Poreikių analizė

POREIKIŲ ANALIZĖ

Mokyklų reformos iškeltų moksleivių fizinio ugdymo rezultatų

įgyvendinimas reikalauja daug triūso ir laiko. Mokykla siekia sujungti

intelekto, emocijų ir valios sritis, ugdyti fizines ir psichinės žmogaus

galias, derinti vaiko interesus, turtinti moksleivių judėjimo ir

saviraiškos poreikį, stiprinti adaptacinius gebėjimus kryptinga fizine

veikla.

Mokymąsis profilinėse klasėse garantuoja moksleivio pasirinkimo teisę,

suteikia galimybę kūno kultūros pamokose patirti judėjimo džiaugsmą ir

malonumą, tenkinti judėjimo ir saviraiškos poreikį, ugdyti judesių kultūrą,

pasirinkti pageidaujamas kūno kultūros formas, sporto šakas, šokį, sveiką

gyvenseną. Pagrindinė kūno kultūros forma mokykloje- pamoka.

Atlikus moksleivių kūno kultūros pporeikių analizę nustatyta, kad

moksleiviai renkasi bendrąją kūno kultūrą, sporto šokį.

ĮVADAS Į BENDROSIOS KŪNO KULTŪROS MODULĮ

Bendrosios kūno kultūros teorinį kursą sudaro – žinios apie sveiką

gyvenseną, fizinį aktyvumą, sveikatos rizikos veiksnius , mitybos ypatumus

ir kt. Praktinį kursą sudaro įvairios sporto šakos ( lengvoji atletika,

bendroji gimnastiką, sporto žaidimai, žiemos sporto šakos, fizinis

aktyvumas gamtoje ir kt.). Dirbame pagal Bendrąją programą ir išsilavinimo

standartus, kurie leidžia individualizuoti mokymą- suteikti mokiniui

galimybę atlikti tokias užduotis, kurios atitinka jo individualius gabumus.

Kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo sstandartai sudaro

galimybę organizuoti visą fizinio ugdymo procesą taip, kad visi sveiki

moksleiviai įveiktų minimalųjį kūno kultūros standartų lygmenį (bendrasis

kursas).

Mokiniui kūno kultūros bendroji programa ir išsilavinimo standartai

sudaro galimybę maksimaliai įtvirtinti savarankiškumą, jo kaip asmenybės

laisvą pasirinkimą ( ko, kiek ir kaip mokytis )).

MOKYMO PLANAS

Mokytojas laisvai pasirenka veiklos kryptis priklausomai nuo galimybių

ir turimos sporto bazės.

Žinios- kūno kultūros pratimų, žaidimų, atskirų sporto šakų lavinamasis

poveikis organizmui ir reikšmė sveikatos stiprinimui, fizinę, psichinė,

dvasinę, socialinę sveikatą, bei jų darnos samprata. Savo fizinės būklės

nustatymo būdai ir įvertinimas, sportinių įgūdžių ir gebėjimų ugdymo

metodika, sporto etikos pradmenys, atskirų sporto šakų laimėjimai, žaidimų

sporto varžybų organizavimo pradmenys.

Atletinė veikla- bendrojo fizinio parengtumo pratimai, lengvoji

atletika, bendroji gimnastika, sporto žaidimai ( krepšinis, tinklinis ) ,

fizinis aktyvumas atvirame ore.

Silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūra- koreguojanti gimnastika,

kvėpavimo pratimai, jėgos pratimai, pratimai silpnesnėms raumenų grupėms

lavinti, pratimai skirti kompensuoti fizinio išsivystimo spragoms.

LAUKIAMI REZULTATAI

– išugdyti moksleivių poreikį judėti, formuoti sąmoningą požiūrį į kūno

kultūrą, sudaryti mokiniui tokias judėjimo tenkinimo sąlygas, kurios

būtų naudingos ir jjam pačiam ir visuomenei.

– Atsižvelgiant į amžiaus ir lyties, fizinės būklės ypatumus,

laisvalaikio užimtumą, ugdyti sąmoningą moksleivių požiūrį į

kasdieninį fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną.

– Skatinti treniruotis pasyvius mokinius, kurie išskyrus kūno kultūros

pamokas, niekur nesimankština.Jiems siūlitinos tinkamiausios fizinio

aktyvumo formos- tarpklasinės varžybos, sporto šventės, turistiniai

žygiai ir kt.