Egzaminų autoriai 2

Henrikas Radauskas

Henrikas Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras. Jo eilėraštis – sudėtingos struktūros, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Eilėraščio struktūra siejasi su mitais, kultūros, meno vaizdais. Metamorfozė yra ir eilėraščio veiksmas, ir metaforos principas. Būdingos spalvų, garsų asociacijos, perėjimai iš aukštojo į žemąjį, įvairūs derinimai, jungimai, ironija.

Žymiausi eilėraščių rinkiniai: „Fontanas“, „Strėlė danguje“, „Žiemos daina“, „Eilėraščiai“ ir kt.

Antanas Škėma

Antanas Škėma – didelis rašytojas, prozininkas. Jis ėjo lietuvių literatūroje dar nepramintais takais, laužydamas tradicines normas. Jo pasaulis – lyg beprotnamis, kuriame žžudomas žmogus. Svarbus A. Škėmos žmogaus dvasinio tobulumo ženklas yra kančia. Didžiausia vertybė – meilė. Jo kūryba tragiška ir ironiška.

Žymiausi kūriniai: romanas „Balta drobulė“, novelių rinkiniai „nuodėguliai ir kibirkštys“, „Šventoji Inga“, „Čelesta“ ir kt.

Vytautas Mačernis

Vytautas Mačernis – savo žemėje amžinai likęs žemininkas. Lietuvoje iš savo kartos jis buvo labiausiai žinomas. V. Mačernio buvo stiprus polinkis į filosofiją. Kaip filosofas, jis kėlė klausimus ir ieškojo į juos atsakymų. Jautė kaimo žmogaus pasaulėjautos vientisumą ir kultūrinį reikšmingumą, kartu gilinosi ir į pasaulio kkultūrą. Poeto kūryba turi du pagrindinius polius: tai metaforiškos „Vizijos“ ir griežti „Metų“ sonetai.

Justinas Marcinkevičius

Just. Marcinkevičius yra klasikinio lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas. Poetas siekia, kad jo žodis ne tik gražiai skambėtų, bet ir taurintų žmogų, turtintų dvasią. Poemą Just. Marcinkevičius laiko svarbiausiu žanru, o lyrinius eilėraščius nekartą yra gretinęs su atokvėpiu, dvasine atvanga. Visa poeto kūryba gana vientisa, jungiama tų pačių arba labai panašių gijų.

Žymiausi kūriniai: poemos „Donelaitis“ ir „Siena“, lyrikos rinkinys „Liepsnojantis krūmas“, poetinė drama „Mažvydas“, eilėraščių rinkinys „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“, baladžių poema „Devyni broliai“.

Judita Vaičiūnaitė

J. Vaičiūnaitė yra poetė, kurianti iš ypatingo grožio jausmo. Poetės kūryba yra ypatinga dvasinės patirties raiška. Ji laikoma miesto poete. J. Vaičiūnaitės kūryboje jaučiamas gamtos artėjimas, gamtos įvaizdžių gausėjimas. Istorijos tema poetei itin svarbi.

Žymiausi kūriniai: eilėraščių knygos „Pilkas šiaurės namas“, „Žemynos vainikai“, prozos knyga „Vaikystės veidrody“ ir kt.

Juozas Aputis

J. Aputis – žymus novelistas. Jo kūriniai turi ryškų epinį pagrindą – konkretų aplinkos piešinį ir nuoseklius personažų veiksmus. Teksto lyriškumą lemia emocionalus, atvirai mmąstantis, kontaktų su skaitytoju ieškantis pasakotojas. Žmogiškumą ir dvasingumą J. Aputis laiko patikimiausiomis vertybėmis. Daugelis kūrinių pagrįsti vaikystės prisiminimais, kurie lemia liūdesio, graudulio, susimąstymo, intonacijas. Poetas vaizduoja kasdienišką kaimo, rečiau miesto žmogaus gyvenimą.

Žymiausi kūriniai: novelės „Dobilė. 1954 metų naktį“, „Vieniša sodyba“, „ Tik tik tik“, „ Šviečiančios vilko akys“.

Balys Sruoga

Balys Sruoga – savita, dramatiško likimo asmenybė, šakoto stiliaus rašytojas. Jo kūryboje ryškios priešingos kraštinės: lyrinis įsijautimas, kurį būtų galima nusakyti jo eilėraščio žodžiais ( „Širdis pati kūrenasi, /Daina pati dainuojasi!” )), ir analitinė ironija, labiausiai būdinga „Dievų miškui”, vienam savičiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių.

Žymiausi kūriniai: „Dievų miškas”, „Milžino paunksmė”, „Šarūnas” ir kt.

Jonas Biliūnas

Jonas Biliūnas – lietuvių literatūros klasikas, nesulaukęs nei trisdešimt metų. Jonas Biliūnas, pirmasis lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju, kuris dalyvauja kūrinyje užjausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomybę. Jono Biliūno kūriniuose atsiveria potekstė. Jis yra puikus stilistas: graudumo, užuojautos, gailesčio situacijas ir būsenas jis sukuria kalbėdamas ramiu, santūriu tonu.

Žymiausi kūriniai: apysaka „Liūdna pasaka”, novelės „Kliudžiau”, „Vagis”, „Laimės žyburys”, „Brisiaus galas” ir kt.

Salomėja Nėris

Salomėja Nėris – lyrikė, mažųjų lyrinių formų kūrėja. Ankstyvojoje lyrikoje ji atskleidė jaunystės polėkį, brandžiausiuose eilėraščiuose įkūnijo būties trapumo jausmą. Poetės lyrika daininga ir melodinga. Daina yra jos eilėraščio pirmavaizdis. Tautosakos patirtis Salomėjos Nėries lyriką pasiekė per gamtos išgyvenimą, motiniškumo šilumą ir meilės ilgesį.

Eilėraščių rinkiniai: „Anksti rytą”, „Per lūžtantį ledą”, „Pėdos smėly”.

Vincas Mykolaitis – Putinas

XX a. lietuvių literatūroje Vincas Mykolaitis – Putinas užima centrinę vietą. Šio rašytojo kūryba daugiažanrė: romanai, dramos, lyrika. Jis yra klasikas. Vincas Mykolaitis – Putinas buvo ir literatūros mokslininkas, profesorius. Esminė Putino kūryboje yra asmenybės laisvės ir laisvo kūrybingumo problema. Vinco Mykolaičio – Putino kūryba apima ilgą laikotarpį ( 1911 – 11961m. ). Išsiskiria du kūrybos epicentrai: pirmasis – eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų”, romanas „Altorių šešėly”, poezijos rinktinė „Keliai ir kryžkeliai”. Antrasis epicentras apima paskutinį gyvenimo dešimtmetį, į jį įeina „Vakarėj žaroj”, romanas „Sukilėliai”, eilėraščių rinkiniai „Būties valanda “ ir „Langas” ir kt.

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas ir didžiausias XVIII a. lietuvių poetas klasikas. Jo žymiausiame kūrinyje poemoje „Metai” ryškiai atsispindi Rytų Prūsijos, o ne tiesiogiai ir visos Lietuvos lietuvių baudžiauninkų buitis ir krašto gamta. Kristijonas Donelaitis savo kūryba atstovavo ne viešpataujančiai feodalų klasei, o valstiečiams – baudžiauninkams būrams.

Žymiausi kūriniai: poema „Metai”, pasakėčios.

Maironis (Jonas Mačiulis)

Per maža pasakyti, kad Maironis – žymiausias XIX a. lietuvių poetas. Jo kūryba vainikuoja visas ligtolines lietuvių tautos pastangas sukurti savitą tautinę kultūrą bei literatūrą pastatyti ją šalia kitų, senų Europos kultūros tautų.

Maironio meninis pasaulis – tautiškas savitas ir drauge visuotinai klasikinis, prakilnaus grožio kalba bylojantis apie amžinąsias vertybes ir romantinėmis įtampomis atveriantis žmogiškosios būties gelmes.

Lietuvių poezijos kalbą ir raišką poetas iškėlė į klasikos aukštumas, – tad lietuvių literatūroje užima panašią vietą kaip Dantė – italų, Šekspyras – anglų, o Gėtė ir Šileris – vokiečių literatūrose.

Žymiausi kūriniai: poezijos rinkinys „Pavasario balsai”, poemėlė „Lietuva”, poema „Tarp skausmų į garbę”, tautiškos dainos: „Kur bėga šešupė”, bbei „Vakaras”, eilėraščiai „Vasaros naktys”, „Lietuva brangi”, baladė „Jūratė ir Kastytis” ir kt.

Romualdas Granauskas

R.Granauskas žymus XX a. modernistas, prozininkas. Pagrindinė jo kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša. Poetui laibai svarbus gamtos gražumas ir jos gyvybinga galia veikti žmogų.

Žymiausi kūriniai: novelė „Duonos valgytojai“, apysakos „Gyvenimas po klevu“, „Bružas“, „Jaučio aukojimas“.

Antanas Vaičiulaitis

A. Vaičiulaitis – žymus XX a. modernistas. Rašytojas eruditas, giliai išmanęs naujausias Europos meninio gyvenimo linkmes ir jas vertinęs. Novelistą labiau domina iškalbus įvykis bei netikėta atomazga negu vidinis personažų veiksmas.

Žymiausi kūriniai: novelių rinkiniai „Vidudienis kaimo smuklėj“, „Pelkių takas“, „Vidurnaktis prie Šeimenos“, „Vakaras sargo namely“, „Kur bakūžė samanota“, romanas „Valentina“.

Petras Cvirka

Petras Cvirka – žymus prozininkas, poetas.

Žymiausi kūriniai: romanai „Frank – Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“, novelių rinkiniai „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Kasdienės istorijos“, apsakymai vaikams „Cukriniai avinėliai“, „Nemuno šalies pasakos“, „Sidabrinė kulka“.