Olimpinės žaidynės

V A S A R O S O L I M P I N Ė S Ž A I D Y N Ė S

1896 m.balandžio 6d. prasidėjo I olimpinės žaidynės Atėnuose. Į sportines žaidynes susirinko 311 iš įvairiausių valstybių: Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Čilės ir tt. Daugiausiai dalyvavo Atėnai-207, Vokietija-21, JAV-14. Rusijos sportininkai taip pat buvo pakviesti atvykti į olimpines žaidynes tačiau dėl lėšų stygiaus pasiekė tik Stambulą.

Pagal senas antikos tradicijas žaidines pradėjo lengvaatlečiai. Naujųjų laikų olimpiniu ččempionu tapo Harvardo universiteto studentas Džeimsas Konolis.Po 2 aukso medalius laimėjo amerikietis Tomas Berkas, žemo starto pradininkas, 100 m. ir 400 m. australas Edvinas Flekas-800 m. ir 1500 m. distancijose, amerikietis Eleris Klarkas – šuolių į aukštį, tolį rungtyse.

II olimpinės žaidynės prasidėjo 1900 m. gegužės 14d. Paryžiuje. Jos pasižymėjo savo ilgumu kadangi tęsėsi iki spalio 28d.. Šiose žaidynėse dalivavo 1344 sportininkai iš 22 šalių. Debiutavo pirmosios 6 moterys (tenise ir golfe). Šioja olimpiadoja daugiausia medalių pelnė Prancūzija (28 aukso, 337 sidabro ir 33 bronzos), po jos ėjo JAV (20 aukso, 14 sidabro, 19 bronzos), Didžioji Britanija (17 aukso, 7 sidabro, 11 bronzos).

III olimpinės žaidynės vyko 1904 m. liepos 1d. – lapkričio 23d. Sent Luise, JAV. Jose dalyvavo 629 ssportininkai tarp jų 8 moterys. Dalyviai susirinko iš 12 šalių. Šių olimpinių žaidynių organizatoriai bandė surengti “antropologines diena”, kuriose rungtyniautų spalvotieji: negrai, filipinai, indėnai.Tokią rasizmo apraišką didžiai pasipyktinęs, pasmerkė P. Kubertenas ir pasiekė, kad kitose žaidynėse to nebūtų.

IV olimpinės žaidynės vyko 1908 m. balandžio 27d. ir tęsėsi iki spalio 31d. Londone. Šias žaidynes pretendavo rengti Berlynas ir Roma. Kadangi per nepilnus metus pastatė didžiulį stadioną kuriame tilpo 100000 žiūrovų buvo nuspresta, kad žaidynės viks Londone. Į Londoną atvyko 2056 (36 moterys) sportininkai iš 23 šalių.

Tris aukso medalius laimėjo JAV bėgikas Melvinas Šeperdas-800m. 1500m. ir estafetė 100+200+400+800m. Estafetės dalyvis Džonas Teiloras buvo pirmasis negras, tapęs olimpiniu čempionu.

Londone pirmuosius medalius pelnė Rusijos atstovai: aukso-dailiojo čiuožimo mėgėjas Nikolajus PPaninas, sidabro-imtynininkai Nikolajus Orlovas ir Aleksandras Petrovas.

V olimpinės žaidynės Švedijos sostinėje Stokholme 1912m. gegužės 5d.-liepos 22d. Šioja šalyje dalyvavo 2546 dalyviai iš 28 šalių. Rusija atsiuntė didelę komandą-178 žmones, kurie, deja, nebuvo gerai pasiruošę.

Švedijoje vėl pasižymėjo šauliai Svanai ir broliai dvyniai Vilhelmas ir Erikas Kerlbergiai. Gerai pasirodė Amerikos lengvaatlečiai.Burevime čempionų vardus pasidalijo švedai, norvegai, ir prancūzai.

VI olimpinės žaidynės turėjo įvykti 1916m. Berlyne,tačiau neįvyko, nes 1914m. prasidėjo I pasaulinis karas, kurio viena pagrindinių sukėlėjų buvo Vokietija.

VII olmpinės žžaidynės prasidėjo 1920m. balandžio 20d. Antverpene. Dalyvauti žaidynėse atvyko 2692 sportininkai iš 29 šalių. Šiose žaidynėse Norvegų buriuotojai laimėjo 7 aukso ir 2 sidabro medalius. Amerikietė Etelda Bleibtri, tapusi olimpine 100, 300m. ir 4x100m. plaukimo čempione, pasiekė tris pasaulio rekordus.

VIII olimpinės žaidynės prasidėjo 1924m. liepos 5d. Į jas atvyko 3092 sportininkai iš 44 šalių. Tai buvo rekordas. Čia debiutavo ir Lietuvos komanda.

Ypač gerų rezultatų pasiekta lengvojoje atletikoje ir plaukime. Suomis Pavo Nurmis lengvojoje atletikoje pelnė 5 aukso medalius. JAV plaukikas Dž. Veismiuleris iškovojo 3 aukso medalius, o prancūzų fechtuotojas Rožė Diukrė-3 aukso ir 2 sidabro medalius. Neblogai šioje olimpiadoje ringtyniavo Estijos sunkiaatlečiai ir imtynininkai.

IX olimpinės žaidynės vyko Olandijos mieste Amsterdame 1928m. liepos 28d.- rugpjūčio 12d. Jose dalyvavo 3014 sportininkai iš 46 šalių. Nepelnė laurų antrą kartą dalivavę olimpinėse varžybose Lietuvos sportininkai-lengvaatlečiai, boksininkai, dviratininkai, o estai čia laimėjo 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

X olimpinės žaidynės vyko Amerikos žemyne 1932m. liepos 30d. –rugpjūčio 14d. Dalyvavo 1408 sportininkai (127 moterų) iš 37 šalių. Pagal neoficialią įskaitą I vietą užėmė JAV, II vietą-Italija ir III vietą –Prancūzija.

XI olimpiada surengta Berlyne 1936m. rugpjūčio 2-16d., jau spėjus fašistams užgrobti valdžią ir joje įsitvirtinti. Todėl ne vvienas progresyvus sportininkas atsisakė dalyvauti žaidynėse. Iš 4066 sportininkų dešimtą dalį sudarė šeimininkai, kurie visaip stengėsi būti pirmi.

Pirmą kartą vyko krepšinio varžybos. Jas laimėjo amerikiečiai, kurių komandoje žaidė ir lietuvių kilmės 2 metrų ūgio sportininkas Pranas Lubinas. Pirmus olimpinius medalius pelnė latviai: Adalbertas Bubenka buvo trečias 50km. Ėjime, imtynininkas Edvinas Bietagas – antras.

XII ir XIII olimpinės žaidynės neįvyko dėl II pasaulinio karo.

XIV olimpinės žaidynės vyko Londone 1948m. liepos 29d. – rugpjūčio 14d. Jose dalivavo 4099 sportininkai (385 moterys) iš 59 šalių.

XIV olimpiadoje pirmuosius olimpinius medalius iškovojo ir švedų baidarininkas Gertas Fredriksonas. Jauniausias olimpinis čempionas dešimtkovėje buvo septyniolikmetis amerikietis Robertas Metiasas, surinkęs 165 taškus daugiau už savo varžovą.

XV olimpinės žaidynės vyko 1952m. liepos 19d.-rugpjūčio 3d. Helsinkyja, dalivavo 4925 sportininkai (518 moterų) iš 69 šalių. Pirmąjį tarybinio sporto istorijoje oliimpinį aukso medalį iškovojo disko metikė Nina Romaškova.

XVI olimpinės žaidynės vyko Melburne 1956m. lapkričio 22d.- gruodžio 8d. Dalyvavo 3184 sportininkai (371 moterys) iš 67 šalių. Čia šauniai startavo Tarybų šalies gimnastai, futbolininkai, boksininkai, šauliai, imtynininkai, baidarių ir kanojų irkluotojai.

Sunkiojoje atletikoje pasiekta 12 pasaulio ir 32 olimpiniai rekordai. Tarybiniai sunkiaatlečiai buvo 6 pasaulio ir 13 olimpinių rekordų autoriai.

XVII olimpinės žaidynės vyko Romoje 1960m. rugpjūčio 25d.- rugsėjo 111d. Žaidynes šv. Petro aikštėje palaimino popiežius Jonas XXII. Atvyko net 5348 sportininkai iš 83 šalių. Jie pagerino 74 olimpinius rekordus, jų tarpe 27 pasaulio.

XVIII olimpinės žaidynės įvyko Tokijuje 1964m. spalio 10-24d. 5140 sportininkų iš 93 šalių atvyko į pirmąją Azijos šalyje surengtą olimpiadą. Buvo pasiekti 77 olimpiniai, iš jų 35 pasaulio rekordai.

XIX olimpinės žaidynės įvyko Mechikoje 1968m. spalio 12-27d. Suvažiavo 5531 sportininkas iš 112 šalių. Buvo pagerinti 78 olimpiniai, iš jų ir 28 pasaulio rekordai. Tarybų šalies lengvaatlečiai laimėjo 3 aukso, 2 sidabro, 11 bronzos medalių.

Iš kitų sportininkų paminėta rumunė Lija Manoliu, pagaliau šioje penktoje jos olimpiadoje pelniusi aukso medalį, amerikietis disko metikas Alfredas Orteris, iš eilės ketvirtą olimpiadą iškovojęs aukso medalį ir kt.

XX olimpiada įvyko 1972m. rugpjūčio 26d. – rugsėjo 11d. Miunchene. Jos pirmas rekordas: 7147 dalyviai iš 122 šalių. Pasiekti iš viso 152 olimpiniai, iš jų 49 pasaulio rekordai. Gerai startavo mūsų imtynininkai, irkluotojai, gimnastai, krepšininkai, dviratininkai. TSRS rinktynėje dalyvavo 8 Tarybų Lietuvos sportininkai. Olimpinių čempionų titulus iškovojo krepšininkas Modestas Paulauskas ir kanojininkas Vladas Česiūnas. Nijolė Sabaitė 800m. distancijoje pelnė sidabro medalį.

XXI olimpiada įvyko 1976m. liepos 17d.- rugpjūčio 1d. Monrealyje. Buvo manyta, kad olimpinėse žaidynėse dalyvaus 112 šalių, tačiau rungtyniavo tik

92 šalių 6863 sportininkai. Afrikos šalys, protestuodamos prieš Naujosios Zelandijos, palaikiusios sportinius kontaktus su PAR, dalyvavimą, išvyko namo.

Sportiinė kova buvo labai atkakli. Tai rodo ir jos rezultatai. Antai vien lengvojoje atletikoje vyrai ir moterys pasiekė 8 pasaulio, 18 olimpinių rekordų.

Olimpinės žaidynės vyksta ir toliau. Kas ketverius metus, susyrenka daugybė sportininkų iš įvairių pasaulio šalių.

Ž I E M O S O L I M P I N Ė S Ž A I D Y N Ė SS

I olimpinės žiemos sporto žaidynės vyko 1924m. sausio 25d.-vasario 4d. Prancūzijoje. Dalyvavo 294 sportininkai (13 moterų) iš 16 šalių. Į programą buvo įtraukta slidininkų lenktynės, šuoliai nuo tramplino, dvikovė, keturios greitojo čiuožimo klasikinės rungtys, bobslėjus, be to, dailusis čiuožimas ir ledo ritulys, anksčiau įėję į olimpinių vasaros žaidynių programą. Po 3 aukso medalius laimėjo norvegų slidininkas Turleifas Haugas ir suomių čiuožėjas Arnoldas Klasas Tunbergas. Dailiajame čiuožime pirmavo austrai.

II olimpinės žiemos žaidynės įvyko Šveicarijos Sankt Morico kurorte 1928m. vvasario 11-19d. Olimpinėse žiemos žaidynėse dalyvavo lietuvis Kęstutis Bulota. Nors šis čiuožėjas įskaitinių vietų neužėmė, bet neliko paskutinis nė viename iš trijų nuotolių. Šiose žaidynėse dalivavo 495 sportininkai (27 moterys) iš 25 šalių.

III žiemos olimpiadoje Leik Pleside, kurios vyko 11932m. vasario 4-15d.dalyvavo 306 sportininkai (30 moterų) iš 17 šalių. Amerikiečiai pasiūlė naują greitojo čiuožimo varžybų sistemą. Nors dalyviai ir protestavo, bet organizacinis komitetas patvirtino šią sistemą. Visi keturi medaliai teko amerikiečiams. Slidinėjime vėl pirmavo skandinavų šalys. Dailiojo čiuožimo čempionų titulus iškovojo norvegai, austrai ir prancūzai.

IV žiemos olimpiados Garmiš Partenkirhene programą papildė trys slidinėjimo rungtys. 1936m. olimpiados didvyris buvo čiuožėjas Ivanas Balangrdas, laimėjęs 3 aukso ir 1 sidabro medalius. Pirmavo norvegai, surinkę7 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos medalius.

V olimpines žiemos žaidynes 1948m. turėjo organizuoti Anglija, tačiau ji atsisakė, ir antrąkart buvo organizuota Šveicarijoje. Čia suvažiavo 713 sportininkai iš 28 valtybių. Slidiinėjime pirmavo švedai, greitajame čiuožime- norvegai, dailiajame čiuožime- Amerikos atstovai.

VI olimpines žiemos žaidynes surengė norvegai OOslo mieste 1952m. vasario 14-25d. Dalyvavo 732 sportininkai iš 30 šalių.

Šių olimpinių žaidynių didvyriu tapo norvegas čiuožėjas Jalmaras Andersenas, pagerinęs Balangrudo olimpinius rekordus. I vietą užėmė Norvegija, II vietą- JAV, III vietą- Suomija.

VII žiemos olimpiada įvyko 1956m. Italijoje, Kortinoje d’Ampeco.Varžybose dalyvavo 818 sportininkai iš 32 šalių. Šioje olmpiadoje debiutavę tarybiniai sportininkai laimėjo 16 medalių ir neoficcialioje komandinėje įskaitoje užėmė I vietą.

VIII olimpinės žiemos žaidynės įvyko JAV, Kalifornijoje 1960m. Šioje olimpiadoje J. Grišinas pelnė 2 aukso medalius. Tarybiniai ssportininkai iškovojo 7 aukso, 5 sidabro, 9 bronzos medalius ir neoficialioje įskaitoje užėmė I vietą. II vieta teko JAV ir III vieta- Švedijai.

IX olimpinės žiemos žaidynės įvyko Austrijoje, Insbruke 1964m. Į olimpiadą atvyko rekordinis dalyvių skaičius-1093 sportininkai iš 36 šalių. Pirmą kartą porinį figūrinį čiuožimą laimėjo tarybiniai sportininkai. Greitajame čiuožime triumfavo Lidija Skoblikova, slidinėjime laimėjo Klavdija Bojarskich. Neoficialioje įskaitoje I vietą, iškovojusi 25 medalius, užėmė TSRS, II vietą- Norvegija, III vietą- Austrija.

X olimpinėse žiemos žaidynėse Prancūzijoje, Grenoblyje 1968m. dalyvavo 1293 sportininkai iš 37 šalių. Neoficialioje komandinėje įskaitoje I vietą užėmė norvegai, II vietą- TSRS sportininkai, III vietą- austrai.

XI olimpinės žiemos žaidynės vyko Japonojoje, Saporo mieste 1972m. Čia rungtyniavo 1232 sportininkai iš 35 šalių. Pirmuosius olimpinius porinio čiuožimo medalius pelnė Irina Rodnina ir Aleksejus Ulanovas. Neoficialioje komandinėje žaidynių įskaitoje I vietą iškovojo TSRS, II vietą- VDR ir III vietą- norvegai.

XII žiemos olimpiadoje, vykusioje 1976m. jau žinomose Insbruko trasose, tarybiniai sportininkai rungtyniavo sėkmingai. Nė per vieną žiemos olimpiadą TSRS sportininkai neiškovojo tiek laimikių: 13 aukso, 6 sidabro ir 8 bronzos medalius; neoficialioje įskaitoje surinkę 192 taškus, užėmė I vietą. VDR olimpiečiai, kuriems teko II vieta, atsiliko 57 taškais,o III vietą gavusi JAV rinktinė atsiliko net 119 taškų.

XIII oolimpinės žiemos žaidynės, surengtos 1980m. vasario mėnesį nedideliame JAV kalnų kurorte Leik Pleside, pasibaigė ryškia socialistinių šalių pergalę: TSRS olimpiečiai laimėjo 10 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos medalius, VDR atstovai- 9 aukso, 7 sidabro ir 7 bronzos medalius. JAV sportininkai pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos medalius.Olimpinius apdovanojimus Leik Pleiside iškovojo 19 šalių atstovai.

Lietuvoje taip pat yra žiemos sporto dalyvių, kurie ne kartą dalivavo olimpinėse žaidynėse ir iškovojo pryzines vietas. Žimiausia Lietuvos čiuožėjų pora Margarita Drobiasko ir Povilas Vanagas ne kartą raižė garsiausių pasaulio arenų ledą ir pagaliau buvo iškovota 5 vieta