bernitas viltajaras

Bernitas Viltajaras

1893 01 06 – 1967 06 07

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, ““Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė MMaironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. PPirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. KKačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų bbuvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus ffrontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eeičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas

ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo ddirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mmokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete iir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo bbūti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bbažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo llabai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas,

buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos tteviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai iir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno iistoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. PPalaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo vvažiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje VVincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai

eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jjausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti ttautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su JJuozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eeilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vvienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys ““Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. FFriburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti

Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo tten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, oo 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai kkaro motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir ppamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. TTen buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo įį Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp ddviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m.

– grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aaš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, ssu gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo įį gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 mm. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai ““Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno uuniversiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten ppirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje,

parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių ppradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 44 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, gglobojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 –– eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jjo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių ssavo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. –– dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – ggrįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.

Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.

Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:

1911 – “Vai eičiau aš, eeičiau”.

1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.

1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.

1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas rromanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).

1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”

1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”

1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”

1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.

1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kkultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.

1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.

1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.

1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.

1935 m. –– p