autoriai

Autorių špera

A.Vaiciulaitis-didysis lietuviu literaturos estetas,poetinio realizmo atstovas,neoromantikas.vertybe-gamtos grozis.jam nerupi kasd. buitis,demesys sutelktas i didziuosius buties klausimus.gilinasi i veikeju jausmus,ju santyki su gamta.Romanas valentina-kurinys apie tragiska,neissipildziuse meile.

R.Granauskas-XXa.antros puses liet.lit.rasytojas.Svarbiausia kurybos tema-senasis Liet.kaimas,jo vertybiu nykimas,jaunosios kartos degradavimas.Rysys tarp kartu.demesys senam zmogui.

V.Macernis-filosofines lyrikos kurejas,sprendes zmogaus buties prasmes klausimus,gilinesis i zmog.pastangas dvasiskai tobuleti.kupinas nuojautu,regejimu,teigiantis pazinima,moralini tyruma.jo kuryba sviecia zmogiskumo,meiles,gerio,gyvenimo prasmes sviesa.suvoke filosof.buvimo,nebuvimo,amzinybes,mirties matais.

A.Skema-liet.prozininkas,modernistas.tragiskas.budinga ironija.dangstymasis po ironijos kauke isduoda autoriaus nora paslepti jautria,humaniska siela.intelektualinis-psichologinis romanas,parasytas”samones srauto”forma bei atskleides sunku,kupina praradimu,skausmo paties autoriaus gyvenima.

H.Radauskas-XXa.vid.moderniosios poezijos kurejas,kuriam ssvarbiausia grozis ir estetika.Pagrindinis tikslas-nupiesti grazu vaizda.poezijos tema-pati kuryba ir jos prasme.individualus rasymo budas,todel eil.nepriskiriami nei vienai lit.srovei.pasaulis ziaurus,gresmingas,priesiskas zmogui,atsiriboti padeda kuryba,menas.

J.Biliunas-XXa.rasytojas humanistas,auksciausia vertybe zmogiskumas.uzjaute kencianti zmog.Pirmasis liet.lit. iskele zmogaus vidini pasauli i pirma vaizdavimo plana ir nuosirdzia meile susilde sukurtu zmoniu paveikslus.Savitas blogio supratimas,naujai traktuojamos dvasines vertybes, o ypac ju stoka gyvenime suteike jo prozai nepakartojamu bruozu.ypac svarbus egzistencinis zmogaus trapumas.

J.Vaiciunaite-autentiska miesto,jo meno,kulturos,architekturos isugdyta kureja.kuryboje jauciamas gamtos artejimas,gamtos ivaizdziu gausejimas.Gamta ir kultura susijungia.Sie salyciai idomus saviti.svarbus istoriniai zmones,istorija.

J.Marcinkevicius-dramatiskos prigimties,gyvenimo vvisumos poetas.Filosofini pagrinda kurybos visumai sudaro svarbios moralines atramos:tevyne,meile,zeme,gamta,kalba..Visa kuryba yra tautos likimo apmastymas.kalba ir kultura suvokiama kaip salyga islikti tautai.

A.Marcenas-petas.kuryboje breziama ryski riba tarp meno ir tikroves,tarp buities ir buties,stengiamasi pasitraukti i dvasiniu vertybiu sfera.Menas,menininka,laisves ideja yra pasipriesinimo kasdienybei fforma.isryskeja vienatves tema.miesto kulturos suformuotas asmuo,itvirtinantis savo egzistencija ne gamtos reiskiniu,bet zmogaus vertybiu sistemoje.

J.Aputis-tesia lyrines prozos trad.Rasytojas vienas pirmuju prabilo apie senosios kartos dvasinius rupescius.Zmogiskumas ir dvasingumas laikomi svarbiausiomis vertybemis,kurias butina perduoti kartoms ir apginti nuo smurto.Novelese stiprus egzistencinio ir istorinio laiko pojutis,glaudus rysys su praeitimi ir kelias i humanizmo virsune.

Maironis-Siuolaikines poezijos pradininkas,vienas zymiausiu lietuviu oratorinio eilerascio kureju.Jis sukure pakyleta,tauru bei idealizuota kalbejima apie tevyne,praeiti.Praeitis – tai,ka butina,verta atsiminti,ko jau nebera,bet kas sudaro visa tautos patyrima.Budamas romantiku, jis idealizuoja praeiti,sureiksmina meile tevynei.demesys krastovaizdzio poetikai.

B.Sruoga-prozininkas.svarbiausias kurinys”dievu miskas”memuaru knyga pasizyminti ypatingu savitumu,unikalumu.grozines prozos kurinys.pagristas patirtimi.

A.Škėma – rašytojas modernistas. Jo kūriniams būdingas dangstymasis po ironijos kauke,

po kuria slepiasi ir pats, norėdamas palėpti jautrią, humanistinę sielą . Jo kūriniams būdingas

autobiografiškumas. Romane “ Balta Drobulė ““ rašytojas atskleidžia savo sunkų emigranto

gyvenimą JAV. Įprastinės intrigos Škėmai nereikia, nes jis vaizduoja žmogaus vidinės būsenos

raidą, nesiremdamas logiška įvykių grandine ir išviršiniu veiksmu

V. Mačernis – talentingas poetas, svarstęs žmogaus būties prasmę. Jis – klausiantis poetas.

Jo kūryba šviečia žmogiškumo, meilės, gyvenimo prasmės šviesa. Poeto lyrika pradėta kaip

neoromantizmo tąsa, toliau tolsta nuo neoromantinės tradicijos ir tampa humanistine filosofine

lyrika. “ Vizijos “ – tai filosofinių eilėraščių ciklas. Jų savitumas – tai laisva forma, išsiliejanti

netaisyklingu eiliavimu ir šis ciklas yra vienitelis užbaigtas.

H. Radauskas –– rašytojas estetas. Jo negalima priskirti nei vienai literatūros šakai nors ir

pradžioje galėtų būti neoromantikas. H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks,kaip kiti.

Jis siekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku

priskirti konkrečiai srovei. H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika

A.Vaičiulaitis – A.Vaičiulaitis buvo plačiai žinomas kaip modernios ,bet kartu dvasiškai

paprastos , elegantiškos prozos kūrėjas, įžvalgus kritikas , talentingas vertėjas. Studijų metais

galutinai susiformavo A.Vaičiulaičio pasaulėžiūra , subrendo jo estetinis pažiūros ir skoniai.

Pagrindinis A.Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus ir pastovius dalykus ,

nuvalytus nuo laiko apnašų , išgrynintus ir patikrintus. Tai pasakytina ir apie moralines ,dvasines

vertybes – meilę ,supratingumą , užuojautą , toleranciją , tikėjimą geraisiais žmogaus pradais ir

apie patį rašymo būdą – aiškų , skaidrų , elegantišką stilių. A.Vaičiulaičio proza nuskaidrinta

tauraus humanizmo , paženklinta subtilaus psichologizmo. Kūrybai būdingas estetiškumas ,

stiliaus sklandumas , bendražmogiškos problemos , universalumas , lengvumas.