BENDROJO RAŠTINGUMO TIKRINIMO BAIGIANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

KALBINIO RAŠTINGUMO

PROGRAMA

BENDROJO KALBINIO RAŠTINGUMO TIKRINIMAS, BAIGAINT

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

1. Įvadas

Pagrindinio ugdymo tikslai bendrojo lavinimo mokykloje susiję su bendrųjų asmeninių, socialinių, pažinimo ir kultūrinės kompetencijos ugdymu. Kompetenciją sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, lemianti asmens galimybes tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, patirti sėkmę. Kultūrinės kompetencijos dalis yra komunikacinė kompetencija, susijusi su kalbiniu ir informaciniu raštingumu.

Kalbinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą, padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei bbrandai, plėtoja kūrybines galias, formuoja kritinį mąstymą.

Kalbinis raštingumas yra esminė komunikacinės kompetencijos grandis, todėl pagrindinio ugdymo programoje jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Kalbinis raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas suprasti skaitomą ar klausomą tekstą ir kurti tekstą raštu bei žodžiu.

Bendrojo kalbinio raštingumo patikrinimo programa atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose suformuotas pagrindines nuostatas ir remiasi bendrojo kalbinio raštingumo suvokimu.

Skirtini trys vienas kitą papildantys raštingumo lygmenys:

· bazinis kalbinis raštingumas – gebėjimas skaityti ir suprasti tekstą, taisyklingai kalbėti ir rrašyti;

· funkcinis kalbinis raštingumas – gebėjimas tinkamai vartoti sakytinę bei rašytinę kalbą, atsižvelgiant į situaciją (adresatą, paskirtį, intencijas ir kt.);

· kritinis kalbinis raštingumas – gebėjimas analizuoti, vertinti bei kurti įvairius rašytinius bei sakytinius tekstus.

Bendrojo kalbinio raštingumo tikrinimas baigiant pagrindinio ugdymo programą visose mmokyklose vykdomas lietuvių kalba,

2. Tikrinimo tikslai

Kalbinio raštingumo tikrinimu siekiama:

· įvertinti mokinių kalbinį raštingumą;

· sudaryti sąlygas mokykloms analizuoti kalbinio raštingumo ugdymo efektyvumą ir pasiekimus;

· pateikti suinteresuotoms pusėms informaciją apie kalbinio raštingumo rezultatus.

3. Tikrinimo uždaviniai

Kalbinio raštingumo uždaviniai tiesiogiai susiję su tikslais ir yra šie:

· nustatyti ir fiksuoti mokinių gebėjimus taikyti kalbinio ugdymo procese įgytas žinias;

· apdoroti ir interpretuoti kalbinio raštingumo tikrinimo rezultatus, jais remiantis koreguoti ugdymo turinį ir procesą;

· padėti mokiniams, įvertinus savo pasiekimus, apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar profesijos pasirinkimo.

4. Tikrinimo struktūra

4.1. Kalbinio raštingumo tikrinimo, baigiant pagrindinio ugdymo programą, užduotys rengiamos centralizuotai. Tikrinimą sudaro dvi dalys: dalis žodžiu ir dalis raštu. Tikrinimo dalis žodžiu organizuojama kaip kalbėjimo įskaita (toliau tekste – įskaita), o dalis raštu organizuojama kaip testas (toliau tekste – testas).

4.2. Įskaitos trukmė vienam mokiniui – 330 minučių; iš jų 20 minučių – pasiruošti, 10 minučių – atsakinėti: iki 5 minučių kalbėti (monologas) ir iki 5 minučių atsakyti į pašnekovo klausimus (dialogas).

4.3. Testą sudaro dvi dalys:

· skaitomų verbalinių ir neverbalinių tekstų suvokimo užduotys;

· rašymo / teksto kūrimo užduotys.

4.3.1. Testo trukmė – 2 val. (120 min.).

5. Tikrinami gebėjimai

5.1. Įskaita tikrinami ir vertinami mokinio gebėjimai:

· žodžiu kurti tinkamos apimties tekstą aktualia socialine kultūrine tema, atsižvelgiant į kalbėjimo tikslą ir adresatą;

· laisvai, sklandžiai, taisyklinga kalba reikšti mintis, bendrauti su pašnekovu;

· atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, ppasirinkti ir vartoti tinkamą žodyną, kitas kalbinės raiškos priemones;

· tikslingai naudotis prieinama informacija ir asmenine patirtimi, įvairiomis viešojo kalbėjimo ir kompensavimo strategijomis.

5.2. Testu tikrinami ir vertinami mokinio skaitymo ir rašymo gebėjimai.

5.2.1. Skaitymo gebėjimai:

· suprasti skaitomų tekstų temą, pagrindinę mintį, keliamas problemas;

· suvokti bei vertinti skaitomų tekstų turinį, raišką, kontekstą, naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi;

· rasti tekste reikiamą informaciją, ją nagrinėti, atrinkti, vertinti, sieti, apibendrinti;

· daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti;

· perfrazuoti teksto mintis savais žodžiais;

· tikslingai naudotis įvairiomis skaitymo ir kompensavimo strategijomis.

5.2.2. Rašymo gebėjimai:

· kurti nurodytos apimties ir tinkamos struktūros tekstą, atsižvelgiant į rašymo tikslą, situaciją, adresatą;

· aiškiai, nuosekliai, tikslingai reikšti mintis, nuomonę raštu;

· kurti aprašymo, pasakojimo, samprotavimo tipo tekstus; rašyti būtiniausius reikalų raštus, pildyti anketas, blankus ir pan.;

· remtis įvairaus pobūdžio įvesties informacija;

· rašant laikytis kalbos normų, praktiškai taikyti įgytas žinias;

· tikslingai naudotis įvairiomis rašymo ir kompensavimo strategijomis.

6. Tikrinimo matrica

Tikrinimo matrica remiasi tikrinimo dalių ir gebėjimų proporcijomis, pateiktomis pirmoje lentelėje (tikrinimo matricoje). Tikrinimo matricos paskirtis – užtikrinti, kad rengiant užduotis būtų laikomasi joje pateiktų proporcijų.

1 lentelė

Gebėjimai Žinios ir jų Problemų sprendimas,

Tikrinimodalys taikymas analizavimas, vertinimas %

Kalbėjimo dalis (įskaita) 20

Skaitymo ir suvokimo užduotys (testas) 40

Rašymas / teksto kūrimas (testas) 40

% 60 40 100

7. Tikrinimo turinys

7.1. Temos

Įskaita ir testu gali būti tikrinama, kaip mokiniai geba suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus, bendrauti žodžiu bei raštu: reikšti mintis, jausmus, nuomones, samprotauti, diskutuoti temomis, pateiktomis antroje llentelėje.

2 lentelė

Temos Potemiai

1. Jaunimo gyvenimas Kasdienybė; darbas ir mokymasis; santykiai su žmonėmis; asmeniniai išgyvenimai; svajonės, meilė, draugystė, šeima; pomėgiai, siekiai, profesija; vertybės; gyvenimo prasmė; sveika gyvensena.

2. Visuomenė ir valstybė Politinė ir teisinė sistema; Lietuvos valstybės institucijos ir jų veikla; visuomeninės organizacijos ir judėjimai; žmogaus teisės; laisvė ir atsakomybė; piliečio teisės ir pareigos; vartotojiška visuomenė; pasaulis be sienų.

3. Lietuva. Lietuvos gamta Gimtasis kraštas; Lietuvos žmonės, jų gyvenimo būdas; gyvenimas mieste ir kaime; Lietuvos kraštovaizdis; klimatas, augmenija, gyvūnija; aplinkos apsauga; ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai; gyvybės problema; pažintis su Lietuva; kelionės, išvykos, žygiai po gimtąjį kraštą; žymiausios Lietuvos vietos.

4. Kultūrinė Lietuvos įvairovė Etninės grupės; tautinės bendrijos, jų istorinės raidos bruožai, savitumas; etnografiniai Lietuvos regionai; globalizacija ir tautinis tapatumas.

5. Kultūra, švietimas, mokslas Dailė; architektūra; muzika; teatras; kinas; literatūra; šventės ir tradicijos; dailieji amatai ir pan.; Lietuvos švietimo sistema; Lietuvos mokslas; žymiausi Lietuvos mokslininkai; aukštosios mokyklos; informacinės technologijos; žiniasklaida; mokslas ir etika.

6. Kalba ir literatūra Kalbų įvairovė; gimtoji kalba; baltų kalbos; iškiliausi lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai; lietuvių literatūros kūrėjai; mėgstamiausia knyga; mėgstamiausias prozininkas, poetas, dramaturgas.

7.2. Reikalavimai skaitymui.

Skaitymo užduotimi tikrinami mokinio gebėjimai suprasti autentiškus įvairių žanrų ir stilių verbalinius ir neverbalinius tekstus: jų temą, turinį, pagrindinę mintį, svarbias detales, struktūrą, rasti reikiamą informaciją ir pan. Šie gebėjimai gali būti tikrinami vviena ar keliomis užduotimis. Reikalavimai skaitomo teksto supratimui tikrinti pateikiami trečioje lentelėje.

3 lentelė

Bendra skaitymo užduočių atlikimo trukmė 60 minučių

Tekstų parametrai Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti.Kalba bendrinė.Bendra tekstų apimtis – 500-800 žodžių.

Tekstai, jų pobūdis Grožiniai: apysakų, apsakymų, dramų, poemų ištraukos, eilėraščiai.Negrožiniai:· mokslo populiarinimo,· informaciniai, instruktuojamieji: anotacija, instrukcija, reklama, laiškas, skelbimas ir kt.,· publicistiniai: interviu, straipsnis, reportažas, pranešimas, recenzija, kronika ir kt.

Tikrinami gebėjimai Suprasti:· temą,· pagrindinę mintį,· esmę,· svarbias detales,· loginę teksto struktūrą,· loginius bei prasminius teksto ryšius,· minties plėtojimo nuoseklumą.Rasti reikiamą informaciją, ją vertinti ir apibendrinti.Skirti faktus ir nuomones, argumentus ir pavyzdžius.Taikyti tinkamas teksto supratimo ir kompensavimo strategijas.

Užduočių tipai/ pavyzdžiai Uždarojo tipo užduotys:· rasti teksto turinį atitinkančius teiginius iš kelių pateiktųjų;· atrinkti / sugrupuoti informaciją pagal temas;· nustatyti, kurie teiginiai iš pateiktųjų susiję su vienu iš kelių pateiktų tekstų;· parinkti teksto / pastraipų pavadinimus;· išdėstyti sakinius / pastraipas reikiama tvarka;· rasti iš teksto išimtų sakinių / pastraipų vietą tekste.Atvirojo tipo užduotys:· įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius, sakinius, naudojantis sąrašu ar be jo;· atsakyti į pateiktus klausimus;· parašyti teksto pradžią ar pabaigą;· parašyti tinkamą teksto ar nurodytų pastraipų pavadinimus;· užpildyti lentelę, nubraižyti schemą, žemėlapį, grafiką, diagramą ir pan.

7.3. Reikalavimai rašymui.

Rašymo užduotimi tikrinamas gebėjimas raštu kurti tekstą, atitinkantį užduotyje nurodytą situaciją. Mokiniai turėtų gebėti: informuoti, aprašyti, pasakoti, svarstyti, analizuoti ir vertinti įvairius socialinius ir kultūrinius reiškinius, kurti / pildyti būtiniausius reikalų raštus ir pan. Rašydami

įvairaus pobūdžio tekstus mokiniai turi gebėti remtis skirtingos apimties, turinio ir formos įvestimis: schemomis, grafikais, lentelėmis, diagramomis, piešiniais, skirtingų žanrų ir stilių tekstais ar jų ištraukomis. Rašymo gebėjimai gali būti tikrinami viena ar keliomis užduotimis. Užduotyje turi būti nurodoma konkreti komunikacinė situacija: kas, kam, kodėl rašo.

Reikalavimai rašymo tikrinimui pateikiami ketvirtoje lentelėje.

4 lentelė

Rašymo užduočių atlikimo trukmė 60 minučių

Bendra tekstų apimtis 150-250 žodžių

Tikrinami gebėjimai Pasirinkti tinkamą minčių dėstymo tipą:· pasakojimą,· aprašymą,· samprotavimą.Pasirinkti tinkamą rašomo teksto žanrą, struktūrą ir formą.Atrinkti reikiamą informaciją, ją apdoroti ir tinkamai pateikti.Logiškai, nuosekliai, išsamiai iišdėstyti kuriamo teksto turinį.Argumentuotai reikšti savo nuomonę.Plėtoti / glaudinti kuriamą tekstą.Pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones ir taisyklingai jas vartoti.Pasirinkti tinkamą rašymo stilių.Tikslingai naudotis įvairiomis rašymo ir kompensavimo strategijomis.

Užduočių tipai / pavyzdžiai Parašyti skelbimą, raštelį, asmeninį ar oficialų informacinį laišką.Parašyti žinutę, straipsnį į spaudą ar mokyklos laikraštį ir pan.Pildyti įvairias anketas, blankus, rašyti prašymą, gyvenimo aprašą ir pan.Parašyti anotaciją, nuomonę ar atsiliepimą, recenziją.Parašyti teksto santrauką.Išplėtoti tekstą.Parašyti pasakojimą apie įvykį.Sukurti daikto, asmens, aplinkos aprašymą.Parašyti instrukciją.Parašyti esė pagal planą.

7.4. Reikalavimai kalbėjimui (įskaitai).

Kalbėjimo užduotimi (įskaita) ttikrinama, kaip mokinys geba kurti monologą ir dialogą žodžiu: pasakoti, reikšti savo nuomonę, argumentuoti teiginius, apibūdinti, lyginti reiškinius, juos vertinti ir pan., bendrauti su pašnekovu.

Reikalavimai sakytinės komunikacijos tikrinimui pateikiami penktoje lentelėje.

5 lentelė

Bendra užduoties atlikimo trukmė:pasirengimaskalbėjimas 30 minučių20 minučių10 minučių (5 minutės mmonologui; 5 minutės dialogui)

Kuriamų tekstų pobūdis monologas nurodyta / pasirinkta tema;dialogas su pašnekovu, atsakymai į klausimus, diskusija.

Tikrinami gebėjimai · pasirengti bei kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją;· aptarti įvairaus pobūdžio tekstus (verbalinius, neverbalinius: paveikslus, nuotraukas, schemas, diagramas ir pan.);· taikyti efektyvius sakytinės kalbos principus;· nuosekliai, tiksliai perteikti informaciją;· reikšti savo mintis, nuomonę, pagrįsti savo požiūrį, lyginti, vertinti įvairius socialinio kultūrinio gyvenimo įvykius ir reiškinius;· taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, tinkamai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų;· taikyti įvairias teksto kūrimo ir kompensavimo strategijas.

Užduočių tipai / pavyzdžiai · Kalbėti aktualia visuomeninio gyvenimo tema pagal pateiktą įvestį: pasakoti, reikšti savo nuomonę, vertinti; diskutuoti su pašnekovu.· Pristatyti paties ar su grupe vykdytą pasirinkto dalyko projektą.

8. Vertinimas

8.1. Bendrojo kalbinio raštingumo tikrinimo testas ir įskaita vertinami taškais, vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (vertinimo lentelėmis), kurios bus pateikiamos su tikrinimo užduotimis.

8.2. SSkaitomo teksto supratimo vertinimo kriterijai:

· skaitomo teksto temos / pagrindinės minties suvokimas;

· argumentų / teiginių ir pavyzdžių skyrimas;

· gebėjimas rasti reikiamą informaciją;

· teksto turinio ir raiškos ryšio suvokimas;

· gebėjimas vertinti skaitomą tekstą.

8.3. Rašymo / teksto kūrimo raštu vertinimo kriterijai.

8.3.1. Turinio vertinimo kriterijai:

· temos suvokimas ir formulavimas,

· pagrindinės minties, pagrindinių prasminių akcentų dėstymas;

· teiginių argumentavimas, pavyzdžių pateikimas;

· rašančiojo požiūris, vertinimas.

8.3.2. Raiškos vertinimo kriterijai:

· teksto sandara (įžanga, dėstymas, išvados);

· teksto vientisumas, nuoseklumas;

· pastraipos struktūra;

· stilistinė sintaksė ir žodynas.

8.3.3. Raštingumo vertinimo kriterijai:

· gramatikos, žodyno normos;

· rašyba;

· skyryba.

8.4. Kalbėjimo (įskaitos) vertinimo kriterijai:

· temos, klausimo suvokimas;

· kuriamo teksto sklandumas, rišlumas, išsamumas;

· gramatikos ir žodyno ttaisyklingumas, tinkamumas kalbėjimo situacijai, reikiamo stiliaus vartojimas;

· tarties (žodžių, garsų), intonacijos ir kirčiavimo atitikimas bendrinės lietuvių kalbos tarties normoms;

· kontaktas su pašnekovu.

9. Teksto suvokimo užduoties fragmentas

Perskaitykite tekstą ir atsakykite į žemiau pateiktus klausimus.

Gavę užduotį drauge parengti projektą grupė dešimtokų susidūrė su problema: vienas iš jų griežtai atsisakė dirbti kartu. Pasitarę su mokytoja moksleiviai nubraižė galimo problemos įveikimo žemėlapį. Popieriaus lapą jie siuntė ratu, rašė savo mintis, įvairiais ženklais pažymėdami, ar tai pagrindinis, ar pagalbinis problemos sprendimo variantas, idėjų tarpusavio ryšius bei kaip tas kilusias mintis įgyvendinti.

1.Ką moksleiviai užrašė centriniame rate?

a) vieną iš minčių;

b) pasiūlymą;

c) problemą;

d) argumentą.

2. Kaip pažymėti pagrindiniai pasiūlymai? Kiek jų?

___________________________________________________________________________

3. Ką rodo linijos, jungiančios vidurinįjį ratą su kitais?

___________________________________________________________________________

4. Kas norėta pažymėti rodyklėmis?

5. Kokia pagrindinė visų pasiūlymų mintis?

a) atsikratyti nenorinčiu bendrauti draugu;

b) padėti draugui ir jį paskatinti;

c) kuo geriau atlikti darbą;

d) sėkmingiau lenktyniauti su kitomis grupėmis.

6. Kodėl kai kurias mintis moksleiviai rašė ne ratuose, o šalia jų?

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________

7. Kuris problemos būdas, tavo manymu, galėtų būti efektyviausias? Argumentuok, kodėl taip manai.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________