Aforizmai
1. Vedlys klysta tik vieną kartą. Antrąsyk paskui jį niekas neina.
2. Pasikeitus vėjo krypčiai, daugiausia nukenčia tie, kurie buvo užuovėjoje.
3. Kai asilui visi duoda kelią, jis ne toks kvailas, kad neitų į priekį.
4. Patikimiau, kai laimę kali iš tauresnio metalo.
5. Vėtroj lūžta ir tvirti medžiai. Išlieka lankstūs.
6. Nors šypsena ir puošia žmogų, bet didžiausius atradimus vis dėlto padaro susiraukusieji.
7. Į viršūnes visi keliai slidūs.
8. Autobiografija – pagerintos kokybės biografija.
9. Mielu noru jis viską atiduotų kitiems, jeigu kiti viską atiduotų jam.
10. Taip smarkiai žengė į priekį nešdamas darbo vėliavą, kad ttoli užnugaryje paliko tuos, kurie dirba.
11. Klaustukas vingiuotas – į tiesą tiesių kelių nėra.
12. Kai susikuri rojų, vedliai į šviesų gyvenimą nereikalingi.
13. Pagal Jurgį ir pažintys.
14. Kur kvailiai ginčus laimi, ten protingi nesiginčija.
15. Nerodyk nuospaudų: jos pritrinamos ir tūpčiojant vietoje.
16. Kam priklauso paskutinis žodis, tas gali juoktis ir pirmas.
17. Nuo meilės nepabėgsi, jei santuoka užregistruota.
18. Koks vis dėlto mažas mirtingumas tų, kurie miršta nuo meilės!
19. Kiaulė giliai šaknų neknisa, kol jų randa paviršiuje.
20. Kam karaliui mokėti rašyti, jeigu jis gali diktuoti.
21. Nepavydėtinas šventuolio gyvenimas: tik žiūrėk, kad koks kipšas tavo aureolės nnenuneštų!
22. Musės spąstai drambliui nepavojingi.
23. Pavojingiausias tas priešas, kuris užsimaskavęs šiapus barikados.
24. Traukimės meilei iš kelio! Ji – akla!
25. Štai kur dilema: ar aukso veršį laikyti, ar jį iškeisti į melžiamą karvutę?
26. Pinigai kvepia. Kai kam netgi kalėjimu.
27. Šunkeliais vaikšto ne tik šunys. Daug dažniau jų ssavininkai.
28. Moterys nesensta. Tik ne visada būna jaunos.
29. Kas iš to, kad gyvatė vis keičia savo kailį – geluonis vis tiek tas pats lieka.
30. Knisdama kiaulė nekriuksi.
31. Kvailai atrodytų pasaulis, jeigu visi būtų protingi.
32. Protingiausia mokytis iš dar nepadarytų klaidų.
33. Kuo aukščiau, tuo mažiau nudilinti laiptai.
34. Kai arklys arklį kaso, vežimas nejuda.
35. Kokia vis dėlto žmoguje slypi jėga, kai pirštai riečiasi į save!
36. Kelias į pripažinimą pailgėja, jei apeini aštrius kampus.
37. Netapo vienminčiais: abu buvo vienodai geros nuomonės apie save.
38. Visi siekia valdžios, nes visi nori gerai gyventi.
39. Bent tiek gerai, kad, dūžtant svajonėms, niekada nesijauti vienišas!
40. Turėjo stotis ant savo kojų, nes nebepasiekė tėvo kišenės.
41. Metus kaulą, šunų lenktynių skatinti nereikia.
42. Ne tiek nuodėmių žmonės padaro laimės ieškodami, kiek ją suradę.
43. Jei medis auga vienas, jam tas pats, iš kurios pusės vėjai pučia.
44. Ir auksiniu kibiru vvandens nepasemsi, jeigu jis kiauras.
45. Šuo – geriausias žmogaus draugas: kai šeimininkas verkia, jis nevizgina uodegos.
46. Dažniausiai mes susiduriam su kvailiais. Beje, tą patį patvirtina ir tie, kurie susiduria su mumis.
47. Vieni aukso raidėmis įrašo savo vardą istorijoje, kiti – tik antkapiuose.
48. Mindžiojama tik tai, kas po kojomis guli.
49. Ar tobulėja protas žmogaus, kuris nedaro jokių kvailysčių?
50. Kuo didesnis viršininkas, tuo gilesnė duobė jam kasama.
51. Medaus mėnuo – paskutinis mėnuo prieš vedybas.
52. Auksas gal sugadinti ir auksinio būdo žmogų.
53. Pirmoji meilė niekada neužgęstam jeigu ji nesibaigia vedybomis.
54. Kas toliau mato: aar trumparegis nuo viršūnės, ar toliaregis nuo papėdės?
55. Kai gyveni kitiems, visada esi laukiamas tų, kurie gyvena sau.
56. Vedybos iš išskaičiavimo buvo nelaimingos: sutuoktiniai apsiskaičiavo.
57. Iš savo klaidų mokosi, iš kitų – pelnosi.
58. Balsas nesvarbu, kai giedami ditirambai.
59. Kelias iki teisybės tolimas ir duobėtas: kol iki jos nukanki, pusė entuziazmo išsikrato.
60. Pametus raktą nuo širdies, keičiamas ne užraktas, bet raktininkas.
61. Mokykla išmoko skaityti tekstą, gyvenimo universitetai – ir potekstę.
62. Jeigu ant asilo negalima būtų jodinėti, niekas jo nelaikytų kvailiu.
63. Ilgai nepatinginiausi, jei kiti už tave nedirbs.
64. Kai paspringsta karalius, kažkodėl skubama mušti ne per jo, bet per virėjo kuprą.
65. Jei visi būtų kuklūs, kiek sutaupytume lėšų: nereikėtų statyti triumfo arkų.
66. Auksinę širdį patikimiausiai saugo geležiniai šarvai.
67. Medis, praaugęs kitus, greičiau prisišaukia medkirtį.
68. Kol milžinas vertė kalną, nykštukas iškasė tunelį.
69. Pirmas įspūdis, žvilgtelėjus į šlovės viršūnę: joje per daug apsvaigusių.
70. Žinia, kad duobė kasama kitam, padidina duobkasio darbingumą.
71. Likimo smūgiai? O gal tai klaidų antausiai?
72. Baikštuolio valtis nuskendo: buvo perkrauta gelbėjimo ratais.
73. Kam atitenka tas, kurį kipšas neša ir pameta?
74. Gyvenimas per trumpas, kad iš visų klaidų spėtum pasimokyti.
75. Visi iš to paties molio drėbti. Tik ne visi vienodai pavykę.
76. Savo nuodėmes greit pamiršta ir fenomenalios atminties žmonės.
77. Kur kelias pavojingas, ten karaliaus priekyje eina tarnas.
78. Niekas taip brangiai nekainuoja, kaip vienas neapgalvotas žingsnis.
79. Kur vėjai pastovūs, ten vėjarodžiai nereikalingi.
80. Stipriausiai spiria tas, kuris pakaustytas laimės pasaga.
81. Vieniems eeinantis priekyje – švyturys, kitiems – taikinys.
82. Kuo daugiau turi draugų, tuo daugiau yra žmonių, žinančių apie tavo trūkumus.
83. Sunku žmogui nutylėti, ką jis gero mano apie save.
84. Greičiausiai apkarsta saldus gyvenimas.
85. Žmogus ne akmeninis: svetimo džiaugsmo per daug pakelti negali.
86. Stengėsi nieko neaplenkti dalindamas nesantaikos obuolį.
87. Visi vertingi daiktai brangūs, tik ne visi brangūs daiktai vertingi.
88. Turėklai labiausiai reikalingi kopiančiam karjeros laiptais.
89. Sugebėjimai sugebėjimais, bet ir pažintys šį tą reiškia.
90. Atėjo šventė ir į mūsų kontorą: šefo silpnybes jau perpratome!
91. Pakaustytas arklys stipriau spiria.
92. Kam lengva eiti į priekį, tam sunku grįžti atgal.
93. Gyvenime visko pasitaiko. Ir daugiausia to, ko nereikia.
94. Keista, kad kantrybės taurė persipildo ir tada, kai bufetininkė pripila mums konjako mažiau negu priklauso.
95. Atsiranda tvora, atsiranda ir noras ją peršokti.
96. Pasirodo, didžiausiu akylumu pasižymėjo tie, kuria nematė šviesios ateities.
97. Lengviausia papirkti tą, kuris viską ima.
98. Neliesk šakos, ant kurios tupi tavo svajonių paukštė.
99. Žmogus neamžinas. Gal tai tik ir teikia gamtai šiokių tokių vilčių išlikti.
100. Kai įgyja sparnus, niekas nenori būt angelu.
101. Už kietą galvą giria tik kopūstą.
102. Tiesiai šviesiai kalbėdamas, dideliu pranašu netapsi.
103. Kai laimė šypsosi vienam, kitas raukosi.
104. Šunį išveja ir tada, kai per daug loja.
105. Pinigai nešildo, kol jie ne tavo.
106. Kas gauna minimalią algą, deja, taip ir nepajunta, kad ne piniguos laimė.
107. Nejaugi žmonės tokie nesupratingi, kad valdžia jiems nuolat turi aiškinti, jog jų gyvenimas gerėja?
108. Tas, kkuris stumia, niekad nebūna pirmas.
109. Jei gerai papūsi, tai ir smilkstantys įsidega.
110. Mums atrodo, kad tik tas mus supranta, kuris mus glosto.
111. Ir šio sezono mada: vienokį veidą turėti, kitokį žmonėms rodyti.
112. Tik tada ramiai miegodavo, kai sudrumsdavo kam nors ramybę.
113. Ir kai visi lygūs, kiekvienas jaučiasi aukštesnis už kitą.
114. Tapti įžymiu niekada nevėlu. Netgi po mirties.
115. Geriausia vilką mokyti švelnumo, kai jis prisišveitęs avienos.
116. Kai šuo eina atbulas, avangardinis vaidmuo priklauso uodegai.
117. Ir srauniausia upė be vingių kelio į jūrą neranda.
118. Kvailam liežuvio neužriši.
119. Ir optimizmą graužia laiko rūdys.
120. Kai visi tą pačią dainą traukia, dar nereiškia, kad tai choras.
121. Vagiui atrodo, kad visi vagia.
122. Vieną sykį ir negarsus muzikantas išgirdo pagyvėjimą salėje. Kai papūtė ne į savo dūdą.
123. Pragare gaisrininkai nereikalingi.
124. Tamsoj niekas neieško savo šešėlio.
125. Duobėtame kelyje ir arkliai klumpa.
126. Skiedros lekia ir kai kerti pažinimo medį.
127. Ir prijaukintame plėšrūne tūno žvėris.
128. Skaudžiausiai į akį gauna tie, kurie į gyvenimą žiūri atviromis akimis.
129. Šventųjų memuarai neįdomūs: nėr ką skaityti tarp eilučių.
130. Negerk į kito sveikatą – savąją pragersi.
131. Paplotėlis – riestainis be skylės.
132. Visi žengiame į ateitį, o prieiname senatvę.
133. Glostomas ir kipšas nebado.
134. Karalių anketas užpildo istorija.
135. Kai kiaulė soti, tai ir prie pilno lovio užsnūsta.
136. Karjeros laiptai būtų ne tokie slidūs, jeigu juos pabarstytum gyvenimo druska.
137. Su vienu sparnu ir aras nepakyla.
138. Besiveržiantys prie lovių eismo taisyklių nepaiso.
139. Laikai keičiasi: seneliai svajojo užaugti kalviais, vaikai –
lakūnais, anūkai – mafijozais.
140. Dviveidis, o pase viena nuotrauka!
141. Laikas nesustoja ir tada, kai laikrodžiai stovi.
142. Amūro strėlės kiaurai eina ir per neperšaunamas liemenes.
143. Kuo pavirstų pasakos, jeigu jose būtų du broliai kvaili, o trečias protingas?
144. Sielos alkio ir gulbės pienu nenumalšinsi.
145. Toliausi į saulę nueina tie, kurie užsidėję tamsius akinius.
146. Viščiukai skaičiuojami rudenį. Bet koks tu šeimininkas, sprendžiame palyginę, kiek jų buvo pavasarį.
147. Įspūdingiausias odes duonai sukuria alkani poetai.
148. Iš klaidų mokomasi. Bet ar tai ne pats brangiausias mokslas?
149. Nori košę kabinti, norėk ir puodą šveisti.
150. Kai daugybė varnų, skaičiuojamos ttik baltos.
151. Ar tik lėšų stygiaus bus uždaromos ir gyvenimo mokyklos?
152. Vienas iš degtuko vežimą priskaldo, kitas iš vežimo degtuką teišdrožia.
153. Kai suduri galą su galu, žiūrėk, kad neišeitų užburtas ratas.
154. Mus glosto likimo ranka. Beje, ir prieš plauką.
155. Trumpiausias testamentas: “Nieko neturiu”.
156. Vaivorykštėje spalvų nepridėsi.
157. Gyvenimas – romantikų blaivykla.
158. Karikatūra – žmogaus paveikslas be pagražinimo.
159. Alkanam dieta nerūpi.
160. Kai kiti traukiasi, tai gal tik atrodo, kad mes judame į priekį.
161. Laimi ne tas, kuris stipriai smūgiuoja, o tas, kuris žino varžovo silpnąją vietą.
162. Kaip gaila, kad kovojusieji už žmonių lygybę ttampa privilegijuotais.
163. Ir prie kreivų veidrodžių galima priprasti.
164. Ne be tamsių dėmių mūsų laukia ir šviesioji ateitis.
165. Vargas, kai vedliais tampa prityrę, bet be lazdų jau nebepaeiną!
166. Jeigu ir savos žmonos būtų tokios puikios kaip svetimos, tai kiek skyrybų sumažėtų!
167. Kelias į gerovę: darbštus – ddirba, apsukrus – sukasi.
168. Kokia styga greičiausiai nutrūksta? Skambiausioji.
169. Nutylėjimas – niekieno laukas tarp tiesos ir melo.
170. Geriausiai matomos aureoliuotųjų nuodėmės.
171. Skaitytojų nenučiupinėtos knygos į aukso fondą nepatenka.
172. Laimingi tie, kurie prieina liepto galą jau kitame upės krante.
173. Pinigai dega neapykanta.
174. Išmintingumui partinio bilieto nereikia.
175. Griuvėsiai neišvengiami, kai griauni kas sena.
176. Žavimės ir tuo, kas mūsų šefams patinka.
177. Elgetos turtinga vaizduotė.
178. Tam ir yra milžinai, kad nykštukai įrodytų savo drąsą.
179. Sąžiningumo už pinigus neįsigysi.
180. Bijok žmogaus, kuris nieko nebijo.
181. Sunegaluoja ir sveikas protas.
182. Jei nesugebi pralobti, tai imkis darbo.
183. Kupstas suklupusįjį įspėja: ne tau, brangusis, kalnus versti.
184. Laimi tas, kuris su stipresniu neina bylinėtis.
185. Eiti į priekį niekada nevėlu. Tik kartais per vėlu būna grįžti.
186. Akla meilė – pirmos grupės jausmų invalidumas.
187. Piniginė lengva, o gyventi sunku.
188. Nuo kelmo krisdamas neužsimuši.
189. Gal rojuje iš tiesų gerai, jeigu iš ten negauta jokių anoniminių?..
190. Viltis, kkad žmogui kada nors bus gana – kvailių motina.
191. Baltas dėmes istorijos puslapiuose užpildo karti tiesa.
192. Tikras vyras meilę moteriai įrodo ne žodžiais, o pinigais.
193. Optimizmas – tai pakilti virš realybės neprarandant žemės po kojomis.
194. Žmogus – ne angelas: jam skraidyti padebesiais sparnai nereikalingi.
195. Kas tampa vadu, tas tampa ir mokytoju.
196. Nuo gyvenimo beprotysčių ir išprotėjama.
197. Turėti žmoną – prabanga, turėti dar ir draugę – būtinybė.
198. Laimingiausi tie, kurie ieško laimės, o ne tie, kurie ją turi.
199. Prie mini sijonėlio oi kaip tinka maksi dekoltė!
200. Nepradėkime nepabaigiamų darbų!
201. Su llaiku didėja įžvalgumas, bet silpsta regėjimas.
202. Net genijus nežino, kad jam šaus kvaila mintis į galvą.
203. Nejaučia žemės po kojomis, nes dar gyvą užkėlė ant pjedestalo.
204. Istorijos pamokos esti efektingiausios gyvenimo mokykloje.
205. Kas šeimos galva, kai susituokia bukagalviai?
206. Aklas toliau nueis, negu matantis užrištomis akimis.
207. Sveikata – ne tik bėgiojimas, bet ir trypčiojimas vietoje.
208. Kova už būvį padarė vilką plėšrūnu.
209. Paklausk savęs: ar turi didžiausią Dievo dovaną – atleidimo malonę?
210. Kuo labiau seniai žilsta, tuo jiems jauniklės gražėja.
211. Niekas taip nepuošia moters, kaip turtingas draugas.
212. Biznis: be finansų – nėra šansų.
213. Teisybė ir aklam akis bado.
214. Jeigu klounas sėdi valdovo soste, tai tautai visai nejuokinga.
215. Žodžiai gydo. Bet ar ir jie neturi pašalinio poveikio?
216. Toje ašarų pakalnėje tik ir verki: tai kruvinomis, tai džiaugsmo, tai krokodilo ašaromis.
217. Melo kojos trumpos, bet liežuvis ilgas.
218. Gyvenimo skonį lavina gyvenimo druska.
219. Kodėl genialios idėjos ateina ne į tavo, o į svetimas galvas?
220. Laimingiausi tie, kurie patys laiko save laimingais.
221. Prie tuščio lovio nesipjaunama.
222. kai lipa ant kulnų, tai užsirioglins ir ant sprando.
223. Gamta tiek puošia žmogų, kiek žmogus puošia gamtą.
224. Du pusgalviai – tai dar ne galva.
225. Kam brukti kyšį, jei galima iškilmingai įteikti dovaną?!
226. Kur viskas leidžiama, ten kompromituojama laisvė!
227. Moteris nemėgsta tuštumos vyro kišenėse.
228. Sielos dulkių krokodilo ašaromis nenuplausi.
229. Kai skaičiuoji svetimus pinigus, jų niekada nubūna per maža.
230. Verkia širdys, o ne akys.
231. karalių daug, bet išsiskiria tik vienas – nuogas.
232. Televizorius ggeriau negu žmona: nepatinka bambėjimas – tuoj jį išjungi.
233. Saulėje yra dėmių, bet ne kiekvienam mulkiui jas įžiūrėti.
234. Per rakto skylutę daugiau gali pamatyti negu per padidinamąjį stiklą.
235. Gera pradžia – pusė darbo. Bet jeigu tas darbas – nepabaigiamas?
236. Kas subalansuos vargšo biudžetą, kad jis neliktų deficitinis?
237. Kažkas lyg ir ne taip, jeigu viskas gerai.
238. Netausok širdies meilei.
239. Išlavinta klausa: žmona dar neužrėkė, o jis jau davė į kojas!
240. Kuprotą tik kreivas veidrodis gali ištiesinti.
241. Verkšlenančių visada daugiau negu nelaimingųjų.
242. Tik bailys bailį gali suprasti.
243. Ne šventieji ir įstatymus lipdo.
244. Geriausias vaistas nuo pervargimo – tinginio liga.
245. Kuo arčiau sosto, tuo daugiau barjerų.
246. Kiauros kojinės pinigai nepripildysi.
247. Kuo mažesnis protas, tuo sunkiau jį nuslėpti.
248. Pavojaus signalas sveikatai: pagerėjo apetitas!
249. Nepripraskim gerai gyventi. Bus sunku atprasti.
250. Sąžinė prabilo, bet burna užsičiaupusi.
251. Nėr įkvėpimo. Šiandien mūzos iškrovos diena.
252. Meilė tiek susuka protą, kad poros eina tuoktis.
253. Sveikatos nenusipirksi, bet ir be pinigų ne ką pasigydysi.
254. Būna: nuotrauka spalvota, o žmonės joje – bespalviai.
255. Svetima duona neskalsi.
256. Kai skrandis tuščias, akys kažkodėl krypsta ne į dvasinį peną, o į lėkštę su sriuba.
257. Laikui bėgant, aštrūs kampai apvalėja.
258. Kol mąstai, visokios nesąmonės į galvą lenda.
259. Teisybę mylintys ant pinigų maišų nesėdi.
260. Kas žavingam tas nepinga.
261. Musė – tai ne dramblys: jos nepatenkina natūralaus dydžio paminklas.
262. Protingi juokdariai tarnauja tik savo karaliui.
263. Duona skalsi, jei pasūdai ją gyvenimo druska.
264. Gerumas nepralaimi.
265. Kvailys niekada nebūna vienišas.
266. Ilgainiui ir geležiniai nervai ssudyla.
267. Alternatyvos ieškoma tik žiburiui, bet ne saulei.
268. Melagio šilti žodžiai šiluma nedvelkia.
269. Ne rojus, o kančia, jeigu Ieva prie šono, meilė uždrausta!
270. Koks muzikantas, tokia ir dūda.
271. Gal tik dėl to daug turi, kad per mažai kitiems esi davęs?
272. Seni varpai skamba didybe.
273. Sostas – vieta nejaučianti kadrų stokos.
274. Godumo alkis ir ant pinigų maišo nepraeina.
275. Laimė aplenkia tuos namus, kur kiekvienas kas sau ją kala.
276. Einant nepramintais takais ne toks pavojus, kad kas aplenks.
277. Tarp kvailių – išminčius, tarp išminčių – kvailys.
278. Ir mažas žmogelis būna laimingas, jei tik jis jaučiasi didesnis už kitus.
279. Prometėjo vogta ugnimi ir šventieji naudojasi.
280. Pinigai neužsibūna. Kartais jų dar neturi, o jau spėji išleisti.
281. Gerumas auklėja tyliai.
282. Ieškom šviesos, o kai ji suplieskia į akis – užsimerkiam.
283. Kas kiaurai mato žmones, tas mažai turi draugų.
284. Ir norėdamas šokti į ateitį, turi paėjėti į priekį – kad įsibėgėtum.
285. Vieni yra jauni, kiti, deja, tik jaunai atrodantys.
286. Kantrybė durų netranko.
287. Žalią jaunystę patirtis subrandina.
288. Tik protingi gali apsimesti kvailiais.
289. Tiesa nugali melą, bet kažkodėl jo visiškai nesunaikina!
290. Atvirumo akimirką žmogus tampa panašus į save.
291. Net arui kiti paukščiai lizdo nekrauna.
292. Pinigus myli ir tie, kurie nieko nemyli.
293. Vienu metu dviem kojom neįspirsi.
294. Karaliui deda karūną, kad minia jo nesupainiotų su juokdariu.
295. Ir tarp gyvenančių žemiau skurdo ribos yra savi skurdžiai ir savi magnatai.
296. Gražus sužavi, turtingas apakina.
297. Praregi tik tie, kurie plačiai žiūri.
298. Dar neserga tinginio
liga, bet jau yra šios ligos viruso nešiotojas.
299. Kelias į moters širdį gerumu grįstas.
300. Kuo aukščiau iškyli, tuo daugiau yra norinčių tave pažeminti.
301. Žmogus ištveria viską – netgi pereinamąjį laikotarpį.
302. Geriau mažiau, bet kad būtų sau.
303. Iš valdžios klaidų sukčiai pelnosi.
304. Išeina į priekį tik tas, kas nebuvo pirmas.
305. Jei peržengiama riba, tai ir šuolis į ateitį neįskaitomas.
