Barbarizmai transporto vadybos kalboje

Kalbos kultūros ir specialybės kalbos

namų užduotis

Priėmė: lekt. L. Rutkienė

Vilnius, 2004

Kas yra barbarizmai?

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.

Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kkaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių, iš lenkų. Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu. Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų. Viena kita germanybė galbūt atėjo per slavus.

Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų ttoleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių), tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie. Ar reikia žodžio sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau prigijusį tarptautinį žodį mecenatas (meno rėmėjas)? Ar reikia žodžių menedžmentas, menedžeris, jeigu jjau prieškario Lietuvoje buvo sukurtas trumpas skambus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas neblogas naujadaras vadybininkas.

Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmas gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausi barbarizmai yra daiktavardžiai. Iš kaimynų į Lietuvą patekęs koks buities daiktas, drabužis, apavas, valgis dažniausiai atsinešė ir svetimą pavadinimą, kur kas mažiau barbarizmų būdvardžių ir jų vedinių, yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių. Šiek tiek barbarizmų yra įvairių nekaitomų žodžių: apart (= be, kartais išskyrus), jaunimo ypač mėgstamas jo (= taip), nu (=na), vot, ot (= štai).

Barbarizmų keitimas. Barbarizmai labai kenkia kalbos grynumui, yra ryškios klaidos. Kad žodis barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai. Dažniausiai savų lietuviškų pakaitų randama tarmėse: šitaip pečius pakeistas krosnimi (nors tarmėse krosnis – tai tik iš aakmenų sukrauta, paprastai pirtyse), rasoda – pasodai ar daigai, pančeka – kojinė. Kartais aiški slavybė pakeista mažiau žinoma germanybe, kuri tapo norminiu žodžiu: dūda – trimitas. Trūkstamą barbarizmo pakaitą sukurdavo ir kalbininkai: pavyzdžiui, labai greitai prigijo Jono Jablonskio pasiūlytas puikus naujadaras degtukas vietoj kadaise vartoto barbarizmo sierčikas. Ypač daug barbarizmų buvo pašalinta bendrinės kalbos kūrimo metu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Prasidėjus sovietmečiui, plūstelėjo barbarizmų iš rusų kalbos. Ne į visus iš karto buvo atkreiptas dėmesys, todėl jie ppaplito, pasiekė net tarmes, o kai barbarizmas įsigali, jį pakeisti sunku. Ir dabar ne iš karto pasiūlomas pakaitas kokiai plintančiai spaudos populiarinamai anglybei. Ne visada pasiūlytieji barbarizmų pakaitai būna vykę – kartais tenka juos keisti. Aiškius, tikslius, pakankamai trumpus barbarizmų pakaitus visuomenė mielai priima. Daugelis lietuvių rašydami arba viešai kalbėdami barbarizmų vengia, nes juos pakankamai pažįsta ir vertina kaip neabejotinus kalbos teršalus, o kiek dažniau pavartoja tik buityje – arba iš įpratimo, arba kad barbarizmas kartais trumpesnis, patogesnis. Dėl tam tikrų priežasčių atkakliau laikosi tik kelios barbarizmų grupelės.

Barbarizmų pavartojimo priežastys yra šios:

vartotojas neįtaria, jog tai barbarizmas, arba daug kam nekyla mintis, kad tie žodžiai yra nelietuviški;

nelabai žino, kuo pakeisti. Ypač dažnai nežinoma, kuo pakeisti naujausius Vakarų kalbų skolinius, todėl svarbu kuo greičiau sukurti jų pakaitus;

dėl barbarizmo pakaito dar nėra galutinai sutarę patys kalbininkai arba jų pasiūlyti pakaitai dviprasmiški. Dažnai kelis barbarizmus bandoma pakeisti vienu lietuvišku žodžiu, tačiau taip labai netiksliai nusakomi daiktai, todėl žmonės toliau naudoja barbarizmus. Negalima kelių barbarizmų keisti vienu. Kartais nelabai sutariama, ar svetimos kalbos žodį iš viso taisyti;

barbarizmais kai kas be reikalo bando gyvinti, individualizuoti savo kalbą, nemaža vadinamųjų madingų žargoniškų barbarizmų, pavyzdžiui: pravalas, čiotkas ar pan., vartoja nekūrybingi, nepajėgiantys sugalvoti ką savita jaunuoliai;

barbarizmų pasitaiko ir ššių dienų raštuose, o tai irgi klaidina.

Kai kurie barbarizmai (surėdyti, parėdymas, aprėdai.) nėra grynieji, o daliniai – juose ryškūs ir lietuviški elementai. Tokius žodžius įprasta vadinti hibridais. Taigi hibridai yra žodžiai mišrūnai. Juose yra ir savų, ir svetimų elementų, t.y. reikšminių žodžio dalių. Hibridų būna vartotinų ir nevartotinų. Vartotini tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalboje įteisintų tarptautinių žodžių elementų. Dažniausiai imamas tarptautinio žodžio kamienas ir pridedama lietuviškų priešdėlių, priesagų: aktyvumas, organizavimas, sisteminis, sistemingas ir panašiai. Rečiau prie savo kamieno pridedama tarptautinė priesaga, pvz.: dantistas, arba priešdėlį atstojantis tarptautinis elementas, pvz.: antidalelė, kontržvalgyba. Kartais vienas kamienas lietuviškas, kitas – tarptautinis: šviesoforas; ultragarsas.

Barbarizmams artimiausi tie hibridai, kurių šaknis (kartais ir visas kamienas) yra barbarizmo, o lietuviškas tik priešdėlis ar priesaga. Kartais pasitaiko ir hibridinių dūrinių; viena šaknis sava, kita – barbarizmo.

Yra hibridų su svetimu priešdėliu, ypač da-: dabaigti (= baigti, pabaigti), o dar daugiau jų būna su svetimomis priesagomis, ypač -avas, -avoti, -ka: smėliavas, -a (= smėlinis, -ė; smėlio spalvos), žiemavoti (= žiemoti), kaimynka (= kaimynė), nors visų čia pateiktų žodžių šaknys yra savos, lietuviškos.

Netinkami vartojimui žodžiai:

Barabanas Rato būgnas

Forsunkė Purkštukas

Gilzė Įvorė

Sponsorystė Parama, rėmimas

sponsorius Rėmėjas

Parkingas Aikštelė (automobilių)

Imobilaizeris Imobilizatorius, fiksatorius, (vairo) įtvaras

Autodetailingas Automobilių apdaila, automobilių puošyba

Žgutas Varžtis

Tormozas Stabdis

Tormozuoti Stabdyti

Špalai Pabėgiai

Šniūras Virvė

Štanga žarna

Konusinis Kūginis

Konusas Kūgis

Klapanas Vožtuvas

Gvintuoti Sriegti

Gvintas Sriegis

Fara Žibintas

Ermidelis Triukšmas

Išmiega Mato dydis

Dratinis Vielinis

Drata Viela

Benzokolonėlė Degalinė, benzino kolonėlė

Balkis Sija

Babina Ritė

Arenduoti Nuomoti

Arenda Nuoma

Klaponas Vožtuvas

Zakliopkė Kniedė

Moldingas Automobilio durelių apdailos juosta

Gazas Akseleratorius

Ručmykas Rankinis stabdis

Pjūklas Krumpliastiebis

Bardačiokas Dėtuvė

Šaiba Tarpinė

Gaika Veržlė

Muterka Veržlė

Šarnyras Lankstas

Soldatikas Plunžeris

Lomikas Laužtuvas

Džoistikas Vairalazdė

Dusliarkė Kibirkščių slopintuvas

Lietnykas Lengvo lydinio ratlankis

Kalpokai Ratų diskai

Trosas Lynas

Podveskė Pakaba

Fara Žibintas

Kapotas Variklio dangtis

Provodkė Instaliacija

Dvornikai Valytuvai

Blizgavykai Purvasaugiai

Padjomnikai Langų keltuvai

Kondišinas Oro kondicionierius

Bagažnikas Bagažinė

Domkratas Keltuvas

Prakladkė Tarpinė

Stopas Avarinis STOP ženklas

Sediškės Sėdynės

Rešotka Grotelės

Ventilis Vožtuvas

Tepovozas Šilumvežis

Strelka Iešmas

Relsai Bėgiai

Tamožnia Muitinė

Tamižnikai Muitinės pareigūnai

Dosylka Papildomi važtos dokumentai

Mausas Kompiuterio pelė

Baronka Automobilio vairas

Zapaskė Atsarginis ratas

Atviortkė Atsuktuvas

Frikcija Trintis

Kampoudavimas

Įrenginių galimybių sudėjimas

Menedžeris Vadybininkas

Tosolas Aušinimo skystis

Begunokas Paskirstymo velenėlis

Pečiukas Krosnelė

Svičas Jungiklis

Elektryčka Elektrinis traukinys

Interkuleris Oro šaldytuvas

Tačka Automobilis

Trulikas Vielabraukis

Turbina Oro slėgtuvas

Išvados

Ypač daug barbarizmų sutinkame techninėje kalboje. Drįstu teigti, jog žmonės, dirbantys transporto srityje dar ilgai vartos barbarizmus. Pavyzdžiui – geležinkelių transporte dirba labai daug rusakalbių žmonių, kuriems barbarizmai – mielesni už lietuviškus žodžius. Vis dažniau įvairių specializacijų vadybininkų kalboje galima išgirsti žodžių, „„pasiskolintų“ iš anglų , vakarų Europos šalių žodynų, kadangi didžioji literatūros dalis yra anglų kalba arba verčiant vadybos vadovėlius dažnai paliekami originalūs dalykų pavadinimai, kas klaidina skaitytojus ir neleidžia pilnai įsigilinti į tą mokslo sritį, stabdo vadybos pažangą Lietuvoje.Automobilių transporto srity dirbančių žmonių, kaip ir geležinkelininkų kalboje, dažnai galime išgirsti dar nuo sovietinių laikų likusių barbarizmų. Manau, praeis dar daug laiko, kol transporte neliks svetimų žodžių, kol bus vartojami tik lietuviški terminai, apibūdinimai, pavadinimai.