“ Jaunimo problemos grozineje literaturoje“

“Jaunimo problemos grožinėje literatūroje”

Pasirinkau temą “Jaunimo problemos grožinėje literatūroje”. Jaunimo problemos literatūroje pradėtos nagrinėti palyginti neseniai, galbūt todėl, kad visuomenei anksčiau jos nebuvo labai aktualios. Rašytojai savo romanuose atskleidžia įvairias problemas. Vienos svarbiausių yra dvasinės jaunimo problemos, su kuriomis labai susijusios kitos: narkotikai, alkoholis, nusikalstamumas. Daugelyje romanų vaizduojamas jaunimas, trokštantis išlaisvinti save iš moralės normų, gyvenantis pagal savo principus, turintis savo vertybes. Neatsiejami jų laisvo gyvenimo dalykai yra narkotikai ir alkoholis.

Knyga, kurioje nagrinėjamos tokios problemos, sulaukė milžiniško pasisekimo vvisame pasaulyje. Tai yra škoto Irvino Velšo knyga “traukinių žymėjimas”. Tai viena svarbiausių šiuolaikinės pasaulinės literatūros knygų. Romano veiksmas vyksta Škotijoje 1982-1988 metais. Knygoje pasakojama kelių jaunų škotų istorija. Pagrindiniai romano veikėjai – narkomanai, jaunuoliai, kurių niekas nesupranta. Tačiau jie turi savą gyvenimo supratimą, savas vertybes. Jiems įgrisęs taisyklių pasaulis ir jie nori gyventi savaip. Jaunuoliai viską vertina neigiamai. Didžiausia jų problema yra ta, kad jie negali surasti savojo gyvenimo kelio, tad stengiasi visais įmanomais būdais atsiriboti nuo pasaulio ir ttaip vis giliau klimpsta į narkotikų liūną. Knygos pavadinimas taip pat labai svarbus. Traukinių žymėtojai – žmonės, bandantys suregistruoti iš eilės visus atvykstančius traukinius, tačiau jie negali vienu metu būti keliose vietose, tad kai kurie traukiniai liks nepažymėti. Šis beprasmis uužsiėmimas – tarsi romano herojų ir mūsų visų gyvenimo metafora: gyvenimo kelyje niekada nepavyks sužymėti visų traukinių, tad mes privalome, nepaisydami iškylančių problemų, lipti į savo gyvenimo traukinį.

Rašytojai savo knygose dažnai aprašo maištaujančio jaunimo problemas. Šiais laikais jaunimas dažnai sukyla prieš tėvus, prieš nusistovėjusias moralės normas. Jis bando gyventi savarankiškai, bando savaip įsilieti į gyvenimą. Tačiau staiga palikę tėvų namus, jaunuoliai neturi jokio atramos taško ir dažnai labai staigiai nusirita žemyn. Kostas Kaukas savo apysakoje “Musei geriau” labai vaizdžiai aprašo tokio maištaujančio, klystkeliais nuėjusio Klaipėdos jaunimo gyvenimą. Jie visi pykstasi su savo tėvais, mokytojais, nekenčia jų už peršamą gyvenimo būdą. Jiems nereikia mokytis, jie su panieka žiūri į darbą. Jaunuoliai gyvena tik šia diena, vien savo malonumui. Jų gyvenimas – aakimirka. Draugijoje prisiglaudžia visi, kas yra nusivylę savo dabartine padėtimi. Tarp jų yra ir dailininkų, ir filosofų, ir artistų. Jų visų pagrindinė problema yra dvasinis nuosmukis, žmonyse įsišaknijusios moralinės blogybės. Žmonių nenoras suprasti jaunimą tik skatina juos dar tvirčiau laikytis savo įsitikinimų, nors šie veda juos į pražūtį. Kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama Arūno, meniškos prigimties jaunuolio, dvasinio nuosmukio dramai. Jis taip pat patraukia klystkeliais, vienintelis jo noras – nebūti įspraustam į rėmus. Aplinka, draugai vis giliau traukia jį į pražūtį, ttačiau Arūnas to nesupranta. Protas jam prašviesėja tik prieš mirtį. Jaunimo, narkomanų problemas, taip pat jaunų žmonių gyvenimo būdą nagrinėjo rašytojai Džekas Keruakas “Kelyje”, Radekas Jonas romane “Memento”, Džois Kerol Outs “Žaltvykslėje”.

Labai daug kūrinių skirta ir vaikų problemoms. Tai pasakojimai apie vaikus, paliktus tėvų, jų gyvenimą internatuose, vaikų namuose. Šie vaikai tiesiog nekenčia tų, kurie turi tėvus. Jie pasidaro žiaurūs vienas kitam, juose prabunda gyvuliški instinktai. Prie to nemažai prisideda auklėtojų, suaugusiųjų abejingumas, patyčios, mušimai. Vaikai tampa tarsi negyvomis būtybėmis. Apie vaikų gyvenimą neturint tėvų daugiausiai rašė rusų rašytojai, kadangi ši problema Rusijoje Buvo labai ryški, ir pasidarė dar svarbesnė po Antrojo pasaulinio karo. Vaikų problemos nagrinėjamos Marijos Nikolajevos “Kelyje žemyn”, Viktoro Astafjevo “Vagystėje”.

Yra daug knygų, kuriose nagrinėjamos įvairiausios jaunimo, vaikų problemos, tačiau pagrindinė yra sugebėjimo likti žmogumi su stipria dvasia problema, nes žmogus tol žmogus, kol puoselėja ir ugdo savo dvasines vertybes. Tad manau, kad rašytojai dar ilgai rašys apie jaunimo problemas ir stengsis tobulinti jaunimą, kad neliktų visų problemų.