Ana Frank konspektas
Ana Frank
Ana Frank gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, ppo to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank).
Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana.
1942 m. Anos sesuo Margo gavo šaukimą priverstiniam darbui Vokietijoje. Šeimai tai buvo pavojaus signalas. Dėl to Frankai persikraustė į slėptuvę, įrengtą palėpėje už Anos tėvo O.Franko firmos kontoros. Rizikuodami gyvybe jjiems padėjo keli firmos darbuotojai. Vis dėlto 1944 m. besislapstančius žydus kažkas išdavė ir visa šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklą. Ana Frank mirė Bergen-Belzene (Vokietija) 1945 m., nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Iki stovyklos išlaisvinimo buvo likęs tik vienas mėnuo. Tėvas vvienintelis išliko gyvas.
Anos dienoraštis
„Kaip puiku, kad bent galiu užrašyti tai, ką jaučiu ir galvoju; kitaip aš turbūt visiškai uždusčiau“ (Ana Frank). 26 mėnesius, praleistus slėptuvėje, Ana Frank rašė dienoraštį: jame perteikė savo būgštavimus dėl supančio pasaulio grėsmės, su juo dalinosi nuotaikomis, viltimi, mintimis, kilusiomis bręstančios mergaitės galvoje, aprašė slėptuvės žmones, kasdienybę. Skirtingai nei žydų mergaitė, dienoraštis išliko ir 1947 m. buvo publikuotas. Taip išsipildė Anos svajonė. Dienoraštis tapo vienu garsiausių dokumentų, liudijančių apie baisumus, Antrojo pasaulinio karo metais ištikusius žydų tautą. Jis virto knyga, išversta jau į 55 pasaulio kalbas, išleistas apie 25 mln. egz. tiražu. Jos pagrindu kuriami filmai, spektakliai. 1997 m. dienoraštis buvo išverstas ir į lietuvių kalbą.
Kilnojama paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“
Jos pagrindas – Anos Frank ggyvenimo istorija, perpinta liudijimais apie prieškario, nacių diktatūros, pokario įvykius. Pasakojimas gausiai iliustruotas Frankų šeimos nuotraukomis bei kita dokumentine medžiaga. Parodos tikslas – per Frankų šeimos likimą supažindinti visuomenę su holokausto istorija, raginti visus visuomenės narius susimąstyti apie pačias svarbiausias žmogiškąsias vertybes – žmogaus teises ir toleranciją bei prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo. Parodoje pateikiama medžiaga yra aktuali ir šiandienai, ji ypatinga dar ir tuo, kad pritaikyta paaugliams. Parodos pristatymas plačiajai pasaulio visuomenei įvyko 1996 m. Vienoje.
1926:
Vokietijos mieste Frankfurte pprie Maino gimsta Margo Frank, Anos sesuo.
1929:
Frankfurte prie Maino gimsta Ana Frank. (Birželio 12)
1933:
Sunerimęs dėl įvykių Vokietijoje Otto Frankas persikelia i (Rugsėjo 15) Amsterdamą, kur įkuria firma Opekta Werke.
1933:
Edita ir Margo Frank persikelia i Amsterdamą.(Gruodžio 5)
1934:
Ana Frank persikelia i Amsterdamą. (Vasaris)
1934:
Amsterdame Ana Frank pradeda lankyti vaiku darželį.
1940:
Otto Frankas perkelia Opekta Werke i patalpas, esančias (Gruodžio 1) Prinsengracht 263.
1941:
Vokietijos žydams liepiama dėvėti geltona žvaigžde. (Rugsėjo 19)
1941:
Ana Frank ir jos sesuo Margo Amsterdame lanko žydišką vidurinę mokykla. Prieš Olandijos žydus imamasi vis žiauresnių priemonių.
1942:
Franku šeimai, kaip ir kitiems Nyderlandų žydams, liepia (Balandžio 29) nešioti geltona žvaigžde.
1942:
Gimtadienio proga Ana gauna dovanu dienorašti, kuri (birželio 12) pavadina ‘Katyte’. Per kitus du metus šiame dienoraštyje ji aprašys ja supusius įvykius, savo mintis ir jausmus.
1942:
Anos sesuo Margo gauna šaukimą prisistatyti naciams dėl (Liepos 5) deportacijos. Netrukus Franku šeima pasislepia Prinsengracht 263 priestate.
1942:
Slaptavietėje prie Franku šeimos prisijungia van Danu šeima (Liepos 13) (tikra pavarde van Pels).
1942:
Prie besislapstančių prisijungia ponas Duselis (tikras vardas (Lapkričio 16) Fridrichas Pfeferis).
1944:
Paskutinis įrašas Anos Frank dienoraštyje. (Rugpjūčio 1)
1944:
Slaptojo priestato gyventojai išduodami ir suimami žaliosios (Rugpjūčio 5) policijos. Miep Gies stalčiuje paslepia Anos Frank dienorašti tikėdamasi gražinti ji Anai ppo karo.
1944:
Slaptojo priestato gyventojai atgabenami i Vesterborko (Rugpjūčio 8) paskirstymo stovykla.
1944:
Slaptojo priestato gyventojai nugabenami i Aušvico mirties (Rugsėjo 3) stovykla. Tada traukinys iš Vesterborko i Aušvicą išvyko paskutini karta.
1944:
Aušvice žūsta ponas van Danas. (apie rugsėjo 6)
1944:
Aušvico gyventojai užpuola apsauga ir paslapčia įneštais (Spalio 6/7) sprogmenimis susprogdina viena iš keturių krematoriumu.
1944:
Ana, Margo ir ponia van Dan išgabenamos i Bergen-Belzeną. (Lapkritis)
1944:
Neuengamo koncentracijos stovykloje miršta ponas Duselis. (apie gruodžio 20)
1945:
Aušvice iš bado miršta ponia Frank. (apie sausio 6)
1945:
Aušvicas Išvaduojamas. (Sausio 27)
1945:
Sovietu armijai išvadavus Aušvicą, išsigelbsti Oto Frankas. (Sausio 27) Kaip vėliau paaiškėja, jis – vienintelis likęs gyvas Slaptojo Priestato gyventojas. Po Aušvico išlaisvinama daug kitu koncentracijos stovyklų. Išsekinti bado ir nuo ligų po to dar miršta tūkstančiai žmonių. Deja, juos išvadavo per vėlai.
1945:
Bergen-Belzene nuo šiltines ir bado miršta Ana ir Margo (Kovas) Frank. Jų mirtis skiria kelios dienos. Po mėnesio, balandžio 15-taja, šia stovykla išvaduoja britu armija.
1945:
Terezynštate miršta ponia van Dan, o Mauthausene Pieteris (apie gegužės 5) van Danas
1947:
Pirma karta išleidžiamas Anos Frank dienoraštis (sutrumpintas variantas).
1948:
Pasirašoma Pasauline Žmogaus Teisiu Deklaracija. ‘’
1960:
Slaptajame Priestate atidaromas muziejus, kurio tikslas suteikti žinių bei užkirsti kelia nnepakantumui.
