Alytaus ,,Laisvės angelas”

Alytaus Panemunės vidurinė mokykla

Sudarė 11h1 klasės mokinys

Aringas Janulevičius

2 0 0 4

Laisvės Angelo gimimas

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetis iš

pagrindų

pakeitė ekonominį ir kultūrinį Alytaus gyvenimą.

Tuo metu intensyvus alytiškių gyvenimas jau buvo persikėlęs iš

pirmojo Alytaus, ženkliau reikšdamasis suvalkinės miesto pusės senamiesčio

ribose.Čia kilo svarbesnieji visuomeniniai pastatai kūrėsi mokymo įstaigos,

glaudėsi poilsio ir sporto bazės.,,Dzūkų” stadione esančios teniso,

krepšinio ir futbolo aikštelės traukė sportininkus, prie Nemuno įrengtos

maudyklos viliojo atvykusius Alytun poilsiautojus, lankytojų laukė centrą

supantys du dideli parkai.

1929 metais, žengus į antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, iškilo

mūsų žemiečio skulptoriaus A.Aleksandravičiaus sukurtas ,,Angelo”(dar

žinomas ,,Laisvės”, ,,Laisvės angelo” ir ,,Nikės” vardais) paminklas,

skirtas žuvusių už Lietuvą atminimui.

Grakštaus paminklo, siekusio net trylika metrų, postamente buvo

įmontuotos metalinės lentos.Bareljefuose autorius pavaizdavo lietuvių

tautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininku

A.Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą.Juose

išsakytos mintys, tik pabrėžė skulptūroje įkūnytą paminklo idėją: atsisukęs

į Kauną, tuometinę sostinę, ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, ,,Angelas”

kvietė lietuvių tautą Tėvynės sargybon.Kitoje rankoje laikomas gėlių

vainikas išreiškė pagarbą kritusiems karžygiams.Visą fasadinę postamento

dalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai.

Paruošiamuosius darbus, vykdytus Alytaus kareivinėse,

A.Aleksandravičiui padėjo atlikti II Ulonų pulko amatininkai ir kalvis.Buvo

sutvarkyta paminklo aplinka: aikštė ir gretima gatvelė, išgrįstos tašytais

akmenimis, aikštės kampuose iškilo keturi stiebai vėliavoms.Alytaus

visuomenei ,,Laisvės angelo” statyba kainavo bbeveik 15 tūkstančių litų.

Paminklas atidengtas 1929 metais spalio 27 – osios pusiaudienį.

,,Laisvės angelas” gražiai užpildė tarp parkų likusią erdvę ir

aikštė tapo tikru miesto pasididžiavimu.

Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui skirtas paminklas buvo

lankomas vietinių gyventojų ir miesto svečių, todėl buvo rūpinamasi

aplinkos ir greta esančių poilsio zonų priežiūra.

Alytaus aukštesnioji miškų mokykla, pradėjusi tvarkyti tarp

Birutės,Pulko,Dariaus ir Girėno gatvių įsiterpusį natūralų pušynėlį, po

kelerių metų pavertė reto grožio, visoje respublikoje garsiu K.Petrausku

parku. Vėliau alytiškiai pakrikštijo jį miesto sodu.

Kūrėjas

XX a. pradžioje lietuvių skulptūroje produktyviai reiškėsi menininkas

A.Aleksandravičius.Gimė skulptorius 1885 metais gruodžio 3 dieną Alytaus

rajone, Gluosninkų kaime.

1914 – 1918 metai – gana vaisingas kūrybinis laikotarpis.Per tą laiką

skulptorius sukūrė daugiau kaip 30 bareljefų.Daug darbų vėliau buvo

eksponuojama parodose.

A. Aleksandravičiaus kūrybinis braižas susiformavo Vakarų dailės

mokyklų ir vietinių skulptūros tradicijų sąveikoje ir išreiškė

būdingiausias XX a. pradžios skulptūroje vyravusias tendencijas.Kūryboje

persipynė klasikiniam realizmui ir natūralizmui charakteringa stilistika.

Geriausi skulptoriaus darbai yra žuvę, tačiau dalis kūrinių dabar

atstatomi ir vėl sugrįžta į senąsias savo vietas.Naujam gyvenimui keliasi

ir Alytaus mieste 1929 – 1951 metais stovėjusi plastiška ,,Laisvės”

skulptūra.

Lemties ženklas

Parko aikštės, per keletą metų spėjusios prigyti alytiškių širdyse,

rimtį suardė 1934 – ieji metai.Smarkiam pavasariniam žaibui pataikius į

žaibolaidžiu neapsaugotą paminklą, išilgai skilusi skulptūra atitrūko nuo

pagrindo ir nukrito, subyrėdama į smulkiausius gabalėlius. Išliko

nesudužusi tik apatinė jos dalis.

Miesto vadovybė ir visuomenė ėmė rūpintis paminklo atkūrimu.Užsakymas

vėl buvo duotas tam pačiam skulptoriui.

Naujai sukurtas ,,Laivės angelas” nedaug skyrėsi nuo pirmojo

A.Aleksandravičiaus darbo.Kiek ryškiau į akis krito nauja skulptūrai

liedinti panaudota medžiaga – vietoj gipso autorius pasirinko betoną. Nauja

buvo ir tai, jog atkurtasis ,,Angelas” pasisuko daugiau į rytus, Vilniaus

pusėn.

Paminklo atšventinimo iškilmės vyko 1937 metais.Sugrįžus ,,Angelui”

aikštė vėl tapo kultūriniu ir visuomeniniu miesto gyvenimo centru.Net per

karą, išsipildžius blogoms žmonių nuojautoms dėl Lietuvos laisvės

praradimo, ,,Angelas” žadino ateities viltį.

Angelo žūtis

Turėtą prasmę aikštė prarado 1944 metais, įžengus į atkovotą iš

vokiečių Alytų raudonajai armijai. Po ,,Angelo” kojomis atėjūnai ėmė gul-

dyti žuvusius savo kovotojus.Su kiekviena diena apie ,,Laisvės angelą”

rikiavosi vis nauji kauburėliai.

Pasijutę pilnateisiais aikštės šeimininkais, kariškiai ėmėsi ir jos

tvarkymo iniciatyvos.Kukli metalinė tvorelė buvo pakeista teritoriją

ribojančia aukšta gyvatvore abiejose paminklo pusėse iškilo obeliskai,

papuošti raudonąją armiją šlovinančia simbolika ir dedikacijomis.Obeliskus

meistrai stengėsi priderinti prie stovėjusio paminklu, todėl pasirinko

,,Laisvės angelo” postamentui artima forma, laikėsi dydžių proporcijos,

stengėsi paklusti kitoms centrinio statinio charakteristikoms. ,,Angelo”

pagrindo pavyzdžiu obeliskuose buvo įmontuoti metaliniai bareljefai,

vaizdavę kovų II pasauliniame kare momentus.Darbus 1944 metais atliko

vietiniai skulptoriai.

Pačios didžiausios permainos aikštėje vyko 1951 metais.Tada buvo

nutarta ,,Angelą” atskirti nuo tarybinių karių, kaip pasirodė, per klaidą

atgulusių jo pašonėje.

Paminklas griuvo 1951 – ųjų vasaros naktį.Dar ir šiandien sunku

surasti tą galingąjį, kurio parašu buvo nulemtas tūkstančiams žmonių

brangios vietos išniekinimas.

,,Laisvės angelo” vertimo darbai vyko dvi naktis.Pirmąjį vakarą

atsivežta technika nepajėgė įveikti tvirtos paminklo konstrukcijos, todėl

teko pasitraukti nepasiekus tikslu.Po keleto dienų naktiniai aikštės

,,svečiai” sugrįžo, šįkart lydimi jau karinės technikos.Paminklą apjuosė

tvirtais lynais ir su trečiuoju tanko truktelėjimu garsiai ir gailiai

girgždėdama skulptūra krito.Aptrupėjusi, bet taip ir nesubyrėjusi skulptūra

buvo prikabinta prie krovininės mašinos ir nutempta į statybos – remonto

kontoros kiemą – ten nuo karo buvo gili išrausta duobė.Prie duobės atvilko

ir ,,Laisvę”.

Ankstų rytą ėjusieji pro šalį jau nerado ,,Angelo”, bet dar matė

nuolaužų likučius.

Daugiau paminklo vertimo detalių ir naujos aikštės formavimo

smulkmenų paaiškėjo jau atgimusioje Lietuvoje, ėmus rūpintis ,,Laisvės

angelo” atkūrimu.

Laisvės paieškos

,,Laisvės” skulptūros paieškos prasidėjo 1988 – ųjų

rudenį.Iniciatoriai rinko fotonuotraukas, dokumentus, amžininkų

prisiminimus Alytuje, Kaune, Vilniuje.Apklausė šimtus liudininkų, bet

pergalingo ,,Eureka!” vis nesigirgėjo.Netrukus paaiškėjo tik ,,Laisvės”

obelisko likimas, o aptikti pačios statulos pėdsakų taip ir nesisekė.Teko

išgirsti pakankamai prieštaringų vertinimų dėl jos užkasimo prie karinio

komisariato, prie karinio dalinio ar įmetimo Nemunan.

Perspektyviausia, aišku, pasirodė nuomonė tų, kurie minėjo teritoriją

ties Angelų Sargų bažnyčia.Speiguota 1989 – ųjų gruodžio 3 – osios diena

prabėgo entuziastų būreliui kasant ir rausiant įšalusią žemę.Gaila,

kastuvai atsimušdavo tik į plytgalius ir gelžgalius.

Nepavykus surasti skulptūros, pagal turimas ,,Laisvės angelo”

nuotraukas fotogrametiniu būdu vyko paminklo išmatavimų tyrimai.Jų

rezultatais nnaudojosi atkuriantys paminklą dailininkai.

1991metų birželio 14 dieną įvyko kuklus atkurtos skulptūros

pristatymas.Vėliau pradėta paminklo postamento statyba.Vykdant šiuos

darbus, spalio 10 dieną darbininkai rado 1929 metais pamate įbetonuotą

kapsulę su keturiolika senovinių Lietuvos monetų ir paminklo atidengime

dalyvavusių svečių pasirašytu aktu.Ši relikvija perduota kraštotyros

muziejui.1991 metais spalio 24 dieną į naujuosius ,,Laisvės angelo” pamatus

iškilmingai įmūryta kapsulė su pirmosios skulptūros nuolauža ir tekstu:

,,Prikėlęs mus Laisvei, Pergalės Angele, keliesi patsai!”.

Padėjusieji atgimti

Naujai atkurtos ,,Nikės” autorius J.Meškelevičius. Bareljefus,

puošusius paminklo obeliską, atkūrė skulptorius J.Blažaitis.Atkurdamas

,,Laisvės” paminklo bareljefus J.Blažaitis naudojosi fotomedžiaga ir

išlikusia paminkline lenta. Skulptorius puikiai išlaikė A.Aleksandravičiaus

bareljefų formos autentiškumą.

Naudota literatūra

,,Alytaus Laisvės Angelas”

Alytus Leidykla ,,Provincija” 1991