Iliada

Įvadas

Seniausi graikų literatūriniai paminklai yra dvi didžiulės poemos ,,Iliada” ir ,,Odisėja”. Šių kūrinių siužetai paimti iš senosios graikų mitologijos – pasakojimų apie Trojos karą. Poemų autorius, graikų įsitikinimu, buvęs aklas dainius Homeras.

XIX ir XX a. archeologai įrodė, kad tuose pasakojimuose, be fantastinių, atsispindi ir istorinė tikrovė. Graikijoje, Kretoje ir Egėjo jūros salose rado liekanas miestu, klestėjusių net III-II tukst. pr.m.e.

Tuo pačiu metu Mažosios Azijos vakariniuose pakraščiuose klestėjo Trojai, arba Ikojo, miestas. Prieš jį Balkanų graikai, achajai arba danajai, antrojo tūkstančio ppabaigoje surengė žygį, kuris ir minimas Homero poemose.

Poemose žmonių veiksmai, siejasi su dievų pasauliu, t.y. istorija jungiama su mitologija.

Achilas – žymiausias ,,Iliados’’ herojus, Trojos šalies karaliaus Pelejo ir Tetidės sūnus, Neoptolemo tėvas, mirmidonų vadas, narsiausias achajų kariuomenės karys. Pagal senovės graikų mitą, jo kūne buvo sužeidžiamas tik kulnas, už kurio jį laikė motina, maudydama Stikso vandenyje ir tuo padarydama jo kūną nesužeidžiamą.(2) Prieš pačią trojos karo pabaigą Achilas žuvo nuo Pario paleistos strėlės, kurią į jį nukreipė Apolonas. Apolonas – Dzeuso ir Lėtojos sūnus, saulės šviesos dievas; dievas – pranašautojas ir dievas – gydytojas. Achajai viena iš seniausių graikų genčių, persikėlusių iš šiaurės, užkariavusi senuosius gyventojus pelasgus ir susimaišiusi su jais. Graikai manydavo, kad staigi mirtis įvykdavo, kai dievas Apolonas arba jo sesuo Artemidė nukaudavo žmones savo strėlėmis. ,,Lai tavo strėlės achajams už ašaras mano sumoka’’.(3)

Vyriją šaukdavo tik Agamemnonas, vyriausias kariuomenės vadas. Per ilgą karą ir siaučiant baisiam marui, buvo susilpnėjusi achajų drausmė. Pirmaisiais Trojos karo metais Achajų kariuomenė išgriovė ir apiplėšė visus aplinkinius miestus – Trojos sąjungininkus.

,,Didvyrių tokių daugiau nemačiau ir neteks bematyti, Kaip Peritojas ar kokis Driantas, kareivių valdovas, Ar koks Kenėjas Iksadijas ar Palifemas lyg dievas.’’(4)

Poetas vaizduoja, kad kiekviene nauja didvyrių karta yra silpnesnė už senovės didvyrius. Homeras aprašo aukojimo papročius. Miežiniais miltais ir druska graikai pabarstydavo aukojamų gyvulių galvas. Graikai įsivaizduodavo, kad aukojimas yra bendra dievų ir aukojančiųjų puota. Hera jautakė – Hera su karvės akimis.Šis epitetas likęs iš gilios senovės, kai Herą garbino karvės pavidalu. Graikijoje dar prieš Homero laikus, kaip ir senovės Egipte, dievai buvo garbinami gyvulių pavidalu.

2. ,,Iliada’’ – Vilnius. 1962 psl. 15

3. ,,Iliada’’ – Vilnius. 1962 psl. 541

4. ,,Iliada’’ – Vilnius. 1962 psl. 8

Antroji giesmė.

Agamemnono sapnas. Laivų Hermėjas, Dzeusui įsakius, užmušė milžiną Argą, turintį šimtą akių, kuris saugojo Dzeuso mylimąją jo, pavyduliaujančios Heros paverstą karve. Homero laikais graikai kariavo pėsti. Dviračius, kuriais vadai atvažiuodavo į mūšio lauką, saugodavo vežėjai, kad herojai, jei reiks, galėtų pabėgti. Kiekviena gentis turėdavo savo dievą – globėją, spėjama, kad trojėnų ir jų sąjungininkų buvę apie 50 000, o graikų apie 120 000 – 140 000.(5). Prisimenama, kai Kretos sala buvo aukštos kultūros centras, kai joje klestėjo daug miestų.

,,Kai jo rūstybės ateina pasirodo ir savo žaibais jis

Pliekia arimų viršūnes, kurs esantis guolis Tifono.’’(6)

Tifonas – mitinė pabaisa, Gajos ir Tartaro sūnus, požemio ugnies įasmeninimas. Dzeusas nugalėjo jį žaibais, nutrenkė į žemės gelmes ir užvertė kalnais. Kai tifonas nori iškilti, žemė dreba nuo jo pastangų, iš jos veržiasi liepsna. Tada Dzeusas vėl meta į jį žaibus.

Trečioji giesmė

Priesaika. Achajų kariuomenės apžiūrėjimas. Pario ir Menelajo dvikova. Tiems kurie gaudavo vilnos pluoštelį, tekdavo ir visa atsakomybė už priesaiką, jei ji būtų sulaužyta. Priesaikos apeigų metu užmuštų galvijų mėsą užkasdavo. Achajai, būdami svetimoje šalyje, tokius gyvulius mesdavo į jūrą.Paris – Priamo ir Hekabės sūnus, vadinamas ir Aleksandru. Jis pagrobė Menelajo žmoną Heleną ir dėl to prasidėjo Trojos karas.

Ketvirtoji giesmė

Priesaikos sulaužymas. Agamemnonas apžiūri kariuomenę.Hera – Krono ir Rėjos duktė, Dzeuso sesuo ir žmona, dievų valdovė, santuokų globėja. Trojos karo metu ji globojo achajus.

5. ,,Iliada’’ Vilnius. 1962 psl. 530.

6. ,,Iliada’’ Vilnius 1962 psl. 51.

Atėnė – Dzeuso duktė, gimusi iš jo galvos, amžinoji mergelė, deivė – kariautoja, išminties deivė, per Trojos karą achajų vadų, ypač Odisėjo, globėja, ginkluota ietimi Afroditė – meilės ir grožio deivė, Dzeuso ir Dionės duktė.

,,Atėnė kryptį jai kitą suteikė lekiant

Kad smigtų, kur sagtys auksinės ir storos,

Kur jį krūtinsargis dvilinkas dengė’’ (7)

Krūtinsargis susidėdavo iš dviejų bronzinių plokščių: viena dengė krūtinę, kita nugarą, jos buvo susegtos sagtimis.

susigrąžinti karalystę, sukėlė kelis karalius į žygį prieš tebus. Sąjungininkai buvo Tėbų karaliaus sūnus Polineikas, brolio eteoklio išvarytas iš miesto ir norėdamas sumušti, o Polineikas ir Eteoklis dvikovoje užmušė vienas kitą.

Penktoji giesmė

Diomedo žygdarbiai. Diomedas – Tidėjo sūnus, Argolidės valdovas, vienas iš narsiausių achajų herojų. Trojos karalius Laomedontas, Piamo tėvas, atsisakė atlyginti dievams Poseidonui irApolonui, pastačiusiems miesto sienas. Supykęs Poseidonas pasiuntė į Troją pabaisą, kuriai turėjo būti paaukota Laomedonto duktė Hesionė. Herklis Pasisiūlė išgelbėti mergaitę, bet už tai pareikalavo garsių senelio Troo arklių. Kai Heraklis grįžo pasiimti žadėto atlygio, Laomedontas jį išvarė. Po keletos metų Heraklis grįžo ir paėmė Toją.

Šeštoji giesmė

Hektoro ir Andromachės pasimatymas. Priėmęs svetimšalį savo namuose, jį pavaišinęs ir davęs jam dovanų, žmogus galėjo tikėtis tokio pat priėmimo jo tėvynėje. Bičiulystė, sutingimas vaidino labai svarbų vaidmenį gilioje senovėje.

7. ,,Iliada’’ Vilnius. 1962 psl. 75

Septintoji giesmė

Hektoro dvikova su Ajantu. Nukautųjų laidojimas. Skydai dengdavo karį nuo galvos iki kojų. Naktis nutraukdavo kiekvieną kovą. Vos imdavo temti, abiejų pusių kariuomenės eidavo ilsėtis.

Aštuntoji giesmė

Nutrauktoji kova. Būrimas iš paukščių senovėje buvo labai paplitęs nei kitos būrimo rūšys. Erelis vadinamas tikriausiu pranašu, nes jis buvo Dzeusui pašvęstas paukštis; erelio pasirodymas praneša Agamemnonui, kad jo malda išklausyta. Jis kaip vyriausias vadas, turėjo teisę išsirinkti geriausią grobio dalį, prieš jį dalijant burtų keliu.

Devintoji giesmė

Pasiuntiniai pas Achilą. Maldavimai. Achilas vienintelis iš achajų dainavo kanklėms pritariant. Dainuoti jį buvo išmokęs kentauras Cheironas.

,,Melsdams, kad niekad jam neatsisėstų ant kelių vaikelis, mano sūnus. Ir dievai jo maldų, prakeikimų išklausė

Požemių Dzeusas galingas ir Persefonėja baisioji’’. (8)

Tėvas maldauja dievus, kad Fenikas liktų bevaikis. Pagal graikų papročius, senelis paimdavo naujagimį ant kelių, pripažindamas, kad jis priklauso jo giminei.

Homero laikais valstybė nebausdavo užmušėjų. Už mirtį keršydavo užmuštojo giminės, užmušdami kaltininką ar jo giminaitį.

Dešimtoji giesmė

Dolonėja. Senovės graikų patarlė – būsimas likimas svyruoja lyg ant aštraus kalavijo. Graikai naktį dalijo į tris dalis, o laiką nustatydavo pagal žvaigždes.

8. ,,Iliada’’ Vilnius 1962. psl. 186

Vienuoliktoji giesmė

Agamemnono žygdarbiai. Pražūtinga žvaigždė – Sirijus. Šią žvaigždę graikai laikė pražūtinga, nes Homero laikais Sirijus pasirodydavo virš horizonto vidurvasarį, kai prasidėdavo patys karščiai

ir su jais susijusios sausros ir maliarija. (9)

Nepalaidoti mirusiojo buvo didžiausias tais laikais žmogaus išniekinimas. Galingas Heraklis nugalėjo Augėją ir jo sąjungininkus. Augėjas – Elidės karalius, Agasteno ir Agamedės tėvas, didžiulių kaimenių savininkas. Jo galvijų tvartus nevalytus trisdešimt metų, Heraklis išvalė per vieną dieną. Augėjas atsisakė užmokėti. Tada Heraklis atvyko į Elidę su kariuomene ir nugalėjo Augėją.

Dvylikta giesmė

Kautynės prie sienos.Polidamantas – Pantojo sūnus, trojėnų herojus, dažnai kovęsi kartu su Hektoru. Čia aprašoma kova kur kovoja Asijas, Jamenas, Orestas, Adamontas, Toonas, Eumejas.

Tryliktoji giesmė

Enėjas buvo Trojos karalių jaunesniosios kartos, neturinčios karališkos valdžios atstovas, del to jis tartum opozicijoje Pianui.

,,Verždamies nuolat pirmyn paskui Hektorą, sūnų Piano,

Šaukė ir baisiai triukšmavo, laivus mat, galvojo achajų,greitai paimsią ir ten jų didžiumą visus išžudysią’’.(10)

Keturioliktoji giesmė

Dzeuso apgavimas.

Dzeusas pasivertęs jaučiu, pagrobė merginą, berenkančią pajūrį gėles, ir nuplaukė su ja kartu į Kretos salą. Dzeuso valdžioje yra debesis siekiantys kalnai iš kurių išteka Ksantas. Be to, upės susidaro iš Dzeuso siunčiamo lietaus.

9. ,,Iliada’’ Vilnius. 1962 psl. 535

10. ,,Iliada’’ Vilnius. 1962 psl. 260

Penkioliktoji giesmė

Atmušimas ir bėgimas nuo laivų. Dzeusas buvo nubaudę Herą už tokias pat intrigas prieš Heraklį, kai jai pagelbėjo Miėjas. Miėjas primena Herai, kad jis be vargo gali užmigdyti bet kurį dievą, tačiau niekad nedrįstų artintis prie Dzeuso. Dzeusas nugrūdo i Tartarą titanus drauge su Kronu. Achajai negalėjo paimti Trojos jėga. Tada jie Atėnės patariami, pastatė didžiulį medinį arklį, paslėpė jame narsiausius karius, tartum liovęsi kariauti prieš Troją, išplaukė ir netoliese pasislėpė. Trojėnams įtraukus arklį į miestą, iš jo išlindę achajų kariai atidarė vartus vėl atplaukusiems kariams.

Šešioliktoji giesmė

Patroklėja. Achilas atplaukia į Troją. Būriui vadovavo Menestijas. Kitam būriui vadovavo Hudoras. Kitiems – Peisandras, Fenikas, Alkimedontas. Vyko kruvini mūšiai.

,,Kol patekėjusi saulė lig pusė dangaus atriedėjo.

Strėlės lyg bitės be perstojo zvimbė ir krito herojai’’.(11)

Septynioliktoji giesmė

Menelajo žygdarbiai. Senovės graikų patarlė: ,, kai įvyksta nelaimė, tai ir kvailas supranta’’. Homeras vaizdavo aristokratus kurie keldavo puotas karžygiams savosios liaudies sąskaita. Arėjas – Dzeuso ir Heros sūnus, Karo dievas. Glaukas – Hipoloho sūnus, likiečių karalius. Belefonto vaikaitis, vienas iš narsiausių Trojos gynėjų. Glauku vadinamas ir jo protėvis, Sizifo sūnus ir Belerofonto tėvas. Gliauko sąjungininkais buvo daug kovotojų – Mestlis, Medontas, Tersilochas, Asteropajas, Deisenoras, Forkis.

Aštuonioliktoji giesmė

Ginklų kalimas. Skydas turėjo penketa sluoksnių. Kiekvienas žemiau esantis apvalus metalinis sluoksnis buvo vis platesnis, taigi skydo centre susidarė apvalus plotas, Hefaistas atvaizduodavo visatą, o aplinkui buvo apvalios koncentriškos juostos, kuriuose dievas sukūrė įvairius vaizdus.

11. ,,Iliada’’ Vilnius 1962. psl. 352

Karo laimė nepriklauso kam nors vienam: šiandien ji lydi vieną, o rytoj kitą.

,,Jis viešnią paliko ir grįžo prie dumplių. Jas prie ugnies tuoj pastūmęs, į darbą paleido guviausiai. (12)

Dumplės Hefaisto kalvėje, o taip pat ir jo nukaltos tarnaitės veikis pačios, klausydamos dievo žodžio.

Devynioliktoji giesmė

Apmaudo atlyžimas. Dzeuso ir Danaės Sūnaus Persėjo buvo trys sūnūs: stenelas, Alkojas, Elektrionas. Alkano sūnus Amfitrionas vedė Elektriono dukterį Akmenę. Alkmenei turėjo gimti (iš Dzeuso)Herklis; tada Dzeusas pažadėjo suteikti valdžia tam kuris iš persidų gims pirmiausiai.Tačiau Hera patvarkė taip, kad pirmasis gimė Henelo sūnus Euristėjas; pas jį vėliau tarnavo Heraklis ir atliko dvylika garsių žygių.

,,tačiau tau yra lemta žūti nuo dievo galybės, vyro mirtingojo rankos’’. (13) Achilą užmuš Pario paleista strėlė, kurią nukreips dievas Apolonas.

Dvidešimtoji giesmė

Dievų kova. Enėjas – Anchiso ir Afroditės sūnus, Priamo giminaitis, viena žymiausių Trojos herojų. Trojai žlugus, jis išsigelbėjo išnešdamas ant savo pečių iš degančio miesto seną tėvą ir išvesdamas sūnų. Po ilgų kelionių Enėjas įkūrė savo karalystę Italijoje. Padavimas sako, kad Enėjas su pabėgėliais iš Trojos nuplaukė į Italiją ir ten Įkūrė naują valstybę. Romėnai galvojo, kad jų miestas įkurtas Enėjo vaikaičių ir save vadino eniadais. Julijus Cezaris Enėją laikė savo giminės pradininku. Dievai pradėjo kovą. Kronikas pažadino narsą, Hera patraukė stovyklon laivų, kartu su Palade, Atėne, Febu, Afrodite, Hekilu ir Aride.

,,Nieko nelaukęs, į baisų jo skydą paleido

Ietį galingą, ir skydas nuo smūgio stipraus sužvangėjo’’.(14)

12. ,,Iliada’’ Vilnius 1962. psl. 397

13. ,,Iliada’’ Vilnius 1962. psl. 410

14. ,,Iliada’’ Vilnius 1962. psl. 420

Virė aršūs mūšiai. ,,Lygiai kaip šėlsta miškuotose skardžiuose ugnis galingoji,

Sausrai išdeginus viską, ir girios šimtmetės liepsnoja. Lygiai taip šėlo su ietim Achilas, kaip demonas piktas, vaikė ir žudė. Kol žemė juodoji paraudo nuo kraujo’’.(15)

Dvidešimt pirmoji giesmė

Kova upės pakrantėje. Astropotamas(Achelojas) – didžiausia Graikijoj upė. Ksantas – Trojos upė, kuri vadinama Skafandru. Achilas užmuša Asteropają, Tersilochą, Midoną, Mnesą, Trasiją, Ofelestą, Enijų ir Atsipilą.Būtų ir daugiau piktadarysčių pridaręs, bet užsirūstino upė ir tarė:

,,Žudai tu be gailesčio jokio,

Liautis turėtum, ir man jau baisu pasidarė valdove’’.(16)

Dvidešimt antroji giesmė

Hektoro žuvimas. Senovės graikai manė, kad kaulų smegenyse glūdi visa žmogaus jėga, todėl duodavo jų kiek galima daugiau vaikams. Hektoras suprato, kad jo laukia mirtis.

,,Vargas man. Aišku dabar, jog dievai mane šaukia į kapą.

Mane suviliojo Atėnė.

Nebeištrūksiu. Matyt nebe šiandien taip bus jau nusprendęs.

Dzeusas patsai ir sūnus jo taiklusis,

Kas bus tebūnie, kad tik be kovos negarbingai nežūčiau,

Bet po grumtynių smarkių, kad vaikai ir vaikaičiai minėtų’’.(17)

Dvidešimt trečioji giesmė

Rungtynės Patroklo garbei. Graikai gedėdami nusikirpdavo plaukus ir juos sudėdavo ant mirusiojo kūno arba ant jo kapo. Pagal graikų papročius, plaukai būdavo paaukojami upės dievui, sulaukus pilnų metų. Antrilochas turės prisiekti, kad jis ne tyčiomis pastojo kelią Menelajui, priešingu atveju jis negausias dovanos. .

15. ,,Iliada’’ Vilnius, 1962 psl.432

16. ,,Iliada’’ Vilnius 1962 psl.442

17. ,,Iliada’’ Vilnius 1962 psl. 464

Automedontas – Dioro sūnus, Achilo vežėjas. Eumelas – tesaniečių vadas, Admeto, Tesalijos Ferų karaliaus, ir Alksetės sūnus. Antilochas – vyresnysis Nestoro sūnus; Patrokliui mirus, artimiausias Achilo draugas. Baigiantis karui, Antilocha nukovė etiopų karalius Memuonas, atėjęs trojėnams į pagalbą. Antilochas žuvo, dengdamas kūnu nuo Memuono ieties savo tėvą.

Atvaizdai kirvių, kurių ašmenys buvo nukreipti į dvi priešingas puses, buvo rasti per kasinėjimus Kretos saloje.

Dvidešimt Ketvirtoji giesmė. Nektoro kūno atvadavimas.

,,Iliadoje aprašomi dešimtieji Trojos Karo metai. Nuo Helenos pagrobimo iki karo pradžios, pagal padavimus, taip pat praslinkę dešimt metų. Helena tuomet jau dvidešimt metų gyvena Trojoje. Helena aprauda Hektorą:

,,Hektorai, tu iš visų dieverių mano širdžiai mieliausias.”(18)

Kai aušra dešimtą kartą mirtingiems prašvito, išnešė Hektorą ir užkėlė ant sukrauto laužo. Uždengė laužą, o po to jo kaulus surinko, urną užkasė, supylė pilkapį.

Dar primenamas mitas apie Pario sprendimą ,,Pelėjo ir Fetidės vestuves šventė visi dievai, tik nesantaikos deivė Eridė nebuvo pakviesta. Įsižeidusi Eridė parideno ant vestuvių stalo auksinį obuolį su užrašu ,,Gražiausiajai”. Dėl to obuolio susiginčijo Hera, Atėnė ir Afroditė. Ginčą turėjo išspręsti Paris, kuris ganė Ydos kalne. Deives pas Parį atvedė Hermėjas; Hera Pariui žadėjo valdžią, Atėnė – karišką garbę, o Afroditė – gražiausios moters meilę. Paris atidavę obuolį Afroditei, kuri po to jam padėjo pagrobti Heleną. Nuo to laiko HHera ir Atėnė neapkentė Pario ir Trojos.”(19)

18. ,,Iliada” Vilnius. 1962 psl. 526

19. ,,Iliada” Vilnius. 1962 psl. 540

Išvadas

Poetas nuosekliai atskleidžia klausytojams visą padėtį. Achajai, apsupę Troją, plėšdavo apylinkes, ieškodami maisto ir grobio. Per visa tokį išpuolį Agamemnonas pasigrobė Apolono šventiško dukrą Chriseidę. Nuskriaustas tėvas kreipėsi į savo dievą, kad šis atkeršytų achajams už jo ašaras. Išklausęs maldų, Apolonas nubaudė Achajus: stovykloje ėmė siausti baisus maras. Nenoromis karalius sugrąžino šventikui dukrą. Tada Agamemnonas atėmė iš Achilo jo mylimą belaisvę Briseidę. Achilas ppasitraukė iš kovos lauko. Achilą globojo motina Tetidė. Ji kreipėsi į Dzeusą, prašydama nubausti Agamemnoną. Achajai patiria vieną pralaimėjimą po kito. Tada į kovą veržiasi Patroklas, et jį Trojėnų didysis Hektoras nuramina. Tada Achilas antrą kartą kreipiasi į savo mitiną ttetidę, kad parūpintų jam ginklus. Hefaistas nukala šarvus Achilui. Apsiginklavęs Achilas dvikovoje nugali Hektorą. Nuo Trojos sienų stebi visą kovą tėvas Priamas. Jam plyšta širdis iš skausmo, jis nori atgauti sūnaus kūną. Prianas, dievų patartas, naktį atvyksta į Achilo palapinę prašyti sūnaus palaikų. Achilas – švelnios širdies herojus: matydamas seną, suvargusį Priama, prisimina ir savo tėvą Pelėją, užmiršta pyktį ir paenkina Priamo prašymą. Poema baigiasi Hektoro laidotuvėmis.

Visoje ,,Iliadoje” pilna karo scenų, mūšių aprašymų.

Literatūra:

Homeras ,,Iliada” valstybinė grožinės literatūros leidykla. Vilnius 1962 m.

Vertė J. Balys, S. Čiurlionienė, P. Žadeikis, J. Talmontas, A. Dambrauskas.

Redagavo A. Dambrauskas.