Genų inžinerija

Genetinė inžinerija

Genų inžinerija – palyginti nauja biotechnologijos sritis ir iki šiol pasaulyje ji vertinama nevienareikšmiškai. Dar nėra visiškai aišku, kokio pobūdžio ir masto riziką kelia genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas, todėl ji kiekvienu atveju vertinama atskirai. Biotechnologijos išradimai padėjo žengti į priekį žemės ūkio, medicinos ir farmakologijos srityse. Kita vertus, genų inžinerija slepia įvairių pavojų – gali padidėti maistinių augalų toksiškumas, pakisti jų maistinės savybės, atsirasti naujų alergenų. Todėl, prieš išduodant leidimą teikti į rinką naują genetiškai modifikuotą organizmą, atidžiai turi bbūti įvertintos ne tik teigiamos, bet ir galimos neigiamos pasekmės aplinkai bei žmogui.

Dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje.

JAV, Kanadoje pakeisti šiuos procesus jau labai sunku, nes daugiau nei pusė auginamos sojos yra genetiškai modifikuota. Tačiau mes, europiečiai, dar galime sustabdyti masinį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plitimą mūsų kraštuose.

Aplinkosauginės, žmogaus teisių, mmoterų, ūkininkų, bitininkų ir kitos organizacijos aktyviai jungiasi, ruošdamos anti-genų inžinerijos kampanijas. Kai kuriose šalyse (Anglijoje, Vokietijoje, Indijoje) pradėta genetinės modifikacijos įšaldymo kampanija, kurios metu raginama penkis metus neauginti GM augalų ir gyvūnų, neimportuoti genetiškai modifikuoto maisto, nepatentuoti biotechnologinių išradimų. <

Lietuva informacijos kiekiu ir susidomėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais cukriniais runkeliais (finansuojami didžiųjų kompanijų) jau vykdomi trejus metus. Kad galėtumėm pasakyti savo nuomonę, pirmiausia turime žinoti, kokie privalumai ir kokie pavojai slypi už šių trijų raidžių – GMO.

Apie genetinę inžineriją, genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotą maistą Jurgita Mačiūnaitė kalbasi su Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros vedėju, profesoriumi, habilituotu daktaru Vytautu Rančeliu.

Šiuo metu dažnai tenka išgirsti apie genų inžineriją, transgeninius, genetiškai modifikuotus organizmus. Kas tai yra?

Kiekvienas organizmas – bakterija, augalas ar žmogus turi savo originalius genus. Tarp jų įstatomas svetimas, kito organizmo genas. Geną galimą įkelti ir iš labai tolimos rūšies – iš bakterijos į bulvę, iš žmogaus į bakteriją. TTaip genų inžinerijos būdu sukuriamas transgeninis arba genetiškai modifikuotas organizmas.

Kokie didžiausi genų inžinerijos privalumai?

Genų inžinerija – didelis XX a. laimėjimas, fantastiškas mokslo progresas, išsprendžiantis daugelį globalinių problemų. Svarbu, kad taikant šiuos metodus laboratorijoje galima sintetinti hormonus, vaistus. Sukūrus herbicidams atsparius augalus, ūkininkams mažiau reikia ravėti laukus. Transgeninių augalų, turinčių atsparumą vabzdžiams, nereikia purkšti pesticidais, nes augale jau yra pasigaminęs nuodas. Genų inžinerija remiama ir Jungtinių Tautų organizacijos. Tai vienas iš būdų aprūpinti maistu badaujančias šalis – sukurtos veislės yyra derlingesnės, jas lengviau prižiūrėti, jos atsparesnės klimato pokyčiams.

Girdint šiuos genetinės inžinerijos privalumus, savaime kyla klausimas, kodėl gamtosauginės organizacijos aktyviai priešinasi genetiškai modifikuotų augalų auginimui?

Tai yra labai naujas reiškinys, dar daug ko nežinome, todėl kiekvieną problemą (vaistų, maisto, pluošto), reiktų spręsti atskirai ir nekovoti prieš genų inžineriją apskritai.

Visgi realus pavojus aplinkai, žmogui egzistuoja. Štai cukraus bendrovė į Lietuvą įveža genetiškai modifikuotus herbicidams atsparius cukrinius runkelius. Runkeliai gali susikryžminti su savo laukiniais giminaičiais – piktžolėmis. Prieš naują superpiktžolę kovoti būtų labai sunku, nes jos nebeveiktų chemikalai. Ūkininkas, augindamas herbicidams atsparius augalus, vietoj ravėjimo piltų dideles dozes chemikalų. Dideli kiekiai nualina dirvožemio organizmus, blogėja dirvos savybės.

Ar transgeniniai organizmai pavojingi žmogui ir jo sveikatai?

Gali būti labai pavojingi, jei šiuose organizmuose ims gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių niekada iki šiol nebuvo žmogaus aplinkoje. Nežinome, kaip tai gali pakenkti dabar ir kaip atsilieps ateityje, kokios ligos išsivystys.

Auginant herbicidams atsparias veisles kyla klausimas: kodėl augalai atsparūs herbicidams? Ar augaluose nesikaupia nuodingos medžiagos? Šiuo atveju vertėtų prisiminti Taivanio ryžių istoriją. Nupurškus augalus herbicidais, tirtuose ryžiuose didelių pasikeitimų nepastebėta. Tačiau šiuos ryžius pakepinus keptuvėje, susidarė labai nuodinga medžiaga – dioksinas, ir daug žmonių juo apsinuodijo, kilo epidemija. Ksenobiotikai gali sukelti ir naujas alergijas. <

Jūs vis sakote – gali kenkti, jeigu. Ar daromi tyrimai apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį žmogaus sveikatai?

Nedaug laiko naudojami šie organizmai, todėl tiksliai teigti dar anksti apie jų žalą ar absoliučią naudą. Žinoma, tyrimai atliekami, tačiau tam reikia laiko, kad nepasikartotų tragedija su tolidomidu – vaistu, skirtu nėščių moterų skausmui malšinti. Pirmiausia, vaistas buvo išbandytas laboratorijoje su graužikais. Vėliau kompanijos vadovas nutarė išbandyti vaistą su savo besilaukiančia žmona. Tyrimų rezultatai buvo geri. Pradėjus vaistą pardavinėti vaistinėse, stipriai padaugėjo apsigimusių kūdikių su neišsivysčiusiomis galūnėmis. Šiuos apsigimimus sukėlė būtent tolidomidas. Vaistas buvo nepakankamai ištirtas, nes skirtingose vietose gyvenantys žmonės nevienodai toleruoja įvairias medžiagas. Kuo ilgesni ir išsamesni tyrimai, tuo mažesnis pavojus apsinuodyti ar susirgti.

Mokslų Akademijoje organizuotame seminare “Transgeniniai augalai ir jų auginimo perspektyvos Lietuvoje” buvo pranešta, kad Lietuvoje bandymai su genetiškai modifikuotais cukriniais runkeliais atliekami trijose mokslinėse įstaigose. Žemdirbystės institutas praeitais metais grubiai pažeidė bandymų reikalavimus. Kodėl šiais metais institutui toliau leidžiama vykdyti tyrimus?

Tai neatsakingas poelgis, nes iki šiol trūksta informacijos apie genų inžineriją, genetiškai modifikuotus organizmus, jų sukeliamus pavojus. Žmonės turėtų daugiau domėtis šiomis problemomis. Kai bus pakankamai informacijos, specialistų, manau tokių dalykų nebebus.

Kaip genetinė inžinerija gali įtakoti šalies ekonomiką, socialinį gyvenimą?

Didžiosioms šalims, JAV, Kanadai, kuriose iitin išvystyta biotechnologija, genų inžinerija neša milijoninį pelną. Tačiau kituose kraštuose genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas ne visuomet naudingas. Pavyzdžiui, derlingiausios cukrinių runkelių veislės yra triploidinės, o tai reiškia – sterilios, nesubrandinančios sėklų. Ūkininkas, norėdamas gauti tokį pat didelį derlių, kaip ir kiti ūkininkai, priverstas iš firmos pirkti sėklas kiekvienais metais. Firma monopolininkė gali diktuoti savo kainas ir sąlygas.

Ar yra Lietuvoje įstatymas, reguliuojantis GMO ir genetiškai modifikuotą maistą? Kaip vykdoma kontrolė?

Įstatymas šiuo metu ruošiamas remiantis Europos šalių teisinėmis normomis. Visgi atsarga gėdos nedaro. Valstybė turi negailėti lėšų įsigyti gerą aparatūrą tyrimams. Gyventojai turi būti informuojami apie šiuos procesus, apie įvežamą maistą ir tyrimų rezultatus.