Epinio teksto interpretacia

Epinio teksto interpretacija

I. Įžanga. 1.turi būti orentuota i kūrinio ar jos ištraukos esmę, todėl pirmiausia esmę ir būtina suformuluoti (mintyse ar kitame lapelyje). 2. privalo atspindėti: • rašytojo trumpas prisistatymas (gyvenamasis laikas, epocha, kūrybos pobūdis (pvz: rašytojas, dramaturgas) išskirtinumas (pvz: pirmasis, pradininkas)). • kūrinio kontekstas (rašytojo kūryboje, tuometiniame kultūriniame bei literatūriniame kontekste), žanras, kryptis (pvz: romantinis tekstas), jei tai ištrauka jos vieta (pvz: „Metai“ ruoduo), pasakojimo būdas (aprašymas, pasakojimas, vidinis monologas, dialogas, vidiniai apmąstymai). • ištraukos esmė (paskutinis įžangos sakinys).

II. Dėstymas. • ppasirinktas aspektas (pasakotojo pozicija (objektyvus, neutralus), laikas, erdvės laikas, pasikartojantys įvardžiai, kūrinio stuktūra, kontrastai). • jeigu tai atskiras kūrinys – pavadinimo interpretacija. • struktūra: analizavimo sagmentai, akcentojant pagrindinį aspektą bei aptariant kitus. Nepamiršti raiškos priemonių ir vertinti. • viską išdėstyti taisyklingose pastraipose (teiginys, įrodymas ir išvada), perėjimas prie kitos pastraipos (kitame segmente, kitoje pastraipose)

III. Pabaiga. • grįžimas prie esmės. • ryškiausių vaizdavimo priemonių (aspekto akcentavimas). • vieta rašytojų kūrybos ir visame kultūros konteste. • vertinimas.