Saviudos metodai ir jos reikšmė.

Turinys

1. Įvadas

…………………….

………….2psl

2.

Saviugda………………….

……………3psl

3. Saviugdos rūšys ir kitimas

…………………….

..3psl

4. Saviugdos metodai

…………………….

……7psl

5. Išvados

…………………….

…………9psl

6.

Literatūra………………….

……………10psl

Įvadas

Šiuo referatu siekiau parodyti, kas tai yra savugda, kuo ji yra

svarbi mūsų gyvenimuose ir kiek daug nuo jos priklauso. Manau, nedaugelis

yra pasirįžę ją išugdyti, tad šiame referate pateikiu informaciją, kaip tai

padaryti. Saviuda tap pat priklauso nuo savikontrolės, tad stengiausi

atskleisti, kaip suderinti šiuos du požymius. Rašydama referatą, naudojausi

šiuo metu populiariausia informacijos paieškos priemone – internetu.

Rėmiausi V. Spurgos knygomis “Saviugdos metodai” .

Saviugda

Saviugda – teigiamų savo bruožų ugdymas. Saviugdą galima apibrėžti

kaip savęs tobulinimą visuomeniniame auklėjimo procese. Saviugda gali būti

trumpalaikė ir ilgalaikė, daugiau ar mažiau sąmoninga, tikslinga bei

organizuota

Saviugdos būtinumą sukelia savęs įtvirtinimo aplinkoje, savisaugos

poreikis. Tikroji saviugda galima tik nuo paauglystės metų. Tai galima

paaiškinti tuo, kad visavertė saviugda įmanoma tada, kai individas gerai

pažįsta save.

Savęs pažinimas vyksta tiriant savo kūną; domintis psichiniu gyvenimu

pačioje veikloje (simultaninė introspekcija); atlikus veiklą, po įvairių

įvykių (sukcesyvinė introspekcija); prisiminus praeitį (retrospekcija).

Savianalize nesibaigia savęs pažinimas: pastebėtos savybės vertinamos.

Vertinimas vyksta lyginant:savo mintis ir elgesį su reikalavimais,

įvairiais etalonais bei pavyzdžiais, su žinomomis dorovinėmis ir kitokiomis

normomis, su kitų žmonių požiūriu į asmenį.

Gilesnis savęs pažinimas-svarbi saviugdos dalis. Jis vyksta tada, kai

ieškoma neigiamų bruožų kkilmės, priežasčių; siekiama susikurti išsamų ir

teisingą savivaizdį.

Savimonė siejama su kritišku požiūrių, minčių, jausmų, elgesio

vertinimu.  Savikritikai reikalingi kriterijai yra objektyvios mokslinės,

etinės, estetinės vertybės, kurias suvokia ir supranta atskiro individo

sąmonė. Sąmonės formavimas – pagrindinis ugdymo uždavinys.

Saviauklos sąlyga – kultūrinis lygis. Sąmonės formavimo trūkumai

(klaidingi požiūriai, įsitikinimai, įkyrios emocinės būsenos, silpna valia

ir t.t.) – dažniausios blogo elgesio priežastys.

Savo aš pažinimo ir vertinimo įrankis – savimonė. Savimonę formuoja

veikla; santykiai su aplinka, socialinė rolė. Asmenybė gali turėti vieną

savimonę, vieningą savęs pažinimo, vertinimo ir vykdimo sistemą. Tai

sąlygoja šie veiksniai: harmoningos asmenybės ugdymas; įvairiapusė

saviugda. Harmoninga asmenybė visose socialinėse rolėse ir visose

situacijose mąsto ir elgiasi vadovaudamasi tais pačiais vertybiniais

kriterijais. Saviauklos tikslas – harmoninga, adekvati asmenybė.

Saviugdos rūšys ir kitimas

[pic]

 1 pav. Saviugdos rūšys

Perėjimas nuo atskirų savybių ugdymo prie savojo “aš” ugdymo

pradedamas savivalda. Savivaldos poreikis kyla, kai individas pajunta savo

kalbos ir elgesio pusiausvyros trūkumus. Savivalda grindžiama valia, kuri

siejama su: tikslo užsibrėžimu ir jo atkakliu siekimu; savikontrole;

savitvarda; savikorekcija. 

Programinė saviugda. Savivalda traktuojama ir kaip organizuota programinė

savireguliacija (3 pav.).

[pic]

3 pav. Savireguliacijos sritys  

Charakterio tobulinimas – svarbus saviugdos elementas. Charakterio

saviugdos turinys apima įvairių neigiamų bruožų eliminavimą. Charakterio

trūkumai ir vidiniai sunkumai įveikiami intensyvia saviugda, jai tinkamai

vadovaujant.

Dorovinė saviugda apima: požiūrių, įsitikinimų, dorovinio elgesio

savikūrą.Tvirtos ir teisingos pasaulėžiūros formavimas – svarbi saviugdos

problema. 

Saviugdos būdai. Saviugdos būdai – tai žodinių ir veiksminių priemonių

panaudojimo variantai savęs tobulinimo tikslais. Jų esti įvairių (4 pav.).

[pic]

4 pav. Saviugdos būdai  

Saviauklos būdų panaudojimas įmanomas tik tuo atveju, kai individas

sugeba veikti dviejose rolėse – ugdytojo ir ugdytinio. Savimonės dėka jis

tarsi susidvejina. Saviugdos procese žmogus yra kartu ir objektas ir

subjektas.

• Transdukcija (lot. Transducere – pervesti į kitą pusę) –

paprasčiausias saviauklos būdas. Jau vaikai mąsto perversdami kito

mintis į savąsias. Transdukuotos mintys formuojasi į požiūrį,

poziciją, kuri lemia elgesį. Pakeitimas klaidingų minčių, požiūrių į

teisingus požiūrius dažnai įvyksta staiga. Šitoks mąstymo būdas

sąlygoja savikorekcijos pokyčius, t.y. priimamas kitoks mąstymo būdas.

Asmenybė įgalina save sąmoningai koreguoti elgesį. Ilgainiui

transdukcija tampa savikritikos priemone.

• Savikritika – savęs pažinimo ir saviugdos būdas. Savikritikos pagrindu

numatomi ir kiti individui prieinami ir būtini saviugdos būdai.

Pagrindinis

• savivaldos būdas – savitvarda. Savitvardą efektyviai ugdo racionalaus

mąstymo treniruotės.

• Įsipareigojimas – labai paplitęs saviugdos būdas. Įsipareigojimų

vykdymas kontroliuojamas, individas “atsiskaito sau”. Saviataskaita

stiprina įsipareigojimo efektyvumą, padeda numatyti priemones jo

vykdymui tobulinti. Tai lyg išpažintis sau pačiam.

• Savidrausmė – specialus saviugdos būdas. Jis taikomas, kai žmogus

susiduria su problemomis, vykdydamas: nustatytas bendro gyvenimo

normas, nustatytas darbo normas, bendrus susitarimus (draugiškų

santykių taisykles).

• Savitaiga ((autosugestija) – specialus saviugdos, autopsichoterapijos

būdas. Jis taikomas įveikiant charakterio trūkumus: ypač didelį

jautrumą, nepasitikėjimą kitais, įtarumą, agresyvumą, nuolatinį nerimą

dėl kai kurių žmonių ar įvykių, nepasitikėjimą savimi, lengvą

pasidavimą įtakai, lengvabūdiškumą, valios silpnumą, impulsyvumą ir kt

Trys savitaigos sąlygos. Savitaiga galima esant gerai savijautai

[pic].

5 pav. Savitaigos sąlygų sąveika

Vadovavimas saviugdai

Saviugdos vadovas.Saviugdos vadovui keliami šie reikalavimai: gerai

pažinti ugdytinius, mokėti su jais bendrauti, gebėjimas teigiamai veikti

ugdytinius, sugebėti taikliai formuluoti saviugdos tikslu, sugebėti

parinkti tinkamus saviugdos būdus ir kt.

[pic]

6 pav. Saviugdos organizavimo etapai

Saviugdos procesas: Anksčiau minėtos aplinkybės sąlygoja šiuos 

saviugdos organizavimo etapus (6 pav.): 1) ugdytojo pasirengimas vadovauti

saviugdai, 2) individualios ir grupinės saviugdos organizavimas, 3)

saviugdos proceso palaikymas, 4) saviugdos rezultatų aptarimas, 5)

saviugdos užbaigimas ir tęsimas.

Pasirengimas vadovauti saviugdai. Ugdytojas susipažįsta su saviugdos

teorija ir metodika bei tiria tuos mokinius, kuriems yra būtina individuali

saviugda, stengiasi bendraudamas su ugdytiniais įgyti reikiamą autoritetą.

Stebėjimo būdu nustatomi saviugdos reikalingų vaikų elgesio tipai (jie

pateikti 1 lentelėje) ir jie įvardijami.

 

1 lentelė. Ugdytinių elgesio tipai

|Elgesio tipas |Elgesio tipą atitinkanti ugdytinio |

| |charakteristika |

|I.Ugdytiniai, |1.Nedarbštus, nestropus. 2.Nerūpestingas. |

|turintys |3.Netvarkingas. 4.Nerangus. 5. Bastūnas, |

|tikslingos |veltėdis. |

|veiklos trūkumų | |

|II.Ugdytiniai, |1. Nedrausmingas. 2. Nepaklusnus. 3. Neramus, |

|sunkiai |triukšmingas. 4. Nešvarus. 5. Bėgantis iš pamokų|

|pasiduodantys |ir iš namų. 6. Nemandagus. |

|vidaus režimui | |

|III.Doroviškai |1. AAsocialus (nedraugiškas, negerbiantis kitų). |

|sutrikę |2. Nepatikimas (nesilaikantis žodžio; viena |

|ugdytiniai |kalbantis, kita darantis). 3. Meluojantis. 4. |

| |Vagiliaujantis. 5. Chuliganaujantis. 6. |

| |Seksualus. 7. Negailestingas. |

|IV.Ugdytiniai, |1. Agresyvus. 2. Ekscentriškas (išsišokantis). |

|turintys |3. Baikštus. 4. Uždaras (akcentuotas |

|charakterio |intravertas). 5. Lėtas (hipoaktyvus). 6.Per daug|

|trūkumų |judrus, išsiblaškęs (hiperaktyvus). 7. |

| |Nervingas. 8. Emociškai nepusiausviras |

| |(labilus). 9. Nevalingas. |

|V.Ugdytiniai, |1. Nedėmesingas. 2. Intelektualiai pasyvus. 3. |

|turintys |Sunkiai suvokiantis aiškinimus. 4. Silpnos |

|intelektinės |atminties. 5. Sunkiai sprendžiantis uždavinius. |

|veiklos trūkumų |6. Sunkiai prisitaikantis prie naujų reikalavimų|

| |ir situacijų. |

 

Ugdytojai turėtų įsisąmoninti, kad vieno trūkumo nebūna, t.y kad

egzistuoja trūkumų ir jų priežasčių kompleksai. Iš pradžių svarbu

išsiaiškinti ugdytinių elgesio trūkumus, sunkumų ir sutrikimo priežastis,

aplinkybes, rasti svarbiausią priežastį ir tik po to formuluoti saviugdos

tikslus. Saviugdos idealai, vertybės ir tikslai motyvuoja ugdytinius veikti

tuo atveju, kai atskleidžiama reali perspektyva jiems pasiekti. Ji

atsiskleidžia tada, kai idealai ir vertybės tampa saviugdos konkrečia

priemone, t.y. kai pagal juos organizuojamas gyvenimas, darbas, elgesys.

Tokiu būdu tenka mokyti, kaip sudaryti idealų ir vertybių siekimo programą.

Saviugdos programos. Jos įvairuoja priklausomai nuo tų vertybių,

kurios priešpriešinamos elgesio ir pergyvenimų trūkumams. Programos

sudaromos atsižvelgiant į ugdytinio elgesio tipą: nestropiam,

nerūpestingam, netvarkingam ugdytiniui formuojami vienoki idealai, kitokie

– asocialiam, agresyviam. Kai ugdytiniai vykdo saviugdos programą, jie

nepaliekami be ugdytojų dėmesio.

Teigiamas skatinimas – svarbiausias saviugdos eigos ir rezultatų

vertinimo metodas: pritariama ugdytinių pastangoms, jie palaikomi sunkumų

ir nesėkmių atvejais, skatinamas optimizmas ir pasitikėjimas savimi. Kai

ugdytiniai ignoruoja saviugdos programą, jie yra kritikuojami, o kai rodo

pastangas – giriami. Teigiamas pastangų vertinimas stiprina perspektyvą

pasiekti savo asmenybės tobulinimo rezultatų: sustiprėją drausmė, ugdytinių

elgesys akivaizdžiai kinta. Saviugdos rezultatų aptarimas grupėje arba

individualiame pokalbyje yra reikšmingas tolesnei saviugdai, jos plėtrai

bei naujiems uždaviniams formuluoti. Kad ugdytinis galėtų apibendrinti

saviugdos rezultatus, jis turi analizuoti save. Savianalizė padeda

užčiuopti saviugdos rezultatus ir toliau save tobulinti. Saviugdos

rezultatus sąlygoja daugelis veiksnių ( 7 pav.).

[pic]

 7 pav. Saviugdą lemiantys veiksniai  

Kai ugdytinis įsisavina vertybes, priartėja prie siekiamo idealo – jis

pasikeičia. Tačiau saviugdos procesas tuo nesibaigia: baigiamas tik tam

tikras jos etapas. Saviugda lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau jo praktikos

negalima hipertrofuoti. Kartais ypač susidomima savimi, savo vidiniais

išgyvenimais, dėl jų jaudinamasi, kartais labai jautriai vertinamas kitų

elgesys: įžvelgiama jame grėsmė savimi susirūpinusiam individui. Tais

atvejais suyra normalūs santykiai, vystosi kažkas patalogiška. Savęs

tyrimas ir saviaukla turi būti organizuojamas protingai, neatitrūkti nuo

bendrojo ugdymo proceso, kuriuo ssiekiama kurti asmenybę.

Saviugdos metodai

Fizinė saviugda – tai bendrosios asmenybės saviugdos dalis. Fizinės

saviugdos

paskirtis – rūpintis savo fizine, dvasine, socialine sveikata. Saviugda

–sudėtingas, daugialypis savęs ugdymo procesas, kurio esmę sudaro

sąmoninga,prasminga ir kryptinga žmogaus savęs tobulinimo veikla, bet žmogų

saviugdai reikia rengti nuo ppat vaikystės.

Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti. Žinoti, anot

autoriaus, – tai save pažinti ir teisingai bei įvairiapusiškai įvertinti;

norėti – tai žinoti prielaidas, apimančias ir tobulinimosi motyvus, ir

norus; mokėti – tai žinoti saviugdos būdus, metodus ir mokėti jais

naudotis.

Taigi pirmiausiai reikia mokėti teisingai vertinti savo gebėjimus,

fizinį pajėgumą

ir pagal tai iškelti tikslus. Norint patirti sėkmę, labai svarbu tinkamai

užsibrėžti tikslus ir pasirinkti tinkamą jų įgyvendinimo savarankiškumo

laipsnį, nes tyrimai rodo nevienodą pasirengimą dirbti savarankiškai.

Teigiami rezultatai pasiekiami tik tada, kai poreikiai sutampa su

galimybėmis, nors ypatingą vaidmenį siekiant saviugdos tikslų atlieka

žmogaus valia. Jei darbo su savimi rezultatai atitinka iškeltus tikslus,

lyg ir paskatinama save savarankiškai fiziškai lavintis.

Saviugdos metodai dažnai yra įvardijami skirtingai skirtingų autorių,

tačiau yra virš 40 jų būdų. Štai keletas jų:

Saviugdos programos ir įsipareigojimų suformulavimas. Norint save

tobulinti,

reikia žinoti, kokias savybes ar ypatybes norima ugdytis, kam skirti

daugiausia dėmesio. Yra tam tikros saviugdos programos taisyklės ir

reikalavimai. Programa gali būti elementari ir sudėtinga, plati ir

įvairialypė. Ji sudaroma tam tikram laikotarpiui, t. y. numatant

artimiausius uždavinius, perspektyvą, apibūdinant savo būsimos veiklos

rūšis. Programa turėtų būti aiški, konkreti, ne per sunki, sudaryta iš

ilgalaikių ir trumpalaikių

įsipareigojimų. Naujus įsipareigojimus galima prisiimti tik įvykdžius

senuosius. Taip pat programoje turi būti numatytos konkrečios priemonės,

tobulinimosi metodai ir būdai, kurie bus naudojami tobulinant save. Galima

numatyti programos įvykdymo datas bei terminus.

Savikontrolė. Savikontrolę galima atlikti remiantis savistaba ir

savianalize. Sąmoninga savikontrolė yra tada, kai žmogus stebi, analizuoja,

vertina, kontroliuoja savo veiklą. Atliekant savikontrolę reikia taikyti

paprastus, prieinamus stebėjimo metodus, o atliekant fizinę saviugdą reiktų

naudoti savikontrolės žurnalus, kuriuose būtų fiksuojami subjektyvūs

(savijauta, miegas, apetitas, noras mankštintis, krūvio tolerancija) ir

objektyvūs (kūno svoris, pulsas, kvėpavimas, kraujospūdis) savikontrolės

rodikliai.

Žmogaus fizinė būklė, jo fizinis pajėgumas yra nustatomas testais. Fizinio

pajėgumo testas – tai standartizuota užduotis (vienodų normų ir reikalavimų

pateikimas žmogaus fiziniams gebėjimams nustatyti). Tačiau atliekant testus

niekad nebus ištirta visa asmenybė, o tik maža jos dalis. Testai reikalingi

dėl kelių priežasčių: pirmiausia žmogus gali įvertinti savo esamą fizinę

būklę, pajėgumą. Labai svarbu nustatyti individualų pajėgumo lygį ir

realiai jį įvertinti. Tuo remiantis jau galima planuoti motorinę veiklą,

nepadarant žalos savo organizmui. Taip pat nustačius esamą fizinio pajėgumo

lygį, galima įvertinti pasirinktos programos veiksmingumą, lyginti duomenis

ir fiksuoti pokyčius. Visa tai labai stiprina besimankštinančiojo

motyvaciją.

Išvados

1. Saviugda –tai procesas, kuris priklauso tik nuo žmogaus valios

pastangų.

2. Savokontrolė – svarbus žmogaus fizinių savybių procesas, kai

žmogus stebi ir kontroliuoja savo veiksmus, norus ir t.t.

3. Be savikontrolės nebūtų ir saviugdos, nes būtent jos reikia

norint prisiversti ugdyti savo valią.

4. Yra trys saviugdos rūšys – žinoti, norėti ir mokėti.

5. Savikontrolę galima atlikti remiantis ssavistaba ir savianalize.

Literatūra

1.Internetinis puslapis: http://www.vsv.lt/mokymas/Edukologijos/1462.html

2.V.Spurga “Saviugdos metodai”, Vilnius : LEKD „Ethos“, 1998