Gerbiamieji Žemės gyventojai!
Aš esu jaguarė Tedi, rašau Jums šį laišką iš Amerikos, vienu tikslu. Noriu Jūsų paprašyti, kad labiau saugotumėte gamtą, nes greitai aš ir mano giminė išnyks, vien dėl to, kad kertate medžius. Aš esu juodoji jaguarė katinių šeimos plėšri žinduolė, mano ilgis nuo 150cm iki 180cm. Svoris nuo 68kg iki 136kg.Aš esu vienintelė neriaumojanti katė. Dažniausiai mes gyvename Pietų ir Centrinėje Amerikoje, o daugiausia Javos saloje. Mes labai gerai laipiojame medžiais, bet medžiojame ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus ggalime bėgti labai greitai. Medžiojant mes nusižiūrime auką ir stengiamės priartėti.Tada staiga puolame, medžiojame kone viską nuo pelės iki elnio.
Vienoje mūsų vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kologramą. Gimsta akli ir kurti, praregi po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, lydi mus i medžioklę. Štai ir viskas kas svarbiausia apie mus.
Labai norėčiau, kad Jūs tramdytumėte brakonierius, dėl savo kailio aš negaliu ramiai gyventi, kadangi turiu slėptis nuo Jūsų.Niekada nežinau ar mane stebi brakonieriai ir, bbet kuriuo metu jie gali mane nušauti. Paprastai Jūs gaudote mus, sodinate į narvus ir važate į zoologijos sodus, nors ten gerai šeria, bet yra blogos sąlygos neįmanoma pasikaitinti saulėje, paplaukioti upėje ir gaudyti žuvis. Kai mus maitinate mes prarandame mmedžioklės įgūdžius, jeigu ir patektume i laisvę jau būtu sunku išgyventi. Dažnai dėl Jūsų kaltės prarandame jauniklius, išvežate juos į zoologijos sodą arba į cirką, taip už juos gaunate pinigus.
Jūsų miestuose užterštas oras, sunku kvėpuoti, kai pats esi iš miškų kur grynas oras. Gal Jūs prie to pripratę, bet mes negalime. Dėl teršalų kuriuos pilate į vandenį, vandens gyviai laikui bėgant nyksta. Netoli miškų kuriuose aš gyvenu įsikūrė miestai ten atsidarė gamyklos, fabrikai, o aplink tuos miestus yra kertami ir deginami miškai, o vien dėl tų teršalų mažėja gyvūnų, jie yra baikštūs ir sunku juos sumedžioti. Dažnai nuo Jūsų rankos nukenčia medžiai, kuriuos Jūs nadojate savo reikmėms, statot namus, darote baldus.
Ėsdami sumedžiotą gyvūną ir jeigu jis yra sergantis dėl tteršalų, mes taip pat sergame ir bijome išnykti, nes jau esame įrašyti į Raudonąją knygą, mūsų liko vos 200 visame pasaulyje.
Po visą pasaulį paplito Jūsų technologijos, dažnai naktimis skraido lėktuvai ir trikdo mano miegą, tada kitą dieną man būna sunku medžioti, nes negaliu susikaupti.
Ieškoti geresnių sąlygų gyventi sunku, nes kiekvienas žemės lopinėlis yra tigro, o gal liūto ar kokio didesnio žinduolio teritorija, įžengęs į ją tave iš karto išvarys. Dažnai pykstate, kad sumedžiojame Jūsų naminį gyvulį, bet kitaip mmes negalime, sunku sugauti kokį kitą grobį, o Jūsų gyvuliai yra gerai šeriami ir sotūs.
Štai ir viskas ką norėjau pasakyti. Linkiu Jums suprasti kas ne taip vyksta Žemėje, mano išgyvenimus, nes jums sunku tai suprasti. Jeigu išspręstumėte šias bėdas man ir visiems Žemėje, net Jums bus jauku,miela ir gera gyventi, juk paslaugą darote vien tik sau nekalbant apie viską kas randasi Žemėje. Neseniai aš susitikau su savo gimine ir nusprendėme, kad šis laiškas neturi būti pamirštas. Laimės ir sveikatos linki Jums visi Amerikos miškų gyvūnai.
Jus gerbianti jaguarė Ted
