Rankinis. Žaidimo apibūdinimas

Rankinis. Žaidimo apibūdinimas 3

Žaidimo taktikos veiksmai 4

Individuali puolėjo taktika 5

Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai 5

Grupinė puolėjų taktika 6

Kolektyvinė taktika 8

Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų 8

Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais 10

Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš

gynėjus 11

Greitasis puolimas 12

Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas 13

Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu 13

Taktika ginantis 13

Literatūra 15

Rankinis. ŽAIDIMO apibūdinimas

Rankinis 7×7 žaidžiamas salėse ir lauko aikštelėse, paplūdimiuose.

Žaidėjai perduoda vienas kitam kamuolį, jį varosi, meta į varžovų vartus.

Kamuolys į varžovų vartus metamas laikantis tam tikrų žaidimo taisyklių.

Negalima peržengti 6 m atstumu nuo vartų esančios puslankio linijos, kuri

apibrėžia vartininko aikštelę. Vartininko aikštelėje gali žaisti tik

vartininkas. Aikštės žaidėjai gali po metimo pašokę virš vartininko

aikštelės nusileisti jos plote ir trumpiausiu keliu išjos išbėgti. Žaidėjas

kamuolį laikyti rankose gali ne daugiau kaip 3 sekundes. Po to jis gali

kamuolį varyti. Prieš ir po varymo žaidėjas, laikydamas kamuolį, gali

žengti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Žaidėjai įvartį pelno kamuolį mesdami į

vartus. Įvartis įskaitomas, jeigu kamuolys kkirto vartų liniją.Visos linijos

rankinio aikštėje yra 5 cm pločio. Tik vartų linija tarp vartų virpstų yra

8 cm pločio, kadangi tokio pločio yra vartų virpstai. Išskirtinis rankinio

komandos žaidėjas yra vartininkas. Jis stabdo varžovų metimus į vartus

įvairiomis kūno dalimis. Rankinio vartininkai nesiekia gaudyti kamuolio,

nes jis nedidelis, o ir metimai stiprūs. Nacionalinių rinktinių vyrų

komandų žaidėjų mestų į vartus kamuolių skriejimo greitis viršija 100 km/h

greitį, moterų – toks greitis – 70-80 km/h. Rungtynėse vartininkai sulaiko

iki 20-25% visų varžovų metimų į vartus.

Metimų į vartus rezultatyvumas, norint siekti pergalės, turi viršyti

50%. Moterų komandos per rungtynes pelno po 20 -25 įvarčius, vyrų 25-30.

Žaidimo metu dėl įvairių technikos veiksmų klaidų komandos praranda kamuolį

po 10-20 kartų. Tai dažnai būna netikslūs komandos narių kamuolio

perdavimai, 6 m linijos taisyklės pažeidimas, neleistini žaidėjų su

kamuoliu ir be kamuolio stabdymai, dvigubas kamuolio varymas, žaidėjo

stūmimas ir t.t.

Rungtynėse vienos komandos žaidėjai meta į vartus per 50-60 kartų, 10-

20 kartų komanda praranda kamuolį. Žaidimas labai greitas, jame gausu

įvairių veiksmų. Vienas iš pagrindinių veiksmų yra 7 m baudinio metimas.

Tokių baudinių viena komanda kartais atlieka iki dešimties. 7 m baudinio

metimo rezultatyvumas turėtų viršyti 75%. Vartininkai sulaiko iki 20%

baudinio metimų.

Pirmaujančių pasaulio komandų žaidėjų ūgio vidurkis >190 cm vyrų

komandose ir >175-180 cm moterų komandose. Vartininkų vyrų ūgis 195-200 cm

, moterų- 175-185 cm. Rankinio žaidėjų brandus amžius >25 metai, vartininkų

– 30 metų ir daugiau. Vaikai rankinį pradeda mokytis žaisti būdami 8-10

metų.

Žaidimas ankstyvame mokymo laikotarpyje nėra sudėtingas. Vėliau, kai

siekiama aukštesnių sporto laimėjimų, tobulėjant žaidimo technikos ir

taktikos veiksmams, žaidimas tampa vvis sudėtingesnis.

Būdami moksleiviais jaunieji rankininkai besitreniruodami išmoksta

pagrindinius žaidimo technikos ir taktikos veiksmus. Jie jau dalyvauja

įvairiose oficialiose varžybose.

Pradėję studijas aukštojoje mokykloje sportininkai tobulinasi,

daugiau rungtyniauja. Žaidėjai toliau tobulina įvairius technikos veiksmus

puolant ir ginantis. Šie veiksmai atliekami vos didesniu greičiu ir

sudėtingesnėmis, artimomis žaidimui, sąlygomis. Gerinant bendrąjį

parengtumą naudotini įvairūs judrieji žaidimai. Jų kryptingas parinkimas

padeda treneriui efektyviau naudoti treniruotei skirtą laiką. Žaidėjams

sukeliamos teigiamos emocijos, jie įvairius veiksmus vykdo su didesniu

noru. Žaidžiant judriuosius žaidimus, taip pat ir kitus sportinius žaidimus

– krepšinį, regbį, futbolą ir kt. – mokomasi naujų taktikos veiksmų ir

tobulinami išmoktieji. Kankinyje vyrauja grupinės taktikos veiksmai. Tai

dažniausiai 2-3 žaidėjų suderinti veiksmai, leidžiantys įveikti varžovų

veiksmus ginantis.

Žaidimo taktikos veiksmai

Puolant ir ginantis žaidėjai aikštelėje išsidėsto tam tikra tvarka.

Puolant žaidėjai skirstomi į pirmos ir antros linijos puolėjus. Pirmojoje

žaidžia kairiojo ir dešiniojo krašto puolėjai bei linijos puolėjas.

Antrojoje – dešinysis ir kairysis pusiau krašto puolėjai bei vidurio

įžaidėjas.

Pirmosios linijos puolėjai greiti, vikrūs, nebijantys dvikovos su

gynėju. Antrosios linijos puolėjai pasireiškia stipriais kamuolio metimais

į vartus.

Ginantis žaidėjai išsidėsto įvairiai pagal 6 m liniją. Vienu atveju

jie sustoja prie linijos. Ši sistema įvardijama 6:0. Kitu atveju vienas

gynėjas žaidžia priekyje prie laisvojo metimo linijos. Tai sistema 5:1.

Galimi išsidėstymai 4:2. 3:3 ir t.t. Ginantis svarbu nepraleisti puolėjų,

kad nesutrukdomai galėtų mesti kamuolį į vartus.

Dažniausiai žaidėjai ginantis juda tarp varžovo žaidėjo ir savo vartų

laikydamiesi žaidimo taisyklių: jie gali kovoti su varžovu dėl kamuolio,

neleisti jam laisvai judėti. Ginantis negalima stumti varžovo į nugarą,

apglėbti jį ir t.t.

Taktika rankinyje skirstoma į individualią, grupinę ir komandinę.

Deriniai mokomi daliniu ir ištisiniu metodu. Dabar komandos naudoja trumpus

derinius dalyvaujant nedidelei žaidėjų grupei. Derinių sėkmė priklauso nuo

laiku perduoto kamuolio partneriui, nuo žaidėjų teisingo išsidėstymo

aikštelėje ir nuo jų judėjimo pobūdžio. Taktika grindžiama žaidėjų kiekybės

sudarymu tam tikrame aikštės plote. Toks žaidėjų išsidėstymas aikštėje

galimas tuomet, kai žaidėjai be kamuolio arba jį turėdami juda įvairiomis

kryptimis keisdami savo vietą aikštelėje. Tokių žaidimo veiksmų reikia

mokytis. Žaidėjų bendradarbiavimas po du, tris sudaro taktikos veiksmų

pagrindą.

Tai pavyzdžiai pratimą, kuriuos atlikdami žaidėjai turi ne tik

tiksliai perduoti ir gaudyti kamuolius, greitai pasikeisti vietomis, bet ir

taktiškai mąstyti.

Individuali puolėjo taktika

Kaip žaisti skirtingų pozicijų žaidėjams, kokiomis ypatybėmis ir

taktiniais veiksmais turi jie pasižymėti? Krašto puolėjai privalo

atsiminti, kad kuo toliau krašte ir kuo drąsiau, ryžtingiau ir

rezultatyviau jie žais, tuo jie labiau palengvins žaidimą savo partneriams.

Krašto puolėjas privalo sugebėti atlikti veiksmus dideliu greičiu, mokėti

bent du tris gynėjų apėjimo būdus ir mesti į vartus iš sudėtingą padėčių.

Jis privalo mokėti greitai ir ryžtingai perbėgti pagal 6 m liniją į

priešingą kraštą ir, reikalui esant, užtverti gynėją. Krašto puolėjai

vidutiniškai pper rungtynes meta po 7 – 8 kartus pozicinių atakų metu ir 3 –

5 kartus meta po greito puolimo atakos, pelno 3 įvarčius, „uždirba“ l – 2

baudinius.

Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai

I situacija:

A. Kairiojo krašto puolėjas parodo, kad bėgs į vidurį. Tuo metu, kai

gynėjas reaguoja į puolėjo judesį, puolėjas staigiai veržiasi kraštu ir

meta į vartus.

B. Dešiniojo krašto puolėjas (kairiarankis) parodė, kad veršis

kraštu, o pats bėga į vidurį.

II situacija:

Kairiojo krašto puolėjo bėgimas pagal 6 m liniją, arba apibėgimas 9 m

lanku.

A. Kairiojo krašto puolėjas bėga palei 6 m liniją ir gali bet kuriuo

momentu mesti į vartus arba kurį nors gynėją „užtverti“.

B. Dešiniojo krašto puolėjas apibėga apie antrosios linijos žaidėjus

ir meta iš bet kurios antrosios linijos žaidėjo pozicijos arba kamuolį

perduoda linijos žaidėjui.

Būdingi linijos puolėjų veiksmai. Žaidėjai, kurie žaidžia prie

linijos, turi pasižymėti drąsa, ryžtingumu ir metimais dešine ir kaire

rankomis. Labai svarbi jų savybė – sugebėjimas techniškai, laiku ir

netikėtai užtverti gynėjus, tiksliai gaudyti kamuolį, kuris yra perduodamas

jiems ne visuomet tiksliai ir nevienodu stiprumu. Labai svarbu tinkamai

pasirinkti vietą aikštelėje. Juk ne taip lengva pagavus kamuolį mesti į

vartus, kai žaidėjas yra kelių gynėjų apsuptyje. Čia būtina žaisti labai

apgalvotai, judriai ir drąsiai. Linijos puolėjai vidutiniškai per rungtynes

meta

po 4-5 kartus ir pelno 3-4 įvarčius, bei po 2-3 kartus puolime gauna

teisę mesti 7 m baudinį.

Antros linijos puolėjai. Puolant su vienu linijos puolėju, antrojoje

linijoje žaidžia trys atsitraukusieji (pusiau kairysis ir vidurio

įžaidžiantysis bei pusiau dešinysis puolėjai).

Puolant dviem linijos puolėjais, antroje linijoje žaidžia du

atsitraukę puolėjai. Svarbiausia ką turi mokėti antrosios linijos puolėjai,

-tai tiksliai, stipriai mesti kamuolį į vartus iš 9 – 12 m atstumo. Jie

privalo mokėti netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar į kraštą, mokėti

pasikeisti vietomis ir reikalui esant, aatsidūrus prie linijos, mokėti mesti

nuo linijos pašokus arba krentant. Labai gerai, kai komandoje yra vienas

kairiarankis žaidėjas. Jis dažniausiai užima dešiniojo pusiau kraštinio

puolėjo poziciją. Atsitraukę puolėjai per rungtynes vidutiniškai meta į

vartus po 6-8 kartus ir pasiekia 4-5 įvarčius. Dažnai komandoje yra vienas

pajėgesnis puolėjas, kuris meta 12-15 kartų ir pelno 6-8 įvarčius.

Vidurio įžaidžiantysis puolėjas negali pasitenkinti vien gebėjimu

sudaryti palankias galimybes savo partneriams. Jis vadovauja visam

žaidimui. Jis privalo mokėti rezultatyviai užbaigti puolimo akciją.

Grupinė puolėjų taktika

l pratimas. Linijos puolėjo sąveika su aatsitraukusiais puolėjais.

Situacija A. Du atsitraukę puolėjai tarpusavyje perdavinėja kamuolį.

Linijos puolėjas stovi gynėjui iš kairės. Arčiau stovintis atsitraukęs

puolėjas perduoda kamuolį linijos puolėjui toliau nuo gynėjo. Linijos

puolėjas žengdamas vieną ar du žingsnius, meta į vartus pašokant arba

krentant.

Situacija B. Linijos puolėjas sstovi iš dešinės gynėjo pusės. Gavęs

perdavimą ir žengdamas kelis žingsnius, meta kaire ranka arba sugavęs

kamuolį būnant nugara į vartus, žengia dešine koja į šalį – žingsnis kaire

prieš dešinę, ir pasisukęs veidu į vartus meta pašokant, atsispiriant dviem

kojomis.

Situacija C ir D. Tas pat, tik kamuolį perduoda toliau stovintis

antrosios linijos puolėjas. Čia dažnai naudotinas kamuolio perdavimas su

atšokimu nuo aikštės paviršiaus.

2 pratimas. Pradedama iš krašto. Žaidėjas varo kamuolį iki

artimiausio pusiau krašto puolėjo pozicijos ir perduoda kamuolį bėgančiam

kitam pusiau kraštiniam. Tuo tarpu linijos puolėjas nuvilioja vieną gynėją.

Dešinysis atsitraukęs užsimoja mesti, prieš jį išeina likęs vienas gynėjas.

Į laisvą vietą prie linijos įkerta krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta

į vartus.

3 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas susitraukęs varosi

kamuolį į kairįjį kraštą ir jį atiduoda išbėgusiam krašto puolėjui.

Pastarasis perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui, pats greitai bėga

link linijos puolėjo, o linijos puolėjas „nusiveda“ vieną gynėją. Pusiau

krašto puolėjas atlikęs apgaulingą judesį apeina likusį gynėją ir, arba

meta iš krašto, arba perduoda prie linijos atbėgusiam krašto puolėjui.

4 pratimas. Trys atsitraukę puolėjai juda mažosios aštuoniukės

principu ir meta iš eigos. Linijos žaidėjas „nusiveda“ gynėją.

5 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį

kraštą ir perduoda jį apibėgančiam krašto puolėjui. Pastarasis iš pusiau

krašto pozicijos perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui ir bėga link

linijos. Linijos žaidėjas juda link kairiojo varžovų gynėjo ir gauna

perdavimą iš dešiniojo pusiau krašto. Jį tuoj uždengia kraštinis gynėjas.

Dabar atliekamas perdavimas į kraštą ar į liniją ir metimas.

6 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį

kampą ir perduoda apibėgančiam krašto puolėjui, kurį jis perduoda dešiniojo

pusiau krašto puolėjui. Pastarasis perduoda dešiniojo krašto puolėjui,

kuris varosi pro stovintį dešiniojo pusiau krašto puolėją ir gynėją, jį

„nusivesdamas“ paskui save, o kamuolį grąžina dešiniojo pusiau krašto

puolėjui, kuris meta į vartus.

7 pratimas. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas. Jis perduoda dešiniojo

pusiau krašto puolėjui, o pats bėga į kairę ir stato užtvarą kairiojo

pusiau krašto gynėjui. Kairiojo pusiau krašto puolėjas apibėga užtvarą ir

pamatęs, kad linijos puolėjas „nusiveda“ gynėją, meta į vartus. Jei jį

pradeda dengti kitas gynėjas, tuomet jis perduoda kamuolį į kraštą

nubėgusiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui.

8 pratimas. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris

„priviliojęs“ prie savęs vieną gynėjų, staigiai perduoda kamuolį vidurio

įžaidžiančiajam. Tuo tarpu linijos puolėjas stato užtvarą kairiojo pusiau

krašto gynėjui. Pastarasis kraštinis, apibėgęs užtvarą, gauna kamuolį, arba

meta į vartus, arba perduoda į kairįjį kraštą atsidengusiam linijos

puolėjui, kuris irgi meta į vartus.

9 pratimas. Kamuolį turi kairiojo pusiau krašto puolėjas, kuris

perduoda jį dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas

bėga iš tos pusės, kur yra kamuolys, į kitą pusę ir „nusiveda“ vieną

gynėją, gi dešiniojo krašto puolėjas energingai bėga irgi į priešingą pusę,

taip pat „nusivesdamas“ gynėją. Tuo pasinaudoja dešiniojo pusiau krašto

puolėjas. Jis veržiasi prie linijos ir kamuolį meta į vartus.

10 pratimas. Kairiojo krašto puolėjas turi kamuolį. Jį perduoda

kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas užtveria krašto

gynėją. Pusiau krašto puolėjas imituoja metimą ir perduoda kamuolį pro

užtvarą prabėgančiam kraštiniui.

11 pratimas. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas, kuris jį perduoda

krašto puolėjui. Pastarasis varosi ir imituoja metimą prieš pusiau krašto

gynėją, o pats perduoda kamuolį linijos puolėjui, kuris užtvėrė krašto

gynėją. Pusiau kraštas nubėga į krašto puolėjo vietą.

12 pratintas. Kamuolį turi krašto puolėjas, kuris jį perduoda

kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo momentu linijos puolėjas užtveria

pusiau krašto gynėją, puolėjas, pasinaudojęs užtvara, užsimoja mesti. Prie

linijos stovintis gynėjas reaguoja į šį judesį. Tuomet linijos puolėjas

pasisuka vartų link ir, gavęs kamuolį meta į vartus. Jei jį uždengia likęs

paskutinis krašto gynėjas, tai pastarasis perduoda kamuolį likusiam laisvam

krašto puolėjui, kuris meta į vartus.

Tai keli būdingi žaidėjų bendradarbiavimo puolant deriniai. Kaip

matyti iš daugelio pratimų pavyzdžių, daugelis derinių atliekama tuomet,

kai puolant vienoje ar kitoje aikštės vietoje susidaro kiekybinė puolėjų

persvara prieš gynėjus.

Kolektyvinė taktika

Rankinio žaidime svarbią vietą užima kolektyvinė taktika puolant.

Nuo suderintų viso kolektyvo veiksmų, nuo atskirų žaidėjų žžaidimo drausmės,

nuo jų individualaus meistriškumo priklauso puolimo taktikos veiksmingumas.

Labai svarbu, kad žaidėjai suprastų, jog kolektyvinis derinys – tai ne

vieno žaidėjo veiksmai, o visos komandos veiksmai, ir jeigu kuris nors

žaidėjas netikėtai atliks vieną ar kitą nelauktą veiksmą, jis tuo pačiu

gali sutrukdyti savo partneriams sėkmingai atlikti derinį. Tačiau nereikia

užmiršti to, kad žaidėjai privalo rodyti iniciatyvą. Todėl ruošiant tą ar

kitą puolimo derinį labi svarbu išanalizuoti jį makete. Savo komandos

žaidėjus supažindinti su įvairiais galimais derinio baigties variantais.

Praktika rodo, kad nepakanka vien tik to, kad treneris rodo būsimus žaidėjų

veiksmus makete. Būtina, kad patys žaidėjai mokėtų parodyti galimus

skirtingų pozicijų žaidėjų veiksmus, galimus įvairius derinio baigimo

variantus.

Rankinyje yra tam tikri derinio eigos nuoseklumai. Deriniai atliekami

naudojantis žaidėjų vietos pasikeitimais, gynėjų užtvėrimais, kiekybinės

persvaros sudarymu, staigiais kamuolio pervedimais iš vienos aikštės pusės

į kitą, žaidėjų pakeitimais ir kt. Būtina išmokyti žaidėjus kelių derinių

standartinėse žaidimo padėtyse. Jos paprastai susidaro atliekant 9 m laisvą

metimą, turint kiekybinę persvarą.

Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų

1 derinys. „Pusiau krašto puolėjo prabėgimas“. Kairiojo krašto

puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, užsimojęs

mesti ir atkreipęs linijos gynėjų dėmesį, perduoda kamuolį vidurio

įžaidėjui, o pats bėga prie linijos prieš dešinįjį pusiau krašto puolėją,

kuris jau turi kamuolį ir užsimoja mesti. Gynėjas iššoka prieš jį,

palikdamas laisvą plotą prie linijos, kur ir perduodamas

kamuolys

atbėgusiam kairiojo pusiau krašto puolėjui. Derinys nepavyks, jeigu

prabėgantys atbėgs anksčiau, negu kamuolį gaus dešiniojo pusiau krašto

puolėjas, arba jeigu dešiniojo pusiau krašto puolėjas iš anksto užims

poziciją prie pat 9 m laisvo metimo linijos ir kartu sumažins veiksmo

plotą, arba jeigu vidurio įžaidžiantysis netiksliai perduos kamuolį irt.t.

2 derinys. „Pusiau krašto puolėjo prabėgimas užtveriant krašto

gynėją“.

Pradžia ta pati, tik kairiojo pusiau krašto puolėjas prabėga prie

dešiniojo puolėjo gynėjo ir jį užtveria, dešinysis puolėjas pro užtvarą

bėga į laisvą plotą ir, gavęs kamuolį, meta į vvartus.

Variantas A. Dešiniojo krašto puolėjas nubėga prie linijos, ir

užtveria dešiniojo pusiau krašto gynėją. Dabar dešiniojo pusiau krašto

puolėjas staigiai veržiasi į kraštą kur jį pasitinka krašto gynėjas.

Pastarasis palieka laisvą atbėgusį kairiojo pusiau krašto puolėją.

Pastarasis, gavęs kamuolį iš dešiniojo pusiau krašto puolėjo, meta į

vartus.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik dešinysis krašto puolėjas

užtveria vidurio gynėją. Laisvą vietą prie linijos įbėga vidurio įžaidėjas

ir gavęs kamuolį, meta jį į vartus.

Variantas C. Tas pat, tik į laisvą vietą atbėga kairiojo krašto

puolėjas. Šie deriniai, ssu pusiau krašto puolėjų „prabėgimais“, naudojami

judant į abi puses. Reikia, kad žaidėjų „prabėgimai“ neaplenktų kamuolio

skriejimo, kad žaidėjai, kurie turi atlikti kitą kamuolio perdavimą, tai

atliktų laiku ir tiksliai ir nesileistų bauduojami, kad nebūtų skiriamas 9

m laisvas metimas.

Pavyzdžiai kelių derinių, kur yra panaudojami linijos ir krašto

puolėjai. Labai svarbu, kad žaidėjai puolant išsidėstytų aikštėje kuo

plačiau. Žaidėjams bus didesnė galimybė užtverti gynėjus ir laimėti dvikovą

su gynėjais žaidžiant vienas prieš vieną (1×1).

1 derinys. Kairiojo krašto puolėjas po klaidinamojo veiksmo perduoda

kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis užsimoja mesti, ir kartu

„išvilioja“ nuo linijos gynėją. Perduoda kamuolį nuo linijos išbėgusiam

linijos puolėjui, kuris užtveria įžaidėjo gynėją. Tuo tarpu kairiojo pusiau

krašto puolėjas, apibėgęs savo gynėją, bėga prie linijos ir, gavęs

kamuolį iš linijos puolėjo, meta.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik pusiau krašto puolėjas, perdavęs

kamuolį linijos puolėjui, bėga užtverti dešiniojo krašto gynėjo.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos žaidėjas gauna

kamuolį, vidurio įžaidėjas staiga nubėga dešinėn, „nuviliodamas“ priekinį

gynėją. Į jo vietą atbėga dešiniojo pusiau krašto puolėjas. Pastarasis,

gavęs kamuolį, užsimoja mesti į vartus, perduoda kamuolį pro užtvarą

prabėgančiam krašto puolėjui.

Variantas C. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos puolėjas gauna

kamuolį, vidurio įžaidėjas prabėga pro savo gynėją linijos link ir, gavęs

kamuolį, tučtuojau jį vėl grąžina linijos žaidėjui.

2 derinys. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas, kuris perduoda jį

dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Dešiniojo krašto puolėjas užima padėtį

prie pat galinės linijos ir gavęs kamuolį, įsibėgėja ir šoka virš vartų

aikštelės. Dabar jis gali kamuolį perduoti linijos žaidėjui, arba į

priešingą kraštą, arba kairiajam pusiau krašto puolėjui.

Variantas l. PPradžia tokia pati, tik į kraštą kamuolį nusivaro pats

pusiau krašto puolėjas išnaudodamas užtvarą.

Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais

Puolant dviem linijos puolėjais, dažnai yra sudaroma kiekybinė

persvara kurioje nors aikštės vietoje. Linijos puolėjai, dažnai užima

tokias padėtis: a) puolėjų pagrindinė užimama vieta gynėjų išorėje pusiau

krašto gynėjų išorėje; b) puolėjų užimama vieta į vidurį nuo pusiau krašto;

c) puolėjų užimama vieta netolygi – vienas prie linijos, kitas toliau nuo

linijos ir t.t.

l derinys. Kamuolį turi pusiau krašto žaidėjai, kurie yra arti vienas

kito. Kamuolys perduodamas į kraštą. Linijos puolėjas tuo momentu užtveria

krašto gynėją. Krašto puolėjas veržiasi link pusiau krašto gynėjo ir

perduoda kamuolį atsidengusiam linijos puolėjui, kuris kamuolį meta į

vartus.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas perduoda kamuolį

ne linijos puolėjui, o į kraštą atbėgusiam pusiau krašto puolėjui.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas bando veržtis,

ir paskui save „nusiveda“ ir gynėją. Tuo pat metu priėjo bėga ir linijos

puolėjas su savo gynėju. Kraštinis staigiai perduoda kamuolį pusiau krašto

puolėjui, užsimoja mesti, išvilioja trečiąjį gynėją ir linijos puolėjo

gynėją. Linijos puolėjas atsisuka ir gavęs perdavimą, kamuolį meta į

vartus. Kamuolys perduodamas į liniją mušimu, kaip tinklinyje. Tai daroma

todėl, kad gynėjai nespėtų užsiimti tinkamos pozicijos.

2 derinys. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas. Jis kamuolį perduoda

į kraštą ir bėga į priešingą pusę užtverti savo partnerio gynėją.

Pastarasis, išnaudodamas užtvarą, įsibėgėja ir gauna kamuolį iš krašto

puolėjo. Linijos puolėjas bėga prieš atsitraukusįjį lyg tai norėdamas

gaudyti kamuolį. Į laisvą plotą prie linijos bėga krašto puolėjas ir, gavęs

kamuolį, meta į vartus.

3 derinys. Krašto puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui ir

bėga prie linijos, tuo tarpu kamuolį turi kitas pusiau krašto puolėjas,

kuris užima poziciją prieš pat vartus. Dabar jis gali perduoti arba

atbėgančiam krašto puolėjui, arba likusiam laisvam linijos puolėjui. Čia

būtina naudoti perdavimus su atšokimu nuo aikštelės paviršiaus.

4 derinys. Linijų žaidėjų pasikeitimas. Derinį pradeda krašto

puolėjas. Jis perduoda kamuolį pusiau kraštui. Tolimesnis linijos puolėjas

užtveria prie linijos esantį gynėja. Pusiau krašto puolėjas perduoda

kamuolį savo partneriui kitame pusiau krašte. Į laisvą vietą pro užtvarą,

atbėga kitas linijos puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik priešingos linijos puolėjas ne

pats gauna kamuolį, o užtveria krašto gynėją. Į laisvą plotą prie linijos

veržiasi krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik linijos puolėjas užtveria pusiau

krašto gynėją ir pats atsisukęs ir gavęs kamuolį meta į vartus.

Tai keletas įdomesnių derinių su dviem linijos puolėjais. Treneris

turi atsiminti, kad žaisti su dviem linijos puolėjais yra paranku tuomet,

jei komandoje pusiau kraštų žaidėjai sugeba rezultatyviai mesti iiš toli.

Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą

prieš gynėjus

Labai dažnai rungtynių metu iš aikštės yra pašalinami žaidėjai 2

minutėms. Susidaro dėkinga situacija puolančiajai komandai. Deja, dažnai

tenka matyti, kaip ir didelio sportinio meistriškumo komandos neišnaudoja

šios situacijos pakeisti rezultatą. Žaidėjams reikia aiškinti, kad skubėti,

turint kiekybinę persvarą, neverta. Greitai perduodant kamuolį, gynėjai

nesuspės judėti tolygiai paskui jį. Būtinai susidarys padėtis, kai mesti

galės laisvas žaidėjas. Dažnai toks laisvas žaidėjas būna krašto puolėjas,

kuris mesdamas iš krašto ne visuomet pelno įvartį. Tokiu atveju dažnai

prarandamas kamuolys. Žinant tai, gynėjai leidžia mesti iš kraštų.

Patartina puolėjui netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar kitą kraštą, ir

taip išblaškyti gynybą.

Išnaudojant kiekybinę persvarą puolant, žaidžiama kaip su vienu arba

dviem linijos žaidėjais. Reikia vengti bereikalingo žaidėjų blaškymosi ir

bėgiojimo.

l derinys. Kamuolį turi dešiniojo kašto puolėjas kamuolys perduodamas

paeiliui visiems žaidėjams, kurie bando prasiveržti pro du gynėjus, kartu

juos lyg sutraukdami į vieną vietą. Kamuolį gauna kairiojo pusiau krašto

puolėjas. Prie jo būtinai prišoks gynėjas, saugojantis linijos puolėją. Tuo

ir reikia pasinaudoti perdavus linijos puolėjui kamuolį. Galima

„laiptelius“ pradėti ne būtinai iš išorės pro krašto gynėją, bet ir tarp

krašto ir pusiau krašto gynėjų.

Variantas A . Pradžia tokia pati, tik linija užtveria krašto gynėją.

Krašto puolėjas įbėga į laisvą vietą ir, gavęs kamuolį, meta jį į vartus.

Variantas B. Kamuolį

turi kairiojo krašto puolėjas, kuris jį perduoda

pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs kamuolį į vidurį, bėga prie

linijos prieš gavusį kamuolį dešiniojo pusiau krašto puolėją. Viduryje

esantis žaidėjas staigiai grąžina kamuolį vidurio įžaidėjui, užėmusiam

kairiojo pusiau krašto puolėjo padėtį. Dabar prieš pusiau kairįjį puolėja

ir liniją saugantį gynėją esti tik vienas gynėjas. Šioje situacijoje

atliekamas derinukas 1×1.

2 derinys. „Dvi linijos“. Linijos žaidėjų pasikeitimas. Kamuolys

krašte. Kai jį gauna kairiojo pusiau krašto puolėjas, toliau esantis

linijos žaidėjas užtveria vidurio gynėją. Dešiniojo pusiau krašto puolėjas

perduoda kamuolį atbėgusiam tolimesniam linijos ppuolėjui.

3 derinys. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas. Šis bando veržtis

kraštu ir perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs

kamuolį į priekį išėjusiam linijos puolėjui, pats staigiai bėga prie

linijos, norėdamas gauti kamuolį. Linijos puolėjas pats bando veržtis, o

kamuolį atiduoda bėgančiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Kamuolys

perduodamas į kraštą. Puolėjas ryžtingai veržiasi, kad jį uždengtų tas pats

vienas gynėjas. Šią akimirką kraštinis tuojau perduoda kamuolį atgal pusiau

krašto puolėjui, kuris stovi prie linijos ir meta į vartus.

4 derinys. Kamuolį tarpusavyje perdavinėja pusiau krašto puolėjai.

Linijos ppuolėjai stovi plačiai. Jei neišeina perduoti linijos žaidėjui, tai

linijos puolėjas užtveria krašto gynėją. Krašto puolėjas bėga link linijos

puolėjo pagal 9 m liniją ir, gavęs kamuolį, bando mesti. Jei gynėjas išeina

prieš jį, tai kamuolys perduodamas linijos puolėjui, kuris meta į vartus.

5 derinys. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris

perduoda į dešinį kraštą. Dešiniojo krašto puolėjas pašokęs virš vartininko

aikštelės, staigiai perduoda kamuolį tolimam linijos puolėjui, kuris meta į

vartus.

Greitasis puolimas

Rankinio komandų žaidėjai turi sugebėti greitai bėgti. Rankinio

komanda, turinti greitus krašto puolėjus, gali tikėtis didesnės sėkmės

rungtynėse. Greitame puolime dalyvauja vienas ar keli žaidėjai. Žaidėjai

turi mokėti greitai bėgti varant kamuolį. Jei vienas žaidėjas dalyvauja

greitame puolime, tai jis turi stengtis pabėgti nuo gynėjų. Jei greitame

puolime dalyvauja du puolėjai, tai vienas, varydamas kamuolį, „nusiveda“

gynėją į kraštą ir, perdavęs kamuolį savo partneriui, sudaro galimybę

pastarajam mesti į vartus iš patogios vietos. Treniruotėms pratimai

parenkami tokie, kad žaidėjai bėgtų maksimaliu greičiu 10-15 m. ir tuomet

gautų kamuolį. Bėgti reikia tiesiąja ir staigiai keičiant kryptį . Mokant

greitojo puolimo naudoti gynėjus dderiniuose 1×1, 2×1, 2×2. Kamuolį perduoda

vartininkas arba kuris nors iš žaidėjų. Reikia, kad ir kiti žaidėjai tuo

momentu užimtų patogia padėtį kamuoliui perimti. Jei nepavyksta tolimas

perdavimas, tai kamuolys perduodamas žaidėjams, užėmusiems padėtį aikštės

viduryje. Žaidėjas, gavęs kamuolį aikštės viduryje, veržiasi link vartų.

Dažnai susidaro kiekybinė persvara 3×2 arba net 4×3 ir 1.1. Stengtis

kamuolį perduoti ne aukšta trajektorija, o kuo staigiau ir greičiau. Reikia

laukti, kol puolėjas nubėgs atkarpą tiesiąja ir pakeitęs bėgimo kryptį jau

bus pasiruošęs priimti kamuolį. Puolėjai meta į vartus pašokus ir bėgant.

Puolėjas pprivalo mokėti permesti kamuolį per išbėgus į vartininką.

Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas

Žaidėjai supažindinami su rankinio žaidimo taktikos pagrindais.

Treneris privalo mokyti savo auklėtinius suprasti, kokią pasirinkti žaidėjų

išsidėstymo schemą puolant ir ginantis. Pagrindiniai motyvai, kuriais

remiantis pasirenkamas vienoks ar kitoks žaidėjų išsidėstymas, pvz., gali

būti tokie: jei varžovų komanda ginasi 6:0, tai jie lyg parodo, kad

saugojasi linijos ir krašto puolėjų; jei varžovai puola dviem linijos

puolėjais, galima vieną pusiau krašto puolėją dengti asmeniškai; jei

varžovai ginasi 5:1, tai puolant galima išsidėstyti., dviems linijos

žaidėjais.

Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu

Kankinyje galima išnaudoti 9 m., laisvą metimą. Komandos žaidėjai

treniruočių metu turi mokytis, o rungtynėse kantriai atlikti tai, ką

išmoko. Atliekant laisvą metimą, reikia kuo dažniau bandyti mesti į vartus.

Pateikiami keli deriniai atliekant laisvą metimą iš 9 m.

l derinys. Trys žaidėjai sustoja „į sienelę“. Už jos yra žaidėjas,

pasižymintis stipriu metimu. Vienas iš sienelės žaidėjų perduoda kamuolį

atsitraukusiam ir sienelė tuo metu juda link gynėjų. Puolėjas meta iš už

sienelės.

2 derinys. Pradžia tokia pati, tik atsitraukęs žaidėjas, gavęs

kamuolį, jį tučtuojau perduoda kitam pusiau krašto puolėjui, kuris

perduoda linijos žaidėjui, arba krašto puolėjui, arba meta į vartus.

Taktika ginantis

Žaidėjus reikia mokyti ginantis žaisti labai rūpestingai ir

susikaupus. Klaidinga manyti, kad besiginantys žaidėjai lyg ilsisi. Šiuo

metu puolėjų metimai bbūna labai stiprūs ir įvairūs, todėl vienam gynėjui

veržtis su puolėju sunku. Vienas iš pagrindinių veiksmų ginantis yra jų

paslankumas, vienas kito „pasaugojimas“. Ginantis rankininkai turi nebijoti

blokuoti stiprius metimus viena ir dviem rankomis, drąsiai žaisti prieš

puolėją stengiantis išmušti kamuolį arba perimti netikslų perdavimą,

nebijoti dvikovos su puolėju, bet be reikalo nesistumdyti. Ginantis reikia

nepraleisti puolėjo sau už nugaros. Pavojingoje vietoje sudaryti kiekybinę

persvarą, stengtis perimti kamuolį. Žaidėjai ginasi ne prie pat 6 m

linijos, o išėjus truputį į priekį. Jei gynėjas mato, kad kamuolį turi

puolėjas, kuris gali stipriai mesti į vartus, jis privalo išeiti prieš jį,

kad sutrukdytų mesti. Tokį partnerio išėjimą į priekį „saugoja“ jo

partneris. Pvz.: jei vienas pusiau krašto puolėjas bėga prie linijos į

priešingą aikštės pusę, tai priekyje (kai atliekamas derinys 5:1)

besiginantis žaidėjas stengiasi jo nepraleisti, sutrukdyti jam laiku

nubėgti į numatytą vietą. Jis neleidžia bėgti sau už nugaros, gali palydėti

prabėgantįjį, arba „perduoti“ jį kitam gynėjui, žaidėjas užima vietą prie

linijos. Jei komanda ginasi būdama ne pilnos sudėties, būtina žaisti ypač

judriai. Šioje situacijoje gynėjai lyg ir palieka neuždengtą tolimą nuo

kamuolio krašto puolėją, stengdamiesi būti arčiau kamuolio.

Štai pagrindinės gynėjų judėjimo kryptys įvairiose gynėjų išsidėstymo

schemose.

Dengiant vieną gynėją asmeniškai, reikia turėti omenyje, kad puolėjai

stengsis šiam savo partneriui užtvarą sudaryti galimybę „pabėgti“ nuo savo

dengėjo. Gynėjai privalo laiku pasikeisti puolėjais, per daug nesi-

blaškyti. Jei puolėjas pasyvus, priėjo neverta stovėti arti, o reikia

padėti savo partneriams. Galima net perimti varžovų netikslius perdavimus.

Žaidėjai turi žinoti, kad jei varžovų komandoje rezultatyviai žaidžia

linijos ir krašto puolėjai, tai geriausia gintis 6:0.

Jei varžovų komandoje yra žaidėjų, pasižyminčių stipriais metimais –

pasirenkama gynyba 5:1 ir 1.1.

Kai varžovai turi kiekybinę persvarą, tai besiginančios komandos

žaidėjai privalo labai atidžiai gintis, labai greitai judėti, pasikeičiant

vietomis. Taip sutrukdoma puolėjams sudaryti kiekybinę persvarą. Būdama ne

visos sudėties, tačiau aktyviai besiginanti komanda, gali sėkmingai žaisti,

o kartais ir perimti varžovų perdavimą.

Literatūra

1. Gintautas Stasiulevičius, Kęstutis Puodžiūnas „Rankinio žaidimo

mokymasis“, 2001m.

2. Vytautas Kontvainis „Rankinio taktika. Puolimo pratimai ir užduotys“,

Kaunas, 1988m

3. Česlovas Garbaliauskas, Genovaitė Irtmonienė „Rankinio saąvokų

aiškinimas“, Kaunas, 1987m.

4. Gintautas Satsiulevičius „Lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse“,

Vilnius, 1994m.

5. Gintautas Satsiulevičius „LRF 40 Metų“, Vilnius, 1994m.