Egzaminų autoriai

Balys Sruoga

Balys Sruoga – savita, dramatiško likimo asmenybė, šakoto stiliaus rašytojas. Jo kūryboje ryškios priešingos kraštinės: lyrinis įsijautimas, kurį būtų galima nusakyti jo eilėraščio žodžiais ( „Širdis pati kūrenasi, /Daina pati dainuojasi!” ), ir analitinė ironija, labiausiai būdinga „Dievų miškui”, vienam savičiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių.

Žymiausi kūriniai: „Dievų miškas”, „Milžino paunksmė”, „Šarūnas” ir kt.

Jonas Biliūnas

Jonas Biliūnas – lietuvių literatūros klasikas, nesulaukęs nei trisdešimt metų. Jonas Biliūnas, pirmasis lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo bbūdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju, kuris dalyvauja kūrinyje užjausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomybę. Jono Biliūno kūriniuose atsiveria potekstė. Jis yra puikus stilistas: graudumo, užuojautos, gailesčio situacijas ir būsenas jis sukuria kalbėdamas ramiu, santūriu tonu.

Žymiausi kūriniai: apysaka „Liūdna pasaka”, novelės „Kliudžiau”, „Vagis”, „Laimės žyburys”, „Brisiaus galas” ir kt.

Salomėja Nėris

Salomėja Nėris – lyrikė, mažųjų lyrinių formų kūrėja. Ankstyvojoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiausiuose eilėraščiuose įkūnijo būties trapumo jausmą. Poetės lyrika daininga ir melodinga. Daina yra jos eilėraščio pirmavaizdis. Tautosakos patirtis Salomėjos NNėries lyriką pasiekė per gamtos išgyvenimą, motiniškumo šilumą ir meilės ilgesį.

Eilėraščių rinkiniai: „Anksti rytą”, „Per lūžtantį ledą”, „Pėdos smėly”.

Vincas Mykolaitis – Putinas

XX a. lietuvių literatūroje Vincas Mykolaitis – Putinas užima centrinę vietą. Šio rašytojo kūryba daugiažanrė: romanai, dramos, lyrika. Jis yyra klasikas. Vincas Mykolaitis – Putinas buvo ir literatūros mokslininkas, profesorius. Esminė Putino kūryboje yra asmenybės laisvės ir laisvo kūrybingumo problema. Vinco Mykolaičio – Putino kūryba apima ilgą laikotarpį ( 1911 – 1961m. ). Išsiskiria du kūrybos epicentrai: pirmasis – eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų”, romanas „Altorių šešėly”, poezijos rinktinė „Keliai ir kryžkeliai”. Antrasis epicentras apima paskutinį gyvenimo dešimtmetį, į jį įeina „Vakarėj žaroj”, romanas „Sukilėliai”, eilėraščių rinkiniai „Būties valanda “ ir „Langas” ir kt.

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas ir didžiausias XVIII a. lietuvių poetas klasikas. Jo žymiausiame kūrinyje poemoje „Metai” ryškiai atsispindi Rytų Prūsijos, o ne tiesiogiai ir visos Lietuvos lietuvių baudžiauninkų buitis ir krašto gamta. Kristijonas Donelaitis savo kūryba atstovavo ne viešpataujančiai feodalų klasei, o vvalstiečiams – baudžiauninkams būrams.

Žymiausi kūriniai: poema „Metai”, pasakėčios.

Maironis (Jonas Mačiulis)

Per maža pasakyti, kad Maironis – žymiausias XIX a. lietuvių poetas. Jo kūryba vainikuoja visas ligtolines lietuvių tautos pastangas sukurti savitą tautinę kultūrą bei literatūrą pastatyti ją šalia kitų, senų Europos kultūros tautų.

Maironio meninis pasaulis – tautiškas savitas ir drauge visuotinai klasikinis, prakilnaus grožio kalba bylojantis apie amžinąsias vertybes ir romantinėmis įtampomis atveriantis žmogiškosios būties gelmes.

Lietuvių poezijos kalbą ir raišką poetas iškėlė į klasikos aukštumas, – tad lietuvių literatūroje užima panašią vvietą kaip Dantė – italų, Šekspyras – anglų, o Gėtė ir Šileris – vokiečių literatūrose.

Žymiausi kūriniai: poezijos rinkinys „Pavasario balsai”, poemėlė „Lietuva”, poema „Tarp skausmų į garbę”, tautiškos dainos: „Kur bėga šešupė”, bei „Vakaras”, eilėraščiai „Vasaros naktys”, „Lietuva brangi”, baladė „Jūratė ir Kastytis” ir kt.