Ar įteisinti dvigubą pilietybę

Pasaulyje nėra ir niekada nebuvo vieningų standartų nusakančių kas yra pilietybė. Kiekviena valstybė suvokia ir traktuoja pilietybę gana skirtingai. Kiekviena valstybė pati nusprendžia ką ji laiko savo piliečiais ir pagal kokius kriterijus. Būti piliečiu man reiškia palaikyti pastovų ryšį su valstybe. Kitaip sakant dalyvauti jos veikloje, diskusijose bei rinkimuose.

Prieš pradedant svarstyti dvigubos pilietybės problemą, pirmiausia reikia suvokti, kas iš tikrųjų ji yra. Kada žmogus yra užsienio šalies pilietis, o tuo pačiu metu ir Lietuvos, tai yra sakoma, kad jis turi ddvigubą pilietybę. Jis gali naudotis abiejų valstybių teisėmis ir privilegijomis. Tačiau, nepaisant tų privilegijų, pasaulyje dominuoja vienos pilietybės principas.

Dvigubą pilietybę verta įteisinti, kadangi taip būtų geriau užsienyje gimusiems vaikams. Jų pilietybės problema yra praktiškai neišsprendžiama. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose gimę lietuvių vaikai negalės gauti Lietuvos pilietybės, nes privalės atsisakyti Amerikos pilietybės, o to padaryti negalės, nes – nepilnamečiai. Tai lyg užburtas ratas. Negi Lietuva tokia turtinga gyventojais, kad jai jau nebesvarbu, ar tauta grįš į Tėvynę? Negalima rizikuoti prarasti išeivijos llietuvius, kadangi jau ir taip Lietuvoje vyksta demografijos procesas. Jei tai tęsis ir toliau, tai po keleto amžių, neliks, kas gyventų Lietuvoje. O jei neliks gyventojų, tai neliks ir valstybės.

Dvigubos pilietybės įteisinimas taip pat būtų naudingas daug keliaujantiems žmonėms ir vverslininkams. Pastariesiems tai būtų lyg gimtadienio dovana, kadangi jie galėtų praplėsti savo verslą ir nevaržomai kurti naujas verslo perspektyvas, pasinaudojant dvigubos pilietybės privalumais. Žmonėms, kurie dažnai migruoja tarp kelių valstybių, taip pat būtų geriau. Nei vienoje, nei kitoje šalyje jie nebūtų užsieniečiais, todėl galėtų gyventi nevaržomi įstatymų, kurie yra taikomi atvykėliams.

Didžiausią problemą dėl dvigubos pilietybės kelia emigravę lietuviai ir trečiosios bangos emigrantai. Gyvendami svečiose šalyse jie yra užsieniečiai, todėl negali naudotis tos valstybės teikiamomis privilegijomis, nebent taps jos piliečiais. Tačiau jei atsisakys savo gimtosios pilietybės, tada grįžę į Lietuvą bus užsieniečiais. Visa ši sistema labai prastai išvystyta, todėl bet kokiu atveju nukrypsta paprastų žmonių nenaudai. Žmonės, gyvenantys išeivijoje, stengiasi išlaikyti pilietybę, tautybę, ir staiga jiems pasakoma, kad jie nebėra piliečiais ttos valstybės, kurioje gimė. Mane toks įvykis sugniuždytų. Jausčiausi išduotas, paliktas likimo valiai. Žmogus, sužinojęs tokią žinią, greičiausiai net negrįžtų į savo gimtinę. Todėl turėdami dvigubą pilietybę emigravę lietuviai jaustūsi daug saugesni visais atžvilgiais.

Taip pat verta žinoti, kad iš tikrųjų dviguba pilietybė nėra uždrausta. Yra ne vienas lietuvis, turintis, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos pilietybes. Tiesa yra ta, kad dvigubą pilietybę pagal Lietuvos Respublikos konstituciją galima įgyti dviem atvejais: Prezidento dekretu ir užsienyje gimusiems lietuvių vaikams, jeigu jie to ppageidauja. Tačiau tai labai siauras asmenų ratas, kurio praplėtimas yra būtinas. Žmonės keliauja į užsienio šalis daug dažniau, negu atrodo. Atsižvelgiant į surinktus duomenis yra apie pusę milijono Lietuvos piliečių, kurie duonos kąsnio ieško svetur. Jei nebus imtasi jokių veiksmų yra didelė tikimybė netekti didžiosios dalies išeivių per ateinančius dešimt metų. Prarasti tiek gyventojų būtų skaudi pamoka visai Lietuvos visuomenei.

Tačiau dvigubos pilietybės įteisinimas taip pat turi ir neigiamų aspektų. Jos įteisinimas yra glaudžiai susijęs su ekonominiais interesais. Užsieniečiai mielai norėtų gauti antrąją – Lietuvos pilietybę, kadangi tuomet galėtų nesunkiai susigrąžinti turtą, kuris priklausė ankstesnėms jų šeimų kartoms. O lietuvai prarasti jį be abejo nesinori.

Taip pat daug diskusijų kelia žemės pirkimo problema. Jeigu užsienio pilietis gautų antrąją – Lietuvos pilietybę, tai pagal įstatymus jis galetų be vargo pirkti žemės sklypus Lietuvos Respublikos Teritorijoje. Žinoma, to nesinori, kadangi Lietuva yra ir taip yra mažytė valstybė, o jei dar būtų pradėta dalinti žemė užsėniečiams, tai lauktų katastrofa.

Įteisinti ar ne dvigubą pilietybę yra labai sudėtingas klausimas. Visuomenė turi plačiau ir atviriau diskutuoti, kas bus Lietuvos piliečiai. Ar tie, kurie gyvena, dirba ir moka mokesčius Lietuvos valstybei, ar tie, kurie nori Lietuvos pilietybės kaip antrosios, kaip atsarginės, kad būtų patogiau keliauti po pasaulį ar tvarkyti rrestitucijos reikalus. Manau netolimoje ateityje ši problema bus išspręsta ir dviguba pilietybė bus įteisinta. Žinoma, jos panaudojimas ekonominiais tikslais, turėtų būti apribotas įstatymais. Belieka tik laukti, kol bus vieningai nuspręsta įteisinti dvigubą pilietybę.