Dalyvis, pusdalyvis, padalyvis

TURINYS

TURINYS…………………………2

ĮVADAS…………………………3

DALYVIŲ VARTOJIMAS……………………..4

PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS……………..8

IŠVADOS…………………………11

LITERATŪRA…………………………12

ĮVADAS

Kalbant apie taisyklinga dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio taisyklingą vartojimą reikėtų pirmiau aptarti kas tai yra dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis.

Dalyvis – veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma turinti bendraties kamieną, priesagą –dam- ir derinamąsias galūnes.

Padalyvis – nekaitoma veiksmažodžio forma, daroma iš laikų kamienų pridedant priesagas –ant, -int, -us.

Taisyklingai kalbant, rašant sakiniuose reikia pavartoti teisingas dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio formas. Todėl savo darbe aptarsiu šių formų taisyklingą vartojimą.

Darbo uždaviniai:

 Išnagrinėti teorinę literatūrą.

 Pateikti teoriją ddalyviui, pusdalyviui ir padalyviui.

 Pateikti išvadas.

DALYVIŲ VARTOJIMAS

Dalyvis, kaip linksniuojamoji forma eina pažyminiu: pvz., Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. Praeina pavasariai – jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas.

Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys, ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė. Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines lakų ir nuosakų formas.

Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:

Tiesioginė nnuosaka

Esamasis laikas ___ benešąs,

Būtasis kartinis laikas buvo benešąs

Būtasis dažninis laikas būdavo benešąs

Būsimasis laikas bus benešąs

Tariamoji nuosaka

1. būtų benešąs

2. būtų buvęs benešąs

Liepiamoji nuosaka

būk benešąs

Sudėtinių formų asmenuojama tik pirmoji dalis (esu, esi, yra, esame, esate; buvau, buvai, buvo, buvome, buvote, bbuvo .). Dalyvis – nekintama dalis.

Esamasis laikas neturi pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur dalyvis yra su priešdėliu be- . Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio vadinamas- pradėtinėmis todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau pradėtą, bet kokios nors priežasties nutrauktą veiksmą.

Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė- tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su kitu veiksmu: pvz., Matysi, aš būsiu bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti.

Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų.

Sudėtinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu skiriasi nuo vientisinių ne laiko, bet modalumo, dviejų veiksmų santykio ar tebesitęsiančio veiksmo reikšmėmis. Todėl jos gali būti vientisinių formų sinonimai.

Sudėtinė forma Vientisinė forma

Ir Katrė gerą liežuvį beturinti. Ir Katrė gerą liežuvį turi.(Žemaitė)

Gal jau seniai būčiau beturįs porą triušių. Gal jau seniai turėčiau porą triušiukų.

Sudėtinė forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas yra mušamas

Būtasis kartinis laikas buvo mušamas

Būtasis dažninis laikas būdavo mušamas

Būsimasis laikas bus mušamas

Tariamoji nuosaka

1. būtų mušamas

2. būtų buvęs mušamas

Liepiamoji nuosaka

būk mušamas

Sudėtinė formos su

būtojo kartinio laiko dalyviais neveikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviais

Tiesioginė nuosaka

Esamasis laikas yra dirbęs dirbtas

Būtasis kartinis laikas buvo dirbęs dirbtas

Būtasis dažninis laikas būdavo dirbęs dirbtas

Būsimasis laikas bus dirbęs dirbtas

Tariamoji nuosaka

1. būtų dirbęs dirbtas

2. būtų buvęs dirbęs dirbtas

Liepiamoji nuosaka

būk dirbęs dirbtas

Šios formos dar vadinamos atliktinėmis, nes reiškia veikėjo būseną.

Tariniu vartojamas dalyvio vardininkas sudaro samplaikas su veiksmo galą reiškiančiais veiksmažodžiais: nustoti, liautis, paliauti, mesti: pvz., Grigienės ratelis pats savaime nustojo sukęsis. Juozukas vėl gavo mesti rašęs.

Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį su sangrąžiniais veiksmažodžiais: tarėsi žinanti, sakėsi mokantis, tikėjosi pagysiąs.:pvz., Erikas, gulintis mirties patale tikėjosi pagysiąs.

Dalyvio vardininkas su pagalbiniu veiksmažodžiu vartojamas, vardine tarinio dalimi. Asmenuojamasis pagalbinis veiksmažodis suteikia dalyviui tarinio gramatines kategorijas – asmens, nuosakos ir laiko. Tuo būdu gramatinę funkciją atlieka pagalbinis žodis, o savarankiškas žodis rodo žodinę reikšmę: pvz., Aš gyvenu ir kaime, – Aš esu gyvenęs ir kaime. Veiksmažodžius gyvenu ir esu gyvenęs šiame kontekste galime laikyti to paties žodžio skirtingomis formomis: gyvenu – sintetinė, o esu gyvenęs – analitinė, kur asmuo, nuosaka ir laikas yra išreikšta pagalbiniu veiksmažodžiu, o žodyninė reikšmė dalyviu.

Analitinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviais pamažu užleidžia vietą sinoniminėms paprastosioms formoms.: pvz., Pasirodo, ir jis čia bedirbąs (=dirba)! Ir Romas buvo besukąs (=suko), aikštės link. Panorėjęs grįžti namo bus vėl besiskolinąs (=vėl skolinsis) kelionei pinigų.

Visų laikų dalyvių vardininkai vartojami pasakojamojoje kalboje vietoj tiesioginės nuosakos formų: pvz., Kitą kartą buvęs žvejys. Jis tturėjęs tris sūnus.

Patys dalyvių vardininkai vieni su sau priklausomais žodžiais reiškia iš veiksmo kylančias aplinkybes, kurios yra tarsi pagrindinio veiksmo vykimo formos: pvz., Kurmelis pabudęs vartė pabalusias akis. (Žemaitė)

Tariamosios nuosakos paprastosios ir analitinės formos yra ne sinoniminės, o opozicinės, turinčios atskiras reikšmes: pvz., Eičiau, jei galėčiau. Būčiau ėjęs, jei būčiau galėjęs. Tai ryškūs reikšmių skirtumai, nes viena reikšmė reiškia, kad veiksmas yra nerealus,bet galimas dabartyje ir ateityje, o kita reikšmė – nerealus ir negalimas veiksmas, dėl buvusių aplinkybių. Toks ryškus reikšmių skirtumas vienodina formas: pvz., Niekad nepatikėčiau (=nebūčiau patikėjęs), kad prieš rungtynes kas pasakytų (=būtų pasakęs), kad merginos turi tiek daug jėgų. Mokinį, nebūtų taip atsitikę, jei sėdėtum (=būtum sėdėjęs) prie namų darbų.

Dalyviai po jungiamųjų žodžių, keičiami kitomis, paprastomis veiksmažodžio formomis: pvz., Padariau, kaip pats liepei; atėjo darbymetis, ir atidaviau, kiek turėjusi (=turėjau). (P.Cvirka). Aš atsisėdau, kur palieptas (=man liepė).

Po veiksmažodžių: baigti, nustoti, mesti, paliauti, liautis vietoj dalyvio gali būti pavartota veiksmažodžio bendratis: pvz., Vaikinas vėl gavo mesti dirbęs (=dirbti). Grigienės ratelis pats savaime nustojo sukęsis (=suktis). (V. Krėvė). Mesiu žvejojęs (=žvejoti), darysiu alų. (P. Cvirka). Baik verkusi (=verkti), vis tiek klaidų neištaisysi.

Atpasakojamoje kalboje dalyviai užleidžia vietą sinoniminėms tiesioginėms nuosakos formoms: pvz., Žmonės atsakė, kad ten gyvenanti ((=gyvena) suskretusi mergaitė, vardu Asilo Oda; ji tokia purvina esanti (=yra), jog niekas į ją nežiūrintis (=nežiūri) ir niekas su ja nekalbantis (=nekalba): ją priėmė (=priėmę) tik iš gailesčio avims ir kalakutams ganyti. (J.Balčikonis)

Gramatikoje tokią dalyvinę kalbą dar vadina netiesiogine nuosaka. Ji su tiesiogine nuosaka susijusi sinonimijos ryšiais. Dalyvinei kalbai “trauktis” iš savo pozicijų – svetimų kalbų įtaka. Norint išlaikyti pasakojamąją dalyvinę kalbą, reikėtų mokytis ją vartoti.

PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS

Apie pusdalyvį ir padalyvį kalbėsiu kartu, nes jie turi ir panašumų ir skirtumų. Bendra yra tai, kad pusdalyvis ir padalyvis reiškia iš šalutinio veiksmo kylančią pagrindinio sakinio veiksmo aplinkybę, o skirtinga tai, kad pusdalyvio reiškiamos aplinkybės ir pagrindinio veiksmo atlikėjas tas pats. Jis reiškiamas vardininku ir eina veiksniu, pusdalyvis vartojamas tik asmeniniame sakinyje. Padalyvio reiškiamos aplinkybės veiksmo atlikėjas yra ne veiksnys, be to padalyviui tinka ir beasmenė konstrukcija. Pvz.,

Pusdalyvis

Ištarnavo kareivis pragare septynerius metus nesiprausdamas, nesišukuodamas, nesipjaustydamas nagų ir nė karto akių nesuvildęs vandeniu. (J. Balčikonis).

Veikėjas – kareivis, ištarnavo – pagrindinis jo veiksmas, o kaip ištarnavo, kokiu būdu,pasako aplinkybių žodžiai: nesiprausdamas, nesišukuodamas, nesipjaustydamas nagų. Šie žodžiai turi vardininko formą, nes jie derinami su veiksniu: ir pagrindinio veiksmo, ir aplinkybėmis virtusių šalutinių veiksmų veikėjas tas pats kareivis.

Padalyvis

Aušrelei

auštant, vainiką pyniau , saulelei tekant, ant galvos dėjau.

Veikėjas esu Aš, pagrindiniai veiksmai – pyniau ir dėjau, bet pyniau, kai aušrelė aušo (aplinkybės veikėjas ne Aš, o aušrelė), dėjau, kai saulelė tekėjo (veikėjas – saulelė). Taigi pagrindinių veiksmų ir aplinkybių veikėjai kiti.

Padalyvis gali būti ir beasmeniame sakinyje. Pusdalyvio, kaip “asmeninės” formos ir padalyvio, kaip “beasmenės” formos priešprieša geriausiai matyti iš šių sakinių: pvz., Prieš valgydamas nusiprausk rankas (pusdalyvis); tai yra tu valgysi, tu ir nusiprausk. Prieš valgant reikia nnusiprausti rankas (padalyvis); beasmenis, apibendrintas pasakymas, visiems taip reikia daryti visada, todėl veikėjas nesvarbus ir jo nėra.

Pusdalyvis ir padalyvis reiškia įvairias aplinkybes:

 laiko (O ko žvengei, žirgeli, per laukelį bėgdamas? Lietui lyjant, ėjome namo.)

 būdo (Mokinys stovėdamas skaito; Reiks nešti spintą už apačios paėmus)

 priežasties (Ėriukai slėpėsi už motinos, nenorėdami atiduoti savo šiltų kailinių (P. Cvirka); Taip dirbant, ir sveikatą galima prarasti.)

 sąlygos (Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi; Balai esant, bus ir velnias.)

Padalyvis dar vartojamas ir ne aplinkybėms reikšti: pvz., Ir ssutikom teis sesytes keleliu einant.

Pusdalyvio ir padalyvio vartojimo klaidų yra ne dėl tų reikšmių savaiminio susipynimo, o dėl to, kad Lietuvių kalbai didžiausią įtaką turėjusi kalba neskiria pusdalyvio ir padalyvio. Ji turi vieną formą ir aplinkybei, kylančiai iš pagrindinio vveiksmo veikėjo, ir iš kito veikėjo veiksmo.

Pusdalyvių vartojimo klaidos – retos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalbėtojui ar rašytojui trūksta logikos: pvz., Įstojo į mokyklą, čia baigdamas (=ir čia baigė) šešias klases. Caro valdžia jį suseka, įkalindama (=ir įkalina) Kauno kalėjime. Niekad negėrė, kartodamas (=ir kartojo) tėvo žodžius: “alkoholis kenkia sveikatai”. Šiuo atveju taip pat yra svetimos kalbos įtakos.

Padalyvio vartojimo klaidos dažnesnės. Pirmiausia negalima jo vartoti asmeniniuose sakiniuose vietoj pusdalyvio, kai ir pagrindinio veiksmo ir iš šalutinio veiksmo kylančios aplinkybės atlikėjas yra tas pats: pvz., Ji laikosi savo sistemos, ne tik klaidas taisant (=taisydama), bet ir dėstant (=dėstydama) visą kursą. Dirbant (=Dirbdami) su tokiomis kortelėmis sugaištame mažai laiko. Talkinant (=Talkindamos) ūkiams, savo lauko bazę sutvarkė mokyklos. Mokant (Mokydami) tturime įveikti daug kliūčių.

Taisyti padalyvį reikia ir kitokio tipo sakiniuose: pvz., Tiems, kurie seniūnei padedant (=seniūnės padedami) tikėjosi gauti paramą, pranešame, kad po savaitės bus viskas sutvarkyta. Diriguojant garsiam artistui (=Diriguojamas garsaus artisto) choras atliko keletą vokalinių kūrinių.

Su sakinio veiksniu neturėtų sutapti ir padalyvio veiksmo objektas, ypač tada, kai jis reiškiamas galininko linksniu: pvz., Šie žodžiai, išryškinus (=išryškinti), buvo pateikti abėcėlės tvarka. Neigiamųjų veikėjų charakterio bruožai dar labiau išryškėja, juos gretinant (=sugretinti, kada juos gretiname) su lyginamųjų veikėjų vveiksmais.

Nebūdingi lietuvių kalbai ir tokie pasakymai, kai padalyviu reiškiamo veiksmo atlikėjas yra pagrindinio veiksmo objektas: pvz., Jam pačiam prašant, direktorius buvo atveistas iš pareigų (=direktorius buvo atleistas iš pareigų jo paties prašymu). Ispanų liaudies legendoje sakoma, kad mirštant ispanų didvyriui Sidui, jam pasirodęs Dievas ir pasiūlęs įvykdyti tris jo prašymus (=. mirštančiam ispanų didvyriui Sidui pasirodęs Dievas.).

Kad nebūtų loginės painiavos, geriau vengti padalyvio tokiose konstrukcijose: pvz., Buvo atlikti dideli darbai valant mokyklos teritoriją. Šiaip ji galėtų būti ir gera, bet galima pagalvoti, kad vieni žmonės atliko didelius darbus, kai kiti valė teritoriją. Todėl tiksliau pasakoma taip: Buvo atlikti dideli mokyklos teritorijos valymo darbai.

Atkreiptinas dėmesys į gyvajai kalbai nebūdingą, žurnalistų ir redaktorių susidarytą konstrukciją iš padalyvio esant ir naudininko: pvz., Esant tokiems lietiems projektavimo ir statybos tempams, universitete negalima įrengti modernių laboratorijų. Nors gyvojoje kalboje ir negirdėta, bet šiaip nepeiktina konstrukcija, nes ji atitinka padalyvio vartojimo normas, lengvai transformuojama į sudėtinį prijungiamąjį sakinį su laiko aplinkybės šalutiniu sakiniu: pvz., Esant lietiems tempams.- Kai lėti tempai. ir lyjant lietui. – kai lyja lietus. Blogiausia tai, kad ši konstrukcija įsigali ir ten, kur aiškiai nereikalinga (nemokant ir bijant vartoti vietininką): pvz., Esant tokiai temperatūrai (=Tokioje temperatūroje) vanduo užšąla.

Būtų gerai, kad kalbėdami aar rašydami atsimintume, jog šiuo atveju tą patį dalyką galime pasakyti trejopai: su dalyviu esant, su laiko šalutiniu sakiniu ir vietininku:

1. esant žemesnei temperatūrai.

2. kai žemesnė temperatūra.

3. žemesnėje temperatūroje.

Kalbininkai pasiekė, kad visose užuojautose tekstas pasidarė standartinis: pvz., Užjaučiame dėl motinos, tėvo, brolio, sesers mirties. Prielinksnis dėl yra vienintelė priežasties rodymo forma, bet nereikia užmiršti, kad yra žmonių galvose tokia samprata: “po to, vadinasi, dėl to”. Kartais ji būna klaidinga, bet ne visada, ypač artimųjų mirties atveju: pvz., Senelei mirus, Onytė liko našlaitė. (P. Cvirka) Šiame sakinyje pasakytas ne tik laikas, bet ir priežasties – pasekmės ryšys: Onytė liko našlaitė todėl, kad mirė senelė.

Priežasties reikšmė aiški ir šiuose sakiniuose: pvz., Iššovus arba metus granatą, į viršų išsiverčia baisiausias burbulas (A. Venclova). Nuo vakaro nemiegojus, sunku aušros sulaukti. (Žemaitė). Taip gausiai prigriuvus į ligoninę epidemininkų, man joje nebejauku pasidarė. (B.Sruoga)

IŠVADOS

Perskaičius ir išnagrinėjus teorinę literatūrą, galima sakyti, kad: dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis taisyklingai vartojamas tada, kai:

 Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines lakų ir nuosakų formas.

 Tariniu vartojamas dalyvio vardininkas sudaro samplaikas su veiksmo galą reiškiančiais veiksmažodžiais.

 Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį su sangrąžiniais veiksmažodžiais

 Dalyvio vardininkas su pagalbiniu veiksmažodžiu vartojamas, vardine tarinio dalimi

 Visų laikų dalyvių vardininkai vartojami pasakojamojoje kalboje vietoj tiesioginės nuosakos fformų.

 Dalyviai po jungiamųjų žodžių, keičiami kitomis, paprastomis veiksmažodžio formomis.

 Pusdalyvių vartojimo klaidos – retos.

 Padalyvio negalima vartoti asmeniniuose sakiniuose vietoj pusdalyvio, kai ir pagrindinio veiksmo ir iš šalutinio veiksmo kylančios aplinkybės atlikėjas yra tas pats

 Nebūdinga lietuvių kalbai, kai padalyviu reiškiamo veiksmo atlikėjas yra pagrindinio veiksmo objektas

 Negalimas padalyvio esant ir naudininko vartojimas.

LITERATŪRA

1. Paulauskienė A., Lietuvių kalbos kultūra. K. 2001

2. Lietuvių kalbos žinynas. K. 1998