Ar galima išvengti konfliktų su tėvais.

Ar galima išvengti konfliktų su tėvais?

Konfliktas – tai priešprieša bent tarp dviejų žmonių, skirtingai suvokiančių tikslus, jų siekimo būdus. Tai yra priešingų, nesuderinamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis stiprius, nemalonius išgyvenimus. Tačiau konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis.

Dažno paauglio problema – konfliktai su tėvais. Tėvų ir vaikų konfliktas bei tarpusavio supratimo ir bendravimo stoka egzistavo nuo pat žmonijos kultūros ir civilizacijos pradžios. Jis visada komplikuodavo jaunesniųjų ir vyresniųjų santykius. Tokio konflikto neįžvelgtume nebent pirmykštėse, barbarišką, laukinį ar kitaip suvaržytą ggyvenimą gyvenančiose gentyse. Taigi turime pagrindo teigti, kad tėvų ir vaikų konfliktas bei tarpusavio supratimo stoka atsirado ir rutuliuojasi kartu su civilizacija, kartu su tam tikromis besiplėtojančiomis žmogaus pažiūrų ir elgesio laisvėmis. Kuo laisvesnė, demokratiškesnė visuomenė ir kuo intensyviau vystosi bendroji kultūra, tuo tas konfliktas gali būti ryškesnis.

Paauglių pasaulis tarsi kirpėjo žirklėmis sukarpytas, padalytas, suplanuotas, į šį pasaulį suaugusiems įsiterpti su savo nuomone, pozicija beveik neįmanoma. Dažnai paauglys pasijaučia suaugusiu žmogumi, kuris, pasak jų, yra savarankiškas, nekontroliuojamas, nevaržomas ir pan. PPasijutęs jau nebe vaikas, paauglys dažnai ima maištauti, prieštaringai žiūri į tėvų draudimus, pavyzdžiui, grįžti iki tam tikro laiko ar pan. Paauglys ne tik protestuoja prieš visokius suvaržymą, bet ir pretenduoja savarankiškai spręsti, kada, kur, kiek ir su kuo eiti ppasivaikščioti, kada mokytis pamokas, ką skaityti, kaip šukuotis, ką vilktis, kaip elgtis, ir kt. Jam augant, visa tai ryškėja: paauglys tarytum iš principo nutaria neklausyti.

Tėvai į tokį paauglio maištą reaguoja priešiškai, imasi visokiausių priemonių (baudžia namų areštu, varžo vaiko laisvę ir kt. ). Dažnai tėvai nenori pripažinti, kad jų vaikas nebėra tas mažas vaikutis, kurį reikia sūpuoti ant rankų, saugoti ir pan. Jie nenori pripažinti, kad jų vaikas pereina į suaugusio žmogaus pasaulį.

Kiekvienas paauglys turėtų žinoti, kad tėvai niekada nenori savo vaikui bloga. Jie visada linki ko geriausio, tačiau tėvai turėtų suprasti, kad jų vaikas nebus visada mažylis, kuriam reikia begalinio rūpesčio. Santykiai su paaugliu būtinai turi būti darnūs, nes kaip tik šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi svarbūs moraliniai bbei estetiniai vaizdiniai ir požiūris į svarbius gyvenimo klausimus, klostosi ateities tikslai ir planai.