžiulių mokslinių, praktinių, finansinių investicijų, ttik pusė sergančių hipertenzija žino, kad jie turi padidintą arterinį kraujo spaudimą, tik pusė iš žinančių sergą hipertenzija -gydosi, tik pusė iš besigydančių -tą daro efektyviai. Taigi, tik 12,5 % hipertenzija sergančių ligonių arterinis kraujo spaudimas yra kontroliuojamas. Todėl pacientų lavinimas hipertenzijų diagnostikos ir gydymo klausimais įgauna ypatingą reikšmę. Pacientų lavinimo hipertenzijų klausimais idėja subrandinta Pasaulinės hipertenzijos lygos (PHL) kartu su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ir pirmą kartą aptarta 1988 m. PHL Simpoziume Tel- Avive (J. of Human Hypertension vol. 4, Suppl. 1, February 1990). Pagrindinis tikslas – aiškinti gydytojams kaip geriau bendrauti su hipertenzija sergančiais pacientais, kad pagerėtų gydymo efektas. Toks projektas [WHO/WHL Patient Education Project (PEP)] prasidėjo prieš kelis metus 6 centruose, atstovaujančiuose 6 šalis PHL nares (Gana, Indija, Kanada, Kinija, Kuba, Vengrija). Pacientų, lavinamų hipertenzijos klausimais tarpe pagerėjo supratimas (žinojimas) apie ligą, kuria jie serga, ir jos gydymo ypatumus, ko pasekoje -pagerėjo ir gydymo rezultatai. Įvertinusi projekto rezultatus PHL/PSO rekomendavo analogiškas studijas atlikti kitoms šalims PHL narėms.

Riziką susirgti ŠKL skatina ne tik somatiniai, bet ir elgesiniai veiksniai, tokie kaip rūkymas, psichosocialinis stresas. Friedman ir bendradarbiai (1984) parodė, kad grupinių psichoterapinių metodų panaudojimas sumažina pakartotino miokardo infarkto galimybę, tiek ir sergamumą miokardo infarktu (1986). Tyrimai parodė (Gill

et al., 1985; Friedman et al. 1986;), kad kognityvinis treningas ir raumenų relaksacija mažina elgsenos tipo A, kuris yra nepriklausomas IŠL rizikos veiksnys, bruožus.

Aplinkos epidemiologiniai tyrimai rodo, kad egzistuoja tiesioginis priklausomumas tarp aplinkos kokybės ir sveikatos. PSO Aplinkos ir sveikatos centras, koordinuojantis aplinkos epidemiologinius tyrimus Europoje, ragina ieškoti naujų rizikos veiksnių, galinčių skatinti lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Tarp tokių rizikos veiksnių oro teršalai, išsiskiriantys degant kurui, minimi kaip galimi IŠL rizikos veiksniai (Schwartz J, 1997). Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nustatyta, kkad kai nepalankūs išorinės aplinkos veiksniai yra lydimi kenksmingų veiksnių darbe ar buityje, ar nepalankių socialinių veiksnių, IŠL rizika ženkliai padidėja. (Suadicani P et al., 1997; Bobak M. et al., 1997).

Lietuvoje IŠL epidemiologiniai tyrimai pradėti 1972 metais tarptautine Kauno-Roterdamo studija ir IŠL registru, kurį iki dabar tęsia KMU Kardiologijos instituto mokslininkai. Vėlesnė informacija apie ŠKL ir jų rizikos veiksnių plitimą buvo gauta 1982-1993 metais Kardiologijos institutui vykdant tarptautinę programą MONICA. Vykdant tarptautinę CINDI(INTERHEALTH) programą Lietuvoje buvo gauti duomenys apie ppagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimą bei pokyčius per 1983-1999 metų laikotarpį tarp penkių Lietuvos rajonų (Joniškio, Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio ir Varėnos) gyventojų (Petkevičienė J., 1999). 1994 m. pradėtas vykdyti Lietuvos suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas, kuris buvo pakartotas 1996, 11998 bei 2000 m. (Grabauskas V. ir kt., 1997, 1998, 1999).

Drauge su epidemiologiniais IŠL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų tyrimais atliekami ir Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai. 1996 m. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis vienas iš didžiausių Lietuvos gyventojų mitybos trūkumų yra nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas (J.Klumbienė, J.Petkevičienė). 1997 metais buvo atlikti Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimai pagal PSO parengtas metodines rekomendacijas. Šių duomenų analizė parodė, kad maisto produktų pasirinkimas priklauso nuo socialinės ir ekonominės respondentų būklės (K.Kadziauskienė, 1998). KMU Kardiologijos institute mitybos įpročių tyrimai papildyti ir biocheminiais kraujo lipidų, antioksidantų, lipidų peroksidacijos ir kraujo krešėjimo sistemos rodiklių tyrimais.

Lietuvoje nemedikamentinė (psichologinė) IŠL veiksnių korekcija pacientų grupėse imta taikyti 1976 metais, pradėjus tirti psichologinius šios ligos aspektus. Didžiausias patyrimas yra ssukauptas KMU Kardiologijos instituto Medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje. Daugiafaktorinėje miokardo infarkto ir smegenų insulto profilaktikos programoje 1977-80 metais, taikant intensyvias profilaktikos priemones, buvo sumažinta svarbiausių IŠL rizikos veiksnių lygis. Nuo 1984 m. nemedikamentinės (psichologinės) priemonės imtos taikyti sergantiems arterine hipertenzija, buvo patikslintas nemedikamentinės arterinės hipertenzijos korekcijos metodo efektyvumas. Nuo 2001 pradėtas vykdyti PSO/PHL ligonių lavinimo projektas, kurio tikslas įvertinti sergančių pirmine hipertenzija ligonių lavinimo arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo klausimais poveikį padidėjusio arterinio kraujo spaudimo kontrolei (G.R.Sakalnikas, 2001). RRūkymo profilaktikos metodai, taikyti pradinių klasių moksleiviams, patvirtino prielaidą, kad mokant vaikus, galima padėti jiems susiformuoti neigiamą požiūrį į rūkymą ir sulėtinti rūkančių moksleivių skaičiaus didėjimą.

Lietuvoje pirmieji kompleksiniai tyrimai, kurie nagrinėjo išorinės aplinkos, darbo aplinkos ir psichosocialinių veiksnių keliamą miokardo infarkto riziką, buvo atlikti Kardiologijos instituto Aplinkos epidemiologijos laboratorijoje. Nustatyta, kad 25-64 metų vyrų miokardo infarkto riziką didina oro tarša azoto dioksidu (Gražulevičiene R., ir kt., 2000), ilgalaikis darbas fizikinės ir cheminės taršos sąlygomis (Malinauskienė V., Gražulevičienė R., 2000), psichologinis stresas ir kiti aplinkos veiksniai (Budnikienė B-M., Jankauskienė K., 1999).

IŠL gydymas per tris dešimtmečius iš esmės pasikeitė. 1970 metais pradėta taikyti vainikinių arterijų jungties operacijos (VAJO), pradėta vertinti chirurginio gydymo nauda ankstyvuoju ir vėlyvuoju ligos laikotarpiais, intervencinio gydymo įtaka ligonių išgyvenimui. Atliktų studijų duomenimis – Veteranų studija (1972-1974), Europos vainikinių arterijų chirurgijos studija (1973-1976), Vainikinių arterijų chirurginio gydymo studija (CASS, 1975-1979) – chirurginis gydymas per 5-erius metus sumažino 53 proc. ligonių mirštamumą ir ypač pagerino išgyvenimą ligonių, kuriems diagnozuota trijų vainikinių arterijų liga bei sumažėjusi kairiojo skilvelio funkcija. Vėlesniu laikotarpiu į klinikinę praktiką įdiegus perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų (PTVA) angioplastikos metodą, dėka plataus antiagregantų, AKF slopintojų, beta-adrenoblokatorių, statinų vartojimo, tobulėjant konservatyviam gydymui, jau kitaip lyginami intervencinio ir konservatyvaus gydymo rezultatai. DDevintajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje tęsiamos studijos, kurios analizuoja atskirų rizikos veiksnių (arterinės hipertenzijos, cukraligės ir kitų) įtaką vėlesniems intervencinio gydymo rezultatams, PTVA reikšmę ligonių gyvenimo kokybei.

Per pastaruosius dvejus metus paskelbti duomenys apie išgyvenimo pokyčius po ūminių išeminių sindromų (ŪIS) skirtingais šio amžiaus dešimtmečiais. Pateikiama bendra tendencija, kad pastaraisiais metais pastebimas išgyvenimo po ŪIS pagerėjimas (Naylor TJ, 1998; Janion M., 1998; Abrahamsson et al, 1999). Toliau tyrinėjama lėtinės IŠL eiga, ieškoma blogą ligos baigtį nurodančių požymių.

Sparčiai modernėjant molekulinės biologijos technologijoms, tobulėjant biocheminių tyrimų metodams, per pastarąjį dešimtmetį pakito ūminių koronarinių sindromų vystymosi mechanizmų suvokimas, atsirado naujų žymenų. 1999 metų Europos ir Amerikos Kardiologų Asociacijų sutarimu peržiūrėti miokardo infarkto diagnostiniai kriterijai. Naujausi miokardo pažeidimo pažeidimo žymenys troponinas T ir troponinas 1, kartu su kitais ankstyvosios fazės mėginiais (nors ir mažiau specifiniais) pakeis anksčiau taikomą taip vadintą „aukso testą“ -kreatinfosfokinazės ir laktatdehidrogenazės izofermentų derinį. Aktualūs yra darbai, pateikiantys laisvųjų radikalų sintezės proceso analizę po revaskuliarizacijos bei lipidų peroksidacijos produktų susikaupimo kraujyje ypatumus progresuojant širdies nepakankamumui (Diaz-Velez C.R. ir kt.,1996). Tiriamas renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAS) elementų vaidmuo vystantis bei progresuojant IŠL (Arbustini E. ir kt., 1995). Pateikiami gauti palyginamieji gydymo rezultatai, naudojant ivairias RAS grandis blokuojančius medikamentus -ACE slopintojus, angiotenzino-ll receptorių blokatorius, specifinius iir nespecifinius ATl ir AT2 receptorių blokatorius, aldosterono blokatorius ir kt. (Wharton J. ir kt.,1998; White H., 2000).

Prognozinių veiksnių kompleksų paieška ir toliau išlieka aktuali. Sudarant tokius kompleksus, dažniausiai įtraukiami naujausi miokardo pažeidimo žymenys, atspindintys pažeidimo zonos dydį derinyje su EKG pokyčiais, kaip ST segmento nusileidimas (>0,5 mm) arba su fizinio krūvio tolerancijos testo rezultatais (B. Lindahl ir kt., 1996).

Lietuvoje ilgalaikio sergančiųjų IŠL stebėjimo studijų nedaug. Vilniaus kardiologų darbuose (L.Ivaškevičienė su bendraaut) analizuojami vėlyvieji rezultatai po VAJO, lyginami jaunų ir pagyvenusių žmonių tyrimo duomenys. Didelę ilgalaikio sergančių IŠL stebėjimo ir prognozavimo patirtį yra sukaupę KMU Kardiologijos instituto mokslininkai. Įvertinta ūminių ir lėtinių išeminių sindromų pasireiškimo ypatumų, biocheminių miokardo pažeidimo žymenų, vainikinių arterijų pažeidimų, rizikos veiksnių įtaka ankstyvuoju ir vėlyvuoju laikotarpiais po ŪIS.

Pastaruoju metu didelis dėmesys echokardiografijoje skiriamas miokardo dopleriniam tyrimui. Kuriamos kompiuterinės programos: sparčiai daugėja publikacijų pasaulinėje literatūroje apie spalvoto audinių doplerinio tyrimo analizės programas, taip vadinamą anatominį „M“ režimą, miokardo įtampos greičio, įtampos matavimą (Vingmed EchoP AC, Norvegija). Tačiau pastarųjų programų šiandien dar nėra rinkoje, negalima jų įsigyti, jos tik išbandomos kai kuriose Europos ir pasaulio echokardiografijos laboratorijose (Luvene -Belgijoje, Linkopinge -Švedijoje ir kt.). Miokardo greičių nustatymas, įtampos greičio, įtampos apskaičiavimas šiuolaiknių echokardiografinių technologijų pagalba įgalina pasiekti

labai didelę skiriamąją galią, < 20 ms tarp atskirų vaizdo kadrų. Tai leido nustatyti naujus kairiojo skilvelio funkcijos fenomenus, pvz.: posistolinę kontrakciją, papildomą sistolinį judesį izovoliumetrinės relaksacijos periode, kai yra vainikinės arterijos okliuzija (Jamal F. ir kt.).

Vilniaus Universitetinėje klinikoje prof. A. Laucevičiaus vadovaujami mokslininkai tiria ankstyvos IŠL diagnostikos, pirminės perkutaninės angioplastikos, aortokoronarinio nuosrūvio bei neinvazinio gydymo efektyvumo įvertinimo klausimus, vertinant miokardo gyvybingumą dobutamino mėginių metu, atliekant echokontrastinius tyrimus, vertinant „no reflow“ fenomeną. Taip pat atliekami endotelio funkcijos tyrimai žąsto aarterijoje, vertintas jų ryšys su pagrindiniais rizikos veiksniais. KMU Biomedicininių tyrimo instituto vyr.moksl. darbuotoja prof. J. Vaškelytė tiria širdies sistolinės ir diastolinės funkcijos pokyčius širdies ritmo sutrikimų atvejais, sergantiems IŠL prieš aortokoronarinio nuosrūvio operacijas ir po jų. Nustatyta transmitralinės kraujotakos deceleracijos trukmės prognostinė reikšmė vertinant kardiochirurginių operacijų prognozę. KMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterinė regioninės kontrakcijos analizės programa, padėjusi kiekybiškai įvertinti kairiojo skilvelio kontrakciją. Tiriama regioninės kontrakcijos išreikštumo ir ploto ryšys su bendra širdies funkcija ir hemodinamika, kairiojo skilvelio ilgosios ašies ffunkcija, vertinant M-echokardiografiniu režimu ar audinių dopleriniu būdu mitralinio žiedo plokštumos judesį link širdies viršūnės. Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukurta mitralinio žiedo judesio kompiuterinė detekcijos ir analizės programa.

Staigi mirtis išlieka didele medicinine ir socialine problema. Net trečdalis lligonių susirgusių miokardo infarktu miršta nespėję pasiekti ligoninės, o dauguma jų – per pirmą valandą nuo simptomų pradžios. Nustatyta, kad pirminio skilvelių virpėjimo galimybė yra didžiausia ankstyvoje ūminės ischemijos fazėje. Pasaulyje plačiai pradėta tyrinėti skilvelių vėlyvųjų potencialų ir sumažėjusio širdies dažnio variabiliškumo įtaka staigiai mirčiai (Reinhardt L.et al., 1996; Bocker D. et al., 1993; Vaishnav S. et al., 1994)

Lietuvoje vėlyvųjų potencialų ryšį su skilveliniais ritmo sutrikimais ir antiaritminių medikamentų poveikiu tiria KMU Kardiologijos klinikos mokslininkai. KMU Patofiziologijos ir reabilitacijos institute nagrinėjamas širdies dažnio variabiliškumas sergantiems IŠL metu. KMU Kardiologijos institute staigios mirties problema tiriama nuo 1977 metų. Kartu su JAV mokslininkais išleistos 4 monografijos. Sukurta skilvelių vėlyvųjų potencialų registravimo nuo kūno paviršiaus bei širdies dažnio variabiliškumo analizės metodai, kurie ddabar naudojami sprendžiant staigios mirties prognozavimo problemas.

1989 m. perkateterinės radiodažninės abliacijos operacijos tapo pagrindiniu širdies tachiaritmijų gydymo metodu, pasikeitė daugelis iki tol suformuotų elektrofiziologijos mokslo dogmų apie tachiaritmijų mechanizmus ir galimus gydymo būdus. Kliniškai svarbu, kad esant įvairaus laipsnio ir genezės AV blokadoms galimas neatitikimas tarp antegradinio ir retrogradinio laidumo, deja, iki šiol lieka neaišku nuo kokio anatominio substrato priklauso šis retrogradinis laidumas (Zilo P. ir kt., 1991; Kazmierczak J. ir kt., 1993;). Kiti autoriai (Souza J. ir kt., 11998; Mewis C., 2000) tyrė adenozino įtaką į retrogradinio ir antegradinio AV laidumo pokyčius, tuo būdu bandydami atskirti skirtingų anatominių AV mazgo struktūrų funkcionalumą.

Lietuvoje KMU Kardiologijos instituto mokslininkai tiria elektrofiziologinių parametrų kitimą atrioventrikulinio mazgo tachikardijos gydymo metu, retrogradinio laidumo pokyčius paroksizminių supraventrikulinių tachikardijų radiodažninės abliacijos ir pastovios elektrokardiostimuliacijos metu.

Intervencinė radiologija yra jauna ir labai sparčiai besiplėtojanti medicinos sritis, kurioje yra labai daug neišspręstų klausimų bei aktualių problemų. Pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse intervencinio endovaskulinio IŠL gydymo metodai yra labai plačiai naudojami, kuriamos naujos balioninių kateterių ir stentų technologijos, intensyviai tiriami artimi ir atokūs gydymo rezultatai, atliekamos ilgalaikės ir randomizuotos studijos. Šių studijų tikslas nustatyti ir rekomenduoti tinkamiausią intervencinio endovaskulinio IŠL gydymo strategiją. Plačiai diskutuojama dėl:

1) Optimalios intervencinių metodų panaudojimo strategijos. Daugiausia prieštaringų nuomonių yra dėl sergančiųjų nestabilia krūtinės angina (KA) gydymo. Vieni autoriai (Hillis-WS et al., 1997) mano, kad tinkamiausias laikas atlikti mechaninę VA rekanalizaciją yra stabilizavusis ligonio būklei, kiti teigia (Conti CR,1997; Antoniucci D; Santoro GM; Bolognese L et al 1996), kad didelės rizikos ligoniams reikėtų skubiai atlikti šią operaciją, ypač jei yra galimybė panaudoti stentavimą.

2) Optimalaus rekanalizacijos metodo parinkimo. Diskutuojama ar pakanka tik pirminės balioninės angioplastikos, ar reikia iš karto stentuoti (Mahdi NA, et al., 1998; Antoniucci DD et al.,1998). Deja, dažniau naudoti stentus yra brangu, nors dėl mažesnio restenozių skaičiaus šis metodas būtų ekonomiškai efektyvesnis už angioplastiką.

3) Optimalių indikacijų. Diskutuojama, ar perkutaninės revaskuliarizacijos būdus reikia taikyti tik didelės rizikos (Becker RC et al., 1998 ) ar ir mažesnės rizikos ligoniams.

4) Optimalios rezultatų vertinimo metodikos. Bandoma surasti informatyvius neinvazinius diagnostikos metodus, tarp kurių neužmirštama ir EKG ( Cannon CP et al., 1997; Drew-BJ et al.1997)

Lietuvoje intervencinio endovaskulinio IŠL gydymo metodai yra taikomi KMUK Klaipėdos jūrininkų bei Vilniaus Santariškių universitetinėje ligoninėse. Pastarojoje sukaupta dižiausia praktinio darbo patirtis bei vykdomas mokslinis darbas. KMU Kardiologijos institute vertinami pirminės vainikinių arterijų angioplastikos (PVAA) ir stentavimo artimieji ir tolimieji rezultatai, vykdoma informatyvių neinvazinių diagnostikos metodų paieška šių rezultatų vertinimui.

Restenozių profilaktika po vainikinių arterijų kraujotakos atstatymo yra aktuali šiuolaikinės kardiologijos problema. Fizinis treniravimnas dėl teigiamo daugiafaktorinio poveikio išlieka dominuojančia komponente kardiovaskulinėje reabilitacijoje ir tampa pripažintu gydymo veiksniu kardiologijoje (Schuler G. 1996). Reguliarūs kineziterapijos pratimai po sėkmingos PVAA pagerina koronarinę kraujotaką, padidina deguonies ekstrakciją ir mažina naujų ŪIS tikimybę.

Nutukimas tampa ypač svarbiu rizikos veiksniu, jei jį lydi hiperlipidernija, cukrinis diabetas arba arterinė hipertenzija (Sacks F .M. 1996). Nutukusiems ligoniams po PVAA

.pailgėja bendras (stacionarinis ir stebėjimo) reabilitacijos laikas. Sirgusiems MI nutukimo laipsnis tturi ryšį su krūtinės anginos ir staigių mirčių dažnumu (Sack F .M. 1996). Hiperlipidernijos gydymui vartojami statinai yra veiksmingi ir aterosklerozinės plokštelės stabilizavimui (Sack F .M. 1996), kas labai svarbu restenozių profilaktikai.

Arterinė hipertenzija (AH) yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių skatinančių aterosklerozės vystymąsi. Todėl kraujospūdį reikia nuolat kontroliuoti, gydyti vaistais ir kitornis priemonėrnis. Nors ne visai aiškus ilgalaikis AKF inhibitorių poveikis, juos skiriant

rnažėja miokardo infarktų, ir tas rodo, kad jie stabilizuoja aterosklerozinę plokštelę (SOLVD ir SAVE studijos) (1992). Tai labai svarbu restenozių profilaktikai.

Yra nustatyta, kad pacientams po sėkmingos PVAA 6 mėn. laikotarpiu nauji klinikiniai įvykiai susiję su psichosocialiniu stresu (Beresnevaitė M ir kt., 1997). Perry P. (1997) ir Mackett su bendr. (1978) teigia, kad streso valdymo mokymo metodika, taikoma kompleksinės reabilitacijos sistemoje, pagerina sergančiųjų IŠL gyvenimo kokybę, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę, koreguoja streso būseną.

Lietuvoje efektyviai veikia kardiologinės reabilitacijos stacionariniai padaliniai. Po gydymo stacionare juose tęsia gydymą daugiau kaip 80 procentų ligonių. Tačiau dar trūksta psichologinės korekcijos ir mokymo programų kompleksų, kuriais ligoniai galėtų naudotis namuose. Todėl reikia kurti ir plėsti namų programas fizinei reabilitacijai, antsvorio ir nutukimo mažinimui, dislipidemijų korekcijai ir profilaktikai, plačiau diegti psichologinę reabilitaciją. Šioje srityje dirba KMU Kardiologijos instituto mokslininkai.

Širdies (kairiojo

skilvelio) remodeliavimosi koncepcija, kaip labai aktuali kardiologijos problema, iškilo 1990 metais. Parodyta, kad priklausomai nuo pažeidimo laipsnio ir normalizavimosi procese dalyvaujančių struktūrų reakcijos, remodeliavimasis gali lemti adaptyvų arba miokardo poreikių neužtikrinantį atsaką ir širdies nepakankamumo atsiradimą. Laikui bėgant, jis moduliuojamas veikiant negatyviems veiksniams (pvz., pagrindinės ligos sunkumui) arba teigiamiems – terapinėms priemonėms. Nepaisant remodeliavimąsi sukėlusios priežasties, terminalinės molekulinės, biocheminės ir mechaninės pasekmės, lemiančios po kompensacijos periodo galiausiai įvykstantį širdies nepakankamumą (jeigu nebuvo teigiamo terapijos poveikio), yra panašios.

Per pastarąjį dešimtmetį atlikta nnemažai širdies remodeliavimosi tyrimų po miokardo infarkto. Parodyta, kad, įvykus miokardo infarktui vyksta kompleksas kairiojo skilvelio architektūros pokyčių infarktinėje ir neinfarktinėje zonoje, kurie apibūdinami kaip “skilvelio remodeliavimasis” (G.S.Francis, ir C.Chu, 1995). Šie pokyčiai gali ženkliai veikti kairiojo skilvelio funkcionavimą ir ligonio prognozę.

Skiriamos trys remodeliavimosi proceso fazės, įvykus miokardo infarktui: ūminė, poūmi ir lėtinė (Brilla ir kt., 1992).

Ūminėje fazėje remodeliavimasis apima vadinamąją “infarkto ekspansijos” koncepciją, pirmą kartą suformuluotą G.M.Hutchins ir B.H.Bulkley 1978 metais. Infarkto ekspansija apibrėžiama kaip ūminė infarkto srities dilatacija iir suplonėjimas. Poūmėje fazėje infarkto plote vyksta gijimas ir formuojasi substitucinė fibrozė, išlikusių kardiomiocitų salelės hipertrofuoja. Lėtinėje fazėje dėl hemodinaminės perkrovos, neuroendokrininio ir parakrininio aktyvinimo persitvarko infarkto nepaliestas miokardas (J.Bassand, 1993). Šių mechanizmų indukuota hipertrofija pakankama kompensuoti nedidelės apimties infarktui. KKai infarktas didesnės apimties, remodeliavimasis nepakankamas kompensuoti ir progresuoja skilvelio dilatacija, padidėja neląstelinio matrikso produkcija ir formuojasi neinfarktinės miokardo zonos intersticinė fibrozė. Progresuojant poinfarktinei kairiojo skilvelio dilatacijai, progresyviai didėja galinio diastolinio tūrio indeksas, mažėja išstūmimo frakcija ir formuojasi širdies nepakankamumas (C.A.Beltrami ir kt., 1994). Remiantis šiais stebėjimais, daroma išvada, kad ankstyvas infarkto dydžio ribojimas (trombolizė, perkutaninė transliuminalinė baloninė angioplastika, revaskuliarizacija) ir progresuojančios dilatacijos modifikavimas gerina adaptaciją poinfarktiniu periodu. Sukaupta duomenų, kad sisteminės ir vietinės miokardo renino-angiotenzino-aldosterono sistemos poinfarktiniu periodu slopinimas AKF inhibitoriais mažina miokardo kolageninio matrikso produkciją – vieną svarbiausių miokardo disfunkcijos mechanizmų (G.S.Fransis ir C.Chu, 1995).

Didėjant KS sienos įtempimui, tempiami kardiomiocitai skatinami hipertrofuoti, o fibroblastai – sintezuoti kolageną. Padidėjęs intersticiume kolageno kiekis didina miokardo standumą ir pradžioje gali pagelbėti iischemiškiems kardiomiocitams, neleisdamas jiems tįsti, o KS ertmei – didėti. Tačiau nevaldomai ryškėjanti (didėjanti) fibrozė ima trikdyti KS atsipalaidavimą diastolės metu, ryškiai padidėja galinis diastolinis KS spaudimas bei sienos įtempimas; blogėjanti kraujotaka poendokardiniame miokarde trikdo ir taip nepakankamą kardiomiocitų aprūpinimą deguonimi ir substratais; kolageno skaidulos, sukausčiusios kardiomiocitus, trukdo jiems susitraukinėti.

Remiantis morfologiniais pokyčiais nustatyti kriterijai, padedantys prognozuoti funkcijos grįžimo po revaskuliarizacijos galimybę. Kad funkcija atsigautų, atkūrus kraujotaką, fibrozė neturi būti daugiau 32 proc., kapiliarų tankis – ne mažesnis kaip 660/mm2 bei ttarpkapiliarinis atstumas – ne daugiau 39 µm.

Savalaikė miokardo hibernacijos diagnostika yra labai svarbi ischeminio miokardo remodeliavimosi prevencijai, kadangi laiku atlikta aortos-vainikinių arterijų jungties suformavimo operacija apsaugo hibernacinio miokardo srities kardiomiocitus nuo pažeidimo bei intersticinės fibrozės formavimosi. Miokardo gyvybiškumą galima nustatyti įvairiais klinikiniais tyrimų metodais, tokiais kaip mažų dobutamino dozių (MDD) echokardiografija, talio-201 scintigrafija, radionuklidine ventrikuliografija, branduolių magnetinio rezonanso tyrimas ir jų kombinacijomis. MDD dvimatė echokardiografija yra pakankamai informatyvus, neinvazinis ir patikimas tyrimas miokardo hibernacijos nustatymui. Po aortos-vainikinių arterijų jungties suformavimo operacijos visiems ligoniams įvairiu laipsniu sunormalėja hibernacinio miokardo funkcija ir tai priklauso nuo morfologinių pokyčių lygio bei laiko, praėjusio po operacijos. Šį netolygų funkcijos grįžimą galima paaiškinti tuo faktu, kad reikalingas tam tikras laikotarpis, kad ląstelėse prasidėtų baltymų sintezė (miocitų kultūroje reikia bent 10 dienų, kad pasigamintų miofibrilės). Taigi reikia, kad po operacijos praeitų bent trys mėnesiai, kad KS funkcija reikšmingai pagerėtų.

Keletas studijų nagrinėjo KS echokardiografinių žymenų dinamiką poinfarktiniu laikotarpiu (SAVE, V-HeFT tudijos). V-HeFT studijoje nustatyta, kad KS funkcijos nežymūs pokyčiai, sienelės judėjimo indeksas (SJI)£1,2, išstūmio frakcija (IF) £ 35 proc.) 3,6, 12 mėn. po MI laikotarpiu turi įtakos nepalankiai ligos eigai.

Tiriant remodeliavimosi procesą, literatūroje didžiausias dėmesys kreipiamas KS dydžių dinamikai, hipertrofijos vystymuisi, sistolinei disfunkcijai (J.N.Cohn, kt. 2000). Yra tik kkeli literatūros šaltiniai, kur nurodoma diastolinės KS disfunkcijos įtaka KS remodeliavimosi procesui, ypač DT prognozinė bei predikcinė remodeliavimosi reikšmė (G.Cerisano ir kt. 1999, J.Moller ir kt. 2000). Visuose šiuose darbuose buvo remiamasi transmitralinės kraujotakos tyrimais, kuri yra veikiama ne tik relaksacijos proceso, bet ir padidėjusio diastolinio KS spaudimo. Audinių doplerinis tyrimas leidžia tiksliau nustatyti diastolinės disfunkcijos stadijas – pseudonormalizaciją ir restrikciją. Duomenų apie tokius tyrimus širdies remodeliavimosi požiūriu beveik nėra.

Nėra visiškai suprantama, kokių biocheminių grandžių rodmenys galėtų padėti kaip galima anksčiau atpažinti remodeliavimosi procesą ir jį efektyviau veikti. Kadangi ischeminio miokardo remodeliavimasis yra sudėtingas procesas, vykstantis miocituose (miocitų hipertrofija, pakitusi kontrakcinė funkcija ir apoptozė), ekstraląsteliniame matrikse ir koronarinėse arterijose, jame dalyvauja daugybė organizmo sistemų – hemodinamikos, kraujo krešėjimo, lipidų apykaitos, metabolinės ir kt. Pripažintais miokardo remodeliavimosi mediatoriais yra norepinefrinas, angiotenzinas II, aldosteronas, endotelinas, laisvieji radikalai, citokinai, augimo faktoriai. Ekstraląsteliniai stimulai aktyvuoja intraląstelines signalines kaskadas, sužadinančias hipertrofijos geno ir kt. genų ekspersiją.

Natriuretinių peptidų (NP) šeima – tai genetiškai skirtingi peptidai ANP, BNP, CNP, kurių įtaka kardiovaskulinei hemodinamikai, širdies skilvelių remodeliavimuisi bei elektrolitų balansui šiuo metu labai plačiai tyrinėjama. Natriuretinių peptidų ANP ir BNP lokalizacijos ir sekrecijos mechanizmai paaiškina padidėjusią jų sintezę, priklausomą nuo KS sienos įtempimo, padidėjusio prisipildymo bei neurohormonų: endotelino-1, aangiotenzino II, arginino vazopresino ir katecholaminų. NP slopina miokardo remodeliavimasi, mažindami proliferacinį atsaką į pažeidimą. Todėl jie sėkmingai taikomi ne tiktai inkstų nepakankamumo, kepenų virozės, bronchų obstrukcijos atvejais, bet taip pat ir po įvairių širdies operacijų (W.S.Colucci, 2000).

Taigi, miokardo remodeliavimosi procese neabejotinai dalyvauja daugybė tarpusavyje susijusių biocheminių procesų, nevienodu laipsniu veikiančių miocitų, ekstraląstelio matrikso ir koronarinių arterijų remodeliavimąsi. Galutinis jų nustatymo tikslas – galimybių stabdyti remodeliavimosi procesą išplėtimas.

Duomenų apie žmonių, persirgusių miokardo infarktu, širdies mitochondrijų pokyčius, jų struktūrinius ir funkcinius ypatumus širdies nepakankamumo atveju bei mitochondrijų vaidmenį miokardo remodeliavimosi procese yra labai nedaug.

Vykstant miokardo remodeliavimuisi pakinta visi raumens susitraukimą ir atsipalaidavimą lemiantys procesai: veikimo potencialas, metabolizmas, ląstelės Ca2+ jonų hemostazė ir jos reguliacija. Širdies raumens darbas labai priklauso nuo kalcio jonų viduląstelinės koncentracijos [Ca2+], reguliacijos, kuri žymiai pakinta, vykstant žmogaus širdies remodeliavimuisi (R.L.Moore ir kt., 1991; J.K.Gwathmey ir kt., 1985). Pastaruoju metu diskutuojama, kurios sistemos nulemia kardiomiocitų kalcio jonų homeostazės sutrikimus. Nustatyta, kad remodeliuojantis ischeminiam miokardui, sutrinka ląstelių metabolizmas, t.y. ATP sintezė. Tai, savo ruožtu, sutrikdo visų nuo ATP priklausomų ląstelės sistemų funkcionavimą, tarp jų ir kalcio jonų apykaitą užtikrinančių sistemų veiklą (t.y. L-tipo Ca2+ kanalų, Ca2+-Mg2+ ATP-azės, Na+/Ca2+-mainų sistemos, ryanodino receptorių ir Ca2+ ATP-azės funkcijas) (R.Studer ir kt. 1994;

B.Swynghedauw, 1999). Tyrimai rodo, kad miokardo remodeliavimosi metu miofibrilės tampa daug jautresnės kalcio jonų koncentracijos pokyčiams, sulėtėja raumens susitraukimo bei atsipalaidavimo greitis ir Ca2+ lėčiau išmetamas bei lėčiau sugeriamas sarkoplazminio retikuliumo, kurio aktyvumas yra sumažėjęs. Taip pat manoma, kad kalcio apykaitos sutrikimas gali būti susijęs su kalcio kanalų tankio miocitų membranoje mažėjimu, Ca2+-ATP-azės (R.H.Schwinger, 1995) veiklos slopinimo bei pokyčiais ryanodino kanalo veikloje (B.Swynghedauw, 1999).

b-adrenerginė stimuliacija – vienas pagrindinių širdies veiklos reguliacijos mechanizmų. Tyrimai rodo, kad remodeliavimosi metu b-adrenerginė kardiomiocitų stimuliacija ssutrinka dėl daugelio šio signalinio kelio grandžių pokyčio (B.Chevalier ir kt., 1989; J.M.Moalic ir kt., 1993). Nustatyta, kad širdies nepakankamumo metu keičiasi tiek b-adrenerginių receptorių kiekis, tiek G-baltymų, dalyvaujančių perduodant signalą, skaičius bei kinta jų aktyvumas (T.Eshenhagen ir kt., 1991). Žmogaus širdyje yra nustatyti trijų tipų b-adrenerginiai receptoriai: b1, b2, b3 (C.Gautier ir kt., 1996). Literatūros duomenys rodo, kad šių receptorių funkcija, kas yra širdies nepakankamumas yra nevienoda. Tačiau jų funkciniai skirtumai žmogaus miokarde kol kas labai menkai ištirti. Kai kkurie tyrimai rodo, kad, esant nepakankamumui, b1 receptorių skaičius mažėja, o b2 kiekis beveik nekinta (O.E.Brodde, 19991), o b3 receptorių kiekio bei aktyvumo pokyčiai beveik netirti. Taip pat duomenų, kad esant širdies nepakankamumui sumažėja ląstelių cAMP kiekis, nuo kurio priklauso vviduląstelinio Ca2+ apykaita, raumens susitraukimo jėga bei atsipalaidavimo procesas (A.Feldman ir kt.,1987).

Vyksta širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų iš IŠL, genetinių žymenų paieška. Nustatyti 35 bialelinės žmogaus genomo vietos su 15 genų dalyvaujančių aterosklerozei formuojantis ir progresuojant: metabolizuojant lipidus, homocisteiną metabolizme, reguliuojant kraujo spaudimą, vykstant trombozei (H.Cheng ir kt., 1999). Nustatyta apoproteino E, angiotensinogeno genų polimorfizmas. Tačiau genotipų koreliacijos su miokardo remodeliavimusi tyrimų literatūroje neaptikome.

Aplinkos ore esantys teršalai gali sukelti oksidacinį stresą ir pažeisti ląstelių membranas (K.Yoshida ir kt., 1987), slopinti antioksidacinius fermentus (M.Sagi M., T.Ichinose, 1991) todėl tikėtina, kad teršalai gali skatinti ischemijos vystymąsi. Nepavyko rasti publikuotų darbų apie ilgalaikių nedidelių NO2 ir formaldehido koncentracijų įtaką išeminei ligai.

V.Rezultatų reikšmė

Atlikti fundamentiniai tyrimai ir gautos naujos mokslo žinios apie širdies elektrofiziologiją lląstelės lygyje leis sukurti teorinių teiginių visumą, charakterizuojančią elektrinio sužadinimo širdies ląstelėse raidos procesą, jo reguliavimo principus. Procesų pažinimas padės atskleisti širdies veiklą normoje, patologinių procesų širdyje vystymosi mechanizmus, efektyvius jų šalinimo būdus. Tikimasi sukurti pakankamai efektyvius, selektyvius preparatus skilvelių aritmijų korekcijai.

Gautos naujos žinios apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą, mirštamumą nuo jų, socialinių ir aplinkos rizikos veiksnių įtaką sudarys mokslinį pamatą diferencijuotoms pagal amžių ir socialinę padėtį aterosklerozės ir išeminės širdies ligos profilaktikos ir kontrolės pprogramoms Lietuvoje rengti ir tarnaus atskaitos tašku atskleidžiant jų poveikį.

Tikimasi, kad echokardiografinių transmitralinės kraujotakos ir audinių doplerinių tyrimų panaudojimas leis tiksliau nei iki šiol diagnozuoti kairiojo skilvelio diastolinės funkcijos pseudonormalizaciją bei restrikciją. Taip pat bus atrinkti kairiojo skilvelio geometrijos ir funkcijos pokyčių žymenys, turintys didžiausią predikcinę remodeliavimosi vertę. Bus nustatyta miokardo hibernacijos ir remodeliavimosi raiškos paralelės. Detalūs širdies ir architektonikos lyginamieji echokardiografinio ir morfologinio tyrimų duomenys suteiks informacijos apie naujus atskirų širdies dalių miokardo remodeliavimosi žymenis ankstyvose IŠL stadijose, taip pat ir diagnozuojant besimptomę IŠL.

IŠL ir jos komplikacijų (ritmo ir laidumo sutrikimų, širdies nepakankamumo), naujų diagnostikos, medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo metodų rengimas, jų efektyvumo įvertinimas turės plačias pritaikymo galimybes, padės gerinti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis diagnostikos ir gydymo kokybę, prailginti išgyvenamumo trukmę, sumažinti mirštamumą ir invalidumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Gauti mokslinių tyrimų rezultatai bus skelbiami recenzuojamoje tarptautinėje spaudoje, ypač moksliniuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes.

VI.Tarptautinis bendradarbiavimas

Vykdant mokslinius tyrimus kartu dalyvauja PSO ir EK koordinuojamose tarptautinėse programose:

· INCO-COPERNICUS’96 Atviros sistemos kūrimas telemedicinos panaudojimui.

· Europos komisijos programa BIOMED-2. Širdies ir kraujagyslių ligų ir jų veiksnių daugiafaktorinis monitoringas Kohortinis komponentas (MORGAM).

· Širdies ir kraujagyslių ligų ir jų rizikos faktorių pokyčių monitoravimas.

· Integruota lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programa šalyje.

· Oro taršos įtaka sveikatos sutrikimams.

· PSO ttarptautinės kraujo krešėjimo tyrimo išorinės kokybės schemos įvertinimas.

· Strategijų po miokardo infarkto kaina.

· Europos studija, skirta sumažinti širdies priepuolių dažnį gydant perindopriliu, kai yra stabili koronarinių arterijų liga.

· Ūminių koronarinių sindromų ypatumai.

· Sistolinės hipertenzijos gydymo vyresniems kaip 60 metų asmenims tyrimas.

· Omopatrilato ir lozartano palyginimas gydant hipertenziją ir kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją.

· Europos diabeto profilaktikos studija (EDIPS).

Kai kurių projektų vykdymui iš tarptautinių fondų gauti grantai, bei valstybinio mokslo ir studijų fondo parama.

VII.Programos vykdytojai

Programos mokslinės užduotys realizuojamos per konkrečius projektus, kurie pateikti priede.

Projektus pateikė ir juos vykdys Kauno medicinos universiteto, Biomedicininių tyrimų instituto ir Kardiologijos instituto padaliniai:

– Kauno medicinos universiteto Širdies centras;

– Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinika;

– Kauno medicinos univrsiteto Žmogaus anatomijos katedra;

– Kauno medicinos univrsiteto Kardiochirurgijos klinika;

– Biomedicininių tyrimų instituto Širdies ir kraujagyslių sistemos chirurginio gydymo laboratorija;

– Biomedicininių tyrimų instituto Hemodinamikos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Membranų biofizikos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Kardiotropinių medžiagų sintezės ir tyrimo grupė;

– Kardiologijos instituto Širdies aritmijų grupė;

– Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Staigios mirties prognozavimo grupė;

– Kardiologijos instituto Hemostazės ir miokardo žymenų tyrimo grupė;

– Kardiologijos instituto Kardiologinės reabilitacijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Kardialinės patologijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Invazinės kardiologijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorija;

– Kardiologijos instituto Aplinkos epidemiologijos laboratorija;

– Kardiologijos instituto Lipidų oksidacinio streso žymenų tyrimo grupė.

Programos mokslinių tyrimų vykdyme dalyvauja Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai.

Mokslinių tyrimų programos

KARDIOLOGIJA

projektų aanotacijos

Fundamentinė kardiologija

ANOTACIJA

1. Institucijos pavadinimas: Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas

2. Padalinio, kuriame atliekamas darbas, pavadinimas: KMU KI Membranų biofizikos laboratorija

3. Temos pavadinimas: Sergančiųjų širdies nepakankamumu širdies ląstelių joninių kanalų ir miokardo susitraukimo metabolinio reguliavimo tyrimas

4. Darbo vadovas: Hab.dr. Jonas Jurevičius, tel. 302877, jojur@kmu.lt

5. Darbo vykdytojai: Hab.dr Vida Gendvilienė

Dr. Danguolė Zablockaitė

Dr. Regina Mačianskienė

Dr. Rimutė Prievelienė

Giedrius Kanaporis

Antanas Navalinskas

Vanda Burbulytė

Kęstutis Runkevičius

6. Numatoma tyrimų trukmė: Pradžia – 2002 m. sausio mėn.1 d., pabaiga – 2005 m. gruodžio mėn.31 d.

7. Darbo tikslas: Ištirti mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo įtaką kalcio kanalų ir sarkoplazminio retikulumo sąveikai miokarde, esant širdies nepakankamumui.

8. Pagrindiniai uždaviniai:

1. įvertinti L-tipo Ca2+ srovės tankio, jos fasilitacijos, bei membraninio potencialo pokyčius žmogaus širdies ląstelėse ir miokardo susitraukimo jėgos priklausomybės nuo dažnio kitimą, esant širdies nepakankamumui;

2. ištirti mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo moduliatorių poveikį kalcio srovei žmogaus ir žiurkės kardiomiocituose, esant ß-adrenerginei stimuliacijai;

3. nustatyti mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo moduliatorių įtaką L-tipo Ca2+ srovės ir sarkoplazminio retikulumo sąveikai žmogaus ir žiurkės kardiomiocituose;

4. nustatyti mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo moduliatorių įtaką miokardo bei lygiųjų raumenų elektromechaniniam aktyvumui, esant širdies nepakankamumui.

9. Laukiami rezultatai: Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių miokardo susitraukimo susitraukimą širdies nepakankamumo metu, yra ATF sintezės mitochondrijose sumažėjimas. Numatomi atlikti tyrimai leis nustatyti oksidacinio fosforilinimo atskirų grandžių poveikį širdies ląstelių joniniams kanalams, susitraukimą reguliuojančioms sistemoms ir charakterizuoti šio poveikio mechanizmus

ir įtaką širdies nepakankamumo vystymuisi.

A N O T A C I J A

1. Institucijos pavadinimas: Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas

2. Padalinio, kuriame atliekamas darbas, pavadinimas: KMU KI Kardiotropinių medžiagų sintezės ir tyrimo laboratorija

3. Temos pavadinimas: Kalio kanalų (KATP, KACh) inhibitorių su sulfonilkarbamidiniu fragmentu sintezė ir antiaritminių savybių tyrimas

4. Temos vadovas – Antanas Stankevičius, prof., habil.dr., tel. 302879, carsynt@kmu.lt

5. Temos vykdytojai: dr. Laima Janušienė,

dr.Laimutė Stankevičienė,

doc. Vincas Vyzas,

dr. Alvidas Lubas,

habil. dr. Vida Garalienė,

doktorantė Herta Gurskaitė,

doktorantas Rimas Treinys.

6. Temos pradžia – 2002 m. ssausio mėn. 1d., pabaiga – 2004 m. gruodžio mėn. 31d.

7. Darbo tikslas: susintetinti sulfonilkarbamidus, jų izosterinius analogus su įvairiomis funkcinėmis grupėmis, ištirti ir įvertinti jų poveikį sukeltiems gyvūnų širdies ritmo sutrikimams, miokardo susitraukimo jėgai, o aktyvesniems iš jų – poveikį į KACh ir KATP kanalus prieširdžiuose ir skilveliuose.

8. Pagrindiniai uždaviniai:

1) Sukurti sulfonilkarbamidų ir jų izosterinių analogų su įvairiais pakaitais karbamido funkcijoje arba aromatiniame (heteroaromatiniame) žiede sintezės metodus, ištirti naujų junginių fizikochemines savybes, ūminį toksiškumą,

2) Ištirti sulfonilkarbamidų ir jų darinių poveikį gyvūnų šširdies ritmo sutrikimams, sukeltiems: kalcio chlorido, akonitino, strofantino, bario chlorido, programuojamojo elektrinio stimuliavimo,

3) Ištirti antiaritminiame skrininge atrinktų efektyvesnių junginių poveikį miokardo susitraukimo jėgai ir lygiesiems raumenims,

4) Bendradarbiaujant su membranų biofizikos laboratorija ištirti efektyvesnių antiaritminiame skrininge medžiagų poveikį KACh ir KATP kanalams pprieširdžiuose ir skilveliuose,

5) Palyginimo būdu išanalizuoti ir įvertinti junginių toksiškumo, antiaritminio poveikio priklausomybę nuo jų cheminės struktūros ypatybių ir fiziko-cheminių savybių.

9. Laukiami rezultatai, jų teorinė ir taikomoji reikšmė, pritaikymo galimybės:

Tikimės parodyti, jog žinomų antiaritmikų modifikacija sulfonilureos arba kitais karbamidiniais fragmentais padeda gauti specifinius ir efektyvius skilvelių ir prieširdžių KATP ir KACh inhibitorius, pasižyminčius teigiamu inotropiniu poveikiu ir mažai toksiškus. Darbo rezultatai bus įforminti moksliniuose straipsniuose Lietuvoje ir užsienyje. Efektyviausi junginiai bus siūlomi sekančiai – ikiklinikinių tyrimų stadijai ir bus kuriama jų gamybos technologija.

ANOTACIJA

1. Institucijos pavadinimas:KMU, Kardiologijos Institutas

2. Padalinio, kuriame atliekamas darbas, pavadinimas:Kardiologinių tyrimų automatizacijos laboratorija.

3. Temos pavadinimas:Multikardiosignalų analizės ir diagnostinių algoritmų kūrimas dirbtinio intelekto bei statistinių metodų pagrindu.

4. Temos vadovo pedagoginis mokslo vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, darbo telefonas, el.paštas: Dr., Liudas Gargasas, darbo ttelef. – +370 37 302881, liugar@kmu.lt

5. Temos vykdytojų pedagoginis mokslo vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė. Doc.,habil.dr., Alfonsas Vainoras, Dr., Stasys Korsakas, Dr., Vidmantas Jurkonis, Dr., Anatolijus Kirmonas, Dr., Gediminas Jaruševičius, Dr., Irena Pečiulienė, Ruta Jurkonienė, Rimtautas Ruseckas, Vytenis Miškinis.

6. Temos vykdymo terminai (pradžia ir pabaiga – metai, mėnuo). 2001.01 – 2004.12

7. Darbo tikslas:Sukurti ir realizuoti multikardiosignalų analizės algoritmus, kurie sudarytų galimybes patikimai vertinti funkcinę kardiovaskulinės sistemos būklę, atlikti naujų išeminių širdies ligos žymenų paiešką tam tikslui taikant dirbtinio intelekto bei statistinius metodus.

8. Pagrindiniai uždaviniai.

· Funkcinių mmėginių bei funkcinės būklės integruoto vertinimo metodikų tobulinimas.

· Depoliarizacijos ir repoliarizacijos procesų analizė revaskuliarizacijos metu siekiant įvertinti jos eigą ir kokybę.

· Daugiataškės 97 derivacijų EKG, bioimpedanso matavimo ir seismokardiogramos analizės metodų kūrimas, kai šie procesai nepertraukiamai registruojami fizinio krūvio metu, krūvio sukeltos išemijos detekcija, taikant dirbtinių neuroninių tinklų metodą.

· Kai kurių EKG parametrų – skilvelio gradiento, T bangos makro bei mikro pokyčių, RR variabilumo ciklų sekoje, kaip IŠL požymių įvertinimo algoritmų kūrimas taikant dirbtinių neuroninių tinklų, spektrinės, koreliacinės, kroskoreliacinės bei ROCC analizės metodikas.

· Finapress metodo, skirto kraujospūdžiui monitoruoti funkcinių testų metu įsisavinimas ir realizacija makete.

· Ekspertinės IŠL diagnostikos sistemos, apjungiančios medicinines žinias bei surastus naujus IŠL žymenis sukūrimas.

· Specializuotos duomenų bazės su duomenų teleperdavimu struktūros sukūrimas ir pildymas, ekspertinės IŠL diagnostikos sistemos adaptacija telemedicinos technologijoms.

· Sukurtų metodų bei IŠL žymenų įvertinimas retrospektyviniais ir prospektyviniais metodais naudojant duomenų bazėje sukauptus duomenis.

9. Laukiami rezultatai, jų teorinė ir taikomoji reikšmė, pritaikymo galimybės.

Tikimasi jog naudojanti moderniais dirbtinio intelekto bei statistiniais analizės metodais bus sukurtos automatizuotos analizės programos. Sukurtos metodikos bus instaliuotos į laboratorijoje sukurtas kardiosignalų analizės sistemas ir tokiu būdu pasieks betarpiškai šių sistemų vartotoją – gydytoją praktiką. Telemedicinos priemonėmis rezultatai bus prieinami ne tik šalies, bet ir užsienio partneriams.

Anotacija

1. Mokslo ir studijų institucija – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas.

2. Padalinys, kuriame atliekamas darbas –– KI Hemostazės ir miokardo pažeidimo žymenų tyrimo grupė.

3. Temos pavadinimas – Dinaminės ultragarsinės spektroskopijos (DUS) tinkamumas kraujo trombogeniškumui ir kitoms savybėms nustatyti.

3. Mokslinio tyrimo darbo vadovas – prof.habil.dr. Pranas Grybauskas, tel. 326306, v. 6306, 302870, v. 1200, E-paštas – Pgryb@Kmu.Lt

5. Temos vykdytojai – dr. Aušra Mongirdienė (KMU KI), inž. dr. Algis Voleišis (KTU Ultragarso institutas), inž. dr. Reimondas Šliteris (KTU, Ultragarso institutas).

6. Numatoma tyrimų trukmė – pradžia 2001, pabaiga 2003 m.

7. Tikslas – 1. Nustatyti: a) dinaminės ultragarsinės spektroskopijos metodu (DUS) paimto be antikoaguliantų kraujo krešėjimo proceso eigą normoje ir sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (miokardo infarktas, stabili ir nestabili krūtinės angina); b) ultragarso greičio ir kitų fizikinių parametrų kitimų diagnostinę vertę minėtų patologijų atvejais; c) galimą moduliuojantį kai kurių vaistų įtaką krešėjimo procesui normoje tikslu įvertinti jų poveikį vidiniam ir išoriniam krešėjimo keliams. 2. Parengti trombogeniškumo skaičiavimo algoritmą.

Pagrindiniai uždaviniai: a/ parinkti optimalias kraujo tyrimo sąlygas, panaudojant skirtingų konstrukcijų akustines kiuvetes, jų paviršių dengimą skirtingais pasyvantais, adaptuoti vaistų ir kraujo paruošimą tyrimui metodikas; b) nustatyti matuojamų parametrų normalias reikšmes sveikiems abiejų lyčių asmenims, atliekant tyrimus skirtingomis akustinėmis kameromis; c) eksperimente su žmogaus ir gyvūnų krauju aiškintis ultragarsinių kreivų elementų biologinę ir klinikinę prasmę po poveikio kkrešėjimą moduliuojančiais vaistais; d) nustatyti koreliacinius ryšius tarp rastų nuokrypių nuo normalių reikšmių ir klinikinės patologijos bei jos išraiškos; e) nustatyti matuojamų parametrų klinikinį informatyvumą.

8. Numatomi rezultatai, jų svarba, pritaikymo galimybės – Tyrimų esmė yra įvertinti galimybę DUS pagalba apibūdinti kraujo savybes, ypač jo krešėjimo metu, vaistų įtaką ir susijusius su tuo biocheminius procesus, galinčius įtakoti krešėjimo procesą ir lydinčius klinikinius reiškinius. Tai problema, kuri pastoviai aktualėja, nes medicinos praktikoje taikomi vis nauji vaistai su žinomu ir ne visai žinomu poveikiu molekuliniame lygyje. Galutinis mokslinės produkcijos pavidalas – nauji duomenys apie kraujo krešėjimo sistemos savybes normoje ir patologijos atvejais bus panaudoti teoriniams ir praktiniams uždaviniams spręsti, mokslinių straipsnių parengimui, rekomendacijoms praktikai, pranešimams moksliniuose renginiuose ruošti. Medicininė reikšmė – naujo metodo, būdo bei aparatūros biologinių skysčių (tame tarpe kraujo krešėjimo bei kitų biologinių skysčių) savybėms tirti įgalins gauti visai naują informaciją apie vykstančius fiziologinius ir patologinius procesus, kuri ilgainiui galės būti taikoma praktikoje. Socialinė ir ūkinė reikšmė – metodai ir būdai gali tapti tarptautinio susidomėjimo objektu, nes tokiu tikslumu galinčių užregistruoti kraujo ir kitų biologinių skysčių savybes prietaisų ir apdorojimo sistemų nėra.

ANOTACIJA

1. Institucijos pavadinimas -KMU Kardiologijos institutas

2. Padalinio, kuriame atliekamas darbas, pavadinimas – Širdies aritmijų grupė

3. Temos pavadinimas – Širdies

ritmo valdymo būdo, pagrįsto uždelstu grįžtamu ryšiu, optimizavimas

4. Temo