Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje per pasaulio pažinimo pamokas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ 5

1.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA 5

1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika 6

1.1.2 Asmens higiena 7

1.1.3 Sveika mityba 8

1.1.4 Dienos režimas 9

1.1.5 Grūdinimasis 9

1.1.6 Fizinis aktyvumas 10

1.2 PRADINĖS MOKYKLOS REIKŠMĖ UGDANT MOKINIŲ SVEIKĄ GYVENSENĄ 11

1.2.1. Mokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdyme 14

1.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvenseną 15

2. SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PROGRAMŲ APŽVALGA 16

2.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO PAŽINIMO

PAMOKAS 3 KLASĖJE 20 ĮVADAS

Temos aktualumas: Žmogus žemėje yra tik svečias, kuris čia būna

labai mažą llaiko tarpą. Todėl norint, kad kuo ilgiau jis svečiuotųsi žemėje

reikia nuo pat mažens sveikai gyventi: propaguoti sveiką mitybą, būti

fiziškai aktyviu, laikytis higienos reikalavimų, prižiūrėti ne tik vidinę,

bet ir išorinę sveikatą, nes jos abi priklauso viena nuo kitos. Ir

svarbiausia nereikia pamiršti, jog „Sveikame kūne – sveika siela“. Todėl,

anot A. Martinkaus (1995), turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam

žmogui būtinos žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata

neegzistuoja pati savaime. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei

to nepaisoma sveikatą pakeičia liga. (22., p. 44)

Sveikatos pradai dedami dar negimusiam vaikui, embriono vystymosi

laikotarpiu. Žmogaus vystymasis prasideda motinos įsčiose ir priklauso nuo

daugelio veiksnių: apvaisinimo, paveldėjimo, vaisiaus nešiojimo, motinos

gyvensenos (mitybos, poilsio, fizinio aktyvumo), psichinės būsenos,

ekologijos. Racionali mityba, geras poilsis, aktyvi gyvensena, rami bei

saugi aplinka daro teigiamą įtaką motinos bei kūdikio sveikatai. Todėl

tėvai turi padėti vaikui pažinti ir atrasti save, o pedagogai tęsti bei

plėtoti išmoktus įgūdžius.

Mokslininkų, medikų duomenimis jau į pirmą klasę ateina vos

trečdalis sveikų vaikų. Daugelis jų turi funkcinių sutrikimų, serga

lėtinėmis ligomis. Mokykloje sveikata blogėja, gausėja ligos, nervų ligų,

judėjimo aparato susirgimų (13., p. 19) Mokykliniame amžiuje formuojasi ir

elgesio rizikos faktoriai (rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali

mityba), kurie didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl ypatingas

dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir jaunimui, nes nuo jų priklauso

ateinančių kartų sveikata.

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, iš esmės keičiasi jo statusas.

Jis gauna ne tik labai nelengvas pareigas, už kurias pats atsako, bet iš

esmės keičiasi ir jo gyvensena: didelę laiko dalį vaikas praleidžia

mokydamasis, sumažėja jo fizinis aktyvumas, padidėja psichinė įtampa

protinio darbo metu, keičiasi ddienos režimas.

Sveikatos ugdymas, kaip vienas iš sudėtingiausių ugdymo dalių yra

įtrauktas į mokymo turinį. Jo tikslas veikti mokinių požiūrį į sveikatą,

skatinti juos nuolat rūpintis savo sveikata ir sveikaai gyventi.

Pagrindinis sveikatos ugdymo būdas – sveikatos mokymas siekiant ugdyti

elgesį ir vertybes, kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus, mokyti

tausoti savo sveikatą, padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą

silpninačių veiksnių žalą. (16., p. 45)

Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą,

už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokykloje

vaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kkūno sandarą, vidaus organus, gyvybės

centrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kurie

sąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokykloje

vaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja ir

lavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinės

jėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį,

atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas,

asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijas

sistemingam sveikos gyvensenos ugdymui.

Vien pedagogo pastangomis reikšmingų sveikatos ugdymo rezultatų

pasiekti negalima. Reikia bendrų tėvų, auklėtojų ir pačių vaikų pastangų.

Pastarosios yra ypač svarbios, nes pozityvus požiūris ir saviaukla –

geriausias sveikatos ugdymosi būdas. Įsisąmonintas nusiteikimas pačiam

tobulinti savo kūną ir dvasią, įgyti stiprybės ir ištvermės atsiranda

ugdytinio pastangų dėka ir padeda išsiugdyti elgesį ir vertybes, kurios

sudaro sveik.os gyvensenos pamatus.

Tėvai, artimieji, pedagogai gali tik padėti vaidui atrasti ar

perimti svarbiausias gyvenimo vertybes, gyvenseną, kultūrą. Šiuo metu

svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas,

galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Vaikų norą būti sveikiems, stipriems

galima pažadinti bendraujant, suteikiant žinių apie sveikatą ir ją

žalojančius veiksnius.

Tyrimo objektas: Sveikos gyvensenos ugdymo programų taikymo

galimybės per pasaulio pažinimo pamokas 3 – 4 klasėse.

Darbo tikslas: Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymo

galimybes pradinėje mokykloje.

Hipotezė: Ar pradinėje mokykloje besimokantys mokiniai

propaguoja sveiką gyvenseną?

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo

reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais.

2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje

mokykloje ir jų taikymo galimybes.

3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų

įgyvendinimui pradinėje mokykloje.

Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimo

rezultatų statistinė ir grafinė analizė. 1. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ

1.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA

Sąvokos „sveikata“ apibrėžimas per istorinius laikus kito.

Tobulėjant pažinimo metodams ir pačiam pažinimui, tobulėjo ir keitėsi

sąvokos „sveikata“ apibrėžimas. Kiekviena epocha, kiekviena santvarka

savaip suprato ir aiškino sveikatą. Todėl šiuo metu vartojama daug įvairių

sveikatos definicijų. Sveikatos problema domisi ne tik medikai, bet ir

filosofai, sociologai bei kitų sričių specialistai. Sąvoka „sveikata“ yra

glaudžiai susijusi su kitomis filosofinėmis ir socialinėmis kategorijomis.

(22., p.8)

Sveikatos sampratos ir sveikos gyvensenos klausimus gvildeno

Vydūnas, S. Šalkauskis, A. Maceina, K. Dineika ir kt. Savo veikale

„Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (1928), Vydūnas rašo: „Sveikata yra ypatinga

žmogaus būsena. Tai dėsnių palaikomas įvairių žmogaus buvimo gyvatų

gyvenimas ir darnus jų bendradarbiavimas“. S. Šalkauskis sveikatos sąvoką

taip pat apibrėžia žymiai platesniu negu medicinoje, filosofiniu atžvilgiu.

Jis mano, jog „. žmogaus sveikata yra toks normalus jo kūno ir sielos

sutarimas, kuris leidžia visoms žmogaus būtybės pareigoms reikštis darniai,

pereinamai“ (30., p. 471). Ir kiti įžymūs filosofai, mąstytojai sveikatą

apibrėžia kaip harmoningą dvasinės ir fizinės gyvensenos iišraišką.

Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena

didžiausių vertybių. žmones dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai,

ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir

mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. (25., p. 18)

Pasak D. Trakumienę, „sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė

gerovė. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus ir kūrybingas. Sveikatos

ugdymas ypač svarbus vaikystėje, kai formuojasi vaiko pasaulėjauta ir

elgsena. (26., p. 91)

Pasaulinė sveikatos organizacija yra priėmusi tokį sveikatos

apibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizines, dvasines ir socialines gerovės

būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yra tai, kaip

atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus bei

patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikata

yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima ir

socialinius, ir asmeninius išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimu

sveikata apibudinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesant

tam tikru sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžia žmonėms

gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologinis

kelias nuo gyvybės pradžios iki mirties. Sveikata – viena pagrindinių

žmogaus gero gyvenimo sąlyga. (25., p. 18)

Mūsų dienomis medicinos literatūroje aptinkama net keliolika termino

„sveikata“ apibrėžimų. Darbe paminėsime tik kai kuriuos iš jų: 1) sveikata

kaip būklė; 2) sveikata kaip savybė; 3) sveikata kaip statistinių

charakteristikų visuma; 4) sveikata

kaip procesas; 5) sveikata kaip

gyvybiškumo matas; 6) sveikata kaip nauja kokybė (kategorija); 7) sveikata

– darnos matas. (22., p.9)

Panašiai sveikatos sampratą traktuoja ir kiti šiandieniniai

mokslininkai. Antai E. Guogienė rašo: sveikata — unikali vertybė, gamtos

dovanota žmogui ir aprūpinusi jį dideliais rezervais, kurie leidžia jam

gyventi 120-150 m. (17., p. 3).

Kaip teigia R.Proškuvienė (2004), didžiausią poveikį sveikatai turi

žmogaus gyvenimo būdas, jo pastangos gyventi sveikai. žmogaus gyvensena

priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi

veikiama socialines aplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais šeimos

nariais, aplinkiniais žmonėmis. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę

įstaigą, jo gyvenimo būdą veikia ugdymas. Taip pat turi įtakos visos

žiniasklaidos priemonės, reklama ir kt. (25., p. 19)

Sveikatos ugdymo turinys apima įvairias sveikatos ugdymo puses:

žinios apie sa.ve; bendroji kūno ir atskirų jo dalių higiena; maistas ir

mityba; darbo ir poilsio ritmas; grūdinimasis ir aplinka; savisauga ir ligų

prevencija.

Remiantis visais šiais principais žmones reikia išmokyti būti

sveikais. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą pateikiami pagrindiniai sveikos

gyvensenos įgūdžiai. Pagrindinis sveikatos tikslas – ugdyti elgesį ir

vertybes kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus. Sveikatos mokymo

pagrindiniai uždaviniai – mokyti žmogų tausoti savo sveikatą; padėti

suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninančių veiksnių žalą,

mokyti priimti teisingus sprendimus sveikatai palaikyti. Sveikata, jėga,

ištvermė, gyvybinių jėgų ir energijos atsarga – mūsų ginklas nuo stresų ir

gyvenimo negandų.

Sveika gyvensena –– kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir

tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam,

saugoti ir gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvensenos veiksniai yra:

racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali

darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis

stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių

atsisakymas ir kt. (25., p. 19) 1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika

Taisyklinga laikysena – žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelę

reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Taisyklinga laikysena yra ugdymo

kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys. Tėvai ir

pedagogai vaiką turi mokyti taisyklingos laikysenos nuo pat mažų dienų.

Valgant, piešiant, žaidžiant stalo žaidimus ir kt.. (6., p. 19)

Mokant taisyklingos laikysenos vaikus, patys suaugusieji turi

žinoti, kad sėdėti reikia nenuleidus galvos, krūtinę reikia laikyti

tiesiai, pečius vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą. Stalo aukštis

turi atitikti kėdės aukštį, kad vaikas, sėdėdamas nesusikūprinęs, alkūnėmis

siektų stalo viršų. Jeigu vaikas sėdi ant kėdės, skirtos suaugusiajam,

būtina padaryti padedamą ant kėdės paaukštinimą. Ypač daug dėmesio

taisyklingai laikysenai reikia skirti ruošiant vaiką mokyklai. (10., p.

54)

Nors vaiko aplinkos higieninės sąlygos tinkamos ir jis yra gerai

prižiūrimas bei auginamas, vis tiek jo dienotvarkėje turi būti numatyti

fiziniai pratimai, skirti laikysenai ugdyti. Jų tikslas – sustiprinti

raumenis, pagerinti medžiagų apykaitą, skatinti krūtinės ląstos funkcines

išgales, sustiprinti visą organizmą ir stimuliuoti visų organų bei sistemų

veiklą. Pradėti reikia nnuo paprastų ir lengvų pratimų, o vėliau pamažu juos

sunkinti. Įvairioms raumenų grupėms stiprinti galima naudoti treniruoklius,

gimnastikos suolelius, sienelę ir kitus prietaisus. Svarbu yra lavinti

nugaros, pilvo, liemens ir viršutinių bei apatinių galūnių raumenis.

Pratimai atliekami neskubant, dėmesys kreipiamas į pratimo taisyklingumą,

siekiama įsisąmoninti pratimo esmę, jo poveikį sveikatai. (28., p. 35) 1.1.2 Asmens higiena

Vaiką auklėjame ne tik tada, kai su juo kalbame, mokome ir įsakome

jam. Jį auklėjame kiekvienu savo gyvenimo momentu, netgi tada kai nesame

namie. Mūsų apsirengimas, įprotis kalbėtis su kitais žmonėmis ir apie kitus

žmones, įprotis reikšti džiaugsmą ir liūdesį, elgesys su draugais ir

priešais, juokas, valgymo įpročiai, laikraščio skaitymas – visa tai vaikui

labai svarbu. Dar neturėdamas susiformavusių savo įpročių, jis atkartos

mūsų – tėvų ir pedagogų elgesį. (5., p. 67)

Asmens higiena – tai esminė sanitarinės kultūros dalis. Pradinės

mokyklos mokinys turėtų pats žinoti, kaip ir kada reikėtų plautis rankas,

naudotis nosine, šukomis, dantų šepetėliu. Deja, bet ne kiekvienoje šeimoje

jis skatinamas viso to išmokti, todėl labai svarbu, kad tėvų auklėjimo

spragas pastebėtų ir ištaisytų ugdymo įstaigų personalas (pedagogai,

medicinos darbuotojai ir t.t.). Pradedant mokyti vaikus asmens higienos

reikia ugdyti vaikuose, kad oda visada turi būti švari. Reikia ugdyti vaiką

reguliariai plauti rankas, maudytis, kad nebūtų skleidžiamas nemalonus

kvapas. (33., p. 35)

Kalbant apie kūno švarą, reikėtų nepamiršti ir rūbų higienos. Norint

pasiekti ggerų rezultatų, mokytojas turėtų paaiškinti vaikams, kad rūbų

priežiūra ir švara taip pat yra labai svarbi (ypač apatinio trikotažo).

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba patys skalbti rūbelių,

todėl tuo turi rūpintis tėveliai, tačiau būtinai į pagalbą pakviesti

vaikus. Mokant vaikus praustis, nemažiau svarbu išmokyti palaikyti švarą

vonios kambaryje: tvarkingai į vietą sudėti muilą, rankšluostį ir kt.,

nepritaškyti ant sienų ir grindų, o pritaškius – iššluostyti. Atkreipti

vaikų dėmesį į kojų, kaklo ir ausų švarą. Galima pasiūlyti vaikams stebėti

namuose, ar visi šeimos nariai vakarais nusiplauna kojas, o rytais kaklą ir

ausis.

Vaikus reikia mokyti ir burnos ertmės higienos, nes nuo dantų būklės

priklauso ne tik žmogaus išvaizda, bet ir sveikata. Jie dalyvauja atkandant

ir kramtant maistą, teisingai tariant žodžius. Nesveiki dantys sukelia daug

nemalonumų. Dantų gedimas yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų,

bet jos galima išvengti išmokius vaikus taisyklingai šepetėliu valytis

dantis, sveikai maitintis ir reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. (29.,

p. 104) 1.1.3 Sveika mityba

Sveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto

garantijos. (28., p. 84) Tiek vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kad

organizmas nuolat gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, nes tada žmogus

geriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose.(11., p. 86)

Teisingi mitybos įgūdžiai neatsiranda savaime, jų mokamasi nuo

ankstyvos vaikystės. Tėvai turi suprasti sveikos mitybos reikšmę ir tai

turi tapti būtinu gyvenimo veiksniu visai šeimai. TTokioje šeimoje augantys

vaikai vėliau patys sugebės pasirinkti sau sveikus ir naudingus patiekalus.

Tėvai ir pedagogai turi aiškinti vaikams, kokį maistą reikia valgyti, koks

maistas yra sveikas, leisti vaikams pasirinkti užkandį, desertą ar garnyrą

patiems. Vaikai mokykloje turi būti mokomi, kad sveikas maistas gali ir

turi būti sotus, įvairus, bet kartu ir skanus. (14., p. 160)

Mitybos įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenos

komponentų. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų

laikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus vaikams laikomi žalingais

elgesio bruožais. (32., p. 34) Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog labai svarbu

yra derinti įvairius produktus. Negalima valgyti nesuderinus produktų.

Mėsos, žuvies patiekalus reikia valgyti su daržovėmis arba vienus. Reikėtų

vaikams paaiškinti, kad duona, bulvės, ryžiai ir kt. yra ne garnyras, o

atskiras patiekalas. Vaikai ir ne tik jie, turėtų žinoti, kad negalima

maisto užsigerti įvairiais gėrimais, nes maistas turi virškintis savo

sultyse. Vaisiai taip pat valgomi tam tikru laiku ir tinkamu kiekiu. Svarbu

valgyti visuomet nustatytu laiku ir saikingai. Persivalgymas taip pat

kenkia sveikatai.

Vaikas su maistu turi gauti visų medžiagų, kurios įeina į jo

organizmo sudėtį, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių

medžiagų, vandens, vitaminų (23., p. 34). 1.1.4 Dienos režimas

Darbo ir poilsio režimas, t.y. dienos režimas (dienotvarkė) –

racionali darbo ir poilsio tvarka per parą. Gerai žinoma, kad racionalus

veiklos ir poilsio planavimas teigiamai veikia vaikų sveikatą ir protinį

darbingumą

Dienos režimas – neatsiejama vaiko sveikos gyvensenos dalis.

Įsisavinti gaunamą mokykloje informaciją, dalyvauti užklasinėje veikloje,

paruošti pamokas, padėti namų ruošoje galima tik pakankamai išsimiegojus,

pailsėjus, padarius rytinę mankštą, racionaliai maitinantis, stengiantis

išvengti konfliktų. Tai ir yra dienos režimo pagrindas. Jokiu būdu negalima

vaiko versti griežtai laikytis rėžimo. Kiekvienas vaikas – individualybė,

kiekvienam organizmui būdingas savas gyvenimo ritmas, skirtingi poreikiai.

Griežtas tvarkaraštis pavers vaiko gyvenimą nuobodžiu. Racionalus, drauge

ir sveikas dienos veikos ritmas turi būti ir stabilus ir dinamiškas.

Kasdien, maždaug tuo pačiu metu, reikia atlikti tik pagrindinius dienos

darbus: kkeltis ir eiti miegoti, mankštintis, praustis rytą ir vakare,

valgyti, eiti į mokyklą. Visa kita vaiko veikla – pamokų ruoša, fizinė

veikla, laisvalaikis – turi būti individualūs ir gali keistis priklausomai

nuo aplinkos sąlygų bei vaiko bioritmų. (33., p. 135)

Kad būtų racionaliai paskirstyta mokinio diena ir poilsis, siūloma

vadovautis tokiomis fiziologijos ir higienos rekomendacijomis: veikla ir

poilsis per parą turi būti išdėstyti taip, kad derintųsi su mokinio

organizmo bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita, išlaikyti

pusiausvyrą tarp aktyvios ir ramios veiklos, judrios ir ramios būsenos,

tarp vveiklos patalpose ir lauke; derinti savarankišką laisvai pasirenkamą

fizinę veiklą su organizuota veikla, siūloma tėvų, pedagogų arba vaikų;

veiklos ir poilsio trukmė turi atitikti mokinio amžių, fizinį išsivystymą,

sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą; būtina racionaliai derinti įvairias

veiklos ir poilsio rūšis, jų elementus, pvz., protinį ir fizinį darbą,

darbą ir poilsį ar pan.; veiklą ir poilsį būtina planuoti ilgesniam laikui

– savaitei, mėnesiui; planuojant atsižvelgti į metų laiką, meteriologines

sąlygas; laisvalaikio pobūdį reikia pasirinkti atsižvelgiant į ugdytinio

fizinį išsivystymą, jo sveikatą, pomėgius, gebėjimus; būtina siekti

maksimalaus laiko vadybos individualizavimo; sudarant dienotvarkę

rekomenduojama pasikonsultuoti su visuomenės asmens sveikatos priežiūros

specialistu; 1.1.5 Grūdinimasis

Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis

tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka,

kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visa

laiką kinta. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku, priklauso nuo šildymo,

patalpų sandarumo ir kt. jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su

stipresniais poveikiais negu tie, prie kurių yra įpratęs, jis gali

susirgti. Tinkamai parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros

tobulina vaiko organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos

išspinduliavimą pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno

peršalimo, tiek perkaitimo. Grūdinant vaiką labai svarbu gerai suprasti

vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybes. Grūdinimasis bus sėkmingas

tik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. (25.,

p. 96)

Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis

tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Aplinka,

kurioje vaikas gyvena nėra pastovi, ji visa laiką kinta, nes keičiasi metų

laikai. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs tai jis gali susirgti. Tinkamai

parinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimo procedūros tobulina vaiko

organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą

pagal aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek

perkaitimo. (31., p. 45).

Rekomendacijos, kurių reikia laikytis grūdinant vaikus, yra šios:

grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas; pamažu didinti

grūdinimosi procedūros intensyvumą; grūdinti sistemingai, be pertraukų;

atsižvelgti į individualias vaiko ypatybes, jo amžių; grūdinti galima

pradėti bet kada, bet geriausia šiltuoju metų laiku; grūdinimasis turi

sukelti džiugias emocijas, nes prievarta verčiant vaiką sunku tikėtis

teigiamų rezultatų. Organizmą grūdina oro vonios, vandens procedūros ir

saulės vonios. Grūdintis yra sveika ir naudinga ne tik vaikams, bet ir

suaugusiesiems. Užgrūdintas organizmas lengviau prisitaiko prie oro

permainų yra atsparesnis ligoms. 1.1.6 Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas – tai judesių suma, kurią žmogus atlieka per tam

tikrą laiką. Paros fizinio aktyvumo norma priklauso nuo amžiaus, lyties,

sveikatos, vaiko socialinių funkcijų, klimato, metų kaitos ir kt. Fizinis

aktyvumas būna nevienodas ir per parą (3., p. 105).

E. Adaškevičienė (1999) išskiria keletą vaikų grupių, priklausančių

pagal aktyvumą. Tai vaikai, kurie daug juda – hiperaktyvūs vaikai, ir tie,

kurie labai mažai juda – pasyvūs vaikai. Į tokius vaikų tipus reikia

atkreipti dėmesį sudarant ar padedant jiems patiems susidaryti (vyresniems)

dienotvarkę. Pvz.: jei vaikas yra pasyvus įtraukti daugiau judrių žaidimų,

pasivaikščiojimų gryname ore, t.y. sudaryti sąlygas skatinančias vaikui

judėti. Ir atvirkščiai, jei vaikas labai judrus skatinti jį pasyvesnei,

protinei veiklai (4., p. 87)

Vaikų judėjimas yra savaiminis ir organizuotas. Tačiau šiam

judėjimui trukdo įvairūs socialiniai veiksniai (televizija, kompiuterija,

pamokos mokykloje, namų ruoša, miegas), priverčiantys vaikus kuo mažiau

judėti. Atėjęs į mokyklą mokinys didžiąją dalį paros prasėdi pamokose, prie

namų ruošos, kito pasyvaus poilsio. Tėvai ir pedagogai turi padidinti

įvairiomis formomis vaikų fizinį aktyvumą per parą. Mokykloje žinome, kad

yra organizuojama kūno kultūros pamoka, trumpos pedagoginės pertraukėlės.

Kad jaustųsi visą dieną žvalus, mokinys privalo dieną pradėti rytine

mankšta. Ji padeda nugalėti mieguistumą, stiprina kvėpavimą, verčia

greičiau plakti širdį, pagerina medžiagų apykaitą, o kartu ir nervų

sistemos veiklą. Be to, rytinė mankšta padeda formuoti svarbias asmenybės

savybes – valią ir atkaklumą. Pirmokai lengviau prisitaiko prie pamokos

režimo, palengvėja jų adaptacija. (15., p. 76 ).

Fiziniai pratimai teigiamai veikia vaiko anatomines ir funkcines

sistemas, formuoja judesių kultūrą, ugdo savikontrolę. Pradinių klasių

programoje numatomi daugiau judrūs žaidimai, gimnastika bei pratimai,

ugdantys taisyklingą laikyseną. (1., p. 148)

Fizinis auklėjimas turėtų prasidėti šeimoje. Šiais laikais

didžiausia daugelio šeimų problema – nuolatinė laiko stoka. Tokios padėties

išvengti padėtų ir trumpalaikė, bet kasdieninė visos šeimos mankšta. Ji

kiekvienam šeimos nariui turėtų duoti kuo daugiau naudos ir kartu būtų

pramoga. (17., p. 74)

Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, įgūdžius svarbią reikšmę turi

teisingas sveikatos, kaip vertybės supratimas. Todėl į sveikatos ugdymą

reikia žiūrėti, kaip į kūrybos procesą, kuriame kūnas, dvasia ir protas yra

glaudžiai susiję. 1.2 PRADINĖS MOKYKLOS REIKŠMĖ UGDANT MMOKINIŲ SVEIKĄ GYVENSENĄ

Iš šeimos vaikas patenka į ugdymo įstaigas (darželius, mokyklas). Jo

fizinis vystymasis ir sveikata tampa ne tik tėvų, bet ir pedagogų rūpestis.

Mokytojas, norėdamas pasiekti gerų rezultatų, turėtų vadovautis tam tikrais

darbo principais: (32., p. 28)

1. Teigiamas požiūris į ugdytinį ir jo pažinimas, nuoširdus

bendravimas ir bendradarbiavimas.

2. Tinkamas pedagogo profesinis pasirengimas.

3. Sistemingas bendradarbiavimas su tėvais ir jų švietimas sveikos

gyvensenos klausimais.

4. Mokytojo ir ugdymo įstaigos aptarnaujančio personalo sveikata.

Pedagogas turi pažinti vaiką ir priimti jį tokį, koks yra,

atsižvelgti į ugdytinį, ugdyti pagal individualią fizinę prigimtį,

psichofizinį skirtingumą, turimą patirtį. Besąlygiškai gerbti kiekvieno

vaiko asmenybę, jo savitumus ir teisę būti laimingam. Globoti silpnesnės

sveikatos, savimi nepasitikinčius vaikus. Puoselėti ir visokeriopai

stiprinti jų sveikatą. (13., p. 48).

Mokytojas turi pirmenybę teikti vaiko fizinės prigimties

tobulinimui, sveikatos ir fizinių galių plėtojimui, gerųjų emocijų ugdymui,

o ne sportinių rezultatų siekimui.

Didelę reikšmę turi pedagogų profesinis pasirengimas, turimų žinių

apie vaiko fizinį ir psichinį vystymąsi, sveikatinimo priemones ir būdus

bei higieną. Pedagogas privalo nuolatos tobulintis, siekti mokslo žinių ir

pedagoginės praktikos naujovių, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikos

gyvensenos žinias savo ugdytiniams ir jų tėveliams.

Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį

žmogų yra didžiulis menas ir mokslas. Vaikų sveikata priklauso nuo mitybos,

materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio režimo, ekologijos, tėvų ir

pačių vaikų požiūrio

į savo sveikatą. Šiuos veiksnius pedagogams nelengva

valdyti, nors vaikų darželis ir pradžios mokykla turi šviesti tėvus vaikų

sveikatos ugdymo klausimais, tausoti ir stiprinti vaikų sveikatą įvairiomis

pedagoginėmis priemonėmis. Vaikų sveikatai įtakos turi ir ugdymo procesas,

fizinis aktyvumas, psichologiniai veiksniai, asmens higiena, ugdymo

institucijos aplinka ir kiti dalykai, kurie labai priklauso nuo pedagogo,

medicinos darbuotojų ir viso kolektyvo. Išsamios žinios, gebėjimas

sėkmingai organizuoti ugdymo procesą, sukurti sveiką ir saugią aplinką,

pozityvus požiūris į sveiką gyvenseną ir geras asmeninis pavyzdys,

humaniški ir demokratiški ugdytojo ir ugdytinių santykiai yra pedagogų

rankose. (16., pp. 65).

Žingsnis po žingsnio, diena po dienos mokykloje vaikas įgyja kaskart

vis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą,

grūdinimąsi. Jis ne tik įgyja žinių, bet ir išmoksta saugoti sveikatą,

supranta sveikatą silpninančius veiksnius, suvokia, kaip teisingai elgtis.

Pedagogui būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam,

grūdintis, išvengti ligų. Ypač tam įtakos turi ugdymo institucijos

atmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizinei

veiklai, grūdinimuisi. Formuotis palankiai motyvacijai padeda teigiamos

emocijos, žaidybinė pratybų forma. Pamažu vaikų nuostatos perauga į elgesį,

kuris turi įtakos jų sveikatai. ((32., p. 30)

Sistemingas sveikatos ugdymas turi apimti platų amžiaus tarpsnį –

nuo ikimokyklinio amžiaus iki studijų aukštojoje mokykloje ir, yra vykdomas

“spiralės” principu (2., p. 19).

Bendrosiose programose apie sveikos gyvensenos ugdymą pradinėje

mokykloje sakoma, kad pradinėje mokykloje vaikas turi sužinoti, kodėl jis

auga, keičiasi, juda. Kiekvienoje klasėje vaikas išmoksta apie sveiką

gyvenseną tai ko dar nežinojo. (8., p. 119).

Sveikos gyvensenos ugdymas susideda iš kelių etapų, visų pirma

sveikos gyvensenos pamatai padedami jau kūdikystėje ir to vaikus išmoko

tėvai, po to vaikai pradeda lankyti mokyklą., kur gilina sveikos gyvensenos

žinias. Sveikai gyventi tai ne tik sveikai maitintis ir sportuoti, bet ir

laikytis judesių kultūros, laikytis ligų prevencijos, būti fiziškai

aktyviam laikytis dienos režimo taip pat sveikos gyvensenos ugdymui labai

svarbu tinkama, jauki aplinka kurioje vaikas gyvena. Šiuolaikinių ugdymo

institucijų uždavinys – išugdyti humanišką, demokratišką, kūrybingą,

kritiškai mąstančią asmenybę, sugebančią savarankiškai veikti ir atsakyti

už savo sprendimus. (24., p. 78)

Visi sveikos gyvensenos ugdymo etapai pavaizduoti sveikos gyvensenos

ugdymo modelyje (žr. 1 schemą)

1 schema Vaikų sveikatos ugdymo modelis (pagal E. Adaškevičienę

1999) 1.2.1. MMokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdyme

Kai kas mano, kad sveikatos mokymą ir ugdymą mokykloje galėtų

organizuoti mokyklos medikai. Tačiau tai neteisinga, nes sveikatos žinių

įsisavinimas, nuostatų bei įgūdžių formavimas yra sudėtingas psichologinis

ir pedagoginis procesas. Kaip ir kiekviename mokomajame ir auklėjamajame

darbe, sveikatos ugdyme reikalingos pedagoginės psichologijos žinios ir

profesinis meistriškumas. Štai kodėl mokyti sveikatos reikia

tarpininkaujant mokytojui. (21., p. 28)

Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą,

už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokykloje

vaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybės

centrus, jjutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kurie

sąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokykloje

vaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja ir

lavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinės

jėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį,

atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas,

asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijas

sistemingam sveikos gyvensenos ugdymui.

Kaip jau buvo minėta, vaiko įpročiai sveikai gyventi susiformuoja

jau vaikystėje, mokytojui tuos įpročius labai sunku koreguoti.

J. Bydam (2000) teigimu, norint ugdyti sveiką gyvenseną reikia:

padėti jam keisti įpročius; išsiaiškinti ką laiko vertybe; įtraukti į

aktyvią veiklą; sudominti būsimų permainų rezultatais. (9., p. 69)

Visus šiuos etapus mokytojas gali įtraukti į sveikos gyvensenos

ugdymo programą, nes vaikas iš pradžių turi suprasti kodėl taip svarbu būti

sveikam.

Kad pedagogams pavyktų suformuoti vaikų pozityvią nuomonę apie

sveiką gyvenseną, jie turi glaudžiai bendradarbiauti su tėveliais, nuolat

šviesti jų sveikatos palaikymo ir stiprinimo klausimais. (18., p. 18)

• Susirinkimai. Juose analizuojami vaikų sveikatos palaikymo ir

stiprinimo klausimai (pavyzdžiui, vaikų mityba, taisyklingos

laikysenos ugdymas ir kt.).

• Individualūs pokalbiai. Išsiaiškinama vaiko persirgtos ligos,

komplikacijos, įpročiai, gyvenimo sąlygos. Patariama kaip

propaguoti sveiką gyvenseną, kaip sudaryti teisingą dienotvarkę,

parengti vaiką mokyklai ir kt.

• Atvirų kūno kultūros pratybų stebėjimas. Kviesti ttėvus dalyvauti

kūno kultūros užsiėmimuose. Tėvai gali ateiti pasižiūrėti kaip

jų vaikas sportuoja, mankštinasi, kokius jis turi įgūdžius,

palyginti su bendraamžių išsivystymu ir pajėgumu. Jie gali

pamatyti kūno kultūros pratybų sąlygas, grūdinimąsi, varžybas ir

t. t. Pertraukos metu mokytojas gali suteikti konsultaciją

dominančiu klausimu.

• Konsultacijos ir praktiniai patarimai. Viena du kartus per

savaitę, po pamokų organizuoti grupines ar individualias

konsultacijas. Jų metu auklėtojas turėtų teikti rekomendacijas,

demonstruoti įvairius pratimus, teikti pratimus, kaip vaikus

fiziškai ugdyti.

• Bendros tėvų ir vaikų sveikatos šventės. Sporto šventės, išvykos

į gamtą, ekskursijos. Tėvai gali būti objektyvūs sveikatos ir

sporto švenčių dalyviai, teisėjai, žiūrovai, organizatoriai.

Vaikams patinka išvykos į gamtą kartu su tėveliais. Tai padeda

geriau pažinti vieniems kitus, susigyventi, suteikti įspūdžių,

malonių akimirkų.

• Sveikatos valandėlių stebėjimas. Sveikatos valandėlių turinys

gali būti labai įvairus: eilėraštukai, mįslės, dainelės,

žaidimai, pasakojimai, inscenizacija ir kt. Jais siekiama

emocionaliai ir įtaigiai. perteikti asmens kultūros ir higienos,

sveikatos, racionalios mitybos žinias, ugdyti neigiamą nuostatą

žalingiems įpročiams. 1.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvenseną

Šeima – svarbiausia tautos ląstelė, kurioje dedami doros ir

sveikatos pamatai, formuojama pasaulėžiūra, charakteris. Čia vaikas mokomas

suprasti save, aplinkinį pasaulį. Šeimoje vaikas mokosi pažinti save, savo

kūną, jo poreikius ir veiklos principus. Vaikų augimas ir priežiūra

reikalauja netik didelių fizinių pastangų, bet ir dvasinės kultūros

išminties, žinių, atsakomybės. (30., p. 34)

Jaunosios kartos ugdymas per amžius buvo veiksminga sveikos

gyvensenos ugdymo priemonė. Gero ir gražaus tėvų elgesio pavyzdžių galia –

kiekvieno tėvo ir kiekvienos mamos rūpestis ir pareiga. Ir tai ne vien tėvų

rūpestis, o visų, kas susiję su vaikų ugdymu, – vaikų lopšelių, darželių,

mokyklų, sporto bei sveikatos klubų. Ypač būtinas geras tėvų ir pedagogų

pavyzdys šiandien, kai žmogų grėsmingai užgriuvo nepagydomos ligos,

narkomanija, žalingi įpročiai. Labai svarbu pastoti jiems kelią nuo pat

mažumės. Liaudies išmintis byloja: „lenk medį, kol jaunas“.

Sveika šeima, jeigu:

• vaikas yra mylimas, saugus, vyrauja šilti, geranoriški ir

pagarbūs tarpusavio santykiai;

• racionaliai sudaroma dienotvarkė;

• mokinio darbo vieta įrengta prie lango parenkamas stalas ir

kėdė pagal vaiko ūgį;

• valgomas sveikas ir subalansuotas maistas;

• laikomasi švaros ir tvarkos, asmens higienos, kasdien valomos ir

vėdinamos patalpos;

• daroma rytinė mankšta, po to apsitrinama vėsiu ar šaltu vandeniu

arba prausiamasi po dušu, maudomasi atvirame vandens telkinyje,

masažuojamas kūnas;

• laisvalaikiu, savaitgaliais ir atostogų metu vaikai sportuoja

kartu su tėvais;

• vaikai asmeniniu tėvų pavyzdžiu mokomi sveikai gyventi:

sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, aktyviai praleisti

laisvalaikį, nepiktnaudžiauti žalingais įpročiais;

• savaitgaliais, atostogų metu šeima keliauja į turistinį žygį

pėsčiomis, dviračiais, slidėmis ar išvyksta

į gamtą, į sodą, į

paplūdimį prie jūros, ežero ar upės;

• ribojamas televizijos laidų žiūrėjimas (15 – 30 min.),

kompiuteriniai žaidimai;

• laisvalaikio metu, atliekant namų ruošos darbus, išvykose

pasikalbama su vaiku apie sveikatos stiprinimą;

• turint laisvo laiko žaidžiami įvairūs judrieji žaidimai vaikų

taisyklingai laikysenai ugdyti ir plokščiapadystės

profilaktikai.

• nerūkoma, nenaudojami alkoholiniai gėrimai, narkotikai,

laikomasi darbo ir poilsio režimo;

Vaikų sveikos gyvensenos įpročiai formuojasi jau nuo pat vaikystės,

todėl labai svarbu, kad tėvai rodytų vaikams tinkamą sveikos gyvensenos

pavyzdį. ((9., p. 69) 2. SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PROGRAMŲ APŽVALGA

Daugelyje pasaulio šalių yra sukurtos ir vykdomos sveikatos ugdymo

programos. Vienose šalyse šios programos yra visiškai integruotos į

švietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomas, kaip atskiras

dalykas. (25., p. 7)Yra išskiriama keletas programų tipų:

• rekomenduojamos (mokslininkų pateikiamos idėjos);

• parašytos (į dokumentus, oficialiomis pastangomis, surašyti

tikslai, uždaviniai ir procedūros, kuriais mokytojas gali

vadovautis);

• mokomosios (programos, kurias vykdo klasės kiekvienais mokslo

metais);

• remiančios (jų vykdyme dalyvauja papildomi žmonės);

• bandomosios (kai vvertiname, ką mes mokome)

Turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam žmogui būtinos žinios

apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata neegzistuoja pati savaime,

ji nėra netinkama. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei to

nepaisoma – sveikatą pakeičia liga. Sveikatos pagrindus reikia būtinai

formuoti nnuo mažens – ankstyvojoje vaikystėje, nes žmogų lavinti geriausia

jaunystėje. Ir subrendus sveikata priklauso nuo šio laikotarpio padarytų

pamatų. Todėl žinias apie sveikatą geriausia taikyti ikimokyklinėse

įstaigose ir įvairaus profilio vidurinėse mokyklose, nes jose iš esmės

auklėjami ir mokomi visi piliečiai.

Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumui

ugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiau

skirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme,

kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančioje

klasėje.

Lietuvos mokyklose, sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja

(integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią, kiekvieno dalyko

mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti

sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi sveikai. Yra

vykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiama

stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą. Didžiausias vaidmuo vykdant šias

programas skiriamas švietimo ir sveikatos ugdymo įįstaigoms. (25., p., 14)

Pasak R. Proškuvienę (2004), ne visose Lietuvos mokyklose sveikatos

ugdymui skiriama pakankamai dėmesio. Kai kuriose iš jų mokinių sveikata

ugdoma tik pavienių mokytojų iniciatyva. (25., p. 8).

Svarbu žinoti tai, kad norint įgyvendinti sveikatos ugdymo

programas, reikia tinkamai paruošti mokytojus, tačiau mokytojus rengiančios

institucijos tam dėmesio neskiria. Ne visi vadovai supranta sveikatos

ugdymo svarbą būsimiems mokytojams. Dažnai neįvertinama, kad pedagogui

reikia ne tik dalykinio, bet ir platesnio visapusiško pasirengimo, nes

kitaip mokytojas gali nesugebėti ugdyti kitų sveikatą.

Kaip jau minėta, mokykloje integruota „Universalioji sveikatos

ugdymo programa“.

Ši programa – viena iš sociokultūrinių programų, turinčių padėti

parengti žmogų visaverčiam gyvenimui, išugdyti asmens vertybines nuostatas

ir įgūdžius. Programos pagrindinis tikslas: „Diegti visuminį (holistinį)

sveikatos supratimą, t.y. suprasti fizinę, dvasinę, protinę, emocinę ir

socialinę gerovę, kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai

visuomenei teikti žinių ir įgūdžių padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti

savo ir kitų sveikatą – išmokyti vaikus sveikai gyventi (25., p. 10).

Pasak R. Proškuvienę (2004), šią programą galima įgyvendinti

keliomis kriptomis:

• formalusis sveikatos ugdymas, kai žinios apie sveikatą, sveikos

gyvensenos įgūdžius įgyjamos per pamokas;

• neformalusis sveikatos ugdymas, kai žinių apie sveikatą mokiniai įgyja

stebėdami suaugusiųjų elgesį;

• mokyklos santykis su moksleivių tėvais ir visuomene;

Šiuolaikinėje mokykloje sveikos gyvensenos kursas gali būti

integruojamas į kitų dalykų .pamokas, taip pat gali būti dėstomas kaip

atsikaras dalykas, tai priklauso tik nuo mokyklos bendruomenės sprendimo.

Integruojamos temos gali keisti savo reliatyvų apibrėžimą, tačiau

turėtų išlikti pagrindiniai tikslai:

1. Teikti moksleiviui žinių apie: save ir aplinkinius, augimą,

vystymąsi, kūno priežiūrą; turinčius įtakos žmogaus santykiams veiksnius

bei budus, kuriais fizine ir socialine aplinka veikia sveikatą; fizinę,

protinę, dvasinę, emocinę ir socialinę sveikatą, šių aspektų sąveiką

kasdieniame gyvenime; palaikančius ir stiprinančius sveikatą veiksnius;

mitybą, darbą ir poilsį, fizinį aktyvumą ir saugumą; žalingus įpročius ir

jų pasekmes; alkoholio ir narkotiku vartojimo prevenciją; lytini ugdymą ir

pasirengimą šeimai; įvairias ssu sveikata susijusias vertybes ir nuostatas.

2. Ugdyti įgūdžius, kurie: skatintu racionalius sprendimus ir

poelgius; formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui;

padėtų valdyti konfliktus ir stresus; formuotų pagarbą sau ir kitiems;

formuotų gebėjimą vertinti savo ir kitu sveikatos svarbą; padėtų suvokti

atsakomybę už savo poelgius; padėtų kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio

santykius šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje; skatintu sveikai gyventi.

Esminis programos ypatumas – moksleivių įtraukimas į praktinę

veiklą. Pasak R. Proškuvienę (2004), jei pasikeitė vaiko elgsena, jei

kasdien laikomasi sveikos gyvensenos principų, tikslas pasiektas.

Universalioji ugdymo programa skirta tam, kad suteiktumėme žinių,

kurios turėtų įtakos mąstymui ir elgsenai.

Ikimokyklinėse įstaigose ir jaunesniame mokykliniame amžiuje taikoma

sveikos gyvensenos ugdymo programa „Aukime sveiki“. Ši programa parengta

respublikos pedagogų patirtimi bei moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimų

medžiaga. Programos „Aukime sveiki“ tikslas: padėti mokiniams ugdyti

atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, teikti žinių ir kurti sveiką gyvenimo

nuostatų sistemą, formuoti įgūdžius padedančius ugdyti, stiprinti ir

gerinti sveikatą.

Uždaviniai: sveikatos suvokimas; savęs pažinimas; žinių

įsisavinimas; požiūrių keitimas; teisingų sprendimų priėmimas; elgesio

keitimas; tėvų ir visuomenės mokymas. ( 32., p. 28). Ugdymo kursas susideda

iš dviejų dalių:

1. „Įvadas į sveikatos ugdymo kursą „Aukime sveiki“. Šioje dalyje

pateikiami sveikatos mokymo ir sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje

koncepcija ir vienas iš jos įgyvendinimo būdų. Čia yra nurodytas

ugdymo kurso turinys, kurį sudaro bendroji programa, knygelė

mokiniams „Aukime sveiki“ ir mokytojo knyga.

2. „Konkretūs pasiūlymai, kaip vesti sveikatos užsiėmimus“. Joje

aptariamos atskiros sveikatos klausimų grupės – temos.

Šioje programoje sveikata akcentuojama, kaip vertybė sveikos

gyvensenos ypatumas, sąlygojantys lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi.

„Sveika mokykla“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje programa remiasi

Pasaulinės sveikatos organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Bendrijos

idėjomis ir priklauso nuo mūsų esamų finansinių galimybių. Ši programa

Lietuvoje priimta 1993m. sudaryta programos „Sveika mokykla“ koordinatorių

taryba, kuri ėmėsi plėtoti programą ir teikti visokeriopą paramą mokykloms.

Pasikeitus šioms sąlygoms programa gali būti modifikuota. Programa yra

nacionalinio lygio ir nereguliuoja konkrečios mokyklos veiklos. Visa veikla

mokyklose planuojama ir vykdoma priklausomai nuo esamų sąlygų, svarbiausių

klausimų ir problemų. Šios programos efektyvumas priklauso nuo to, kiek į

šį procesą įsitraukia kolektyvas, mokiniai, jų tėvai ir visuomenė. (12., p.

75)

Ši programa padeda įgyvendinti „sveikos mokyklos“ projektą.

Pagrindinis projekto tikslas: išsaugoti vaikų ir jaunimo sveikatą; kurti

saugią ir sveiką aplinką; įtvirtinti saugią ir sveiką. gyvenseną. Projekto

uždaviniai: formuoti sveikos gyvensenos nuostatas; kurti gerus santykius

mokykloje; suteikti mokiniams žinių, įtvirtinti įgūdžius; skatinti mokinius

aktyviai dalyvauti sveikos gyvensenos ugdyme; kurti saugią ir sveiką

mokyklos aplinką; mokyklą orientuoti kaip informacijos ir motyvacijos

šaltinį šeimai sveikatos klausimais; įtraukti į sveikatos ugdymą šeimą ir

vietinę visuomenę; skatinti savišvietą, pasikeitimą informaciją,

literatūros rinkimą ir efektyvų jos panaudojimą; stiprinti sąveiką tarp

atskirų mokyklų mokytojų ir visuomenės; raginti mokytojus, mokinius ir

visuomenę

pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

„Sveikos gyvensenos ugdymo programą“ Klaipėdos visuomenės sveikatos

centrui padovanojo Čikagos Ilinojaus Universiteto Slaugos fakultetas,

tarpininkaujant Amerikos lietuvių labdaros organizacijai Lithuanian Mercy

Lift, konkrečiai Pranei Šlutienei. (20)

Programos tikslas: sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas

Programos uždaviniai: a) suteikti žinių, įgūdžių ir nuostatų,

kurios skatintų sveikos gyvensenos praktiką ir neštų naudą patiems

moksleiviams, jų šeimoms ir bendruomenei; b) išugdyti suvokimą, kad jie,

kaip moksleiviai ir bendruomenės nariai, yra atsakingi už sveiką aplinką;

c) suteikti informacijos, pasitikėjimo savimi ir bendravimo įgūdžių, kad

moksleiviai gerai jaustųsi ir sugebėtų veikti tiek šeimoje, tiek nuolat

kintančioje visuomenėje.(20)

Programos dėstymo trukmė 36 – 42 pamokos. Mokytojai yra

pagrindiniai programos dėstytojai. Priklausomai nuo mokyklų apsisprendimo,

programa mokyklose įgyvendinama dviem keliais: integruojant į klasės

valandėles, biologijos, darbų, fizinio lavinimo pamokas arba skiriant vieną

savaitinę pamoką, kaip sveikatos ugdymo dalyką. Antruoju atveju skiriami

mokytojai dalykininkai, bendruomenės slaugytojos, psichologai, socialiniai

pedagogai dėstyti programos atitinkamas temas. Kai pedagogams prireikia

pagalbos iš specialistų, jos gali gauti iš specialistų, dirbančių įvairiose

miesto institucijose ir organizacijose, pav.: visuomenės sveikatos centre,

priklausomybės ligų centre, policijoje, jaunimo organizacijoje ir pan. (20)

Problemų sprendimo metodas, kuris suteikia moksleiviams įgūdžių,

dažnai taikomas šios programos kurso medžiagos dėstyme. Naudodamas šį

metodą, mokytojas „minčių lietaus“, darbo grupėse, situacijos

interpretavimo pagalba, atpalaiduoja mokinių kūrybines ir intelektualines

galias. Mokinių veikla ir jos pažanga vertinama testais, namų darbų kiekybe

ir kokybe ir t.t.

Šios programos sėkmė didele dalimi priklausys nuo aktyvaus tėvų

dalyvavimo, todėl būtina juos informuoti apie tai, kas vyksta mokykloje.

Sveikatos ugdymo programos daug dėmesio skiria vaikų sveikatingumui

ugdyti. Visos sveikos gyvensenos programos yra panašaus turinio, tačiau

skirtingų tikslų, bei uždavinių. Sveikatos mokymas turėtų vykti ta linkme,

kad darbas, kuris buvo pirmoje klasėje, paruoštų mokinius darbui sekančioje

klasėje.

2.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO

PAŽINIMO PAMOKAS 3 KLASĖJE

„Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose“ (2003)

teigiama, kad gamtamokslinis ugdymas turėtų padėtį moksleiviams aiškinantis

kaip žmogaus organizmas auga ir keičiasi, kokie jo poreikiai, susipažinti

su savo organizmu ir jo veikla, suvokti, kaip reikia saugoti savo sveikatą,

rūpintis kitais žmonėmis. Baigdami pradinę mokyklą vaikai turi sužinoti

kaip atrodo žmogaus kūnas, ir kokia vidaus organų funkcija, pagrindinius

sveikos ir saugios gyvensenos (fizinio aktyvumo, sveikos mitybos,

grūdinimosi, pakankamo miego) įtaką sveikatai. Taip pat žinoti, kodėl

pavojinga gerti svaigalus, rūkyti, vartoti narkotines medžiagas. Kodėl

reikia laikytis higienos reikalav.imų (8., p. 115).

„Sveikos gyvensenos ugdymo programa“ daugelį temų praplečia bei

papildo.

Išnagrinėsime „Sveikos gyvensenos ugdymo programos“ ingeravimą į

„Mūsų pasaulis“ (3 klasės) mokomąją medžiagą.

| | |p. 40-41) |tikslus; |

| | |(20., p. 45) |Aptarti fizinio aktyvumo svarbą |

| | |(20., p. 46 – |kad pirmiausia patys privalome ja |

| | |47) |rūpintis. |

| | |32–33) |bendradarbiavimą, toleranciją. |

| | |48 -49) |Aptarti užkrečiamų ligų |

| | |p. 20) | |

Patyrinėjus vadovėlį ir sveikos gyvensenos ugdymo programas galima

teigti, kad pagrindinis sveikos gyvensenos ir mokyklos ugdymo programų

tikslas yra teikti moksleiviams žinių sveikos gyvensenos klausimais ir

ugdyti įgūdžius.

Čia tik vienas iš galimų variantų, kaip galima sveikos gyvensenos

ugdymo programą integruoti į pasaulio pažinimo pamokas. Pamokų įdomumas

priklausys nuo mokinių suinteresuotumo. , žinių, kūrybiškumo. Kai kurios

temos, kurių negalime integruoti į pasaulio pažinimo pamokas galima

perkelti į popamokinę veiklą, kūno kultūros pamokas kur galės labiau

atskleisti sveikos gyvensenos temas, pasikviečiant specialistus.

3 klasės pasaulio pažinimo programoje apie sveiką gyvenseną kalbama

daug. Visas šias gautas žinias apie sveiką gyvenseną vaikai turi išmokti

pritaikyti gyvenime. Tai, kad pedagogas suteikia daug žinių apie sveikatą,

sveiką gyvenseną dar nereiškia, kad ugdytiniai įsisąmoninę jomis remsis ir

gyvens sveikai. Sveikos gyvensenos ugdymui turi prisėti ne tik pedagogai,

bet ir šeima, nes mokykloje vyksta teorinis žinių išmokimas, o namuose –

praktinis.

3. POŽIŪRIO Į SVEIKĄ GYVENSENĄ TYRIMAS

3.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA

Tyrimo problema ir aktualumas: šios temos problematiškumą lemia, tai,

kad vaikų gyvenimo būdas yra netaisyklingas: bloga mityba, mažai judama,

nepaisoma dienos rėžimo, nesigrūdinama, didžiąją dienos dalį praleidžiama

prie televizoriaus ekranų, kompiuterių.

Tyrimo tikslas: ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką

gyvenseną.

Tyrimui atlikti buvo sudarytos anketos mokytojams, trečios klasės

mokiniams ir jų tėveliams. Tyrimo metu buvo apklausta 73 trečios klasės

mokiniai, 47 trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų. Anketos

mokytojams, mokiniams ir tėvams buvo pateiktos individualiai (anketų

pavyzdžiai 1, 2, 3 priede)

Tyrimo imtis iš viso 136 respondentai.

Tyrimo laikas ir vieta. Tyrimas atliktas 2005 m. rugsėjo – spalio

mėn. Klaipėdos Gedminių pagrindinėje mokykloje.

Tyrimo tipas: kiekybinis ir kokybinis.

Duomenų rinkimo metodai: anketinė apklausa.

3.2 TYRIMO REZULTATAI, JŲ ANALIZĖ

3.2.1 Mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių tyrimo aptarimas

Anketa mokiniams sudaryta iš 12 klausimų. Penki anketos klausimai

pusiau uždari (2, 4, 5, 6, 8 anketos klausimai), keturi uždari (3, 9, 10,

11 anketos klausimai) ir trys atviri (1, 7, 12 anketos klausimai).

Mokiniai atsakydami į klausimą „Kaip įsivaizduojate sveiką mokyklą“

teigė, kad mokykla turi būti „saugi“, „į mokyklą neturi ateiti vaikai,

kurie kosi ir sloguoja“, tokioje mokykloje „daug sportuojama“, „ilsimasi“,

„mokomasi sveikai gyventi“, „visi turi būti linksmi“, „mokytoja niekada

nepyksta“. Tyrimo mmetu paaiškėjo, kad trečių klasių mokinių nuomonė yra

labai įvairi, vaikai puikiai supranta, ką reikia daryti, kad jų gyvenimas

būtų sveikesnis.

Kitu klausimu siekėme išsiaiškinti, kokiais negalavimais skundžiasi

vaikai (žr. 1 pav.) Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai

skundžiasi galvos skausm.ais (37%), 25%r respondentų dažnai skundžiasi

skrandžio ir pilvo skausmais, 23% niekada nesiskundžia jokiais

negalavimais. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikams

dažniausiai skauda galvą, 15 % mokinių skundžiasi silpnumu ir nuovargiu..

To priežastis gali būti ta, kad vaikai pervargsta mokykloje, yra per

didelis mokymosi krūvis, o pertraukų metu vvaikai nesugeba pailsėti. Vaikai

skundžiasi skrandžio ir pilvo skausmais tada, kad būna nepavalgę, tada

vaikai būna sudirgę, nedarbingi.

[pic]

1 pav. Negalavimai, kuriais skundžiasi mokiniai

Mokinių buvo klausiama, ar jiems pakanka žinių apie sveiką

gyvenseną. (2 pav.) Didelė dalis mokinių (40%) pabrėžė, kad jie turi

pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną.. 33% mokinių teigia, kad

informacijos visada pakanka.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikams žinių apie

sveiką gyvenseną pakanka.

[pic]

2 pav. Mokinių nuomonė: ar pakanka įgytų žinių apie sveiką gyvenseną

3 pav. matyti kas mokiniams suteikia žinių apie sveikatą ir sveiką

gyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausiai žinių apie sveikatą ir

sveiką gyvenseną mokiniai gauna iš mokytojų, ir tik 37% respondentų

teigia, kad šią informaciją gauna iš tėvų, 14% iš gydytojų.

Kadangi šioje mokykloje taikomos sveiko gyvenimo ugdymo programos,

yra vedamos sveikos gyvensenos pamokėlės, vaikai daugiausiai ir gauna

informacijos iš mokytojų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveikatą ir

sveiką gyvenseną kalbama nedaugelyje šeimų.

[pic]

3 pav. Mokinių nuomonė iš ko jie gauna žinių apie sveikatą ir sveiką

gyvenseną

Mokinių buvo klausiama, kkokių pamokų metu dažniausiai kalbama apie

sveiką gyvenseną (4 pav.). Vaikų nuomone apie sveiką gyvenseną labiausiai

kalbama klasės valandėlių metu (95%), per kūno kultūros pamokas ir pasaulio

pažinimo pamokų metu.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai apie sveiką gyvenseną

daugiausiai sužino klasės valandėlės metu, tačiau šia tema nemažai kalbama

ir kūno kultūros, pasaulio pažinimo pamokose. .

[pic]

4 pav. Pamokos, kuriose dažniausiai analizuojami sveikos gyvensenos

klausimais

Į klausimą kaip vaikai praleidžia laisvalaikį (5 pav.) 70% mokinių

atsakė, kad savo laisvalaikį praleidžia žaisdami su kompiuteriu, 59%

dažniausiai žiūri ttelevizorių, 48% tiriamųjų leidžia laisvalaikį žaisdami

lauke ir tik 19% respondentų laisvalaikiu sportuoja, 15% ruošia pamokas, 13

% skaito knygas.

Kaip parodė tyrimo duomenys šiuolaikinėje mokykloje besimokantys

vaikai savo laisvalaikį praleidžia netūriningai t.y. žaidžia su

kompiuteriu, žiūri televizorių. Šitoks laisvalaikio praleidimas kenkia ne

tik akims, bet ir kūno laikysenai, nervų sistemai, judėjimo aparatui, nes

augančiam organizmui būtina judėti, kuo daugiau sportuoti, kadangi reikia

patenkinti judėjimo poreikį.

[pic]

5 pav. Vaikų mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek laiko mokiniai ruošia

pamokas. Atsakymai į šį klausimą pateikti 6 pav. Tyrimo metu paaiškėjo, kad

antroje klasėje mokiniai dažniausiai pamokas ruošia iki pusės valandos

(51%). Tik 6% tiriamųjų iš viso neruošia pamokų.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikai pamokas

ruošia labai ilgai. Galima teigti, kad tie vaikai, kurie pamokas ruošia

labai ilgai – turi flegmatiko charakterio bruožų. Juo labiau, šiuolaikinėje

mokykloje pradinių klasių mokiniams, namų darbų užduoti negalima, nes

vaikai daug laiko praleidžia mokykloje ir joje turėtų sugebėti išmokti

viską kas reikalinga, o jei tėveliai verčia vaikus ruošti pamokas, tai š.is

procesas turėtų užtrukti ne ilgiau, kaip pusvalandį.

[pic]

6 pav. Namų darbų ruošimo laikas

Tyrimo metu buvo prašoma mokinių atsakyti, kur jie dažniausiai

valgo. Atsakymai pateikti 7 pav. Remiantis tyrimų duomenimis, galima

teigti, kad 54 % respondentų valgo ir namuose ir mokykloje. Valgyti namuose

gamintą maistą yra ddaug sveikiau nei mokykloje. Nors mokykloje maistas yra

verdamas pagal reikalavimus, tačiau pasitaiko visokių atvejų. Labai maža

dalis 4% respondentų valgo greito maisto užkandinėse. Tai yra gerai, nes

valgant tokiose užkandinėse valgomas „nesveikas“ maistas.

Vaikai turi valgyti 4 – 5 kartus per dieną, todėl valgydami tik

mokykloje, galima sakyti, badauja. Vadinasi, reikia valgyti tris – keturis

kartus namuose ir nors vieną kartą mokykloje, nes mokykloje vaikai

praleidžia nemažą dalį dienos.

[pic]

7 pav. Kur maitinasi 2 klasių mokiniai

Mokinių buvo klausiama, ar jie yra bandę rūkyti (8 pav.) Tyrimo metu

paaiškėjo, kad trečių klasių mokiniai nėra bandę rūkyti. (96%). Rūkyti yra

žalinga, o jei vaikai pradės tai daryti nuo mažens, kai dar organizmas yra

nesubrendęs, gali sutrikti augimo procesas ar kitokios komplikacijos.

[pic]

8 pav. Ar vaikai bandė rūkyti

Vaikų buvo klausiama ar jie yra bandę vartoti narkotinių medžiagų

(9 pav.). Tyrimo metu paaiškėjo, kad antrų klasių mokiniai nėra bandę

narkotinių medžiagų. Vartoti narkotines medžiagas yra pavojinga ne tik

vaikams, bet ir suaugusiems, nes tai kenkia visai nervų sistemai, vidaus

organams.

[pic]

9 pav. Ar yra vaikai vartoję narkotikų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma vaikų (82 %) nėra ragavę

alkoholinių gėrimų (žr. 10 pav.). Vis dėl to 18% tiriamųjų yra ragavę

alkoholinių gėrimų. Tokio amžiaus vaikai bando žalingus įpročius, todėl,

kad tėvai rodo netinkamą pavyzdį, o vvaikai tai matydami bando pamėgdžioti.

[pic]

10 pav. Ar yra vaikai ragavę alkoholinių gėrimų

Atsakydami į klausimą: „Ką reikėtų keisti, kad galėtumėte sveikai

gyventi?“ mokiniai teigė, kad „visų pirma reikia kitaip gyventi“, „daugiau

sportuoti šeimoje“, „kiekvieną rytą ir vakarą valytis dantis“, „įgyti

daugiau žinių apie sveikatą“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų nuomonė yra

teisinga, jei nori sveikai gyventi visų pirma reikia pakeisti mąstyseną,

nes tai svarbiausia. Taip pat sveikai gyventi turi ne vienas šeimos narys,

o visi.

Apklausus mokinius paaiškėjo, kad vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiai

yra nepakankami. Taip galima teigti, todėl, kad dauguma apklaustųjų vaikų

nesilaiko tinkamo dienos režimo, nemėgsta sportuoti. Remiantis tyrimo

duomenimis galima sakyti, kad mokinių sveikos gyvensenos įpročiai nėra

tinkami. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad kai kurie 3 klasės mokiniai jau yra

bandę rūkyti, gėrę alkoholinių gėrimų. Remiantis tuo, galima teigti, kad

mokinių sveiką gyvenimo būdą reikia propaguoti.

3.2.2 Pedagogų sveikos gyvensenos plėtojimo tyrimo rezultatų

aptarimas

Anketa pedagogams sudaryta iš 5 klausimų, iš kuri pusiau uždari (1,

2, 4, 5 anketos klausimai), vieno atviro (3 anketos klausimas)

Tyrimo metu pedagogų buvo klausiama, kokių pamokų metu jie ugdo

mokinių sveiką gyvenseną. Kaip matyti 11 paveiksle, pedagogų nuomone,

vaikų sveika gyvensena labiausiai ugdoma per kūno kultūros pamokas (100%).

78% pedagogų mano, kad sveika gyvensena ugdoma pasaulio pažinimo pamokų

metu. 68% pedagogų teigė, jog sveika gyvensena yra ugdoma per

visų dalykų

pamokas.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogų nuomone

daugiausiai sveikos gyvensenos įgūdžiai ugdomi kūno kultūros pamokose.

Mana.u, kad vaikų sveika gyvensena daugiau ar mažiau yra ugdoma per visų

dalykų pamokas. Tačiau kiekvieno dalymo pamokų metu ugdoma skirtingu

sudėtingumu ir skirtingomis kryptimis.

[pic]

11 pav. Pamokos, kuriose ugdoma sveika gyvensena.

1 lentelėje matyti kaip dažnai pedagogai su vaikais kalba sveikos

gyvensenos klausimais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuolat visi pedagogai su

vaikais kalba apie asmens higieną, fizinį aktyvumą, bei saugią gyvenseną.

Apie sveiką mitybą nuolat su vvaikais kalba 68%, o dažnai 32%, apie žalingus

įpročius dažnai kalba 77 % pedagogų. Apie lytinį gyvenimą dauguma pedagogų

kalba retai.

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad mokykloje su vaikais

yra kalbama visais sveikos gyvensenos klausimais.

Mokytojų pokalbiai su mokiniais apie sveiką gyvenseną 1 lentelė

|Sveiką mitybą |68% |32% |0% |0% |

|Žalingus |43% |77% |0% |0% |

|Lytinį |0% |0% |87% |13% |

|Asmens higieną|100% |0% |0% |0% |

|Fizinį |100% |0% |0% |0% |

|Saugią |100% |0% |0% |0% |

12 pav. matyti pagal kokias sveikos gyvensenos ugdymo programas

pedagogai dirba mokyklose. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 69% tiriamųjų dirba

pagal vadovėlius, tik 31 % ttiriamųjų naudojasi sveikos gyvensenos programa

„Aukime sveiki“. Manytume taip yra, todėl, kad sveikos gyvensenos kursas

yra puikiai integruotas į mokomąją medžiagą, ir jei nėra atskirų sveikos

gyvensenos pamokų, tai pakankamai užtenka ir vadovėlyje pateiktų žinių,

šiek tiek praplečiant mokytojos žiniomis.

[pic]

12 pav. Sveikos gyvensenos ugdymo programos pagal kurias dirba

pedagogai

13 pav. matyti, kaip pedagogai vertina sveikos gyvensenos programas,

paaiškėjo, jog pagrindinės problemos iškylančios dirbant su sveikos

gyvensenos programomis yra tos, kad pedagogams trūksta žinių (43%),

praktinių žinių (45%).

Manytume pedagogams problemų dirbant su sveikos gyvensenos

programomis iškyla todėl, kad patys nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo, nes

tyrimo duomenys parodė, kad pedagogams trūksta žinių ir praktinių įgūdžių.

[pic]

13 pav. Problemos iškylančios pedagogams dirbant su sveikos

gyvensenos programomis

14 pav. matyti, kaip dažnai pedagogai su tėvais kalba apie vaikų

sveiką ggyvenseną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma pedagogų (45%) su

tėvais apie vaikų sveikatą kalba nuolat. 34% – kalba dažnai.

[pic]

14pav. Pedagogų pokalbiai su tėvais apie vaikų sveikatą

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad pedagogai apie vaikų

sveikatą su tėvais kalba nuolat. Tėvų ir pedagogų rūpestis yra ne tik

išugdyti vaiką, bet ir stengtis, kad vaikas užaugtų sveikas, todėl nuolat

reikia aptarti vaiko sveikatą ir rūpimus sveikos gyvensenos klausimus.

3.2.3 Tėvų požiūrio į vaikų sveiką gyvenseną tyrimo aptarimas

Anketa tėvams sudaryta iš penkių klausimų. DDu anketos klausimai pusiau

uždari (3 ir 4 klausimai), du uždari (1 ir 2klausimai), vienas atviras (5

klausimas)

15 pav. pateikti duomenys, kaip tėvai retina savo vaikų sveikatą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dau.guma tėvelių (49%) savo vaikų sveikatą

vertina gerai, nes jų vaikai serga mažai kada.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad mokiniai serga mažai

kada, nes jų sveikatą tėvai vertina gerai. Kad visiškai vaikai nesirgtų,

tėvai juos turėtų mokyti sveikai gyventi nuo pat kūdikystės: grūdinti,

ugdyti higieninius reikalavimus, sveikai maitinti ir pan.

[pic]

15 pav. Kaip tėvai vertina savo vaikų sveikatą

16 pav. matyti, kaip dažnai tėvai kalba apie sveiką gyvenseną su savo

vaikais. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad apie sveiką gyvenseną dauguma

tėvų su savo vaikais kalbasi retai (43%), 37% respondentų su vaikais apie

sveiką gyvenseną kalba dažnai.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad dauguma tėvų su savo

vaikais apie sveiko gyvenimo būdo propagavimą kalba retai, tačiau yra

nemaža dalis tėvų, kurie su savo vaikais kalba šia tema.

[pic]

16 pav. Tėvų pokalbiai su vaikais apie sveiką gyvenseną

17 pav. pateikti tyrimo duomenys, kaip tėvai vertina sveikos

gyvensenos ugdymą mokykloje. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti,

kad dauguma tėvų (53%) sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje vertina gerai,

atsakydami į klausimą „kodėl“ tėveliai teigė, kad „mokykloje vaikai sužino

pakankamai apie sveikos gyvensenos propagavimą“, „žinios yra perteikiamos

įdomiai ir vvaikams priimtinai“, „kalbėti namuose apie sveiką gyvenseną

nėra laiko, todėl labai gerai, kad apie tai kalbama mokykloje“. Pagal tėvų

požiūrį matyti, kad tėvai labai užsiėmę žmonės ir mažai skiria laiko savo

atžaloms, todėl sveikos gyvensenos ugdymo klausimus palieka spręsti

mokykloje.

[pic]

17 pav. Tėvų nuomonė apie sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje

18 pav. matyti, kad žinias apie sveiką gyvenseną tėvai daugiausiai

įgyja iš televizijos laidų. Per televiziją yra rodoma labai daug laidų,

apie sveikatą, sveiką gyvenseną, todėl galima daug sužinoti. 26% tiriamųjų

teigė, kad skaito specialią literatūrą, iš kurios sužino apie sveiką

gyvenseną. Iš tiesų žinių apie sveiką gyvenseną reikia semtis

visapusiškai, nes tai padaro žmogų daugiau žinantį – apsišvietusį visose

srityse. O kada tėvai žinos daugiau apie sveikos gyvensenos propagavimą,

tai stengsis tai perteikti savo vaikams rodydami tinkamą pavyzdį,

paaiškindami, patardami.

[pic]

18 pav. Tėvų sveikos gyvensenos žinių įgijimas

Tėvai atsakydami į klausimą „Kaip šeima gali padėti gerinti vaiko

sveikatą ir ugdyti sveiką gyvenseną?“ teigė, kad „keisti gyvenimo būdą“,

„pradėti aktyviai gyventi“, „keisti mitybos įpročius“, „įgyti daugiau žinių

apie sveiką gyvenseną“, „rūpintis vaiko gerove“. Remiantis tyrimo

duomenimis galima teigti, kad tėvai puikiai žino ką reikia pakeisti savo

gyvenime, kad būtų galima gerinti vaiko sveikatą. Tačiau tam reikia

didžiulės valios pastangų.

Tiriant tėvų domėjimąsi vaikų sveikata paaiškėjo, kad tėveliai domisi

savo vaikų sveikata. Ją stengiasi propaguoti įvairiuose šaltiniuose domisi

apie sveiką ggyvenseną.

IŠVADOS

Pedagoginės, metodinės literatūros analizė parodė, jog sveikos gyvensenos

tikslinga ugdyti nuo ankstyvos vaikystės.

1. Sveika gyvensena turi būti pradėta ugdyti šeimoje, nes dažniausiai tėvų

tinkamas pavyzdys parodo kaip reikia gyventi. Sveikos gyvensenos ugdymo

klausimai turi rūpintis ir ugdymo įstaigos. Jau pradžios mokykloje vaikas

turi suvokti ir įsisavinti sveikos gyvensenos elementus: pamėgti fizinius

pratimus, kaip charakterio formavimo, sveikatos stiprinimo priemonę.

Žinios apie sveikatą turi atitikti vaikų amžių ir psichines ypatybes,

būti lengvai suprantamos ir įsisavinamos. Pradinėje mokykloje . vaikai

įgyja žinių visais sveikos gyvensenos klausimais.

2. Į mokyklos programas yra integruotas „Universaliųjų ugdymo programų“,

„Aukime sveiki“, „Sveikos gyvensenos ugdymo“ programos. Taip pat

pedagogai turi galimybę pasirinkti sau priimtiną sveikos gyvensenos

ugdymo programą ir ją integruoti į mokomąją medžiagą. Daugelį „Sveikos

gyvensenos ugdymo programos“ temų galima integruoti į pasaulio pažinimo

kursą, taip pat į kitų dalykų pamokas. Žinios apie sveiką gyvenseną turi

atitikti vaiko amžių ir psichines ypatybes, būti lengvai suprantamos ir

įsisavinamos.

3. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad

– Mokiniai ir mokytojai puikiai supranta kokia turi būti sveika

mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtų propaguojama sveika

gyvensena.

– Mokinių ir tėvų teigimu apie sveikatą ir sveiką gyvenseną tėvai su

vaikais kalba retai. Apie šią temą dažniausiai vaikai kalba su

mokytoju klasės valandėlių

metu, pasaulio pažinimo ir kūno

kultūros pamokose. Pedagogai su vaikais kalba visais sveikos

gyvensenos klausimais (mitybos, fizinio aktyvo, žalingų įpročių,

higienos ir kt.) Taip pat sveikos gyvensenos klausimais ir apie

vaikų sveikatą pedagogai nuolat kalba su tėvais.

– 3 klasių mokiniai skundžiasi įvairiais negalavimais: galvos,

skrandžio ir pilvo skausmais. Taip yra, todėl, kad vaikai daug

laiko praleidžia mokykloje sėdėdami ir mokydamiesi, o grįžus namo

dar turi ruošti namų darbus. Todėl vaikų laisvalaikiui lieka

nedaug laiko, o ir turimą laisvalaikį dažniausiai vaikai

praleidžia sėdėdami prie kompiuterio ar žiūrėdami televizorių.

Taip pat kai kurie vaikai yra vartoję sveikatą žalojančių

preparatų: alkoholinių gėrimų, net rūkę.

– Kad pagerėtų vaikų sveikata, tėvų nuomone visų pirma reikia

pakeisti gyvenimo būdą.

REKOMENDACIJOS

TĖVAMS:

– Su vaikais kuo dažniau kalbėti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną.

– Kuo dažniau su vaikais sportuoti, laisvalaikį praleisti gamtoje.

– Skatinti vaikus laikytis tinkamo dienos režimo.

– Domėtis sveikos gyvensenos klausimais.

PEDAGOGAMS:

– Nuolat gilinti savo žinias, kad sugebėtų tinkamai perteikti sveikos

gyvensenos žžinias savo ugdytiniams ir jų tėvams.

– Perteikiant žinias, skatinti moksleivius diskutuoti, vertinti, tartis,

bendrauti. Akcentuoti sveikos gyvensenos privalumus, nes teigiamus

dalykus vaikai geriau suvokia.

– Rodyti sveikos gyvensenos pavyzdį vaikams.

– Norint, kad vaikų gyvensena būtų sveika reikia, kad bendradarbiautų

tarpusavyje tėvai, pedagogai, mokykla. Visų pirma sveika vaiko

gyvensena priklauso nuo tėvų, o mokykloje vaiko žinios tik papildomos,

patobulinamos.

LITERATŪRA

1. Adamkevičienė A., Dilienė R. (2000) Vaikų sveikatos ir fizinio

ugdymo programa, aukime sveiki ir stiprūs“ Klaipėda.

2. Adaškevičienė E. (2004) Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros

ugdymas. Klaipėda

3. Adaškevičienė E. (1996) Judėjimas – vaiko sveikata, jaunumas,

grožis. Klaipėda

4. Adaškevičienė E. (1999)Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius

5. Anderson B., Pearl B., Burke E. (1996) Kaip būti sveikam. Vilnius.

6. Balčiūnienė A. (2002) Netaisyklingos laikysenos ir stuburo

profilaktika. Šiauliai.

7. Balšaitis J. (1998) Būkite sveiki ir stiprūs, vaikai. Vilnius.

8. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (2003).

Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: Švietimo

aprūpinimo centras.

9. Bydam J. (2000) PPedagogika. Vilnius

10. Bobrova L., (1997) Ivanovas P. Pradinukų kūno kultūra. Kaunas

11. Bregas G. P. (1996) Tobulumo formulė. Vilnius,

12.. Davidavičienė A. (1994) Sveikatos ugdymas – Lietuvos bendrojo

lavinimo mokyklos bendrosios programos. Vilnius.

13. Davidavičienė A. G. (1996). Sveikos gyvensenos įtvirtinimas

mokyklose: tyrimų medžiaga. Vilnius.

14. Gerhard Leibold. (1998) Sveikatos žinynas kiekvienai šeimai. Lektūra

15. Grinienė E. ir Kt. (1990).Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio

organizmui. Kaunas

16. Gudžinskienė V., Česnavičienė J. (2002). Sveikatos ugdymas bendrojo

ugdymo sistemoje. Pedagogika 60.

17. Guogienė E. (1994) Šeimos daktaras. Vilnius

18. Jakučiūnienė D., Juškelienė V. (2001) Moksleivių sveikatos ugdymas

ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos. Vilnius.

19. Janušonis V. (1988) Sveikatos palaikymas ir stiprinimas. Vilnius

20. Jonynienė V. (2003). Mūsų pasaulis Vadovėlis III klasei.. Kaunas

21. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Prieiga per internetą:

http://www.klaipedosvsc.lt/sveikata/programa.html

22. Lietuvos sveikatos programa. (1998) Vilnius,

23. Martinkus A. (1995) Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipėda

24. Mikalauskienė D., Saukienė J. (1998) Sveikos mitybos paslaptys.

Vilnius

25. Nacionalinė sveikatos politikos konferencija. Lietuvos sveikatos

politika XXI amžiuje. (2001) Vilnius

26. Proškuvienė R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius.

27. Pradinė mokykla: ugdymo turinys ir socialinė integracija. (2004)

Klaipėda.

28. Resnikow K., Cross D., Lacosse J., Nichols P. Evaluation of a School

– Site Risk Factor Screening Intervention. – Preventive Medicine,

1993.

29. Sveikata 21. Sveikata visiems XIX amžiuje. Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija.

30. Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose. (2002) Vilnius

31. Šalkauskis S. (1991) Pedagoginiai raštai. Kaunas

32. Zaborskis A. (1999) Mokinių gyvenimo būdas ir sveikata. Kaunas

33. Zaborskis A. ir kiti (1995) Aukime sveiki. Pradinių klasių mokytojo

knyga. Kaunas

34. Zoborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Džiržytė A. (1996)

Moksleivių gyvenimo būdas ir sveikata. Vilnius

35. Zulumskytė A. (2003) Edukologijos pagrindų studijų mokslinių darbų

rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda

SANTRAUKA

Šiuolaikinėje visuomenėje, kai mokslas yra labai pažengęs, žmonės yra

užsiėmę darbu, buitimi, visur skuba, todėl nebelieka laiko pasirūpinti

sveika gyvensena. Ši tema yra ypač aktuali „skubantiems“ žmonėms. Sveiką

vaikų gyvenimo būdą reikia pradėti ugdyti jau šeimoje, o atėjus į mokyklą

žinias -praplėsti, gilinti.

Rašant baigiamąjį darbą buvo ne tik patyrinėta teorinė mokslinė

literatūra, bet ir atliktas tyrimas.

Rašant darbą buvo iškeltas tikslas: „Išanalizuoti sveikos gyvensenos

ugdymo galimybes pradinėje mokykloje“

Uždaviniai:

1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo

reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais.

2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje

mokykloje ir jų taikymo galimybes.

3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų

įgyvendinimui pradinėje mokykloje.

Tyrime dalyvavo 136 respondentai (73 trečios klasės mokiniai, 47

trečios klasės mokinių tėveliai ir 16 pedagogų)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokiniai ir mokytojai puikiai supranta

kokia turi būti sveika mokykla, ir kaip pasiekti, kad mokykloje būtų

propaguojama sveika gyvensena.

[pic]

———————–

INFORMACIJA

ŽINOJIMAS

NUOSTATA

ELGESYS

SVEIKATA

Vaikams

Tėvams

Pedagogams

Kaip saugoti sveikatą

Kokia sveikatą siplninančių veiksnių žala

Kaip teisingai elgtis

Noras būti sveikam

Noras būti stipriam, vikriam ištvermingam

Teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą

.Noras grūdintis

Higienos įgūdžiai ir įpročiai

Džiugi nuotaika, gera savijauta

Fizinis aktyvumas, grūdinimasis

Sveika mityba

Geranoriškumas, palankumas kitiems