internetine kalba

Internetinė kalba

Šiais laikais labai svarbią daugumos žmonių gyvenimo vietą užima

kompiuteris bei internetas.Nuo pat šių,savo galimybėmis beveik

prilygstančių žmogaus protui, išradimų sukūrimo,jie buvo tobulinami,jų

pritaikymo galimybės buvo plečiamos.Pradžioje internetas buvo naudojamas

duomenų pasikeitimui tarp valstybių vadovų.Tarptautinio tinklo kanalais

buvo siunčiami valstybinės svarbos dokumentai.Tačiau vėliau internetas

labai didelemis kainomis buvo pasiūlytas paprastiems vartotojams.Jiems buvo

pasiūlyta susikurti virtualią pašto dėžutę tam,kad jie,nesitraukdami nuo

kompiuterio galėtų paskaityti gautus laiškus.Tai buvo labai patogu,kadangi

tais laikais be telefono,laiskai buvo viena svarbiausių susisiekimo

priemonių.Aišku,pradžioje daug interneto vartotojų neatsirado,nes kainos

buvo daugumai neįkandamos,be to,buvo telefonai.Ir vis dėlto,keletas nnaujai

susikūrusių įmonių pasinaudojo galimybe savo paslaugfas reklamuoti

internete.Buvo kuriamos virtualios svetainės,kur žmonės galėjo susipažinti

su siūloma produkcija.Žaibišku greičių pradėjo vystytis internetinė

prekyba.Atsirado žmonių,kurie suprato,jog pasipelnyti galima niekuo

neprekiaujant.Jie sukūrė svetaines,kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą

mokestį bendrauti su kitais,usipažinti su naujais žmonėmis.Tai ypač viliojo

jaunimą.

Keičiantis ekonominei situacijai,interneto paslaugos ėmė pigti ir

pasidarė prieinamos ir eiliniam vartotojui.Dauguma žmonių pirko

kompiuterius tam,kad saugotų juose vertingą informaciją,greičiau

skaičiuotų.Jaunimą,aišku,viliojo žaidimų pasaulis,kuris įtraukdavo.

Viso to pasekoje,gyvename laikais,kada norint susisiekti su kitoje šalyje

gyvenančiais draugais ar giminėmis,neprivalome siųsti paprastų laiškų ar

jiems skambinti.Užtenka turėti prie tarptautinio ttinklo prijungta

kompiuterį,nes tada mes galime tiesiog parašyti laišką,spausdami

klavišus.Išsiuntus tokį laišką,jis adresatą pasiekia akimirksniu.O tai yra

daug greičiau bei patogiau.Yra dar vienas būdas,kuriuo naudodamiesi galime

pabendrauti su draugais ar susipažinti su naujais žmonėmis.Tai yra

virtualūs pokalbių kambariai,nelietuviškai vadinami,,chat‘ais“.Čia

susirenka žmonės,pasivadina kaip nori ir,spausdami klavišus,bendrauja

tarpusavy.Atrodytu,jog tame nnegali būti nieko blogo ir

nepriimtino,tačiau.Visų blogiausia yra tai,jog taupant laiką,yra

naudojami trumpiniai,kartais esantys net nelietuviški.Vartojamos užsienio

kalbų,dažnaisiai anglų,abėcėlėse esančios raidės,tokios kaip,,w“,,q“

ar,,x“.Žmogui,pirmąkart bendraujančiam tokioje svetainėje,labai dažnai

iškyla sunkumų bandant suprasti,ką reiskia ,,sw“ ar ,,aisq“.Dauguma tokių

„žodžių“ yra labai patogūs šiandieniniam jaunimui,kuris visur skuba,tačiau

pagyvenusiam žmogui tai tėra beprasmis raidžių kratinys.Virtualiuose

pokalbiuose yra vartojami įvairūs skyrybos ženklai.Atrodytų,nieko

keisto,jei ne faktas,jog jie yra naudojami emocijoms

išreikšti.Pazvyzdžiui,ar gali paprastas žmogus suprasti,jog „=)” reiškia

šypseną,o „:“-abejonę ar dvejojimą.Iš šono toks lietuviškų skyrybos ženklų

naudojimas gali atrodyti betikslis ar net absurdiškas.Nepaisant to,jog

svetainėje yra administratoriai,kurie“prižiūri“ kalbos vartojimą,daugybė

klaidų,netyčia ar savu noru,yra daroma.Neretai ir patys“adminai“ rašo

netaisyklinga ir kartais net nepriimtina kalba.Deja,yra nevengiama vartoti

ir giliai į mūsų gimtąją kalbą įsišaknyjusių rusiškų keiksmažodžių,kurie

taip pat yra rašomi sutrumpintai.Apie lietuviškus keiksmažodžius,vartojamus

tokio pobūdžio pokalbiuose,deja,net pagalvoti yra sunku.Kad visą situaciją

tokiose pokalbių svetainėse būtų galima lengviau įįsivaizduoti,toliau

pateikiu dviejų internautų pokalbio pavyzdį:

[18:15] sw

[18:15] svx

[18:16] nu ti kas pas tawe nauja?

[18:16] nu nieko naujo gi

[18:17] kep praejo kiawsiniu dauzymo diena?

[18:17] nu sakychiau visai zjbs:)

[18:17] =)

[18:18] :p

[18:18] pas mane tai ramiaw negu tikejaus

[18:18]
[18:18] o ko tikejeis?:)

[18:19] tikejaus biski su drawgais atsigert=)

[18:19] bet bl nesigava nieka:(

[18:20] man ti irgi nx nelabai ishejo:)

[18:21] ti ko tajp skystaj?

[18:21]
[18:22] aj zhinai reikejo bishki ramiai pasedet, gi velykos:)

[18:22] jo,sheimos shvente:)

[18:23] gal i kokia ten bazhnytele nueit:)

[18:23] Keleris kiawshus sudawzhyt:)

[18:25] nu zhinai bet tikk reikia zhinot kieno kiawshus dauzhyt

ir dazhyt:)

[18:25] o po to galim ir pavoliot

[18:26] chia tikslei!

[18:27] shita zhek, kiek kiaushiniu suwalgei?:)

[18:28] krc ne vieno,nelabai megst:)

[18:28] a tu

[18:28] ?

[18:28] zhinok tep uzhsivedziau kad prisikishau nesveikai:)

[18:29] maladiec:)Krc dw,rejkia lekt

[18:30] nu dw, man irgi jau reik varyt

[18:31] dw

[18:31] chiaw

Paskaičius tokį pokalbį galima padaryt išvadą,jog internetinė jaunimo

kalba visiškai skiriasi nuo mūsų gimtosios lietuvių kalbos.Čia galime

matyti jau minėtas angliškas raides:tawe,suwalgei.Be to,tokių pokalbių

dalyviai pradėjo naudoti jau minėtoje anglų kalboje vartojamas dviejų

raidžių sandūras,kurios rašomos norint išreikšti garsus „š“, „č“ ar

„ž“:kiaushiniu(kiaušinių),chia(čia),zhinok(žinok).Labai keistai atrodo,kai

lietuvis rašo „skystaj“ ar „rejkia“,nors puikiai žino,jog čia vietoj raidės

„j“ turėtų būt „i“.Tokių raidžių kaip „ę“, „ė“ ar „ą“ viasai nematyti,nors

rašyti lietuviškai ir taisyklingai yra galimybė net ir tokiose vietose kaip

„mirc“(programa.leidžianti bendrauti bendruose arba privačiuose

pokalbiuose).Taip pat iš šio pokalbio matome,jog rudų kalbos įtaka yra vis

dar didžiulė:maladiec,sutrumpinimas „dw“,reiškiantis rusišką

atsisveikinimą,kitas sutrumpinimas „krc“,reiškiantis rusišką „trumpiau“.

Viską susumuojant matome,jog internetinė kalba tikrai yra visiškai

nutolusi nuo taisyklingos lietuvių kalbos.Tai-kažkoks kelių kalbų,trumpinų

bei daugybės,kartais sąmoningai daromų,klaidų kratinys.Žvelgiant į visas

šias klaidas ir darkomą kalbą kyla klausimas:kas visą tai galėtų

kontroliuoti ir taisyti?Deja,atsakymas į šį klausimą jau senokai

neatsakytas ir,manau,dar greit nebus.

Parengė Rokas000@one.lt

Dalykas-lietuvių kalba.