Fiodoras Dostojevskis (1821-1881m.)

F. Dostojevskio, vieno iš tų nedaugelio neeuropinių rašytojų, taip stipriai paveikusio Vakarų literatūrą, gyvenimas prasidėjo Maskvoje, vargšų ligoninės gydytojo Michailo Dostojevskio ir pirklio dukters Marijos Nečiajevos šeimoje. Būdamas penkiolikos metų, jaunuolis neteko motinos, o šiek tiek vėliau- ir tėvo. Mokėsi namie, privačiuose pensionuose, baigė karo inžinerijos mokyklą Sankt Peterburge.

1846- aisiais Dostojevskis išleido pirmąjį savo romaną „Vargo žmonės“. Po trejų metų už dalyvavimą nelegalios M. Petraševskio bendrijos susirinkimuose, už cenzūros uždrausto Belinskio laiško Gogoliui skaitymą jis buvo areštuotas, paskelbtas pavojingu vvisuomenei. Rašytojui buvo paskirta mirties bausmė, tačiau paskutinę akimirką šis nuosprendis buvo pakeistas į katorgą, o vėliau- į priverstinę tarnybą eiliniu kariuomenėje iki gyvos galvos.

Bet 1859 m. Dostojevskis grįžo į Peterburgą ir išleido gerai žinomas apysakas „Dėdulės sapnas“ ir „Stepančikovo kaimas ir jo gyventojai“, 1961- aisiais- romaną „Pažemintieji ir nuskriaustieji“, o dar po metų- „Užrašus iš mirusiųjų namų“. Kartu su broliu Michailu leido žurnalus „Vremia“ ir „Epocha“.

Nuo 1862 m. rašytojas dažnai važinėjo į Vakarų Europą ir ten, pasisėmęs kkitokio gyvenimo patirties, stebėdamas kitokią mąstyseną, analizuodamas kultūrinius skirtumus bei socialines permainas Rusijoje, parašė geriausius savo kūrinius: apysaką „Užrašai iš pogrindžio“ (1864 m.), romanus „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866 m.), „Idiotas“ (1868 m.), „Velniai“ (1872 m.), „Jaunuolis“ (1875 m.), „Broliai Karamazovai“ ((1880 m.).

Fiodoras Dostojevskis niekada nebandė pragyventi vien tik iš kūrybos. Rašydavo jis paskubomis, kai tik turėdavo laisvo laiko. Tačiau niekada nepardavė savo įsitikinimų ir dėl atlygio nevaizdavo to, kas jam atrodė neaktualu ar kirtosi su paties įsitikinimais.

Šio rašytojo kūrybai būdingas minimalus buitiškumo vaizdavimas, idėjos iškėlimas kontekste, amžinųjų moralinių vertybių nusmukimo priežasčių analizė, gilinimasis į žmogaus sąmonę, įvairiapusiškas personažų charakterių modeliavimas.

Nors kūręs devynioliktojo amžiaus pabaigoje, Dostojevskis laikomas moderniuoju autoriumi, nes net ir dabar skaitytojus traukia jo kūrinių magiška jėga, sugebėjimas atskleisti tai, kas žmones jaudina ir domina visais laikais. Nyčė rašė, kad laimingiausias atsitikimas jo gyvenime – literatūrinis susitikimas su Dostojevskiu. Ir ne jis vienas toks- šitaip teigia daugelis žymių filosofų, teologų, pripažintų rašytojų: Zigmundas Froidas, Tomas Manas, HHermanas Hesė – visi apie save sako, kad lemtingas susitikimas jų gyvenime buvo susitikimas su Dostojevskiu.

Dostojevskis buvo tas žmogus, kuris visuomet buvo žingsneliu toliau literatūriniame bei kultūriniame pasaulyje, aplenkdamas kitus to meto rašytojus.