Antanas Vaiciulaitis „Valentina“

1. Įžanga, psl.2

2. Apie autorių, psl.3

3. Apie kūrinį, psl.4

4. Pagr.veikėjai, psl.5, 6

5. Gražiausi posakiai, psl.7

6. Literatūra, psl.8

Tikslai:

– susipažinti su kūriniu “Valentina”;

– perskaityti kūrinį „Valentina“.

Uždaviniai:

– sužinoti apie Antaną Vaičiulaitį;

– supažindinti moksleivius su Antano Vaičiulaičio „Valentina“.

Apie autorių

A.Vaičiulaitis gimė 1906 metais birželio 23 dieną Didžiųjų Šelvių kaime

prie Vilkaviškio. Pradžios mokyklą lankė Vil- kaviškyje. 1919- 1927 m.

mokėsi Vilkaviškio “Žiburio” gim- nazijoje. 1925 m. Krivulėje A.

Vaičiulaitis paskelbė pirmuo- sius savo eilėraščius. 1927m. įįstojo į

Lietuvos universitetą Kaune, kur studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas ir

literatū- ras. Baigęs universitetą trumpą laiką mokytojavo Kauno Jėzuitų

gimnazijoje. 1935- 1938m. gilino prancūzų literatū- ros studijas

Grenoblio universitete ir Sorbonoje. Grįžęs į Kauną, 1938- 1940m.

A.Vaičiulaitis Eltoje ir Teologijo- Filo- sofijos fakulitete dėstė

naujosios lietuvių literatūros kursą, savo akiratį plėtė dažnomis

kelionėmis po Europą. 1940m. A. Vaičiulaitis pradėjo dirbti Lietuvos

diplomatinėje tarny- boje, Lietuvos ambasadoje Romoje. Po kiek laiko jam

teko emigruoti į JAV. 1941- 1945m. dėstė MMarianapolio kolegijo- je

lietuvių kalbą.1943 m. stojo į JAV karo tarnybą, tačiau dėl sveikatos

buvo paleistas į atsargą. 1945- 1947m. redaga- vo Ameriką, 1947- 1951m.

dėstė prancūzų kalbą Scrantono universitete. Nuo 1951m. A. Vaičiulaitis

perėjo dibti į JAV Informacijos tarnybą, įį Amerikos Balso lietuviškąjį

skyrių ir persikėlė gyventi į Vašingtoną.

A. Vaičiulaitis mirė 1992 metais.

Apie kūrinį

A.Vaičiulaičio vienintelis romanas „Valentina“ buvo išleistas

1936m. Šis romanas laimėjo „Sakalo“ leidyklos premiją.

„Valentina“ – tai subtilios meilės istorija, savo gamtiniu fonu

ir impresionistiniu vaizdavimo būdu artimas I.Šeiniaus „Kupreliui“.

Romane nėra aiškiai apibrėžtos vietos ir laiko. Veiksmo vieta –

Kirbynės bažnytkaimis – tai ne geografinė vieta, o tik literatūrinis

fonas. Laikotarpio (diktatūrinio rėžimo laikai nepriklausomoje

Lietuvoje) bruožai kūrinyje neanalizuojami. Šis atsitraukimas nuo

konkrečios vietos ir apibrėžto laiko romane laikytini ne silpnybe,

bet psichologinės tikrovės perkėlimu į idealesnę estetinę plotmę.

Toji psichologinė tikrovė – pirmosios jaunuolių meilės išsiskleidimas

ir jos žuvimas – ir yra tie elementai, dėl kurių „Valentina“

nesensta. Romane AA.Vaičiulaitis parodo jaunuolių vidaus pasaulio

grožį, žavisi Lietuvos gamta.

Nors autorius ir išlaiko distanciją tarp savęs ir herojų-

pasakoja trečiojo asmens vardu, bet gana dažnai susilieja su

pagrindinių veikėjų mąstysena ir jausena.

„Valentina“ – tai vienas iškiliausių estetinio realizmo kūrinių

lietuvių literatūroje. Jis turi vietą mūsų literatūroje kaip savita

tų laikų pasaulinės srovės – modernizmo apraiška.

Pagrindiniai veikėjai

Antanas

Abu herojai, Antanas ir Valentina -jautrūs, viens kitą supranta

iš menkiausio judesio ar žvilgsnio, abu turi savąją pasaulio

sampratą.Antanas VValentiną mato ne tokią, kokia ji yra, o tokią,

kokią pats nori matyti. Jis turi susikūręs vyro ir moters santykių

idealą, tačiau pirmenybė teikiama vyrams, jo siekimai egoistiški,

sprendimai racionalūs. Bet tai tarsi šydas: viduje Antanas yra

drovus, jautrus, geras jaunuolis, pamilęs jaunąją Valentiną. Mėgo

kurti eiles, ypatingai mylėjo gamtą. Joje jis rasdavo paguodą,

prieglobstį, nusira- minimą. Taip pat be galo mėgo muziką: „.muzika

mane panardina kaip baltai apsitaškiusi marių vilnis: su džiaugsmu aš

bėgu į ją, nardau ir esu laimingas.“

Valentina

Valentina- tikras gamtos kūdikis, gerumo įsikūnijimas. Ji- graži,

darbšti, daili mergina. Turėjo šviesius plaukus, dideles mėlynas akis,

riestą nosį bei apvalų veidą. Antaną ypač žavė- jo Valentinos švelnus,

gražus balsas.Valentina, kaip ir Anta- nas labai mylėjo gamtą bei muziką.

Ji pažinojo kiekvieną Kirbynės bažnytkaimio vietovę. Kiekvienas miškas,

giria ir kloniai buvo jai labai artimi, kėlė įvairius prisiminimus,

įvairias, gražias vaikystės akimirkas. Štrausas, Šubertas buvo mylimiausi

jos kompozitoriai. Tačiau Valentina buvo labai pasiaukojanti. Jai ypatingai

rūpėjo tėvų bei artimųjų gerovė. Juk ne iš gero ji pažadėjo tekėti už

inžinieriaus Modesto. Jeigu ne didelė jos tėvų skola jaunajam inžinieriui,

Valentina net nebūtų žiūrėjus į Modestą. Galbūt ir Valentinos bei Antano

meilė nebūtų baigusis tragiškai.

Gražiausi posakiai

– „Iš girios viršūnių kilo gūburiuota debesio galva.“psl. 711;

– „Dūmas- geras draugas, yypač jei dar vienas esi.“psl. 714;

– „Švendrai budo iš miego ir šnarėjo.“psl. 714;

– „.šėrė jį lyg kregždė savo mažylius.“psl. 715;

– „Šaukia kaip dangaus angelai.“psl. 719;

– „.šiltas jos kvėpavimas slydo jam ant kaklo.“psl. 725;

– „.žiūrėjo raudona kaip aguona.“psl.729;

– „Mes dabar kaip meškinai, iškopinėję bites“psl. 732;

– „Kiekvienas jos žingsnis- ištisa muzika!..“psl. 737;

– „.kaip švino luitą metu šį klausimą į tavo sielą, nes noriu žinoti,

kaip gili jinai.“psl. 738;

– „.žilo debesio draugė.“psl. 750;

– „Sidabrinis varpelių balsas.“psl. 751;

– „Kai žmogus per daug įsigalvoji apie savo vargą, tai jis išauga kaip

kalnas.“psl. 752;

– „Lygiu tarsi suledėjusiu paviršium čiuožė valtys.“psl. 754.

Literatūra

– Lietuvių literatūros skaitiniai,V., 2000 m. psl. 711- 758;

– Antanas Vaičiulaitis „Tavo veido šviesa“, V., 1989 m.